CP v2

Tag: Infraraudonųjų spindulių šildymas

  • Šildymas infraraudonaisiais spinduliais vilioja, bet viena detalė gali paversti jį pinigų rijiku

    Šildymas infraraudonaisiais spinduliais vis dažniau pristatomas kaip greitas ir estetiškas būdas sukurti komfortą namuose: vietoj radiatorių siūlomi ploni sieniniai ar lubiniai paneliai, o šiluma juntama beveik iškart. Tačiau tai nėra stebuklinga technologija, kuri automatiškai sumažina sąskaitas – jos sėkmę labiausiai lemia pastato šiluminė izoliacija ir realūs elektros tarifai.

    Skirtingai nei tradicinės vandens sistemos ar radiatoriai, kurie šildo orą ir sukelia jo cirkuliaciją, infraraudonieji spinduliai pirmiausia šildo paviršius: žmogaus kūną, sienas, grindis, baldus. Įšilę paviršiai vėliau pamažu atiduoda šilumą patalpai, todėl pojūtis dažnai apibūdinamas kaip saulės šiluma vėsią dieną.

    Ką būtina žinoti prieš perkant?

    Esminis tokio šildymo ribojimas – tai elektrinis šildymas, kurio naudingumo koeficientas iš esmės yra apie 1: kiek kilovatvalandžių elektros suvartojama, tiek šilumos ir pagaminama. Dėl to prastai apšiltintame name, kur šiluma greitai išeina per sienas, stogą ar nesandarius langus, sistema gali veikti beveik nuolat ir generuoti dideles sąskaitas.

    Priešingas scenarijus – sandarus, gerai apšiltintas A ar aukštesnės klasės būstas, kuriam reikia mažiau energijos šildymui. Tokiu atveju infraraudonieji paneliai gali tapti patogiu sprendimu, ypač kai šildoma zoniniu principu ir temperatūra valdoma termostatais pagal atskiras patalpas.

    „Ši technologija atsiperka tik tada, kai pastatas sulaiko šilumą: pirmiausia verta investuoti į izoliaciją, o tik tada rinktis šildymo tipą“, – sako energetinio efektyvumo ekspertai, vertinantys pastatų renovacijos projektus.

    Privalumai ir trūkumai realiame gyvenime

    Vienas dažniausiai minimų privalumų – mažesnė oro cirkuliacija, todėl patalpoje mažiau skraido dulkės, o šiluma juntama greitai. Taip pat nereikia katilinės, kamino ar vamzdynų, todėl įrengimas paprastai būna paprastesnis nei vandens šildymo sistemų.

    Vis dėlto yra ir praktinių minusų: infraraudonieji spinduliai veikia tiesioginio matomumo principu, todėl dideli baldai ar storos užuolaidos gali sukurti vadinamąjį šešėlio efektą. Be to, išjungus sistemą, patalpa gali atvėsti greičiau nei turint didesnę šiluminę akumuliaciją, pavyzdžiui, vandeniu šildomas grindis.

    Dar vienas svarbus aspektas – karštas vanduo. Infraraudonųjų spindulių šildymas pats savaime jo neparuoš, todėl dažniausiai reikia atskiro sprendimo, pavyzdžiui, elektrinio vandens šildytuvo ar kitos sistemos.

    Kur infraraudonieji spinduliai labiausiai pasiteisina?

    Dažniausiai ši technologija gerai veikia ten, kur svarbiausia greitai sušildyti konkrečią zoną: sodybose, sezoniniuose nameliuose, rečiau naudojamuose kambariuose ar darbo erdvėse. Tokiose situacijose pranašumas tas, kad nereikia ilgai laukti, kol įšils visa sistema ir cirkuliuos šiltas vanduo.

    Ilgalaikiam pagrindiniam šildymui sprendimas racionaliausias moderniuose, sandariuose namuose, ypač jei dalį elektros galima pasigaminti vietoje. Tačiau senesniuose, neapšiltintuose pastatuose pirmas žingsnis paprastai turėtų būti šilumos nuostolių mažinimas, nes priešingu atveju net ir modernus šildymo būdas sąskaitų nesumažins.

  • Šildymas infraraudonaisiais vietoj šilumos siurblio? Ekspertai įspėja: kur sutaupysite, o kur permokėsite

    Kas yra infraraudonųjų spindulių šildymas

    Infraraudonųjų spindulių šildymas dažniausiai įrengiamas kaip elektrinės plėvelės, kilimėliai arba sieniniai ir lubiniai spinduliuotuvai. Tokia sistema pirmiausia šildo paviršius ir daiktus patalpoje, o ne vien tik orą, todėl šilumos pojūtis gali būti kitoks nei nuo įprastų radiatorių.

    Svarbu suprasti, kad tai vis tiek yra varžinis elektrinis šildymas: praktiškai 1 kilovatvalandė elektros virsta maždaug 1 kilovatvalande šilumos ten, kur ji naudojama. Tai reiškia, kad sistemos ekonomiškumą lemia ne „stebuklingas efektyvumas“, o pastato šilumos nuostoliai ir elektros kaina.

    Komfortas, dulkės ir drėgmė: kas tiesa, o kas mitas

    Žmogaus komfortą lemia ne tik oro temperatūra, bet ir aplinkinių paviršių vidutinė temperatūra, oro judėjimas bei drėgmė. Kai sienos, grindys ar baldai būna šiltesni, daliai žmonių pakanka palaikyti kiek žemesnę oro temperatūrą, o tai gali sumažinti šilumos nuostolius.

    Vis dėlto infraraudonieji spinduliai nepanaikina oro judėjimo: jį sukelia vėdinimas, temperatūrų skirtumai ir įprasta buitis. Todėl teiginiai, kad tokia sistema „nekelia dulkių“ ar „išsprendžia alergijas“, turėtų būti vertinami atsargiai.

    Kalbant apie pelėsį, šiltesni sienų paviršiai kai kuriais atvejais gali mažinti kondensacijos riziką, tačiau problema dažniausiai susijusi su šilumos tiltais, prasta ventiliacija ar konstrukciniu drėkimu. Jei priežastys nepašalinamos, vien šildymo būdas pelėsio neišgydys.

    Kaina: pigu įrengti, brangiau šildyti

    Didžiausias infraraudonųjų spindulių šildymo privalumas paprastai yra mažesnės pradinės investicijos. Dažnai nereikia katilinės, kamino, dujotiekio įvado ar vandens kontūrų išvedžiojimo, todėl montavimas būna paprastesnis ir greitesnis.

    Tačiau eksploatacijos logika kitokia nei šilumos siurblio. Šilumos siurblys, priklausomai nuo sąlygų ir sezono, gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos iš tos pačios elektros energijos, todėl vienos kilovatvalandės šilumos savikaina dažnai būna mažesnė.

    Dėl to varžinis elektrinis šildymas dažniausiai tampa jautriausias elektros tarifams ir pastato energinei klasei. Jei namas prastai apšiltintas, sąskaitos gali išaugti iki nemalonaus lygio, o rizika ypač didėja šaltesniais laikotarpiais.

    Praktikoje sprendimą verta grįsti ne pažadais, o skaičiais: pastato energinio naudingumo rodikliais, realiais šilumos nuostoliais, pasirinktais elektros tarifais ir gyventojų įpročiais. Patikimiausias kelias yra individualus energinis vertinimas arba projekto skaičiavimai, kurie leidžia palyginti kelių sistemų kaštus per 10–15 metų.

    Dar vienas aspektas – karšto vandens ruošimas: infraraudonųjų spindulių plėvelės ar panelės jo neparuošia, tad reikės atskiro sprendimo. Šilumos siurblio atveju dažnai vienu įrenginiu sprendžiami ir šildymo, ir karšto vandens poreikiai, nors tai kelia pradinę sistemos kainą.

    Infraraudonųjų spindulių šildymas gali pasiteisinti labai gerai apšiltintuose, nedaug šilumos prarandančiuose namuose, kai svarbus mažesnis įrengimo biudžetas ir paprasta priežiūra. Tačiau senesniuose ar energetiškai silpnuose pastatuose tai dažnai tampa brangiu pasirinkimu, jei prieš tai neatliekama rimta renovacija ir neįdiegiama efektyvi ventiliacija.