CP v2

Tag: Infrastruktūros investicijos

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    „BlackRock“ peržengė 13 trln. eurų ribą: kur dingsta šie pinigai ir kas iš to uždirba?

    Didžiausia pasaulyje turto valdymo bendrovė „BlackRock“ paskelbė peržengusi simbolinę ribą – jos valdomas turtas viršijo 13 trilijonų eurų. Toks mastas prilygsta milžiniškam pasaulio santaupų telkiniui, kurį bendrovė investuoja klientų vardu už valdymo mokestį.

    Rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad augimą lėmė tiek rinkų kilimas, tiek nauji klientų pinigai. 2026 metų antrąjį ketvirtį grynosios įplaukos siekė apie 167 milijardus eurų, o per pirmąjį pusmetį – maždaug 280 milijardų eurų, daugiau nei dukart daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    „BlackRock“ pabrėžia, kad valdomas turtas nėra bendrovės pinigai. Tai pensijų fondų, draudikų, valstybinių institucijų ir privačių investuotojų lėšos, investuojamos pagal skirtingas strategijas – nuo pasyvių indeksinių fondų iki sudėtingų alternatyvių sprendimų.

    Didžiausia dalis portfelio tradiciškai tenka akcijoms: apie 7,7 trilijono eurų, arba 58 proc. viso valdomo turto. Fiksuotos grąžos priemonės, tokios kaip obligacijos, sudaro apie 2,9 trilijono eurų, arba 22 proc., o kelių turto klasių strategijos – apie 1,1 trilijono eurų, arba 9 proc.

    Likusi reikšminga dalis tenka grynųjų ir trumpalaikių priemonių valdymui: maždaug 960 milijardų eurų, arba 7 proc. Nors ši kategorija dažnai laikoma konservatyvia, ji gali sparčiai augti, kai investuotojai ieško saugesnių vietų pinigams, ypač svyruojant palūkanų normoms ir rinkoms.

    Daug dėmesio sulaukiančios alternatyvios investicijos, įskaitant infrastruktūrą, privatų kreditą, privatų kapitalą ir nekilnojamąjį turtą, vis dar sudaro palyginti mažą dalį – apie 389 milijardus eurų, arba maždaug 3 proc. Tačiau būtent jos, kaip nurodo pati bendrovė, generuoja neproporcingai didelę dalį bazinių mokesčių, nes tokie produktai paprastai yra brangesni už indeksinius fondus.

    Šalia to portfelyje yra žaliavų ir valiutų produktų už maždaug 132 milijardus eurų. Su kriptoturtu susieti fondai, kuriuos „BlackRock“ pradėjo siūlyti 2024 metais, valdo apie 42 milijardus eurų – kol kas tai nedidelė dalis, bet signalas apie ilgalaikį sektoriaus institucionalizavimą.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip lėšos supakuotos į produktus. Apie 41 proc. viso „BlackRock“ valdomo turto yra biržoje prekiaujamuose fonduose, o „iShares“ ETF platforma per ketvirtį peržengė 5,2 trilijono eurų ribą – maždaug dukart daugiau nei prieš trejus metus.

    Finansiniai rodikliai taip pat sustiprino rinkų optimizmą. 2026 metų antrąjį ketvirtį pajamos išaugo 31 proc. iki maždaug 6,2 milijardo eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai viršijo lūkesčius, dėl ko bendrovės akcijos rezultatų paskelbimo dieną šoktelėjo apie 7 proc.

    „Rinkų fundamentai yra stiprūs, o naujos technologijos spartina pelningumo ir augimo impulsą“, – sakė „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Didžiulis mastas reiškia ne tik investavimo galią, bet ir politinį svorį. Pastaraisiais metais „BlackRock“ vis dažniau dalyvauja sandoriuose, kuriuose susikerta infrastruktūra, geopolitika ir nacionalinio saugumo argumentai, o tai didina reguliuotojų ir politikų dėmesį.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – sandoris dėl 43 uostų, įskaitant terminalus abiejuose Panamos kanalo galuose, kuriuos planuota įsigyti „BlackRock“ vadovaujamam konsorciumui. Sandorio vertė siekė apie 19,9 milijardo eurų, tačiau procesą komplikavo Kinijos prieštaravimai ir derybos dėl galimos valstybinių įmonių įtraukties.

    Tuo pat metu „BlackRock“ interesai siejasi ir su JAV pensijų sistemos pokyčiais, kai didinamas privataus kapitalo ir kitų privačių rinkų produktų prieinamumas pensijų planuose. Kritikai įžvelgia riziką dėl sudėtingumo ir mokesčių, o šalininkai argumentuoja, kad tai gali praplėsti diversifikaciją ir grąžos šaltinius ilguoju laikotarpiu.

    Investuotojams šie skaičiai primena paprastą faktą: didžiausias turto valdytojas pasaulyje nėra atskira rinka, bet jos atspindys. Kuo labiau auga indeksavimas, ETF ir alternatyvūs produktai, tuo didesnė tampa kelių institucijų įtaka kapitalo srautams, kainodarai ir net strateginiams infrastruktūros sprendimams.