Vazelinas, dar nuo sovietmečio laikų dažnai laikytas universalia priemone, žiemą iki šiol tepamas ant veido kaip pagrindinė apsauga nuo šalčio. Tačiau kosmetologė įspėja: ši priemonė gali padėti sulaikyti drėgmę, bet pati odos „nepamaitina“ ir barjero neatkuria.
Kaip aiškina kosmetologė Małgorzata Misiejuk iš Lenkijos dermokosmetikos prekės ženklo „BasicLab“, vazelino pagrindinis vaidmuo – sudaryti okliuzinį sluoksnį, kuris mažina vandens garavimą iš odos. Dėl to transepiderminis vandens netekimas (TEWL) gali sumažėti net maždaug 98 proc.
Vis dėlto čia slypi svarbi detalė: vazelinas tik „užrakina“ tai, kas jau yra odoje. Jis nesuteikia nei vandens, nei fiziologinių lipidų, tokių kaip keramidai, cholesterolis ar riebalų rūgštys – medžiagų, kurios reikalingos odos hidrolipidiniam barjerui atkurti.
Dėl šios priežasties vazelinas neturėtų tapti žiemos veido priežiūros pagrindu. Jį galima vertinti kaip papildomą, apsauginį žingsnį, o ne pakaitalą įprastam veido kremui.
Kodėl vazelinas siejamas su porų kimšimu?
Vazelino tepimas ant veido daugiausia abejonių kelia turintiems riebią, mišrią ar į bėrimus linkusią odą. Dėl tirštos, riebios tekstūros jis dažnai įtariamas porų kimšimu ir inkštirų skatinimu.
Pasak kosmetologės, išgrynintas kosmetinis vazelinas iš tiesų turi mažą komedogeninį potencialą. Jo molekulės yra per didelės, kad patektų į riebalinių liaukų latakus, todėl pats savaime inkštirų neformuoja.
Tačiau „užkimšimo“ efektas gali atsirasti, kai vazelinas naudojamas netinkamai – ant nešvarios, susiriebalavusios odos ar ant makiažo likučių. Tokiu atveju po okliuziniu sluoksniu „įkalinami“ sebumas, prakaitas ir nešvarumai, o tai mišriai ar riebiai odai gali didinti inkštirų tikimybę.
Ekspertės rekomendacija paprasta: vazeliną tepti tik ant kruopščiai nuvalytos odos, labai plonu sluoksniu ir geriausia taikant lokaliai, vengiant T zonos.
Žiemos priežiūroje svarbiausias – tinkamas kremas
Žiemą oda patiria kelių veiksnių „kombinaciją“: šaltį, vėją ir sausą orą šildomose patalpose. Tai gali silpninti hidrolipidinį barjerą ir didinti drėgmės netekimą.
Kosmetologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukritus temperatūrai žemiau maždaug 8 laipsnių šilumos riebalinės liaukos ima išskirti mažiau sebumo. Dėl to oda gali lengviau išsausėti, tapti jautresnė ir labiau dirgli.
Pasak specialistės, žieminis kremas pirmiausia turėtų padėti papildyti lipidus ir riboti vandens „pabėgimą“ iš odos. Kitaip tariant, tai turėtų būti bazinis kasdienės priežiūros žingsnis, o vazelinas – tik papildoma apsauga esant poreikiui.
Ar kremas su vandeniu gali „užšalti“ ant veido?
Šaltuoju sezonu vis dar pasitaiko baimė, kad vandens turintis kremas lauke gali užšalti ant odos. Kosmetologė šį teiginį vadina mitu – vanduo iš emulsijos išgaruoja per kelias minutes.
Vis dėlto vienas praktinis patarimas išlieka aktualus: kremą verta tepti 20–30 minučių prieš išeinant į lauką. Taip jis spėja „susigerti“, o ant odos lieka tolygesnis apsauginis sluoksnis.
Apibendrinant, vazelinas gali būti naudingas kaip papildoma okliuzinė užtvara, mažinanti drėgmės praradimą ir sauganti nuo nepalankių oro sąlygų. Tačiau barjero atkūrimui ir kasdienei žiemos priežiūrai svarbiausia – tinkamai parinktas veido kremas.