CP v2

Tag: Inkų lelija

  • Atrodo kaip orchidėjos, žydi iki šalnų ir ilgai stovi vazoje: naujas sodo hitas

    Alstremėrija, dar vadinama inkų lelija, pastaraisiais sezonais vis dažniau iš puokščių „persikelia“ į gėlynus. Sodininkus ji vilioja egzotiška išvaizda, ilgu žydėjimu ir tuo, kad skintos šakelės namuose išsilaiko stebėtinai ilgai.

    Ši daugiametė gėlė kilusi iš Pietų Amerikos, tačiau selekcininkai išvedė veislių, tinkamesnių vėsesniam klimatui. Dėl to alstremėriją galima auginti ne tik šiltnamyje ar vazone terasoje, bet ir atvirame grunte, jei parenkama tinkama vieta.

    Alstremėrijos žiedai iš tolo primena orchidėjas: žiedlapiai marginti dryžiais ir taškeliais, spalvų gama plati nuo baltos ir geltonos iki rožinės, oranžinės ar raudonos. Priklausomai nuo veislės, augalas užauga maždaug 30–90 centimetrų, todėl tinka ir gėlynų priekinei daliai, ir mišriems želdiniams.

    Vienas didžiausių privalumų yra žydėjimo trukmė. Esant palankioms sąlygoms alstremėrija krauna naujus žiedus nuo vasaros pradžios iki pirmųjų rudeninių šalnų, todėl gėlynas ilgai išlieka dekoratyvus, kai dalis kitų daugiamečių augalų jau būna peržydėję.

    Geriausiai ji jaučiasi saulėtoje arba šviesioje pusiau pavėsingoje vietoje, apsaugotoje nuo stipraus vėjo. Dirvai svarbiausia laidumas vandeniui: užmirkimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šaknys ima pūti ir augalas silpsta.

    Praktiškai tai reiškia, kad žemė turi būti derlinga, puri ir nuolat lengvai drėgna, bet ne šlapia. Sodinant verta pagerinti dirvą kompostu, o sunkesnėse, molingose vietose įmaišyti medžiagų, kurios didina pralaidumą.

    Laistyti rekomenduojama saikingai, ypač karščių metu, kai dirva greičiau išdžiūsta. Maisto medžiagos taip pat svarbios: reguliariai tręšiamas augalas lengviau formuoja naujus žiedinius stiebus, tačiau persistengti nereikėtų, kad augimas nevirstų vien lapų mase.

    Norint skinti į vazą, geriausia palaukti, kol pirmieji žiedpumpuriai pradeda rodyti spalvą. Tokios šakelės namuose palaipsniui skleidžiasi ir dažnai išlieka dekoratyvios apie 14–20 dienų, jei vanduo keičiamas reguliariai, o stiebai pakarpomi.

    Dar viena detalė, kurią dažnai pamiršta pradedantieji, yra peržydėjusių stiebų šalinimas. Alstremėrijos stiebus geriau ne nukirpti, o atsargiai ištraukti iš pagrindo, kad augalas būtų skatinamas leisti naujus ūglius ir žydėtų gausiau.

    Rudenį svarbiausia įvertinti šalčio riziką. Dalis veislių gali atlaikyti trumpalaikius temperatūros kritimus, tačiau ilgesni šalčiai be sniego dangos gali būti pražūtingi, todėl augalą verta mulčiuoti ir pridengti, ypač jei jis auga atviroje vietoje.

    Jei alstremėrija auginama vazone, ją paprasčiau perkelti į vėsesnę, bet neperšąlančią patalpą. Taip sumažinama rizika, kad šakniastiebiai nušals, o pavasarį augalas greičiau atžels ir pradės naują sezoną.

    Alstremėrija nėra pati nereikliausia gėlė, tačiau už pastangas atsilygina išskirtiniu vaizdu ir ypač ilgu žydėjimu. Tinkamai parinkus vietą ir pasirūpinus drenažu, ji gali tapti vienu ryškiausių vasaros ir ankstyvo rudens akcentų sode.

  • Žydi visą vasarą, o puokštė namuose laikosi iki 3 savaičių: alstromerijos paslaptis

    Žydi visą vasarą, o puokštė namuose laikosi iki 3 savaičių: alstromerijos paslaptis

    Alstromerija, dar vadinama inkų lelija, pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ne tik floristų, bet ir sodininkų sąrašuose. Ši daugiametė gėlė vertinama dėl ilgo žydėjimo, ryškių spalvų ir to, kad nuskinta vazoje gali išlikti dekoratyvi iki 3 savaičių.

    Augalas kilęs iš Pietų Amerikos, todėl mėgsta šilumą ir saulę, tačiau selekcijos dėka atsirado veislių, geriau prisitaikančių prie vėsesnio klimato. Priklausomai nuo veislės, alstromerijos gali užaugti maždaug nuo 30 iki 150 centimetrų, o žiedai būna geltoni, oranžiniai, raudoni, rožiniai ar violetiniai, neretai marginti.

    Kur sodinti ir ko vengti

    Norint, kad alstromerija gausiai žydėtų, svarbiausia parinkti tinkamą vietą. Geriausiai tinka saulėta, nuo stipraus vėjo apsaugota lysvė, o dirva turi būti lengva, derlinga ir pralaidi vandeniui.

    Didžiausia klaida, kuri dažniausiai pražudo augalą, yra užmirkimas. Alstromerija jautri vandens sąstoviui, todėl molingose, sunkiose dirvose verta pasirūpinti drenažu ir nepadauginti laistymo, ypač vėsesniais laikotarpiais.

    Kaip pratęsti žydėjimą

    Žydėjimas paprastai prasideda pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, o palankiomis sąlygomis tęsiasi iki rudens. Kad augalas nuolat formuotų naujus pumpurus, peržydėjusius žiedynus verta reguliariai šalinti.

    Alstromerija nemėgsta dažnų persodinimų, nes jos šaknys jautrios pažeidimams, todėl vietą geriausia apgalvoti iš anksto. Vegetacijos metu padeda saikingas tręšimas, o praktikoje dažniausiai pasiteisina kompostas arba subalansuotos daugiasudėtinės trąšos.

    Žiemojimas ir auginimas vazone

    Nors dalis veislių gali ištverti šalčius iki maždaug minus 15 laipsnių, saugiausia prieš žiemą antžeminę dalį patrumpinti ir pridengti storesniu mulčio sluoksniu. Tai ypač aktualu vietovėse, kur žiemos permainingos ir dažni atodrėkiai.

    Alstromerijas galima auginti ir didesniuose vazonuose balkone ar terasoje, tačiau tuomet ypač svarbu pralaidus substratas ir skylės vandens pertekliui nutekėti. Vazonuose augalai dažniau reikalauja laistymo karščio metu, bet taisyklė išlieka ta pati: geriau rečiau, bet kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis.

    Sode alstromerijos dera tiek moderniose, tiek klasikinėse kompozicijose ir ypač gražiai atrodo šalia rožių, dekoratyvinių žolių ar kitų daugiamečių vasaros gėlių. Dėl ilgaamžių žiedų jos laikomos viena praktiškiausių pasirinkimų tiems, kas nori ir žydinčios lysvės, ir patvarių puokščių namuose.