Uzbekistane vykusiame „InnoWeek 2026“ renginyje Taškente pristatyti sprendimai, kurių tikslas – realiai spręsti pramonės saugos, žemės ūkio ir energijos efektyvumo problemas: nuo nuotoliniu būdu valdomo gaisrų gesinimo roboto iki daugiafunkcių dronų ir studentų kuriamų elektrinių transporto bei atsinaujinančios energijos projektų.
Kaip skelbia „Euronews“, vienas ryškiausių eksponatų – vikšrinis prototipas, galintis privažiuoti prie ugnies židinio ten, kur žmonėms būti pavojinga, ir nukreipti vandens patranką į liepsnas. Tokia technika, kūrėjų teigimu, galėtų padėti dirbant degalinėse ar kitose didelės rizikos vietose.
Renginyje savo idėjas demonstravo ne tik įmonės ir tyrėjai, bet ir studentai. Parodoje akcentuota, kad inovacijos kuriamos ne vien laboratorijoms – ieškoma būdų, kaip prototipus paversti produktais, kuriuos būtų galima gaminti serijiniu būdu ir siūlyti rinkai.
Nors pristatytos technologijos apima skirtingas sritis – aviaciją, robotiką, švariąją energiją – bendras vardiklis tas pats: siekis sumažinti riziką, didinti našumą ir energijos taupymą, o kartu atrasti eksporto galimybių artimiausiame regione.
Nuotoliniu būdu valdomas gaisrų gesinimo robotas
Gaisrų gesinimo robotas, sukurtas Uzbekistane, valdomas iš 500–800 metrų atstumo. Tai leistų ugniagesiams likti atokiau nuo karščio, dūmų ar galimų sprogimo rizikų, o pavojingiausias zonas patikėti technikai.
Kūrėjai aiškina, kad roboto vikšrai suprojektuoti taip, kad atlaikytų bent 500 laipsnių temperatūrą, o metalinių vikšrų versija – iki 1 000 laipsnių. Taip pat dirbama ties dirbtinio intelekto integracija, įskaitant automatizuotą vandens patrankos valdymą.
Projektas vystomas bendradarbiaujant su Uzbekistano Nepaprastųjų situacijų ministerija, tačiau kol kas tai – prototipas, kuriam pateikta patentinė paraiška. Prie projekto prisidedantis ekonomikos mokslų daktaras Qudratjon Yusupov sako, kad analogiški sprendimai egzistuoja, bet paprastai kainuoja brangiai.
Pasak jo, Uzbekistane kuriamo prototipo kaina galėtų siekti apie 8 100 eurų, kai panašus modelis iš Kinijos – apie 15 300 eurų. Kūrėjai potencialiais pirkėjais įvardija degalines ir dujų pildymo stotis, taip pat svarsto eksportą į Kirgiziją ir Tadžikistaną.
Dronai žemės ūkiui ir ekstremalioms situacijoms
Parodoje pristatyti ir bepilotės aviacijos sprendimai. Gamintojas „Sahro Drone Industry“ teigia kuriantis dronus ne tik karinėms reikmėms, bet ir žemės ūkiui bei ekstremalių situacijų valdymui.
„InnoWeek 2026“ metu įmonė demonstravo daugiafunkcį droną, galintį gabenti iki 50 kilogramų krovinį. Keičiant platformą ir talpą, tas pats aparatas gali būti pritaikomas purškimui laukuose arba gaisrų gesinimo užduotims.
Žemės ūkyje tokie dronai gali paskirstyti trąšas ar kitas priemones virš jau užaugusių pasėlių – taip išvengiama traktorių, kurie, važiuodami per laukus, gali apgadinti augalus. Įmonės atstovas Shavkat Quchqorov nurodė, kad apie 90 proc. gamybos skirta kariniams tikslams, o likusi dalis – civilinėms sritims.
Pasak jo, šiuo metu įmonė gamina 14 tipų karinių dronų, o apie 70 proc. komponentų yra lokalizuoti. Eksportą planuojama pradėti 2027 metais, o galimi gamybos mastai, priklausomai nuo paklausos, įvardijami nuo maždaug 100 didesnių dronų per metus iki 60 000 mažesnių modelių.
Studentų projektai: nuo „energetinio medžio“ iki elektrinio bolido
Universitetų komandos renginyje rodė ir atsinaujinančios energijos bei elektrinio transporto prototipus. Kimyo tarptautinio universiteto studentai sukūrė medžio formos instaliaciją, kuri sujungia saulės modulius ir vėjo turbinas – elektra būtų skirta lauko apšvietimui ir apsaugos kameroms, o dalis energijos kaupiama baterijose.
Universitetas skaičiuoja, kad galutinis vienetas gamyboje galėtų kainuoti apie 2 000 JAV dolerių, o pardavimo kaina siektų 2 200–2 500 JAV dolerių. Prorektorius Ulugbek Vosikov aiškino, kad pagal pasirinktą modelį pirmasis studentų sukurtų sprendimų klientas gali būti pats universitetas.
Idėja tokia: institucija atrenka perspektyviausius projektus, juos finansuoja, o vėliau gali nupirkti ir įdiegti universiteto teritorijoje. Pajamos grąžinamos į mokslinių tyrimų ir plėtros centrą, kad būtų finansuojamos kitos inovacijos.
Tuo metu Turino politechnikos universiteto Taškente studentai pristatė 250 kilogramų elektrinę transporto priemonę, skirtą energijos efektyvumo varžyboms. „Cosmos Innovation“ komanda teigia pasiekusi 0,6 kilovatvalandės energijos sąnaudas 10 kilometrų ir tikisi dalyvauti 2027 metų „Shell Eco-marathon“ JAV.
Didžiausias iššūkis – kelias nuo prototipo iki rinkos
Nors parodoje netrūko praktinių sprendimų, jų kelias iki masinio pritaikymo nėra paprastas. Leibniz universiteto Hanoveryje profesorius Georg Guggenberger renginio kontekste pabrėžė, kad mokslininkams, inovatoriams ir verslui būtina glaudžiau bendradarbiauti, kad tyrimai virstų realiais produktais.
Uzbekistano Inovatyvios plėtros agentūra siekia stiprinti ryšius tarp mokslo ir pramonės, skatindama „spin-off“ tipo įmones ir bendrai finansuojamus tyrimus. Agentūros direktoriaus pavaduotojas Javlonbek Abdujalilov teigė, kad „InnoWeek 2026“ dalyvavo 20 tokių bendrovių.
Anot jo, nauji finansavimo mechanizmai turėtų leisti verslui ir valdžios institucijoms dalytis mokslinių projektų kaštais. Tokiu būdu tikimasi paspartinti inovacijų perkėlimą iš prototipų stadijos į gamybą ir platesnį komercinį pritaikymą.