Tag: Inovacijų agentūra

  • Produktyvumo dirbtuvės Alytuje: „Spiečius“ kviečia įmones rasti, kur kasdien prarandami resursai

    Kas įmonėje šiandien labiausiai eikvoja laiką, pinigus ir komandos energiją? Dažniausiai tai ne vienas didelis sprendimas, o kasdieniai procesai, kuriuose kaupiasi smulkūs nuostoliai: pasikartojantys derinimai, neaiškios atsakomybės, rankinis duomenų suvedimas ir sprendimų vilkinimas.

    Alytaus „Spiečius“ kviečia į dviejų dalių tęstines verslo produktyvumo dirbtuves, kuriose dalyviai dirbs su savo įmonės procesais, duomenimis ir realiomis situacijomis. Mokymų esmė – ne teorija, o praktinis darbas, padedantis aiškiai pamatyti, kur dingsta pajėgumai ir kaip juos susigrąžinti.

    Kaip vyks darbas dirbtuvėse?

    Dirbtuvių metu dalyviai kartu su ekspertais analizuos veiklą, braižys vertės srauto žemėlapį ir ieškos didžiausių nuostolių vietų. Tai metodas, plačiai taikomas procesų tobulinime, kai vertinama, kurios veiklos kuria vertę klientui, o kurios tik užima laiką ir didina sąnaudas.

    Didžiausias rezultatas paprastai pasiekiamas tada, kai į procesus pažvelgiama „iš šalies“ ir remiamasi skaičiais, o ne nuojauta. Dirbtuvėse planuojama susidėlioti konkretų veiksmų planą pokyčiams, kad po renginio jis būtų pritaikomas kasdienėje veikloje, o ne liktų tik idėjų sąrašu.

    Kam tai aktualu labiausiai?

    Dirbtuvės skirtos įmonių vadovams, padalinių lyderiams ir žmonėms, kurie atsakingi už veiklos efektyvumą, procesus ar klientų aptarnavimą. Tokie praktiniai formatai ypač naudingi augančioms organizacijoms, kuriose procesai vystėsi organiškai ir pradeda „nebetilpti“ į didėjantį užsakymų, projektų ar komandos mastą.

    Renginį inicijuoja Inovacijų agentūra ir „Spiečius“, o įgyvendina „Nortus“, dirbanti su organizacijų procesų tobulinimu ir veiklos efektyvumo sprendimais. Dirbtuvės vyks Alytaus „Spiečiuje“, numatytos dvi dalys: pirmoji birželio 26 dieną, antroji liepos 14 dieną.

  • Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose baigėsi verslumo programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, norintiems pradėti savarankišką veiklą ar sustiprinti jau turimą verslo idėją. Programos tikslas buvo praktiškai padėti dalyviams susidėlioti aiškų planą nuo sumanymo iki pirmųjų žingsnių rinkoje.

    Mokymuose dalyvavo devyni Zarasų rajono gyventojai. Per penkias intensyvias mokymų dienas jie gilinosi į verslo planavimą, rinkodarą, komunikaciją su klientais, finansų valdymą ir idėjos pristatymą, o gautas žinias iškart taikė savo projektams.

    Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktikai: dalyviai grynino vertės pasiūlymą, ieškojo tikslinės auditorijos, dėliojo verslo modelį ir ruošė baigiamąsias prezentacijas. Kiekvienas turėjo galimybę konsultuotis individualiai su mentoriumi ir gauti konkrečių patarimų, kaip patikrinti idėją bei sumažinti starto rizikas.

    Baigiamasis susitikimas Vilniuje

    2026 metų birželio 4 dieną Vilniuje įvyko baigiamasis programos renginys, kuriame dalyvavo ir Zarasų grupės atstovai. Susitikime dalyviai iš skirtingų miestų pristatė verslo idėjas komisijai, dirbo grupėse su mentoriais ir dalijosi patirtimis.

    Zarasų dalyviams tai tapo proga palyginti savo pasirengimą su kitų grupių idėjomis ir pamatyti, kaip skirtingai žmonės sprendžia panašius verslo starto iššūkius. Darbo grupėse jie gavo grįžtamąjį ryšį apie idėjų aiškumą, realistiškumą ir komunikacijos stiprinimą.

    Ko duoda tokios programos?

    Organizatorių teigimu, „Startuok nuo 50+“ dalyviams svarbiausia ne tik teorinės žinios, bet ir pasitikėjimas bei bendruomenės palaikymas. Vyresniame amžiuje verslo pradžia dažnai siejama su didesne finansine atsakomybe ir atsargesniu rizikos vertinimu, todėl mentorių pagalba ir struktūruotas planas tampa ypač reikšmingi.

    Programa „Startuok nuo 50+“ 2026 metais organizuojama Inovacijų agentūros ir įgyvendinta šešiuose Lietuvos miestuose, taip pat buvo suformuota nuotolinė grupė. Savivaldybė tikisi, kad bent dalis mokymuose sustiprintų idėjų artimiausiu metu virs realiomis veiklomis ir papildys vietos paslaugų bei smulkaus verslo pasiūlą.

  • Vasara „Spiečiuje“: Inovacijų agentūra siūlo nemokamas darbostogas 13 miestų regionuose

    Nemokamos darbostogos regionuose

    Inovacijų agentūra birželio 1 dieną pradėjo tradicinę iniciatyvą Vasara „Spiečiuje“, kviečiančią vasaros mėnesiais nemokamai dirbti bendradarbystės erdvėse regionuose. Akcijos idėja paprasta: išnaudoti nuotolinio darbo lankstumą ir trumpam pakeisti aplinką, derinant darbą su poilsiu.

    Šiemet dalyviams atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“. Iniciatyva vyksta su šūkiu Dirbk ten, kur gera būti, o darbostogauti galima nuo vienos dienos iki kelių savaičių ar viso sezono, priklausomai nuo užimtumo ir vietų prieinamumo.

    Kam skirta ir kaip veikia registracija

    Nors įprastai „Spiečių“ erdvės skirtos bendruomenės nariams, vasarą jos atveriamos visiems norintiems: laisvai samdomiems specialistams, nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams ar mažoms komandoms. Tokios erdvės dažnai pasirenkamos ir kaip alternatyva darbui namuose, kai norisi aiškesnės dienotvarkės bei atskirtos darbo aplinkos.

    Registracija vyksta internetu: pateikus prašymą ir gavus patvirtinimą, galima atvykti dirbti pasirinktu laiku. Daugumoje „Spiečių“ numatyta registracija individualiai arba iki 2 asmenų komandai, o Kauno „Spiečius“ priima komandas iki 5 žmonių.

    Ką randa atvykę dirbti

    Organizatoriai pabrėžia, kad darbui pritaikyta infrastruktūra išlieka vienu svarbiausių privalumų: patogios darbo vietos, susitikimų erdvės, poilsio zonos ir įprasta biuro įranga. Tai ypač aktualu tiems, kurie planuoja darbostogas derinti su aktyvesniu laisvalaikiu ir ieško stabilios, produktyvios darbo rutinos.

    Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė teigia, kad iniciatyva skatina ne tik išbandyti darbą kitur, bet ir geriau pažinti regionuose veikiančias bendruomenes bei verslus.

    „Nuotolinis darbas šiandien suteikia galimybę derinti profesinį gyvenimą su kokybišku laiku skirtinguose Lietuvos regionuose. Tokiomis iniciatyvomis skatiname atrasti šalies miestus ir susipažinti su regionuose veikiančiais, augančiais verslais“, – sakė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Pasak organizatorių, jau ankstesniais metais iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo, o dažniausiai pasirenkami pajūrio regiono „Spiečiai“. Vis dėlto auga ir kitų miestų populiarumas, ypač tarp žmonių, ieškančių ramesnės aplinkos ir atokvėpio nuo didmiesčių tempo.

    Šią vasarą darbostogos siūlomos Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine.

  • Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojyje startavo „vienos sąskaitos“ sistema: „Mano Pakruojis“ sujungė komunalinius mokesčius

    Pakruojo rajone oficialiai pristatyta integruota skaitmeninė paslaugų platforma „Mano Pakruojis“, veikianti vieno langelio principu. Ji leidžia gyventojams vienoje vietoje matyti ir apmokėti kelis skirtingus komunalinius įsipareigojimus, o savivaldybei tikimasi supaprastinti administravimą.

    Naujoji sistema apima UAB „Pakruojo šiluma“, UAB „Pakruojo vandenys“, UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikiamas paslaugas bei savivaldybės rinkliavą už atliekų tvarkymą. Gyventojai gauna vieną sąskaitą, kurioje suvedami mokesčiai už skirtingas paslaugas ir aiškiai matoma bendra mokėtina suma.

    Projektą „Vieno langelio principu veikianti integruota skaitmeninė paslaugų platforma Pakruojo rajone“ Pakruojo rajono savivaldybės administracija įgyvendino kartu su VšĮ „Inovacijų agentūra“. Sistemos kūrimą po laimėto konkurso realizavo „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, dirbantis su savivaldybių ir jų įmonių veiklos skaitmeninimu.

    Oficialus „Mano Pakruojis“ atidarymas įvyko gegužės 27 dieną Pakruojo spaustuvėje. Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, savivaldybės įmonių atstovai ir projekto įgyvendintojai.

    „Sistema startavo ir pradėjo veikti, tačiau vis dar yra tobulinama, tad vis dar pasitaiko klaidų“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę savivaldybės atstovai.

    Pasak savivaldybės, gyventojų aptarnavimui Pakruojo mieste atidarytas klientų aptarnavimo centras, kuriame galima gauti konsultacijas, išsiaiškinti klausimus ir pranešti apie pastebėtas problemas. Pabrėžiama, kad „viena sąskaita“ nėra galutinis tikslas, o platforma bus plečiama ir toliau pritaikoma gyventojų poreikiams.

    Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus gyventojų poreikius, Pakruojo spaustuvėje veikia vieno langelio kabinetas, kuriame galima atvykti konsultacijai gyvai. Sąskaitas numatyta teikti elektroniniu būdu, tačiau prireikus popierinę sąskaitą bus galima atsispausdinti aptarnavimo vietoje.

    Gyventojams taip pat išduodamos kliento kortelės, kurios skirtos patogesniam suvartojimo duomenų deklaravimui. Savivaldybė nurodo, kad deklaravus duomenis ir gavus apskaičiuotas sumas, atsiskaityti už paslaugas bus galima ir numatytose prekybos vietose.

    Projektas įgyvendinamas Pakruojo rajono savivaldybei laimėjus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursą. Projekto vertė siekia 91 548,60 euro.

  • InoMokymai Elektrėnuose: kaip Inovacijų agentūros programa atveria augimo galimybes smulkiajam verslui

    Kas kviečiama į pristatymą?

    Inovacijų agentūra gegužės 26 dieną paskelbė kvietimą į programos InoMokymai pristatymo renginį-susitikimą, skirtą Elektrėnų regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikslas – supažindinti verslą su mokymų galimybėmis, kurios gali padėti sparčiau augti ir kryptingiau diegti inovacijas.

    Tokie renginiai paprastai orientuoti į įmones, kurios ieško praktinių sprendimų, kaip stiprinti vadybą, efektyvinti procesus ir gerinti konkurencingumą. Inovacijų agentūra akcentuoja, kad programa aktuali tiek pradedantiems, tiek jau veiklą įsibėgėjusiems verslams, kuriems svarbu išlaikyti tempą rinkoje.

    Kuo naudingi InoMokymai?

    InoMokymai – tai mokymų kryptis, kuria siekiama padėti įmonėms kelti kompetencijas ir lengviau pritaikyti inovacijas kasdienėje veikloje. Verslui tai aktualu ne tik dėl augančių sąnaudų ir konkurencijos, bet ir dėl spartėjančios skaitmenizacijos, kai sprendimai turi būti priimami greičiau.

    Pastaraisiais metais įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip į procesus įtraukti DI, automatizuoti rutinines užduotis ir geriau išnaudoti duomenis. Mokymai ir konsultacijos čia tampa vienu paprasčiausių kelių sumažinti klaidų riziką ir išvengti brangių eksperimentų, ypač mažesnėse komandose.

    Kaip registruotis ir ką verta pasiruošti?

    Į kvietime nurodytą pristatymo renginį numatyta registracija internetu, tačiau pačiame pranešime svarbiausia dalis – aiškiai įvardyta auditorija ir programos kryptis. Prieš registruojantis verta apsibrėžti, kokių kompetencijų įmonei trūksta labiausiai: pardavimų, rinkodaros, procesų valdymo, eksporto, skaitmenizacijos ar inovacijų diegimo.

    Taip pat naudinga iš anksto įsivardyti 2–3 pagrindinius verslo iššūkius, kuriuos norisi spręsti per artimiausius 6–12 mėnesių. Tokia praktika padeda renginyje tikslingiau užduoti klausimus ir greičiau suprasti, ar InoMokymai atitinka įmonės situaciją bei augimo planus.

  • Prienuose meras sukvietė verslą pusryčių: investiciniai sklypai, turizmo infrastruktūra ir parama

    Gegužės 20 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengti mero Alvydo Vaicekausko inicijuoti pusryčiai su verslo atstovais. Susitikime aptartos investicijų pritraukimo kryptys, turizmo infrastruktūros plėtra, jaunimo užimtumas ir savivaldybės bei vietos įmonių bendradarbiavimas.

    Savivaldybė pabrėžė, kad verslas rajonui svarbus ne tik dėl darbo vietų ir mokestinių pajamų, bet ir dėl indėlio į viešąsias erdves bei bendruomenines iniciatyvas. Pasak administracijos atstovų, reguliarūs susitikimai leidžia greičiau identifikuoti kliūtis ir tikslinti planuojamus projektus pagal realius verslo poreikius.

    Turizmo infrastruktūros projektai

    Daug dėmesio skirta planuojamai infrastruktūrai prie Nemuno: kempingo, mažųjų laivų įleidimo vietos ir mobilios prieplaukos sprendiniams. Savivaldybės vertinimu, tokie projektai galėtų didinti Prienų kaip vandens turizmo krypties patrauklumą ir skatinti paslaugų verslus nuo apgyvendinimo iki inventoriaus nuomos.

    Susitikime akcentuota, kad infrastruktūros plėtra siejama ir su nuosekliu tikslu stiprinti kurortinės teritorijos perspektyvą. Tokiu atveju daugiau reikšmės įgytų viešųjų erdvių kokybė, susisiekimas ir paslaugų pasiūlos įvairovė, nes tai tiesiogiai lemia turistų srautus ir sezoniškumo mažinimą.

    Investiciniai sklypai ir aukcionai

    Verslo bendruomenei pristatyti investiciniai sklypai, kuriuos planuojama parduoti viešuose aukcionuose. Savivaldybė nurodė, kad pirmuoju etapu iš 11 pasiūlytų sklypų parduoti 8, iš jų 5 Prienuose ir 3 Jiezne.

    Taip pat informuota, kad Nacionalinei žemės tarnybai pateikta dar 20 valstybinės žemės sklypų, o aukcionų startas planuojamas birželio mėnesį. Sklypai numatomi įvairios paskirties, įskaitant komercinę, gyvenamąją ir pramoninę, todėl verslui siūloma iš anksto vertinti plėtros scenarijus ir pasirengti dokumentaciją.

    Parama ir darbo jėgos klausimai

    Susitikime priminta, kad aukcionuose sklypus galima įsigyti išsimokėtinai per 10 metų, o investuotojams konsultacijas teikia savivaldybės specialistai. Be to, aptartos Inovacijų agentūros kvietimų galimybės, kai finansuojamas infrastruktūros gerinimas, pavyzdžiui, privažiavimo keliai, apšvietimas ar elektros įvedimas, ypač jei projektai kuria darbo vietas.

    Kalbėta ir apie jaunimo užimtumo programą, kviečiant darbdavius vasaros laikotarpiu įdarbinti jaunuolius ir pasinaudoti taikoma parama. Savivaldybė pabrėžė, kad ankstyva darbo patirtis jaunimui didina galimybes įsitvirtinti vietos rinkoje, o verslui padeda spręsti sezoninio darbuotojų trūkumo problemą.

    Taip pat skatinta aktyviau dalyvauti savivaldybės viešuosiuose pirkimuose, nes tai gali tapti papildomu stabilios apyvartos šaltiniu vietos įmonėms. Savivaldybė teigė sieksianti tęsti dialogą su verslu ir kviesti teikti siūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo.

    „Tokie susitikimai padeda geriau suprasti verslo poreikius ir kryptingai kurti investicijoms atvirą aplinką Prienų rajone“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

  • Sugrįžusiems į Marijampolę: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai mieste

    Marijampolėje surengtas susitikimas „Sveiki sugrįžę! Kurkime ateitį Marijampolėje“ subūrė iš užsienio grįžusius kraštiečius ir tuos, kurie svarsto grįžimą. Renginio tikslas buvo praktiškai atsakyti į dažniausius klausimus: kur ieškoti darbo, kokios mokymosi galimybės realiai prieinamos ir į ką kreiptis dėl pagalbos įsikuriant.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta darbo rinkai ir kvalifikacijos keitimui, nes grįžtantieji dažnai susiduria su pasikeitusiais darbdavių poreikiais. Pristatyta, kokių kompetencijų šiuo metu ieškoma regione, kokios profesijos sparčiausiai įsidarbina ir kaip planuoti perėjimą į kitą sritį negrįžtant „nuo nulio“.

    Renginyje dalyvavę VšĮ Inovacijų agentūros atstovai aptarė verslo pradžios kelią, dažniausias pradedančiųjų klaidas ir paramos priemones, kurios padeda sutrumpinti laiką nuo idėjos iki pirmųjų pardavimų. Akcentuota, kad grįžusiems svarbu ne tik finansavimo galimybės, bet ir konsultacijos bei mentorystė, ypač pirmus mėnesius.

    VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“ pristatė praktinę informaciją, kaip mieste susiorientuoti greičiau: nuo vietinių verslo kontaktų ir konsultacijų iki renginių, kurie padeda užmegzti ryšius. Renginio dalyviai išgirdo, kur kreiptis, kai reikia ne bendrų patarimų, o konkretaus plano pagal asmeninę situaciją.

    MRU Sūduvos akademija priminė, kad grįžimas nebūtinai reiškia atidėtą išsilavinimą ar sustojusią karjerą: studijos gali tapti būdu persikvalifikuoti ir sustiprinti konkurencingumą. Marijampolės profesinio rengimo centras aptarė trumpesnių programų ir praktinio mokymosi kelią, kai prioritetas yra greitai įgyti paklausią kvalifikaciją.

    Taip pat pristatytos EURES paslaugos grįžtantiems, kurios padeda susiplanuoti perėjimą iš darbo užsienyje į darbo rinką Lietuvoje, įvertinti dokumentus, patirtį ir pasirinkti realistišką įsidarbinimo strategiją. Ši tema ypač aktuali tiems, kurie nori iš anksto susitvarkyti formalumus ir aiškiai susidėlioti pirmuosius žingsnius grįžus.

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius pabrėžė, kad tokie susitikimai skirti ne vien informuoti, bet ir sumažinti grįžimo riziką, kai žmogui trūksta aiškių atsakymų. „Svarbiausia, kiek žmogus pasiima iš tokių susitikimų ir kaip tas žinias pritaiko savo sprendimuose“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Organizatoriai akcentavo, kad grįžimas į Marijampolę šiandien siejamas su konkrečiomis galimybėmis, o ne vien emociniu ryšiu su gimtuoju miestu. Renginio žinutė paprasta: planuojantiems sugrįžti yra kur kreiptis dėl darbo, mokymų, verslo pradžios ir praktinių klausimų, kurie dažniausiai stabdo ryžtą naujai pradžiai.

  • Sugrįžusiems į Marijampolę – aiškus planas: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai

    Sugrįžusiems į Marijampolę – aiškus planas: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai

    Marijampolėje surengtas susitikimas Sveiki sugrįžę! Kurkime ateitį Marijampolėje subūrė į gimtąjį kraštą grįžusius žmones, kurie ieško darbo, nori keisti profesiją ar svarsto kurti verslą. Renginio tikslas buvo praktiškai ir aiškiai parodyti, kur kreiptis dėl konsultacijų, mokymų, studijų bei pagalbos įsitvirtinant darbo rinkoje.

    Organizatoriai pabrėžė, kad grįžtantiesiems dažniausiai trūksta ne motyvacijos, o informacijos ir vieno langelio principo. Dėl to renginyje vienoje vietoje pristatytos pagrindinės kryptys: laisvos darbo vietos, persikvalifikavimas, studijų galimybės ir verslo startui reikalingos priemonės.

    Darbo rinka ir mokymai

    Užimtumo tarnybos atstovai priminė, kad grįžus į Lietuvą svarbu kuo anksčiau įsivertinti turimus įgūdžius ir realius regiono poreikius. Praktikoje tai reiškia ne tik darbo paiešką, bet ir galimybę planuoti kvalifikacijos kėlimą ar persikvalifikavimą, kai ankstesnė patirtis nebeatitinka darbdavių lūkesčių.

    Renginyje taip pat pristatytos profesinio mokymo galimybės Marijampolėje, aktualios tiek norintiems įgyti paklausią specialybę, tiek siekiantiems greičiau grįžti į darbo rinką. Pabrėžta, kad suaugusiųjų mokymasis tampa vis svarbesnis dėl technologinių pokyčių ir didėjančio poreikio atnaujinti kompetencijas.

    Studijos ir kelias į verslą

    MRU Sūduvos akademija aptarė studijų kryptis regione ir tai, kaip jos gali padėti grįžtantiems susikurti tvirtesnę karjeros perspektyvą. Akcentuota, kad renkantis studijas verta žiūrėti į ilgalaikį poreikį rinkoje ir galimybes derinti mokslus su darbu.

    Verslumo temą renginyje pristatė Inovacijų agentūros ir Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART Marijampolė atstovai. Jie aptarė, nuo ko pradėti verslo idėjos tikrinimą, kaip pasiruošti finansavimui ar konsultacijoms ir kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji, kai verslas kuriamas skubotai, neįvertinus rinkos.

    Pagalba grįžtantiesiems

    Renginyje pristatytos ir EURES paslaugos, kurios aktualios grįžtantiems iš užsienio, planuojantiems persikėlimą ar grįžimo procesą. Pabrėžta, kad sprendimus palengvina ankstyvas planavimas: dokumentai, socialinės garantijos, kvalifikacijų pripažinimo klausimai ir realistiškas biudžeto įvertinimas.

    Susitikime dalyvavęs Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius akcentavo, kad savivaldybė siekia būti partneriu, o ne stebėtoju, kai žmonės grįžta ir kuria gyvenimą regione.

    „Tokie susitikimai yra proga pasisemti žinių, išgirsti apie galimybes ir aiškiau susidėlioti kitus žingsnius. Svarbiausia, kiek kiekvienas išsineša ir kaip tai pritaiko savo sprendimuose“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Organizatorių teigimu, pagrindinė žinutė paprasta: grįžus į Marijampolę nereikia visko pradėti nuo nulio vienam. Mieste veikia institucijos ir partneriai, kurie gali padėti susiorientuoti darbo rinkoje, pasirinkti mokymus ar studijas ir įvertinti realias galimybes verslo pradžiai.

  • „Verslo vedlys“ startuoja: vienoje vietoje parodys, kokių leidimų ir pažymų reikia konkrečiai veiklai

    Vienas langelis verslo reikalavimams

    Inovacijų agentūra pristatė skaitmeninę platformą „Verslo vedlys“, skirtą įmonėms ir pradedantiesiems verslams, kurie nori greitai suprasti, kokie leidimai, licencijos ar pažymos reikalingi planuojamai veiklai.

    Šis sprendimas orientuotas į dažną praktinę problemą: skirtingi reikalavimai išbarstyti per institucijas, o verslui tenka gaišti laiką ieškant, kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti.

    Kaip veikia „Verslo vedlys“?

    Platforma veikia kaip interaktyvus klausimynas. Vartotojas atsako į klausimus apie veiklos pobūdį, paslaugas ar produktus, veiklos vykdymo vietą ir kitus svarbius aspektus.

    Pagal pateiktus atsakymus sistema suformuoja individualizuotą sąrašą, kuriame nurodoma, kokie dokumentai ar leidimai gali būti reikalingi, kokios institucijos juos administruoja ir kokie tolesni žingsniai laukia.

    „Norėjome, kad verslas vienoje vietoje aiškiai matytų, kokie reikalavimai taikomi konkrečiai veiklai ir kur pradėti“, – sakė Inovacijų agentūros atstovai.

    Kodėl tai svarbu verslui?

    Tokio tipo įrankiai dažnai kuriami siekiant mažinti administracinę naštą: trumpinti laiką nuo idėjos iki veiklos pradžios, sumažinti klaidų tikimybę ir padėti verslui iš anksto įvertinti reguliacinius įsipareigojimus.

    Inovacijų agentūros teigimu, „Verslo vedlyje“ jau sukelta daugiau nei 700 reikalavimų, kuriuos administruoja skirtingos kompetentingos institucijos. Tikimasi, kad augant turinio apimčiai platforma taps kasdieniu orientyru tiek naujiems, tiek veiklą plečiantiems verslams.

    Praktinė nauda ypač aktuali veikloms, kurioms keliami didesni atitikties reikalavimai, pavyzdžiui, maisto tvarkymui, sveikatos paslaugoms, finansinėms paslaugoms, statybų ir inžinerijos darbams ar tam tikroms prekybos rūšims.

    Be to, aiškesnė reikalavimų struktūra padeda iš anksto planuoti terminus ir kaštus, nes leidimų gavimas dalyje sričių gali užtrukti, o dokumentų trūkumai dažnai reiškia pakartotinius derinimus.