Tag: Inovacijų agentūra

  • 408 tūkst. eurų regionams: 29 „Spiečių“ įmonės gaus postūmį skaitmenizacijai ir inovacijoms

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija 29 smulkioms ir vidutinėms įmonėms Lietuvos regionuose paskirstė 408 tūkst. eurų subsidijų. Parama skirta įmonėms, veikiančioms aktyvaus verslo erdvėse „Spiečiuose“, kad jos greičiau diegtų skaitmeninius sprendimus ir inovacijas.

    Lėšos bus naudojamos verslo procesų skaitmenizavimui ir optimizavimui: nuo gamybos ar paslaugų teikimo valdymo iki klientų aptarnavimo ir vidinių administracinių procesų. Ministerijos teigimu, tokios investicijos padeda įmonėms didinti našumą, mažinti sąnaudas ir greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

    „Verslo konkurencingumą stiprina gebėjimas pasitelkti technologijas, optimizuoti procesus ir greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Todėl ne tik plečiame „Spiečių“ tinklą, bet ir sudarome galimybę juose veikiantiems verslams diegti inovacijas, skaitmenizuoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Finansavimas numatytas įmonėms, kurios yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su „Spiečiumi“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 tokių erdvių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 20.

    Pastaruoju metu „Spiečiai“ atidaryti Šakiuose, Anykščiuose, Šalčininkuose ir Mažeikiuose, o artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Lazdijuose. Ministerija pabrėžia, kad verslumo infrastruktūros plėtra regionuose siejama su tvaresniu ekonominiu augimu ir naujų darbo vietų kūrimu ne vien didmiesčiuose.

    Kiekvienam subsidijos gavėjui gali būti skirta iki 15 tūkst. eurų. Šios lėšos gali būti investuojamos į skaitmeninimo priemones ir paslaugas, kurios padeda efektyviau valdyti užsakymus, atsargas, gamybą, pardavimus, klientų santykius, taip pat diegti tarptautinius kokybės vadybos standartus ir gerinti veiklos organizavimą.

    Subsidijos skirtos pagal priemonę „Vykdyti verslumo ir įmonių augimo skatinimo priemones“. Priemonę įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra.

  • Ministerija dalija 40,8 mln. eurų: kas gali gauti iki 1,5 mln. inovacijoms regionuose

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 40,8 mln. eurų kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui, siekiančiam vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Pinigai skirti padėti įmonėms kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, spartinti jų parengimą rinkai ir stiprinti bendradarbiavimą su mokslo partneriais.

    Ministerija pabrėžia, kad kvietimu siekiama nukreipti didesnę investicijų dalį į regionus ir didinti inovatyvių darbo vietų skaičių už didmiesčių ribų. Kartu akcentuojamas tikslas pritraukti užsienio investicijas į MTEP veiklas, kad Lietuvos įmonės dažniau taptų ne tik gamintojomis, bet ir technologijų kūrėjomis.

    Kam numatytos lėšos?

    Didžiausia dalis, iki 32,1 mln. eurų, planuojama naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui ir tyrėjų įtraukimui į įmonių MTEP veiklas. Finansavimas gali būti nukreiptas ir intelektinės nuosavybės apsaugai, ankstyvajai bandomajai gamybai bei sprendimų išbandymui, kad kelias iki rinkos būtų trumpesnis.

    Dar iki 8,7 mln. eurų numatyta priemonėms, susijusioms su tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į MTEP, taip pat bendradarbiavimo ir technologijų mainų tarp įmonių skatinimu. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose konkurencingumą lemia gebėjimas greitai perkelti tyrimų rezultatus į komercinius produktus.

    Kokios sumos ir kas gali teikti paraiškas?

    Vienam projektui planuojama skirti nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. eurų, o projektai bus atrenkami konkurso būdu. Finansavimą galės gauti mažos ir vidutinės įmonės, didelės įmonės, jei jos bendradarbiauja su MVĮ, taip pat užsienio investuotojai, kurie vykdo ar planuoja vykdyti MTEP veiklas regione.

    Projektų partneriais galės būti įmonės bei mokslo ir studijų institucijos. Praktikoje toks modelis dažnai laikomas vienu efektyviausių, nes leidžia įmonei pasiekti trūkstamas kompetencijas, o mokslui suteikia aiškesnį kelią į rezultatų pritaikymą versle.

    Prioritetas – sveikatos technologijos

    Ministerija nurodo, kad finansavimas bus teikiamas projektams, atitinkantiems sumaniosios specializacijos prioritetą sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje. Tai apima kryptis, kuriose inovacijos dažniausiai reikalauja ilgesnių tyrimų, prototipavimo, bandymų ir reguliacinio pasirengimo etapų.

    Paraiškas administruojančiai Inovacijų agentūrai galima teikti iki 2027 metais vasario 8 dienos. Kvietimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o vertinant projektus paprastai didžiausias dėmesys skiriamas MTEP turiniui, komerciniam potencialui ir partnerystės kokybei.

    „Dirbame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šios investicijos sudaro sąlygas inovatyvioms idėjoms tapti realiais produktais – nuo jų sukūrimo ir išbandymo iki parengimo rinkai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

  • 10 mln. eurų regionų pramonei: kas gaus pinigus ir kokias žaliąsias technologijas kurs?

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono labai mažoms, mažoms ir vidutinėms pramonės įmonėms gauti finansavimą tvarioms technologijoms kurti. Bendra numatyta suma siekia iki 10 mln. eurų, o paraiškos priimamos per Inovacijų agentūrą.

    Priemonė orientuota į projektus, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai, padeda taupyti žaliavas ir energiją, leidžia gaminti tvaresnius produktus ar diegti švaresnius procesus. Didžiausias dėmesys skiriamas praktiniam rezultatui, kad sukurti sprendimai būtų išbandomi ir turėtų aiškią komercinę perspektyvą.

    Kam skirtas finansavimas?

    Dėl paramos gali kreiptis pramonės MVĮ, registruotos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Vienam projektui numatomas finansavimas nuo 50 000 iki 500 000 eurų, priklausomai nuo veiklų apimties ir planuojamo rezultato.

    Įmonės gali investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, įskaitant prototipų kūrimą ir bandymus. Taip pat numatytos papildomos galimybės lėšas skirti sukurtų sprendimų patentavimui ir gaminio parengimui rinkai.

    Ką galima finansuoti ir ko tikimasi?

    Finansavimas skirtas technologijoms, kurios realiai mažina taršą, didina žiediškumą ir efektyviau naudoja išteklius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnius gamybos procesus, mažiau atliekų generuojančius sprendimus ar naujus produktus, kurių poveikis aplinkai yra mažesnis per visą jų gyvavimo ciklą.

    Projektų atranka vyks konkurso būdu, todėl vertinama bus ne tik idėja, bet ir jos įgyvendinimo planas, komandos pajėgumai bei numatomas poveikis. Ministerija pabrėžia, kad tokios investicijos regionuose gali didinti pramonės konkurencingumą ir spartinti bendradarbiavimą su mokslo ir studijų institucijomis.

    Terminai ir svarbiausios sąlygos

    Paraiškas finansavimui gauti galima teikti iki 2027 metų sausio 29 dienos. Projektus galima įgyvendinti su partneriais, įtraukiant kitas MVĮ, mokslo ir studijų institucijas ar dideles įmones, jei tai sustiprina kuriamo sprendimo kokybę ir pritaikomumą.

    Priemonė „Žaliasis eksperimentas“ finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Įmonėms, planuojančioms teikti paraišką, svarbu iš anksto įsivertinti MTEP apimtį, planuojamą intelektinės nuosavybės apsaugą ir aiškų kelią iki produkto ar technologijos pritaikymo rinkoje.

  • Regionams meta 7,27 mln. eurų: keturi projektai žada išjudinti per 700 startuolių

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 7,27 mln. eurų Inovacijų agentūros administruojamai priemonei „Startuolis“, orientuotai į Vidurio ir Vakarų Lietuvos startuolių kūrimą bei jau veikiančių komandų augimą. Keturi finansuoti projektai numato preakceleruoti 706 startuolius ir prisidėti prie 211 naujų įmonių įsteigimo.

    Priemonė skirta spręsti vieną didžiausių ankstyvosios stadijos verslų problemų: vien finansavimo dažnai nepakanka, kai trūksta mentorystės, rinkos validavimo, produkto vystymo ir komandos kompetencijų. Būtent šias spragas siekiama užpildyti intensyviomis programomis, konsultacijomis ir praktiniais renginiais.

    „Turime stiprų pagrindą tolesniam augimui, todėl investuojame į naujų perspektyvių verslų srauto didinimą ir startuolių potencialą regionuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Į projektų veiklas bus kviečiami ne tik jau veikiantys startuoliai, bet ir žmonės, kurie dar tik turi verslo idėją. Numatyti hakatonai, idėjų testavimas, inkubavimas ir preakceleravimas, taip pat pagalba kuriant produktą, tikslinant verslo modelį ir ruošiantis investicijų pritraukimui.

    Pagal taikomus kriterijus, dalyvauti galės labai mažos arba mažos įmonės, turinčios inovacijomis grindžiamą augimo potencialą ir registruotos ne ilgiau kaip penkerius metus. Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems startuoliams leidžiamas ilgesnis, iki dešimties metų, veiklos laikotarpis.

    Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė pabrėžė, kad šios apimties finansavimas leidžia pasiekti skirtingo brandumo komandas, nuo idėjos stadijos iki augimui besirengiančių startuolių. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam galutiniam naudos gavėjui bus suteikta apie 10,3 tūkst. eurų vertės paslaugų, priskiriamų de minimis pagalbai.

    Projektus įgyvendins VšĮ „Startuolių platforma“, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas ir UAB „Bendradarbystė Klaipėda“. Skirtingi vykdytojai orientuosis į nevienodus poreikius: nuo bazinių idėjos patikrinimo programų iki gilesnių pasirengimo augimui ir investuotojų pritraukimui veiklų.

    Didžiausia tiesioginė nauda prognozuojama Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau veiklos bus vykdomos ir Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių bei Utenos apskrityse. Taip siekiama išplėsti startuolių ekosistemos geografiją už Vilniaus regiono ribų ir sumažinti atotrūkį tarp didžiųjų centrų ir regionų.

    Rinkoje vis labiau ryškėjant DI, kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, pramonės skaitmeninimo ir gyvybės mokslų sprendimams, ankstyvosios pagalbos priemonės tampa kritiškai svarbios, kad idėjos greičiau pasiektų tarptautines rinkas. Ministerija ir Inovacijų agentūra tikisi, kad investicijos į preakceleravimą padidins sėkmingų startuolių srautą ir sustiprins regionų kompetencijas.

  • Vienas klausimas versle gali kainuoti tūkstančius: panevėžietis Justinas Dalinda atskleidžia

    Kelias į verslą prasidėjo nuo rizikos

    Panevėžietis Justinas Dalinda pirmąjį savo verslą pradėjo 2012 metais, kai kartu su draugais atidarė nedidelę kavinę. Patirties ir resursų buvo nedaug, todėl daug sprendimų teko priimti bandymų ir klaidų keliu.

    Pasak verslininko, akademinės žinios padeda susidėlioti bazinius principus, tačiau realiame versle viską lemia kasdieniai sprendimai, disciplina ir gebėjimas greitai prisitaikyti. Būtent dėl to, jo teigimu, praktinė patirtis tampa vienu vertingiausių išteklių.

    „Teorija svarbi, bet verslo realybė gerokai skiriasi nuo vadovėlinių modelių: tikroji patirtis ateina sprendžiant problemas čia ir dabar“, – sakė Justinas Dalinda.

    „Kavalierius“ augimas ir rinkos pokyčiai

    Pirmąją kavinę partneriai netrukus pardavė, tačiau noras kurti savo verslą nedingo. Vėliau Justinas Dalinda su žmona Vaiva įkūrė kavinę „Kavalierius“, kuri per dešimtmetį tapo viena ryškiausių susitikimų vietų Panevėžyje.

    Augant srautams ir stiprėjant prekės ženklui, 2021 metais „Kavalierius“ plėtra pasiekė Kauną. Verslininko teigimu, šis žingsnis pareikalavo ne tik investicijų, bet ir aiškių atsakymų į klausimus apie vietą, komandą, procesus ir klientų lūkesčius.

    Per tą laiką, anot jo, pasikeitė ir Panevėžio verslo aplinka: daugiau drąsos, idėjų ir naujų paslaugų. Tačiau kartu išaugo konkurencija, todėl išsiskirti vien produktu darosi vis sunkiau.

    Mentorystė: patirtis, kuri grįžta atgal

    Šiandien Justinas Dalinda dalyvauja Inovacijų agentūros mentorystės programoje ir padeda augti kitiems verslams. Jis konsultuoja paslaugų sektoriaus įmones, kurioms svarbiausias yra tiesioginis kontaktas su klientu fizinėje vietoje.

    Verslininko teigimu, paslaugų versluose konkurencinis pranašumas vis dažniau kuriamas per kliento patirtį: aptarnavimo kultūrą, aiškius procesus, aplinką ir komandos nuoseklumą. Net smulkios detalės, jo teigimu, gali lemti, ar klientas sugrįš.

    „Mes kavinėje neparduodame tik kavos, mes parduodame patirtį: nuo švaros iki bendravimo tono ir to, kaip žmogus jaučiasi išėjęs“, – sakė Justinas Dalinda.

    Mentorystę jis vadina abipusiu procesu, nes sprendžiant kitų verslų problemas tenka iš naujo peržiūrėti ir savo sprendimų logiką. Anot jo, dažnai lemiamas tampa ne patarimas, o tikslus klausimas, padedantis verslo savininkui pačiam aiškiai įvardyti, kas iš tiesų stabdo augimą.

  • Regionų verslui – dar 5 „Spiečiai“: nemokamos konsultacijos ir mentorystė atkeliauja į naujus miestus

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva plečiamas Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ tinklas. Netrukus duris atvers penkios naujos erdvės Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose.

    Skelbiama, kad iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų veikti 20 „Spiečių“. Šiose erdvėse regionų verslininkams ir kuriantiems verslo idėjas gyventojams numatytos nemokamos verslo augimo paslaugos, konsultacijos ir bendruomenės renginiai.

    Pagalba verslui arčiau regionų

    Ministerija pabrėžia, kad naujų įmonių kūrimasis ir savarankiškos veiklos augimas regionuose rodo neišnaudotą potencialą už didmiesčių ribų. Todėl prioritetu įvardijama ne tik paskatinti startą, bet ir padėti jau veikiantiems verslams pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės etapą.

    „Augantis naujų verslų skaičius regionuose rodo, kad verslumo potencialas nėra sutelktas tik didžiuosiuose miestuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Pasak Inovacijų agentūros, regionuose dažnai netrūksta idėjų ir motyvacijos, tačiau augimo kliūtimi tampa praktinės žinios, pardavimų kanalai ir kontaktai. Dėl to „Spiečiuose“ didžiausias dėmesys skiriamas ne vien informavimui, bet ir nuosekliam verslo stiprinimui per individualias konsultacijas ir mentorystę.

    Kokias paslaugas žada „Spiečiai“

    „Spiečių“ veikla orientuota į augimą ir konkurencingumą, todėl akcentuojamos sritys, kurios dažniausiai lemia įmonių proveržį. Tarp jų minimi verslo valdymas, pardavimai, rinkodara, skaitmenizavimas, procesų efektyvinimas ir produktyvumo didinimas.

    „Tam reikia ne vien finansavimo, bet ir žinių, ekspertinės pagalbos, kontaktų bei galimybės mokytis iš kitų verslų patirties – „Spiečius“ suteikia būtent tokią aplinką“, – sakė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.

    Praktikoje tokios erdvės veikia kaip vietos verslo bendruomenės centrai, kur lengviau rasti mentorių, partnerių ar pirmuosius klientus. Pastaraisiais metais verslams vis svarbesnis tampa ir DI pritaikymas kasdieniuose procesuose, todėl konsultacijose dažnai ieškoma būdų, kaip automatizuoti rutiną ir greičiau priimti sprendimus.

    Atidarymai rudenį ir esamas tinklas

    Naujų erdvių atidarymo renginiai suplanuoti rudenį: Mažeikiuose rugsėjo 28 dieną, Šakiuose spalio 2 dieną, Šalčininkuose spalio 6 dieną, Anykščiuose spalio 16 dieną. Nurodoma, kad Lazdijų „Spiečiaus“ atidarymo data bus paskelbta vėliau.

    Skelbiama, kad į atidarymo renginius kviečiama vietos bendruomenė, o susitikimų metu bus pristatytos paslaugos ir galimybės prisijungti prie bendruomenės. Taip pat žadama, kad nuo renginių pradžios bus galima užmegzti kontaktus su kitais verslais ir konsultantais.

    Šiuo metu „Spiečių“ erdvės veikia Alytuje, Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine. Išplėtus tinklą penkiomis naujomis vietomis, bendras skaičius turėtų pasiekti 20.

  • Druskininkai ir Kaunas rodo pavyzdį: kaip laisvalaikio idėjos virsta regionų verslais

    Aktyvaus laisvalaikio paslaugos Lietuvos regionuose vis dažniau tampa ne tik hobiu, bet ir tvariu verslu. Vis daugiau žmonių ieško patirčių, kurios derina judėjimą, bendruomeniškumą ir saugų užimtumą vaikams bei suaugusiems.

    Pradedant veiklą dažnai pritrūksta ne idėjų, o verslo žinių, rinkodaros supratimo ir aiškaus veiklos modelio. Dėl to svarbų vaidmenį įgauna mentorystė ir praktinės konsultacijos, padedančios greičiau priimti sprendimus ir išvengti brangių klaidų.

    Druskininkuose ekstremalaus sporto entuziastas Mantas Leminskas plėtoja VšĮ „Judantys Druskininkai“ projektą JUDRU. Idėja paprasta, bet ambicinga: kurti Pietų Lietuvos lentų sporto centrą, kuriame vyksta riedlenčių, riedučių, snieglenčių ir balansinių lentų užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms.

    Pasak iniciatoriaus, regione iki šiol trūko nuoseklių mokymų, orientuotų į saugų judėjimą ir technikos pagrindus. Druskininkams tam palankios sąlygos: rekreacinės erdvės, ilgi dviračių takai ir aktyvi bendruomenė, kuri palaiko naujas iniciatyvas.

    „Ne tik Druskininkuose, bet ir visame Pietų Lietuvos regione trūko vietos, kur žmonės galėtų sistemingai mokytis lentų sporto pagrindų“, – sakė Mantas Leminskas.

    Nors JUDRU veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, jai vis tiek būtina ugdyti verslumo įgūdžius. Klientų pritraukimas, paslaugos struktūra, komunikacija ir finansinis tvarumas tampa kasdieniais klausimais, be kurių iniciatyva sunkiai augtų.

    Kaune naują auditoriją traukia ir drifto kartingų pasivažinėjimus vystantis verslas „Momentum Vibe“, kurį kuria Agnė Mažeikienė. Verslininkė sako, kad pradžioje teko greitai mokytis visko nuo pagrindų: nuo veiklos planavimo iki rinkodaros ir socialinių tinklų logikos.

    „Tai buvo pirmasis mano verslas, todėl iššūkių netrūko, o konsultacijos padėjo susidėlioti aiškesnį veiklos pagrindą“, – sakė Agnė Mažeikienė.

    Augant susidomėjimui, ryškėja ir plėtros kryptys, orientuotos į vaikus ir jaunimą. Tarp planų minimi neformaliojo ugdymo būreliai bei specializuotos stovyklos, kurios derintų pramogą su kryptingu įgūdžių ugdymu ir saugaus vairavimo elementais.

    Tokius verslus regionuose stiprina Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programa „Verslo skrydis“, suteikianti mentorystę, ekspertines konsultacijas ir praktinius mokymus. Inovacijų agentūra nurodo, kad šiais metais programa pasinaudojo daugiau nei 140 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji žingsniai verslo kelyje dažniausiai būna sunkiausi, todėl ekspertų pagalba tampa svarbiu postūmiu“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Programa „Verslo skrydis“ įgyvendinama trečią kartą ir šiemet apima kelias Lietuvos savivaldybes, o projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių regionuose gimstančioms paslaugoms greičiau pasiekti klientą, sustiprinti veiklos modelį ir planuoti augimą.

  • Produktyvumo dirbtuvės Alytuje: „Spiečius“ kviečia įmones rasti, kur kasdien prarandami resursai

    Kas įmonėje šiandien labiausiai eikvoja laiką, pinigus ir komandos energiją? Dažniausiai tai ne vienas didelis sprendimas, o kasdieniai procesai, kuriuose kaupiasi smulkūs nuostoliai: pasikartojantys derinimai, neaiškios atsakomybės, rankinis duomenų suvedimas ir sprendimų vilkinimas.

    Alytaus „Spiečius“ kviečia į dviejų dalių tęstines verslo produktyvumo dirbtuves, kuriose dalyviai dirbs su savo įmonės procesais, duomenimis ir realiomis situacijomis. Mokymų esmė – ne teorija, o praktinis darbas, padedantis aiškiai pamatyti, kur dingsta pajėgumai ir kaip juos susigrąžinti.

    Kaip vyks darbas dirbtuvėse?

    Dirbtuvių metu dalyviai kartu su ekspertais analizuos veiklą, braižys vertės srauto žemėlapį ir ieškos didžiausių nuostolių vietų. Tai metodas, plačiai taikomas procesų tobulinime, kai vertinama, kurios veiklos kuria vertę klientui, o kurios tik užima laiką ir didina sąnaudas.

    Didžiausias rezultatas paprastai pasiekiamas tada, kai į procesus pažvelgiama „iš šalies“ ir remiamasi skaičiais, o ne nuojauta. Dirbtuvėse planuojama susidėlioti konkretų veiksmų planą pokyčiams, kad po renginio jis būtų pritaikomas kasdienėje veikloje, o ne liktų tik idėjų sąrašu.

    Kam tai aktualu labiausiai?

    Dirbtuvės skirtos įmonių vadovams, padalinių lyderiams ir žmonėms, kurie atsakingi už veiklos efektyvumą, procesus ar klientų aptarnavimą. Tokie praktiniai formatai ypač naudingi augančioms organizacijoms, kuriose procesai vystėsi organiškai ir pradeda „nebetilpti“ į didėjantį užsakymų, projektų ar komandos mastą.

    Renginį inicijuoja Inovacijų agentūra ir „Spiečius“, o įgyvendina „Nortus“, dirbanti su organizacijų procesų tobulinimu ir veiklos efektyvumo sprendimais. Dirbtuvės vyks Alytaus „Spiečiuje“, numatytos dvi dalys: pirmoji birželio 26 dieną, antroji liepos 14 dieną.

  • Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose baigėsi verslumo programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, norintiems pradėti savarankišką veiklą ar sustiprinti jau turimą verslo idėją. Programos tikslas buvo praktiškai padėti dalyviams susidėlioti aiškų planą nuo sumanymo iki pirmųjų žingsnių rinkoje.

    Mokymuose dalyvavo devyni Zarasų rajono gyventojai. Per penkias intensyvias mokymų dienas jie gilinosi į verslo planavimą, rinkodarą, komunikaciją su klientais, finansų valdymą ir idėjos pristatymą, o gautas žinias iškart taikė savo projektams.

    Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktikai: dalyviai grynino vertės pasiūlymą, ieškojo tikslinės auditorijos, dėliojo verslo modelį ir ruošė baigiamąsias prezentacijas. Kiekvienas turėjo galimybę konsultuotis individualiai su mentoriumi ir gauti konkrečių patarimų, kaip patikrinti idėją bei sumažinti starto rizikas.

    Baigiamasis susitikimas Vilniuje

    2026 metų birželio 4 dieną Vilniuje įvyko baigiamasis programos renginys, kuriame dalyvavo ir Zarasų grupės atstovai. Susitikime dalyviai iš skirtingų miestų pristatė verslo idėjas komisijai, dirbo grupėse su mentoriais ir dalijosi patirtimis.

    Zarasų dalyviams tai tapo proga palyginti savo pasirengimą su kitų grupių idėjomis ir pamatyti, kaip skirtingai žmonės sprendžia panašius verslo starto iššūkius. Darbo grupėse jie gavo grįžtamąjį ryšį apie idėjų aiškumą, realistiškumą ir komunikacijos stiprinimą.

    Ko duoda tokios programos?

    Organizatorių teigimu, „Startuok nuo 50+“ dalyviams svarbiausia ne tik teorinės žinios, bet ir pasitikėjimas bei bendruomenės palaikymas. Vyresniame amžiuje verslo pradžia dažnai siejama su didesne finansine atsakomybe ir atsargesniu rizikos vertinimu, todėl mentorių pagalba ir struktūruotas planas tampa ypač reikšmingi.

    Programa „Startuok nuo 50+“ 2026 metais organizuojama Inovacijų agentūros ir įgyvendinta šešiuose Lietuvos miestuose, taip pat buvo suformuota nuotolinė grupė. Savivaldybė tikisi, kad bent dalis mokymuose sustiprintų idėjų artimiausiu metu virs realiomis veiklomis ir papildys vietos paslaugų bei smulkaus verslo pasiūlą.

  • Vasara „Spiečiuje“: Inovacijų agentūra siūlo nemokamas darbostogas 13 miestų regionuose

    Nemokamos darbostogos regionuose

    Inovacijų agentūra birželio 1 dieną pradėjo tradicinę iniciatyvą Vasara „Spiečiuje“, kviečiančią vasaros mėnesiais nemokamai dirbti bendradarbystės erdvėse regionuose. Akcijos idėja paprasta: išnaudoti nuotolinio darbo lankstumą ir trumpam pakeisti aplinką, derinant darbą su poilsiu.

    Šiemet dalyviams atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“. Iniciatyva vyksta su šūkiu Dirbk ten, kur gera būti, o darbostogauti galima nuo vienos dienos iki kelių savaičių ar viso sezono, priklausomai nuo užimtumo ir vietų prieinamumo.

    Kam skirta ir kaip veikia registracija

    Nors įprastai „Spiečių“ erdvės skirtos bendruomenės nariams, vasarą jos atveriamos visiems norintiems: laisvai samdomiems specialistams, nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams ar mažoms komandoms. Tokios erdvės dažnai pasirenkamos ir kaip alternatyva darbui namuose, kai norisi aiškesnės dienotvarkės bei atskirtos darbo aplinkos.

    Registracija vyksta internetu: pateikus prašymą ir gavus patvirtinimą, galima atvykti dirbti pasirinktu laiku. Daugumoje „Spiečių“ numatyta registracija individualiai arba iki 2 asmenų komandai, o Kauno „Spiečius“ priima komandas iki 5 žmonių.

    Ką randa atvykę dirbti

    Organizatoriai pabrėžia, kad darbui pritaikyta infrastruktūra išlieka vienu svarbiausių privalumų: patogios darbo vietos, susitikimų erdvės, poilsio zonos ir įprasta biuro įranga. Tai ypač aktualu tiems, kurie planuoja darbostogas derinti su aktyvesniu laisvalaikiu ir ieško stabilios, produktyvios darbo rutinos.

    Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė teigia, kad iniciatyva skatina ne tik išbandyti darbą kitur, bet ir geriau pažinti regionuose veikiančias bendruomenes bei verslus.

    „Nuotolinis darbas šiandien suteikia galimybę derinti profesinį gyvenimą su kokybišku laiku skirtinguose Lietuvos regionuose. Tokiomis iniciatyvomis skatiname atrasti šalies miestus ir susipažinti su regionuose veikiančiais, augančiais verslais“, – sakė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Pasak organizatorių, jau ankstesniais metais iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo, o dažniausiai pasirenkami pajūrio regiono „Spiečiai“. Vis dėlto auga ir kitų miestų populiarumas, ypač tarp žmonių, ieškančių ramesnės aplinkos ir atokvėpio nuo didmiesčių tempo.

    Šią vasarą darbostogos siūlomos Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine.