Tag: Instaliacijos

  • Mirė japonų avangardo menininkė Yayoi Kusama: taškelių ikona kūrė iki paskutinių dienų

    Mirė japonų avangardo menininkė Yayoi Kusama: taškelių ikona kūrė iki paskutinių dienų

    Japonijos avangardo menininkė Yayoi Kusama, pasaulyje išgarsėjusi taškelių motyvais, skulptūromis ir įvietintomis instaliacijomis, mirė sulaukusi 97 metų. Apie menininkės mirtį pranešė jos studija, nurodžiusi, kad ji mirė rugpjūčio 14 dieną ligoninėje Tokijuje.

    Mirties priežastis neatskleidžiama. Studijos teigimu, Kusama iki pat paskutinių dienų tęsė kūrybą ir nenuleido teptuko, o jos darbai išliko orientuoti į pasikartojimo, begalybės ir vidinių išgyvenimų temas.

    „Ji tapė iki pat paskutinių dienų, nė akimirkai nepadėjusi teptuko, ir toliau ieškojo amžinos meilės bei amžinos sielos“, – sakoma Yayoi Kusama studijos pranešime.

    Kusama kūrybinis braižas atpažįstamas akimirksniu: ryškios spalvos, psichodelinė estetika, pasikartojantys ornamentai ir, žinoma, taškeliai, tapę jos vizitine kortele. Menininkės darbai buvo eksponuojami svarbiausiuose muziejuose ir galerijose, o jos instaliacijos ilgainiui virto ne tik meno, bet ir popkultūros reiškiniu.

    Taškeliai, gimę iš patirčių

    Pati Kusama ne kartą yra aiškinusi, kad taškelių motyvas susijęs su nuo vaikystės patirtomis haliucinacijomis ir intensyviais regėjimais. Ši asmeninė patirtis tapo ištisa vizualine kalba, kuria menininkė pasakojo apie savastį, baimę, vienatvę ir norą ištirpti beribėje erdvėje.

    Jos biografijoje svarbi ir psichikos sveikatos tema: dalį gyvenimo Kusama praleido gydymo įstaigose, tačiau tai nesustabdė tarptautinės karjeros. Menininkė 1957 metais persikėlė į Niujorką, kur ieškojo vietos sparčiai besikeičiančioje meno scenoje.

    Tuo metu Niujorke dominavo abstraktus ekspresionizmas ir vadinamoji veiksmo tapyba, todėl Kusama estetika ilgai liko už pagrindinio srauto ribų. Viešai skelbta, kad pirmuosius dešimtmečius užsienyje jai teko patirti skurdą ir menką pripažinimą, tačiau kryptingas darbas galiausiai atvėrė duris į didžiąsias institucijas.

    Nuo performansų iki pasaulinių parodų

    Vėlyvaisiais 1960-aisiais Kusama susilaukė daugiau dėmesio dėl performansų ir viešų meninių akcijų, neretai turėjusių aiškų politinį, ypač antimilitaristinį, toną. Šiuo laikotarpiu ji bendravo su to meto meno pasaulio figūromis, o jos vardas pamažu įsitvirtino avangardo kontekste.

    Vėlesniais metais Kusama plėtojo ir kitus formatus: kūrė objektus, skulptūras, filmus, leido tekstus, o jos instaliacijos su veidrodžiais ir pasikartojančiais elementais išpopuliarino „begalybės kambarių“ patirtį. Šie darbai tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio meno traukos taškų, suformavusių naują parodų lankymo kultūrą.

    Didelę įtaką jos žinomumui turėjo ir bendradarbiavimas su mados namais, ypač „Louis Vuitton“, kai taškelių motyvas persikėlė ant komercinių produktų. Tokia partnerystė parodė, kaip šiuolaikinis menas vis dažniau veikia tarp muziejinės vertės ir masinės rinkos, išlaikydamas autoriaus atpažįstamumą.

    Įvertinimai ir meno rinkos rekordai

    Kusama kūryba buvo įvertinta ne tik parodomis, bet ir meno rinkoje. Skelbta, kad 2008 metais vienas jos darbas „Christie’s“ aukcione parduotas už maždaug 4 900 000 eurų, o tai dar labiau sustiprino jos, kaip pasaulinio masto autorės, statusą.

    2016 metais menininkei įteiktas Japonijos Kultūros ordinas, vienas svarbiausių šalies apdovanojimų už nuopelnus menui. Tokie įvertinimai tapo ženklu, kad Kusama jau seniai peržengė nišinės avangardo kūrėjos ribas ir įsitvirtino kaip viena atpažįstamiausių XX–XXI amžių menininkių.

    „Noriu sukurti tūkstantį paveikslų, gal du tūkstančius, tiek, kiek tik galiu nupiešti. Tęsiu tapymą iki pat mirties“, – yra sakiusi Yayoi Kusama.

    Menininkės mirtis užbaigia epochą, tačiau jos palikimas, regis, tik stiprės: nuo muziejinių kolekcijų iki naujų interpretacijų ir parodų, kurios toliau pasakos apie Kusamos pasirinktą kalbą. Taškeliai, kadaise gimę iš asmeninių regėjimų, tapo globaliu simboliu, atpažįstamu ir meno istorijoje, ir plačiojoje kultūroje.

  • Pamirškite draudimą liesti: choreografas Williamas Forsythe kviečia šokti tarp muziejaus eksponatų

    Pamirškite draudimą liesti: choreografas Williamas Forsythe kviečia šokti tarp muziejaus eksponatų

    Nyderlanduose, Voorlinden muziejuje, atidaryta vieno ryškiausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Williamo Forsythe paroda, kurioje įprastos muziejaus taisyklės sąmoningai stumiamos į šalį. Lankytojai čia kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir judėti kartu su kūriniais, tarsi patys taptų ekspozicijos dalimi.

    Paroda pavadinta „Choreographic Objects“ ir apjungia didelio masto instaliacijas, skulptūras bei kino darbus. Kūriniai sukonstruoti taip, kad skatintų fizinę sąveiką, o judesys taptų būdu suprasti idėją, erdvę ir kitų žmonių buvimą šalia.

    Pasak autoriaus, šis projektas yra choreografijos praktikų tąsa, tik perkelta iš scenos į muziejų. Forsythe pabrėžia, kad parodos patirtį kuria ne vien objektai, bet ir tai, kaip nenuspėjamai reaguoja publika, kaip lankytojų charakteriai atsiskleidžia judant, stabtelint ar bandant „perskaityti“ kūrinius kūnu.

    Šiuolaikiniai muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip įtraukti auditoriją ir pasiūlyti daugiau nei tradicinę tylų stebėjimą, ypač konkuruodami su skaitmeninėmis pramogomis. Tokios patirtys dera su plačiau kultūros lauke ryškėjančia tendencija kurti įtraukias, daugiasluoksnes ekspozicijas, kuriose žiūrovas tampa aktyviu dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju.

    Organizatoriai pabrėžia, kad parodą galima patirti ir vien vizualiai, nesitraukiant į fizinį veiksmą, tačiau būtent sąveika čia laikoma pilnaverte sumanymo dalimi. „Choreographic Objects“ Voorlinden muziejuje Wassenaar mieste veiks iki 2026 metų rugpjūčio 23 dienos.

  • Paryžiuje taisoma menininko JR instaliacija „La Caverne du Pont Neuf“: atidarymas nukeltas neribotam laikui

    Paryžiuje taisoma menininko JR instaliacija „La Caverne du Pont Neuf“: atidarymas nukeltas neribotam laikui

    Paryžiuje pradėti menininko JR monumentalios instaliacijos „La Caverne du Pont Neuf“ remonto darbai, tačiau nauja atidarymo data kol kas nenurodoma. Projekto partneriai skelbia, kad artimiausiomis dienomis ir ateinančią savaitę vyks techniniai atstatymo veiksmai, o tolesnė eiga priklausys nuo sąlygų vietoje.

    Instaliacija, sumanyta kaip pagarba menininkams Christo ir Jeanne-Claude, buvo apgadinta stiprių vėjo gūsių metu. Vietoje dirbę techniniai ekspertai ir inžinieriai incidentą siejo su išskirtiniu meteorologiniu reiškiniu, o dėl saugumo iškart imtasi apribojimų ir paruošiamųjų darbų.

    Kas apgadinta ir kaip bus taisoma

    Patikslinama, kad įplyšusi drobė sukėlė lokalų pažeidimą trijose pripučiamos konstrukcijos vietose. Projekto komanda pabrėžia, kad konstrukcijos suskaidymas į atskirus segmentus ir įdiegti saugos sprendimai leido suvaldyti situaciją, todėl incidentas neišplito į visą objektą.

    Remontas apima dvi kryptis: išorinės drobės sutvarkymą ir pažeistų pripučiamo karkaso elementų atstatymą. Vis dėlto darbai gali vykti tik tuomet, kai orai grįš į sezonines normas, nes pagrindinis prioritetas išlieka komandos sauga bei stabilios darbo sąlygos ant Senos krantinių.

    Kodėl data neaiški

    Drobę planuojama restauruoti dirbtuvėse, o jos sugrąžinimui į vietą svarstomi keli techniniai scenarijai. Tai lemia instaliacijos mastas: nurodoma apie 2 400 kvadratinių metrų užimamas plotas, maždaug 120 metrų ilgis, 20 metrų plotis, o aukščiausios vietos siekia nuo 12 iki 18 metrų.

    Organizatoriai primena, kad panašaus masto laikinos instaliacijos Paryžiuje neretai sulaukia diskusijų, ypač kai objektai įkurdinami ikoninėse erdvėse. „La Caverne du Pont Neuf“ taip pat pristatoma kaip kūrinys, skirtas kelti klausimus apie miesto erdvių patyrimą ir gyventojų ryšį su kasdiene urbanistine aplinka.

    Atidarymas iš pradžių buvo planuotas birželio 6 dieną, tačiau dabar nukeltas neribotam laikui. Nauja data, anot projekto komandos, bus paskelbta tik įvertinus remonto pažangą ir realias galimybes saugiai sugrąžinti instaliaciją į numatytą formą.

  • Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Kas nutiko ant Pont-Neuf

    Paryžiaus Pont-Neuf, laikomas seniausiu miesto tiltu, šią savaitę tapo ne įprasto eismo, o šiuolaikinio meno naujienų centru. Stiprus vėjas ir smarki liūtis apgadino menininko JR instaliaciją „La Caverne du Pont-Neuf“, todėl planuotas atidarymas atidedamas.

    Organizatoriai nurodo, kad sprendimas priimtas likus vos kelioms dienoms iki numatytos inauguracijos. Tiksli nauja atidarymo data dar neįvardijama, nes pirmiausia laukiama techninės apžiūros išvadų.

    Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti praplėšta drobė, pro kurią atsiveria pripučiama konstrukcijos dalis. Partneriai pabrėžia, kad galutinė žalos apimtis bus aiški tik atlikus būklės įvertinimą.

    „Nuspręsta atidarymą perkelti į laiką po birželio 6 dienos, o nauja data bus nustatyta įvertinus techninės apžiūros išvadas“, – teigiama bendrame Atelier JR, Christo ir Jeanne-Claude fondo bei Amicale des Ponts de Paris pranešime.

    Duoklė istoriniam projektui

    JR sumanymas tiesiogiai siejamas su 1985 metais įvykusiu projektu, kai menininkai Christo ir Jeanne-Claude laikinai apgaubė Pont-Neuf audiniu. Šis įvykis laikomas viena ryškiausių laikinojo meno intervencijų Paryžiaus viešosiose erdvėse.

    Kaip ir istorinis tilto apgaubimas, dabartinė instaliacija finansuojama privačiomis lėšomis, be viešojo finansavimo, nurodo projekto komanda. Planuota, kad kūrinys bus lankomas nemokamai, visą parą, iki birželio 28 dienos.

    Pažadas įtraukti pojūčius

    „La Caverne du Pont-Neuf“ sumanyta kaip didelio mastelio optinė iliuzija, primenanti uolėtą reljefą, kuri turėjo pakeisti įprastą tilto vaizdą ir sukelti skirtingų reakcijų. Organizatoriai akcentuoja, kad tai turėjo būti ne tik vizualinis, bet ir sensorinis potyris.

    Numatyta, kad instaliaciją lydės garso takelis, kurį sukūrė buvęs grupės Daft Punk narys Thomas Bangalter. Taip pat suplanuota kvapų dalis, prie kurios dirbo parfumerijos namai „Odore Scola“, siekiant sustiprinti pasakojimą ir emocinį įspūdį.

    Projekto komanda artimiausiu metu žada pristatyti tolesnius žingsnius ir paaiškinti, ar instaliacija bus taisoma vietoje, ar reikės didesnių konstrukcinių pakeitimų. Kol vyksta vertinimas, visuomenei tenka laukti, kada Pont-Neuf vėl taps scena planuotai meno patirčiai.