CP v2

Tag: Integracija

  • Lenkijos ekonomika vis labiau priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų: ką darys jie po karo?

    Naujausi Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS duomenys rodo, kad šalies darbo rinka vis labiau remiasi atvykusiais iš Ukrainos. Gegužės pabaigoje apdraustųjų, turinčių ukrainietišką pasą, skaičius siekė 891 500 – per metus jis išaugo daugiau nei 10 proc.

    Šis augimas svarbus ne tik statistikai: daugelyje sektorių Ukrainos piliečiai tapo vienu pagrindinių darbuotojų šaltinių. Jie dažniausiai dirba pramonės perdirbime, statybose, logistikoje ir paslaugų srityje – ten, kur įmonėms sunkiausia rasti vietinių darbuotojų.

    Kas nutiks pasibaigus karui?

    Darbdaviams nerimą kelia ne vien dabartinė priklausomybė nuo atvykėlių, bet ir tai, kas bus pasibaigus karui. Personalo bendrovės Personnel Service parengtas Lenkijos darbo rinkos barometras 2026 metais parodė, kad 38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę, o 17 proc. norėtų išvykti iš Lenkijos iškart, kai tik baigsis karo veiksmai.

    Dar 16 proc. svarsto grįžti per 1–2 metus po karo pabaigos. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis šiandieninės darbo jėgos gali arba sugrįžti į Ukrainą, arba persikelti į kitas Europos šalis, kur atlyginimai ir socialinės garantijos dažnai patrauklesnės.

    Socialinės politikos dilema

    Lenkijoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl paramos ir socialinių išmokų ukrainiečiams, o šios nuotaikos persikelia ir į politinius sprendimus. Ekspertai įspėja, kad bandymai „atšaldyti“ paramą gali turėti ne tik socialinių, bet ir grynai ekonominių pasekmių.

    „Tam tikra prasme šiandien elgiamės taip, kaip anksčiau Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos: norėjo pigios darbo jėgos, bet be papildomų išlaidų, pavyzdžiui, socialinei pagalbai“, – sakė sociologas dr. Jacek Kucharczyk iš Viešųjų reikalų instituto.

    Jo vertinimu, trumparegiška politika anksčiau atsisuko prieš pačią Jungtinę Karalystę, o panašus scenarijus gali kartotis ir Lenkijoje. Jei parama mažės, daliai šeimų sprendimas išvykti gali tapti paprastesnis, ypač turint omenyje konkurenciją dėl darbuotojų Vakarų Europoje.

    Ukraina taip pat skatina grįžti

    Migracijos kryptį lems ne tik Lenkijos sprendimai, bet ir Ukrainos politika. Ukrainos valdžia viešai siekia susigrąžinti savo piliečius, nes šalies ekonomikai ir atstatymui reikės darbo jėgos, specialistų bei mokesčių mokėtojų.

    Tarp priemonių minimos ir praktinės integracijos bei grįžimo iniciatyvos, įskaitant skaitmenines platformas, skirtas palengvinti sugrįžimą ir prisitaikymą. Jei tokios priemonės taps veiksmingos, dalis ukrainiečių gali pasirinkti grįžti net ir turėdami darbo galimybių Lenkijoje.

    Lenkijai tai reiškia aiškią užduotį: jei ekonomika iš tiesų priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų, vien darbo skelbimų ir kvietimų nepakaks. Ilgalaikį apsisprendimą labiausiai lemia stabilios taisyklės, prognozuojama socialinė politika, aiškios integracijos sąlygos ir reali karjeros perspektyva.

  • Alytuje startuoja vaikų dienos stovyklos užsienio kilmės šeimoms: kam skirtos ir kaip užsiregistruoti

    Alytaus miesto savivaldybės administracija kviečia užsienio kilmės Lietuvos gyventojų vaikus į vasaros dienos stovyklas. Iniciatyva įgyvendinama vykdant projektą „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos Alytaus mieste didinimas“ (PMIF-2.01-V-03-02).

    Organizatoriai skelbia, kad stovyklos orientuotos į vaikų užimtumą, kūrybines veiklas ir įtrauktį, o dalyviams bus užtikrinamas maitinimas. Taip pat numatytos veiklos kartu su Alytaus miesto teatru.

    Kam skirtos stovyklos?

    Tikslinė grupė yra Alytaus mieste gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, tai yra ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės. Organizatoriai akcentuoja, kad stovyklos skirtos būtent užsienio kilmės Lietuvos gyventojų vaikams.

    Tokios dienos stovyklos dažnai vertinamos kaip praktinis integracijos įrankis: vaikai įtraukiami į bendras veiklas, ugdo kalbinius ir socialinius įgūdžius, o tėvams suteikiama aiški informacija apie galimybes mieste.

    Datos ir amžiaus grupės

    Numatytos dvi pamainos skirtingoms amžiaus grupėms. 7–12 metų vaikams stovyklos vyks 2026 metų birželio 17 dieną, 2026 metų birželio 18 dieną ir 2026 metų birželio 19 dieną.

    13–18 metų paaugliams stovyklos planuojamos 2026 metų birželio 29 dieną, 2026 metų birželio 30 dieną ir 2026 metų liepos 1 dieną. Organizatoriai nurodo, kad dalyviams bus skiriami pietūs ir pavakariai.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma užpildant „Google“ formą. Kadangi viešai pateiktoje informacijoje buvo nuorodos, šiame tekste jos nepateikiamos, tačiau registracijos forma paprastai randama savivaldybės ar projekto skelbime.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas telefono numeris 0 676 17057. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dienos stovykloms įprastai taikomas ribotas vietų skaičius, o grupės formuojamos pagal amžių.

  • VERTIS sistema: kaip migracijos ir integracijos įstaigos greičiau užsakys vertimą daugiau nei 40 kalbų

    VERTIS sistema: kaip migracijos ir integracijos įstaigos greičiau užsakys vertimą daugiau nei 40 kalbų

    Įstaigoms, kurios kasdien dirba su užsieniečiais, startuoja „VERTIS“ sistema, skirta paprasčiau ir greičiau užsakyti vertimo paslaugas. Ji orientuota į situacijas, kai vertimas būtinas užtikrinant tiesioginę komunikaciją ir žmogaus teisių apsaugą, pavyzdžiui, kreipiantis pagalbos po smurto lyties pagrindu.

    Pagal pateikiamą informaciją, paslaugos apima daugiau nei 40 kalbų, o vertimas gali būti organizuojamas tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Tai ypač aktualu savivaldybėms, sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigoms, kur sprendimai dažnai turi būti priimami greitai.

    Kas įeina į paslaugas?

    „VERTIS“ sistemoje numatyti du pagrindiniai vertimo tipai: vertimas žodžiu ir vertimas raštu. Vertimas žodžiu vykdomas iš ir į lietuvių kalbą, o gestų kalbos poreikis derinamas atskiru susitarimu.

    Vertimas raštu apima dokumentų vertimą, kai reikia pateikti ar patikrinti asmens duomenis, kvalifikaciją ar teisinius dokumentus. Tokiais atvejais svarbi ne tik kalba, bet ir terminų tikslumas, nes vertimai naudojami oficialiose procedūrose.

    Kur vertėjų prireikia dažniausiai?

    Bendrosioms vertimo žodžiu paslaugoms priskiriami užsakymai, susiję su prieglobsčio ir integracijos procedūromis. Nurodoma, kad vertimas gali būti reikalingas Migracijos departamente, teismuose, švietimo įstaigose, Užimtumo tarnyboje, sveikatos priežiūros įstaigose ir savivaldybėse.

    Taip pat paslaugos siejamos su Užsieniečių registracijos centru, kur svarbu užtikrinti aiškų informacijos perdavimą ir suprantamą procesų paaiškinimą. Praktikoje tokiose vietose vertimas dažnai tampa kritiniu veiksniu, kad žmogus galėtų pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis.

    Kokie dokumentai verčiami raštu?

    Raštu dažniausiai verčiami asmens tapatybės dokumentai, civilinės būklės įrašai ir kiti asmeniniai dokumentai. Tarp jų minimi gimimo, santuokos, skyrybų, globos ir mirties dokumentai, taip pat išsilavinimą bei kvalifikaciją patvirtinantys įrašai.

    Be to, nurodoma, kad gali būti verčiami sveikatos išrašai, procesiniai teismo dokumentai ir prieglobsčio nagrinėjimo procedūrų dokumentai. Tokiais atvejais vertimo kokybė tiesiogiai susijusi su sprendimų tikslumu ir procedūrų sklandumu.

    Vertimo paslaugų užsakymas vykdomas per „VERTIS“ sistemą, o papildomi klausimai sprendžiami nurodytais sistemos administravimo kontaktais. Įstaigoms rekomenduojama iš anksto įsivertinti dažniausiai pasitaikančius poreikius, kad vertimas būtų užsakomas laiku ir be papildomų trikdžių.

  • Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija ieško partnerių: startuoja paraiškos trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams

    Kultūros ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektui, skirtam trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos mokymams. Iniciatyva numato ne tik kalbos kursus, bet ir sociokultūrinių žinių ugdymą, kad atvykę žmonės lengviau įsilietų į visuomenę.

    Projektas bus įgyvendinamas naudojant 2021–2027 metų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšas. Jis siejamas su konkrečiu tikslu Teisėta migracija ir integracija bei nacionaliniais užsieniečių integracijos sistemos stiprinimo prioritetais.

    Kam skirtas projektas?

    Projektas orientuotas į trečiųjų šalių piliečius, tai yra asmenis, kurie nėra Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenis be pilietybės. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos ir kartu geriau suprasti Lietuvoje galiojančias socialines bei kultūrines normas.

    Sociokultūrinių žinių dalis paprastai apima temas, kurios daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui: institucijų veikimą, švietimo ir sveikatos sistemas, darbo rinkos taisykles, paslaugų prieinamumą, pagrindines teises ir pareigas. Tokie mokymai dažnai laikomi vienu efektyviausių būdų mažinti informacinę atskirtį ir greitinti integraciją.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Dokumentus Kultūros ministerijai reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 22 dienos imtinai. Paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą.

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų rengimo klausimų nurodytas kontaktinis asmuo yra Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Gražina Genė. Kilus praktiniams klausimams, pareiškėjams rekomenduojama kreiptis iš anksto, kad būtų spėta patikslinti dokumentus iki termino pabaigos.

  • Užsieniečiams Lietuvoje – nauja „InfoDesk App“: leidimai, darbas ir paslaugos vienoje vietoje

    Vienas įrankis vietoj dešimčių puslapių

    Lietuvoje kasmet daugėja užsieniečių, o kartu auga ir poreikis greitai rasti aiškią, patikimą informaciją suprantama kalba. Praktikoje atvykę gyventojai dažnai susiduria su tuo, kad svarbūs atsakymai išsibarstę po skirtingų institucijų svetaines, o pačiai sistemai perprasti reikia laiko.

    Norint gauti paslaugas ar susitvarkyti dokumentus, neužtenka vien žinoti, ko ieškai, reikia suprasti ir tai, kuri institucija už ką atsakinga. Dėl šios priežasties vėluoja sprendimai, daugėja klaidų, o dalis žmonių lieka priklausomi nuo tarpininkų ar pažįstamų pagalbos.

    Kas yra „InfoDesk App“ ir kam ji skirta

    Priėmimo ir integracijos agentūra pristatė mobiliąją programėlę užsieniečiams „InfoDesk App“. Ji skirta Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims, apgyvendintiems agentūros laikino apgyvendinimo vietose.

    Daugumai naudotojų programėle galima naudotis be registracijos, o registracija reikalinga tik agentūros Vilniaus, Ruklos ir Pabradės priėmimo centruose gyvenantiems žmonėms. Programėlėje pateikiama informacija apie leidimus gyventi, švietimo galimybes, sveikatos paslaugas, darbo rinką, kalbų mokymąsi ir kasdienius integracijos klausimus.

    „Tinkamas informavimas skatina savarankiškumą ir palengvina integraciją. Mums svarbu, kad informacija žmogų pasiektų čia ir dabar, tada kai jos labiausiai reikia“, – sakė Priėmimo ir integracijos agentūros direktorius Gediminas Pocius.

    Programėlė turi ir antrą svarbią dalį, aktualią gyvenantiems laikino apgyvendinimo vietose: joje skelbiamos naujienos, renginiai, mokymai, konsultacijos, kontaktai ir kita kasdienė informacija. Taip pat numatyta galimybė operatyviai išsiųsti pranešimus visiems gyventojams, jei prireiktų skubiai informuoti apie pasikeitusią situaciją ar svarbius įvykius.

    Prieinamumas, kalbos ir tolesni planai

    Agentūra pabrėžia, kad programėlė pritaikyta įvairioms reikmėms: joje integruota tekstą į garsą verčianti funkcija, o turinį galima pateikti iki 20 kalbų. Tokie sprendimai svarbūs ne tik patogumui, bet ir lygioms galimybėms, kai informacija turi būti prieinama žmonėms su skirtingais kalbos ar sveikatos iššūkiais.

    Programėlė „InfoDesk App“ prieinama „Android“ ir „iOS“ įrenginiuose, ją galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“. Ateityje planuojama plėsti funkcionalumą laikino apgyvendinimo vietose gyvenantiems žmonėms ir papildyti informaciją kitoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, paaugliams skirtomis užimtumo galimybėmis.

    „Tokio pobūdžio informacinė programėlė Lietuvoje gerokai padidins informacijos prieinamumą užsieniečiams suprantama kalba. Mūsų tikslas, kad kiekvienas užsienio kilmės Lietuvos gyventojas jaustųsi priimtas ir įtrauktas nuo pirmos dienos Lietuvoje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis ir įgyvendinamas bendradarbiaujant su Inovacijų agentūra. Agentūra teigia, kad skaitmeniniai sprendimai šioje srityje leidžia ne tik greičiau pasiekti informaciją, bet ir sumažina administracinę naštą, kai atsakymai pateikiami vienoje, aiškiai struktūruotoje vietoje.