CP v2

Tag: Integracija

  • Nuo spalio 1 dienos – pokyčiai Ukrainos piliečiams: ką būtina žinoti dėl leidimų keitimo

    Nuo spalio 1 dienos – pokyčiai Ukrainos piliečiams: ką būtina žinoti dėl leidimų keitimo

    Europos Sąjungos Tarybai dar kartą pratęsus laikinosios apsaugos mechanizmą nuo Rusijos karo pasitraukusiems Ukrainos gyventojams, Lietuvoje išduodami leidimai laikinai gyventi pagal laikinąją apsaugą galios iki 2028 metų kovo 4 dienos. Tai reiškia, kad daliai žmonių artimiausiu metu teks atnaujinti dokumentus, o kitiems to daryti nereikės.

    Migracijos departamentas informuoja, kad nuo spalio 1 dienos pradedamas Ukrainos piliečių, turinčių laikinąją apsaugą Lietuvoje, skaitmeninių leidimų laikinai gyventi keitimas. Procesas bus vykdomas Migracijos departamento padaliniuose visoje šalyje, išskyrus nuotolines darbo vietas, kur dirbama vieną dieną per savaitę.

    Šiuo metu išimtys taikomos Ignalinoje, Zarasuose ir Širvintose, todėl gyventojams, kurie įprastai ten kreipdavosi, gali tekti planuoti vizitą kitame Migracijos departamento padalinyje. Migracijos departamentas ragina iš anksto pasitikrinti, kur teikiamos paslaugos, ir planuoti laiką taip, kad dokumentų keitimas nesutrikdytų kasdienių reikalų.

    Jeigu asmuo jau turi leidimą laikinai gyventi, kuris galioja iki 2028 metų kovo 4 dienos, šiemet jo keisti nereikės. Migracijos departamentas pabrėžia, kad svarbiausia yra įsitikinti dokumento galiojimo terminu ir vadovautis individualia situacija.

    Kartu institucijos primena, kad nemaža dalis Ukrainos piliečių Lietuvoje sėkmingai integruojasi, todėl ilgainiui gali būti aktualu pereiti nuo laikinosios apsaugos prie kito teisinio pagrindo gyventi šalyje. Praktikoje tai dažniausiai būna leidimai laikinai gyventi darbo, studijų ar šeimos susijungimo pagrindu, o sukaupus reikiamą teisėto gyvenimo stažą ir atitikus kitas sąlygas, galima siekti ilgalaikio Lietuvos gyventojo statuso.

    „Siekiame, kad žmonės turėtų aiškų kelią planuoti savo gyvenimą Lietuvoje ir laiku susitvarkytų dokumentus“, – sakė Migracijos departamento atstovai.

    Dėl konsultacijų ir informacijos apie susitikimus Migracijos departamento Panevėžio skyriuje gyventojai gali kreiptis į Migracijos departamento specialistus. Institucija pažymi, kad tokia pagalba gali būti naudinga tiek dėl skaitmeninių leidimų keitimo, tiek dėl leidimų išdavimo kitais pagrindais.

  • Meloni siūlo drausti burką ir nikabą mokyklose bei riboti užsieniečių mokinių dalį klasėse

    Meloni siūlo drausti burką ir nikabą mokyklose bei riboti užsieniečių mokinių dalį klasėse

    Italijos premjerė Giorgia Meloni paskelbė, kad Vyriausybė artimiausiu metu svarstys švietimui skirtą įstatymo projektą. Juo siūloma uždrausti pamokose dėvėti veidą visiškai dengiančius apdarus, tokius kaip burka ir nikabas, bei nustatyti didžiausią užsienio mokinių dalį kiekvienoje klasėje.

    Pasak premjerės, tikslas yra geresnė integracija ir sklandesnis mokymas, kai dalis vaikų nemoka italų kalbos. Kartu numatoma, kad tėvams, kurių vaikai susiduria su rimtomis integracijos problemomis, būtų taikomas reikalavimas mokytis italų kalbos.

    Kas tiksliai būtų draudžiama?

    Meloni minėjo burką ir nikabą, tačiau realus reguliavimas priklausys nuo to, kaip draudimas bus suformuluotas įstatyme. Burka paprastai apibūdinama kaip visą kūną dengianti apranga su akių tinkleliu, o nikabas dengia veidą palikdamas tik akių plyšį.

    Viešose diskusijose dažnai minimas ir hidžabas, tačiau jis neuždengia veido. Dėl to tikėtina, kad draudimo ašis būtų veido atpažįstamumas mokykloje, o ne bet koks religinis galvos apdangalas.

    Kontekstas Europoje: draudimai jau taikomi

    Veido dengimo ribojimai Europoje nėra naujiena: kai kurios valstybės taiko plačius draudimus viešose erdvėse, kitos renkasi dalinius apribojimus konkrečiose vietose. Prancūzija ir Belgija jau seniai yra įtvirtinusios draudimą viešose erdvėse, o Nyderlandai taiko dalinį draudimą, apimantį ir mokyklas.

    Austrijoje galioja veido dengimo ribojimai viešumoje, o nuo 2026 metų rugsėjo mėnesio numatytas papildomas reguliavimas mokyklose, nukreiptas į tam tikrus apdarus pagal jų aprašymą. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, nacionalinio draudimo nėra, tačiau kai kurios žemės riboja veidą dengiančius apdarus mokyklose ar viešajame sektoriuje.

    Užsienio mokinių kvotos: jautriausia projekto dalis

    Didžiausių diskusijų gali sulaukti siūlymas nustatyti limitą, kiek užsienio mokinių gali mokytis vienoje klasėje. Jei toks reguliavimas būtų priimtas įstatymu, Italija galėtų tapti viena pirmųjų Europos valstybių, įtvirtinusių kvotą nacionaliniu lygmeniu.

    Italijoje iki šiol buvo taikoma ministerijos rekomendacinė nuostata dėl maždaug 30 proc. ne italų mokinių ribos, tačiau praktikoje ji ne visur veikė dėl demografijos ir infrastruktūros, ypač didmiesčių pakraščiuose. Meloni komanda dabar siekia šią nuostatą perkelti į įstatymą, kad ji taptų privaloma.

    Kitose šalyse dažniau naudojami netiesioginiai instrumentai. Prancūzijoje, kur kvotos pagal kilmę laikomos prieštaraujančiomis konstituciniams principams, taikomas mokyklų priskyrimo zonų perbraižymas ir klasių dydžio mažinimas didelės migracijos teritorijose, o Danijoje leidžiama taikyti ribas pagal apibrėžtas socialines ar kilmės kategorijas bei skatinti mišrias klases.

    Politinis atsakas ir teisinės rizikos

    Premjerės pareiškimai sulaukė palaikymo dalyje valdančiosios daugumos, tačiau opozicija ir kai kurie teisės ekspertai kelia klausimą, ar kvotos ir privalomi reikalavimai šeimoms neprieštarautų konstituciniams principams. Kritikai pabrėžia, kad švietimas turi likti prieinamas visiems, o integracija mokykloje dažnai laikoma viena svarbiausių priemonių mažinant socialinę atskirtį.

    „Jeigu priemonė būtų tokia griežta, kad nepilnamečiai ir jų šeimos būtų priversti keltis į kitas teritorijas, tai galėtų būti per daug ir konfliktuoti su integracijos tikslu“, – sakė konstitucinės teisės profesorius Salvatore Curreri.

    Šalia šių diskusijų, Meloni oponentai argumentuoja, kad problema turėtų būti sprendžiama investicijomis į kalbos mokymą, papildomus mokytojų etatus ir pagalbą mokiniams, o ne draudimais. Vis dėlto vyriausybė signalizuoja, kad projektas yra platesnio požiūrio į integraciją dalis ir bus siekiama greito politinio sprendimo.

    Galutinis projekto poveikis priklausys nuo tikslių formuluočių, išimčių ir įgyvendinimo mechanizmų: ar draudimas bus taikomas tik pamokų metu, kaip bus sprendžiami tapatybės patikrinimo atvejai, ir ar kvota bus skaičiuojama pagal pilietybę, gimimo vietą ar kitus kriterijus. Šie aspektai greičiausiai taps svarbiausi, kai įstatymo projektas pasieks viešas diskusijas ir parlamentinį svarstymą.

  • Nemokami lietuvių kalbos A1 kursai Zarasuose: laikas derinamas, registracija iki spalio 9 dienos

    Nemokami lietuvių kalbos A1 kursai Zarasuose: laikas derinamas, registracija iki spalio 9 dienos

    Zarasų švietimo pagalbos tarnyba kviečia kitakalbius registruotis į lietuvių kalbos mokymus pradedantiesiems. Organizatoriai ragina informacija pasidalyti su tais, kuriems jos labiausiai reikia, ir prireikus padėti užsiregistruoti.

    Numatoma programa skirta A1 lygiui, todėl ji tinka žmonėms, kurie lietuviškai dar tik pradeda kalbėti ar nori susitvarkyti pagrindus. Mokymai orientuoti į praktinius kasdienės kalbos įgūdžius ir aiškią, nuoseklią pradžią.

    Kursų apimtis siekia 24 valandas, planuojami du užsiėmimai per savaitę. Mokymų laikas bus derinamas su susirinkusia grupe, kad dalyviams būtų paprasčiau suderinti mokslus su darbu ar šeimos įsipareigojimais.

    Be kalbos pagrindų, dalyviai supažindinami su Lietuvos kultūra, istorija ir literatūra, taip pat numatomas pasirengimas kategorijų egzaminams. Tokia kryptis aktuali siekiantiems tvirtesnės integracijos ir aiškesnių galimybių darbo bei mokymosi aplinkoje.

    Susirinkus grupei, užsiėmimai vyks Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje, Savanorių g. 1, Zarasuose. Laukiami įvairaus amžiaus dalyviai – nuo vaikų iki suaugusiųjų.

    Registracija vyksta el. paštu metodininkas3@gmail.com iki spalio 9 dienos. Išsamesnė informacija bus išsiųsta užsiregistravusiems.

    Mokymai organizuojami įgyvendinant Zarasų rajono savivaldybės administracijos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomenės pagalba dalijantis informacija gali būti lemiama tiems, kurie tik dabar ryžtasi pradėti mokytis.

  • Nematomas rūpestis Lietuvoje: ukrainietės, slaugančios artimuosius su negalia, stringa sistemoje

    Nuo plataus masto karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į Europos šalis, o daliai jų kasdienybę apibrėžia ne tik integracija, bet ir nuolatinė artimojo su negalia priežiūra. Tyrimai rodo, kad reikšmingoje dalyje nuo karo pasitraukusių šeimų yra bent vienas žmogus su negalia, o priežiūros našta dažniausiai gula ant šeimos narių pečių.

    Tokiose šeimose priežiūra neretai užima didžiąją dienos dalį, riboja galimybes dirbti, mokytis ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Pasekmės juntamos greitai: socialinė izoliacija, finansinis nestabilumas, išaugęs nerimas ir perdegimas, o pagalbos paieškos tampa papildomu darbu.

    Didžiausia kliūtis – statusas ir kelias

    Lietuvoje ukrainiečių šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, dažnai susiduria su tuo, kad jų vaidmuo sistemoje lieka neapibrėžtas. Kai neįtvirtinamas neformalaus globėjo statusas, prarandama dalis socialinių garantijų, o pagalbos priemonės tampa sunkiau pasiekiamos arba nepritaikytos realiam šeimos poreikiui.

    Praktikoje tai reiškia ilgus derinimus, skirtingas institucijų taisykles ir situacijas, kai žmogus nežino, kur kreiptis pirmiausia. Kalbos barjeras ir ribotas laikas, kai namuose nuolat reikia priežiūros, dar labiau susiaurina galimybes susigaudyti sistemoje.

    „Atvykę į Lietuvą žmonės vienu metu turi spręsti saugumo, integracijos ir kasdienės priežiūros klausimus, todėl pagalbos kelias privalo būti aiškus ir pasiekiamas“, – sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų koordinatorė Marija Bočiarovaitė.

    Kodėl vieno langelio principas tampa būtinybe

    Diskusijose su socialinių paslaugų ir integracijos srityje dirbančiais specialistais akcentuojama, kad savivaldybės yra pagrindinė vieta, kur žmogus turėtų gauti realią pagalbą. Tačiau skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas, informacijos sklaida ir koordinavimas gali skirtis, todėl šeimos patiria nelygybę pagal gyvenamąją vietą.

    Sprendimu įvardijamas vieno langelio principas, kai šeima vienoje vietoje gautų ir informaciją, ir nukreipimą, ir realų paslaugų planą. Tai ypač svarbu tada, kai žmogus neturi jėgų ar galimybių kelis kartus aiškintis skirtingose įstaigose ir kartoti savo situaciją iš naujo.

    „Siekiame, kad ne žmogus ieškotų paslaugos, o paslauga pasiektų žmogų, mažinant informacinį triukšmą ir atskiras sistemas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė Inga Tarakavičiūtė.

    Paslaugos yra, bet jos ne visada pasiekia

    Socialinės paslaugos žmonėms su negalia ir jų šeimoms Lietuvoje apima konsultacijas, psichosocialinę pagalbą, savitarpio pagalbos grupes ir laikino atokvėpio paslaugas. Vis dėlto problema dažnai būna ne vien paslaugų trūkumas, o tai, kad apie jas nesužinoma laiku arba kelias iki jų tampa per sudėtingas.

    Ekspertai pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis integracijos ir socialinių paslaugų sričių bendradarbiavimas ministerijų bei savivaldybių lygiu. Taip pat siūloma, kad savivaldybėse atsirastų aiškiai priskirtas asmuo, galintis sudaryti pagalbos planą ir lydėti šeimą per procedūras, nuo statuso iki realių paslaugų gavimo.

    Vertinant bendrą Europos kontekstą, dauguma ilgalaikės priežiūros vis dar tenka neformaliems globėjams, o tai reiškia, kad be aiškaus pripažinimo ir paramos jų padėtis išlieka trapi. Lietuvoje sprendimų kryptis vis dažniau siejama su neformalaus globėjo vaidmens įtvirtinimu, stipresniu koordinavimu ir pagalbos pritaikymu pagal individualią šeimos situaciją.

  • Vilnius renka pasaulio miestą kuriančius lyderius: prasidėjo balsavimas dėl prestižinių apdovanojimų

    Vilnius pristatė naują iniciatyvą, kuria siekiama matomai padėkoti užsienio kilmės vilniečiams ir jų kuriamoms idėjoms, prisidedančioms prie miesto augimo. Prasidėjo viešas balsavimas pirmiesiems „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimams, o lemiamą žodį kviečiami tarti visi gyventojai.

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ per dvi savaites sulaukė beveik 800 gyventojų pasiūlymų, kas vertas nominacijų. Komisija išrinko po tris finalininkus keturiose kategorijose, apimančiose verslą, kultūrą, gastronomiją ir miesto atstovavimą už Lietuvos ribų.

    Kas patenka į finalą?

    Kategorijoje „Už verslą, kuriantį Vilnių“ išskiriami skirtingi miesto ekonomikos veidai: nuo tarptautiniu mastu žinomos technologijų įmonės iki socialinio verslo ir žaidimų industrijos. Tarp finalininkų minimi „Vinted“, socialinis restoranas „Pirmas blynas“ ir žaidimų kūrėja „Wargaming“.

    Kultūros kategorijoje akcentuojamos iniciatyvos, kurios padeda atvykusiems žmonėms įsilieti į miesto gyvenimą ir kuria tarpkultūrinį dialogą. Čia tarp nominantų įvardijama „SPEAK Lithuania“, taip pat tarptautinio choro „The Garfunkels – International Choir of Vilnius“ įkūrėjas ir dirigentas Matthieu Bruyndonckx bei ESN VILNIUS TECH bendruomenę telkianti Hatice Kübra Kaya.

    „Kiekvienas į finalą patekęs nominantas įrodo, kad Vilnius yra vieta, kurioje idėjos randa namus. Užsienio talentai ir verslai tampa neatsiejama mūsų miesto tapatybės dalimi“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Gastronomija ir miesto ambasadoriai

    Kategorijoje „Už skanų Vilnių“ ryškėja sostinės gastronomijos tarptautiškumas ir tvarumo kryptys: minimas Nielsas Peteris Pretzmannas su „Senatorių pasažu“, virtuvės šefas Gasparas Fernandesas su restoranu „Gaspar’s“ ir someljė Francesco di Marco, prisidedantis prie vyno kultūros edukacijos.

    „Vilniaus ambasadoriaus“ kategorijoje pristatomi žmonės, kurie miestą reprezentuoja per mokslą, kultūrą, kalbą ir verslo ryšius. Tarp nominantų įvardijama meno istorikė Anna Sylwia Czyż, italų kalbos mokytojas Alessandro Sposato ir startuolių ekosistemos ambasadorė Rita Sakus, siejama su „LitBAN“ veikla.

    Kada paaiškės nugalėtojai?

    Nugalėtojus kiekvienoje kategorijoje lems daugiausia gyventojų balsų surinkę finalininkai. Apdovanojimų laureatai bus paskelbti rugsėjo 5 dieną Bernardinų sode vyksiančioje tarptautinės bendruomenės šventėje „Vilnius Is My City“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad apdovanojimai yra platesnės krypties dalis, kuria Vilnius siekia stiprinti miesto atvirumą talentams ir tarptautinėms bendruomenėms. Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau konkuruoja ne tik investicijomis, bet ir gyvenimo kokybe, integracijos priemonėmis bei aiškiu signalu, kad atvykę žmonės yra laukiami ir reikalingi.

  • Vilnius ruošia staigmeną: Bernardinų sode vienas stalas sujungs dešimtis pasaulio kultūrų

    Vilnius ruošia staigmeną: Bernardinų sode vienas stalas sujungs dešimtis pasaulio kultūrų

    Rugsėjo 5 dieną Vilniaus Bernardinų sodas virs tarptautinės bendruomenės susitikimo vieta: penktą kartą vyksianti šventė „Vilnius Is My City“ pakvies vilniečius ir miesto svečius pažinti Vilnių per žmones, jų istorijas ir kasdienes tradicijas. Renginys bus nemokamas ir vyks nuo 11 iki 20 valandos.

    Šių metų leitmotyvas – bendras stalas, kuris pasirinktas ne vien kaip erdvė susėsti, bet ir kaip paprastas būdas pradėti pokalbį su nepažįstamuoju. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato šventė padeda miestą patirti ne per formalius pristatymus, o per realius susitikimus, skonius ir patirtis.

    „Norime, kad šventėje šis susitikimas būtų kuo paprastesnis ir natūralesnis: ne stebėti vieniems kitus iš šalies, o susėsti prie bendro stalo“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Bernardinų sode šiemet susiburs skirtingų šalių bendruomenės, organizacijos, Vilniuje veikiančios įmonės ir restoranai. Lankytojai galės ne tik paragauti įvairių virtuvių patiekalų, bet ir sužinoti jų kilmės istorijas bei tradicijas, kurios dažnai tampa geriausiu tiltu tarp skirtingų kultūrų.

    Renginio programa numatyta kaip patirčių diena: nuo kūrybinių dirbtuvių iki judesio veiklų. Skelbiama, kad Azerbaidžano bendruomenė supažindins su ornamentais ir kilimų simboliais, Indijos atstovai kvies į jogos užsiėmimus bei chna dirbtuves, persų bendruomenė pristatys kaligrafiją ir siuvinėjimą, o ukrainiečiai mokys gaminti tradicines motankas.

    Didesnio aktyvumo ieškantys lankytojai galės išbandyti skirtingų šalių šokius, o šeimoms su vaikais numatytos edukacijos ir kūrybinės veiklos. Programoje taip pat įtrauktas užsiėmimas su Vilniaus „Ryto“ fizinio rengimo treneriais ir jaunimo komandos krepšininkais, o atskirose erdvėse veiks partnerių inicijuojamos veiklos.

    Viena iš šventės erdvių bus Kalbų pieva, kurioje kalbų mokymasis bus pateikiamas kaip žaidimas. Organizatoriai žada, kad lankytojai galės išmokti trumpų frazių, dalyvauti žodžių žaidimuose ir neformalioje aplinkoje susipažinti su skirtingomis kalbomis.

    Renginyje taip pat numatyta erdvė Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams, skirta pažintims ir ryšių kūrimui. Tai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai miestai konkuruoja dėl tarptautinių talentų ne vien darbo pasiūlymais, bet ir bendruomeniškumu, integracijos galimybėmis bei gyvenimo kokybe.

    „Go Vilnius“ pateikiamais duomenimis, Vilniuje gyvena apie 78 tūkst. užsienio šalių piliečių iš 154 valstybių, o per pastaruosius metus tarptautinė miesto bendruomenė išaugo 4,4 proc. Pasak organizatorių, šventė skirta priminti, kad miestą kuria ne tik čia gimę žmonės, bet ir tie, kurie Vilnių pasirinko savo namais.

    „Vilnius Is My City“ metu pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti įvertinti Vilniuje gyvenančių užsieniečių indėlį į miesto verslą, kultūrą, gastronomiją ir žinomumą. Programą papildys muzikiniai pasirodymai, tarp jų – Vilniaus tarptautinis choras „Garfunkels“, grupė „Kūjeliai“ ir Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

  • Vilnius pradeda unikalius apdovanojimus: išrinkite užsieniečius, labiausiai pakeitusius miestą

    Vilnius pristato naują iniciatyvą, kuria siekiama viešai padėkoti užsienyje gimusiems, tačiau sostinėje gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms. Pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, skirti už indėlį į miesto ekonomiką, kultūrą, gastronomiją ir Vilniaus vardo garsinimą.

    Apdovanojimai taps „Vilnius Is My City“ šventės dalimi, kuri jau įsitvirtino kaip renginys, suburiantis skirtingų šalių bendruomenes Bernardinų sode. Organizatorių teigimu, iniciatyva siekiama ne tik atkreipti dėmesį į tarptautinių vilniečių indėlį, bet ir stiprinti miesto atvirumo bei daugiakultūriškumo identitetą.

    „Nuo Gedimino laikų Vilnius buvo ir yra miestas, kuris kviečia atvykti, kurti ir čia įleisti šaknis“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Pasak jos, į sostinę atvykstantys žmonės kuria verslus, darbo vietas, inicijuoja kultūrinius projektus ir prisideda prie šiuolaikinio miesto veido formavimo. Vilniuje veikiantis integracijos bei relokacijos centras „International House Vilnius“ padeda atvykstantiems susitvarkyti praktinius įsikūrimo klausimus ir lengviau įsilieti į miesto gyvenimą.

    Keturi būdai pasakyti ačiū

    „Vilnius Is My City Awards“ bus teikiami keturiose kategorijose, apimančiose skirtingas sritis. Kategorija „Už verslą, kuriantį Vilnių“ skirta tiems, kurie sostinėje investuoja, kuria darbo vietas, diegia inovacijas ir stiprina miesto ekonominį gyvybingumą.

    „Už kultūrinį Vilnių“ apdovanojimas bus skiriamas už reikšmingą veiklą mene ir kultūroje, prisidedančią prie daugiakultūrio miesto identiteto. Kategorija „Už skanų Vilnių“ orientuota į gastronomijos iniciatyvas ir žmones, kurie kuria kavines, restoranus, barus ar kitus projektus, formuojančius miesto skonio žemėlapį.

    „Vilniaus ambasadoriaus“ kategorija numatyta tiems, kurie aktyviai pristato Vilnių tarptautinėse bendruomenėse, savo kilmės šalyse ar įvairiuose profesiniuose tinkluose. Tokia nominacija atspindi miesto siekį ne tik pritraukti talentus, bet ir stiprinti reputaciją už Lietuvos ribų.

    Nominantus siūlo gyventojai

    Nominantus apdovanojimams gali siūlyti visi gyventojai, o vėliau kandidatus atrinks vertinimo komisija. Kiekvienoje kategorijoje planuojama išskirti po tris nominantus, o galutinis sprendimas bus priimtas viešo balsavimo metu.

    Laureatai bus paskelbti ir apdovanoti rugsėjo 5 dieną „Vilnius Is My City“ renginyje, kuris šiemet įtrauktas į festivalio „Vilniaus dienos“ programą. Organizatoriai tikisi, kad apdovanojimai taps kasmetiniu padėkos ženklu ir paskatins vilniečius plačiau pamatyti žmones bei istorijas, kuriančias šiuolaikinį miestą.

    „Tikimės, kad šie apdovanojimai taps miesto padėkos ženklu tiems, kurie pasirinko Vilnių ir savo veikla padeda jam augti“, – sakė „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus ir „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad Vilnius pastaraisiais metais sparčiai tapo namais didelei užsieniečių bendruomenei, o integracijos paslaugų poreikis nuosekliai auga. Pasak organizatorių, viešas įvertinimas yra viena priemonių, padedančių stiprinti bendruomeniškumą ir kurti patrauklią aplinką talentams, investicijoms bei kūrybinėms iniciatyvoms.

  • Europa ieško bendro pasakojimo: kodėl vieningos atminties idėja ES gali tapti spąstais

    Europa ieško bendro pasakojimo: kodėl vieningos atminties idėja ES gali tapti spąstais

    Europa dešimtmečiais bando atsakyti į klausimą, ką reiškia būti europiečiu, tačiau vieno aiškaus apibrėžimo taip ir neatsirado. Priežastis paprasta: žemynas nėra vienalytė valstybė, o bendras politinis projektas, sukurtas iš skirtingų, kartais prieštaringų istorinių patirčių.

    Autoriaus mintis – Europa turi bendrą istoriją, bet ne visada vienodą tos istorijos atmintį. Tai, kas vienoms šalims buvo išsilaisvinimas, kitoms galėjo reikšti pralaimėjimą, okupaciją ar prarastas teritorijas, todėl bandymas sukurti vieną „teisingą“ pasakojimą rizikuoja dar labiau gilinti skirtis.

    Bendra istorija, skirtinga atmintis

    Tekste pabrėžiama, kad politinė tapatybė gimsta ne vien iš to, ką visi turi vienodai, bet ir iš gebėjimo priimti kitų patirtis kaip bendro visumos kūrimo dalį. Todėl Europos užduotis nėra „pagaminti“ vieningą atmintį, o sukurti bendrą pasakojimą, kuriame skirtingos patirtys tampa suprantamos ir pripažįstamos.

    Toks požiūris ypač aktualus šiandien, kai Europoje auga politinė poliarizacija, o istorijos interpretacijos vis dažniau tampa vidaus politikos įrankiu. Kai atmintis naudojama kaip ginklas, bendras pasakojimas tampa ne kultūriniu priedu, o politinio stabilumo sąlyga.

    Ispanijos paradoksas ir Atlanto dimensija

    Autorius kaip pavyzdį pasitelkia Ispaniją ir jos transatlantinę patirtį, kuri ilgą laiką kėlė dviprasmiškus jausmus: pasididžiavimą, kaltę, priklausymo klausimus ir istorines žaizdas. Ši „nepatogi“ patirtis, teksto logika, gali būti ne silpnybė, o pranašumas, jei ji suprantama kaip indėlis į bendrą Europos gebėjimą veikti pasaulyje.

    Mintis išplečiama ir kitoms Europos kryptims: Viduržemio jūros, Baltijos, Balkanų, Vidurio Europos patirtys tampa vertingos tada, kai nustoja būti uždarais nacionaliniais pasakojimais. Tuomet jos gali veikti kaip bendri įrankiai, padedantys Europai kalbėtis su kaimynais, partneriais ir platesniu pasauliu.

    Kodėl kultūra tampa infrastruktūra

    Tekste akcentuojama, kad šiuolaikiniame fragmentuotame pasaulyje įtaka matuojama ne vien ekonomika ar karine galia, bet ir pasitikėjimu, legitimumu bei gebėjimu jungti skirtingas visuomenes. Dėl to kultūra, švietimas, universitetai, paveldas ir kūrybinės industrijos turėtų būti laikomi strategine infrastruktūra, o ne dekoracija.

    Autoriaus teigimu, tai svarbu ir integracijos diskusijoms: neįmanoma sėkmingai įtraukti naujų bendruomenių į projektą, kuris pats nesugeba aiškiai paaiškinti, kas jis yra. Europa, prieš klausdama, kaip integruoti atvykstančius, turi susitarti, kokį atvirą, bet suprantamą pasakojimą siūlo.

    Galiausiai siūloma alternatyva dviem kraštutinumams – nostalgijai ir kaltei. Bendra Europos tapatybė, pasak autoriaus, turėtų ne tirpdyti skirtumus, o paversti juos stiprybe: Europa bus labiau Europa ne tada, kai visi prisimins tą patį, o tada, kai skirtingos atmintys taps bendros ateities pažadu.

    „Europa turi bendrą istoriją, bet ne visada vienodą tos istorijos atmintį“, – teigiama tekste.

    „Tik Europa, kuri nebijo pažvelgti savo istorijai į akis, gali ją naudoti sąžiningai“, – pabrėžia autorius.

  • Lenkijos ekonomika vis labiau priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų: ką darys jie po karo?

    Naujausi Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS duomenys rodo, kad šalies darbo rinka vis labiau remiasi atvykusiais iš Ukrainos. Gegužės pabaigoje apdraustųjų, turinčių ukrainietišką pasą, skaičius siekė 891 500 – per metus jis išaugo daugiau nei 10 proc.

    Šis augimas svarbus ne tik statistikai: daugelyje sektorių Ukrainos piliečiai tapo vienu pagrindinių darbuotojų šaltinių. Jie dažniausiai dirba pramonės perdirbime, statybose, logistikoje ir paslaugų srityje – ten, kur įmonėms sunkiausia rasti vietinių darbuotojų.

    Kas nutiks pasibaigus karui?

    Darbdaviams nerimą kelia ne vien dabartinė priklausomybė nuo atvykėlių, bet ir tai, kas bus pasibaigus karui. Personalo bendrovės Personnel Service parengtas Lenkijos darbo rinkos barometras 2026 metais parodė, kad 38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę, o 17 proc. norėtų išvykti iš Lenkijos iškart, kai tik baigsis karo veiksmai.

    Dar 16 proc. svarsto grįžti per 1–2 metus po karo pabaigos. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis šiandieninės darbo jėgos gali arba sugrįžti į Ukrainą, arba persikelti į kitas Europos šalis, kur atlyginimai ir socialinės garantijos dažnai patrauklesnės.

    Socialinės politikos dilema

    Lenkijoje tuo pat metu stiprėja diskusijos dėl paramos ir socialinių išmokų ukrainiečiams, o šios nuotaikos persikelia ir į politinius sprendimus. Ekspertai įspėja, kad bandymai „atšaldyti“ paramą gali turėti ne tik socialinių, bet ir grynai ekonominių pasekmių.

    „Tam tikra prasme šiandien elgiamės taip, kaip anksčiau Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos: norėjo pigios darbo jėgos, bet be papildomų išlaidų, pavyzdžiui, socialinei pagalbai“, – sakė sociologas dr. Jacek Kucharczyk iš Viešųjų reikalų instituto.

    Jo vertinimu, trumparegiška politika anksčiau atsisuko prieš pačią Jungtinę Karalystę, o panašus scenarijus gali kartotis ir Lenkijoje. Jei parama mažės, daliai šeimų sprendimas išvykti gali tapti paprastesnis, ypač turint omenyje konkurenciją dėl darbuotojų Vakarų Europoje.

    Ukraina taip pat skatina grįžti

    Migracijos kryptį lems ne tik Lenkijos sprendimai, bet ir Ukrainos politika. Ukrainos valdžia viešai siekia susigrąžinti savo piliečius, nes šalies ekonomikai ir atstatymui reikės darbo jėgos, specialistų bei mokesčių mokėtojų.

    Tarp priemonių minimos ir praktinės integracijos bei grįžimo iniciatyvos, įskaitant skaitmenines platformas, skirtas palengvinti sugrįžimą ir prisitaikymą. Jei tokios priemonės taps veiksmingos, dalis ukrainiečių gali pasirinkti grįžti net ir turėdami darbo galimybių Lenkijoje.

    Lenkijai tai reiškia aiškią užduotį: jei ekonomika iš tiesų priklauso nuo ukrainiečių darbuotojų, vien darbo skelbimų ir kvietimų nepakaks. Ilgalaikį apsisprendimą labiausiai lemia stabilios taisyklės, prognozuojama socialinė politika, aiškios integracijos sąlygos ir reali karjeros perspektyva.

  • Alytuje startuoja vaikų dienos stovyklos užsienio kilmės šeimoms: kam skirtos ir kaip užsiregistruoti

    Alytaus miesto savivaldybės administracija kviečia užsienio kilmės Lietuvos gyventojų vaikus į vasaros dienos stovyklas. Iniciatyva įgyvendinama vykdant projektą „Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos Alytaus mieste didinimas“ (PMIF-2.01-V-03-02).

    Organizatoriai skelbia, kad stovyklos orientuotos į vaikų užimtumą, kūrybines veiklas ir įtrauktį, o dalyviams bus užtikrinamas maitinimas. Taip pat numatytos veiklos kartu su Alytaus miesto teatru.

    Kam skirtos stovyklos?

    Tikslinė grupė yra Alytaus mieste gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, tai yra ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat asmenys be pilietybės. Organizatoriai akcentuoja, kad stovyklos skirtos būtent užsienio kilmės Lietuvos gyventojų vaikams.

    Tokios dienos stovyklos dažnai vertinamos kaip praktinis integracijos įrankis: vaikai įtraukiami į bendras veiklas, ugdo kalbinius ir socialinius įgūdžius, o tėvams suteikiama aiški informacija apie galimybes mieste.

    Datos ir amžiaus grupės

    Numatytos dvi pamainos skirtingoms amžiaus grupėms. 7–12 metų vaikams stovyklos vyks 2026 metų birželio 17 dieną, 2026 metų birželio 18 dieną ir 2026 metų birželio 19 dieną.

    13–18 metų paaugliams stovyklos planuojamos 2026 metų birželio 29 dieną, 2026 metų birželio 30 dieną ir 2026 metų liepos 1 dieną. Organizatoriai nurodo, kad dalyviams bus skiriami pietūs ir pavakariai.

    Registracija ir kontaktai

    Registracija vykdoma užpildant „Google“ formą. Kadangi viešai pateiktoje informacijoje buvo nuorodos, šiame tekste jos nepateikiamos, tačiau registracijos forma paprastai randama savivaldybės ar projekto skelbime.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas telefono numeris 0 676 17057. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dienos stovykloms įprastai taikomas ribotas vietų skaičius, o grupės formuojamos pagal amžių.