CP v2

Tag: Intelektinė nuosavybė

  • Lenkijoje ryczałto mokestis kyla iki 17 proc.: kas ir kodėl nuo šiol mokės daugiau už nuomą ir teises

    Lenkijos Vyriausybė pritarė plataus masto pajamų mokesčių pakeitimų paketui, apimančiam gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir fiksuoto tarifo apmokestinimą. Viena ryškiausių siūlomų naujovių – 17 proc. ryczałto tarifas tam tikroms pajamoms iš nuomos, panaudos ir panašių sutarčių.

    Pakeitimai pirmiausia taikomi situacijoms, kai sutartys sudaromos su susijusiais asmenimis ar įmonėmis. Tai reiškia, kad didesnė našta gali tekti tiems, kurie vykdo individualią veiklą ir kartu yra bendrovės akcininkai ar partneriai, gaunantys pajamas iš sandorių su savo įmone.

    Nukreipta į IP schemą

    Pagal projektą 17 proc. ryczałto tarifas būtų taikomas ir pajamoms, gautoms už intelektinės nuosavybės suteikimą naudotis. Kalbama apie prekių ženklus, patentus, pramoninius dizainus, naudinguosius modelius, know-how ir kitas panašias teises.

    Tokiose schemose įmonė dažnai moka savo akcininkui už, pavyzdžiui, prekių ženklo nuomą ar licenciją. Įmonė šias išlaidas įtraukia į sąnaudas ir mažina pelno mokesčio bazę, o akcininkas pajamas deklaruoja ryczałtu, kuris iki šiol daugeliu atvejų buvo mažesnis.

    „Valdžia siekia apriboti konstrukcijas, kai susijusių šalių sandoriai leidžia sumažinti bendrą mokestinę naštą tiek įmonei, tiek jos akcininkui“, – aiškinama viešuose projekto pristatymuose.

    Kodėl keliama iki 17 proc.?

    Vyriausybės logika paprasta: kai mokestinės naudos atsiranda ne dėl realios ekonominės veiklos, o dėl sandorių struktūravimo tarp susijusių subjektų, tokias spragas norima uždaryti. 17 proc. tarifas pasirinktas kaip kompromisas tarp iki šiol taikytų mažesnių ryczałto tarifų ir standartinių apmokestinimo formų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai mokesčių mokėtojų nebeapsimokės perkelti bendrovės uždarbio į akcininko pajamas per nuomos ar licencines sutartis. Tokiu atveju dažnesnė alternatyva būtų dividendai, kurie Lenkijoje apmokestinami 19 proc., o įmonei nėra leidžiami kaip sąnaudos.

    Kol kas tai – projektas, todėl galutinės formuluotės, įsigaliojimo data ir pereinamosios nuostatos gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ryczałto taisyklės susijusių šalių sandoriuose griežtinamos, o intelektinės nuosavybės „nuomos“ modeliai atsiduria didžiausio dėmesio centre.

  • Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta teisinės technologijos startuolė „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuotam intelektinės nuosavybės (IP) teisių gynimui, kai pažeidimų mastą vis dažniau didina dirbtinis intelektas.

    Investicijų raundui vadovavo „Vendep Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos produktui plėsti ir kurti sudėtingesnius darbo srautus, apimančius platesnį IP ciklo valdymą nuo pažeidimo nustatymo iki jo suvaldymo.

    Ne tik aptikti, bet ir įvykdyti

    „EnforceShield“ akcentuoja, kad vien pažeidimų aptikimo nebeužtenka, nes didžiausia našta kyla vėlesniuose etapuose: įrodymų surinkime, teisiniame įvertinime, skundų teikime platformoms ir pasikartojančių atvejų stebėjime. Todėl platforma orientuota į viso proceso automatizavimą vienoje sistemoje.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas veikia kaip nuolatinė programinė paslauga, apjungianti kelių platformų stebėseną, teisinę analizę, pažeidimo patvirtinimą, pašalinimo veiksmus ir tolesnį monitoringą. Tikslas yra mažinti rankinio darbo apimtį ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    „Prekių ženklams niekada nebuvo sunkiausia rasti klastočių. Didžiausia vertė yra tai, kas vyksta po aptikimo, o „EnforceShield“ visą procesą sujungia į vieną sistemą, o ne sustoja ties detekcija“, – sakė „Vendep Capital“ investicijų vadovas Artis Bisers.

    Teisinė logika pagal jurisdikciją

    Startuolis nurodo, kad prieš inicijuodama pašalinimo veiksmus sistema taiko kiekvienai jurisdikcijai pritaikytą teisinę logiką. Vertinami įrodymai, kliento IP portfelis, taikytini teisės aktai, vartotojų suklaidinimo tikimybė, naudojimo kontekstas ir sėkmės kriterijai konkrečioje platformoje.

    „EnforceShield“ modelį apibūdina kaip human-at-the-end: analitikai ir teisininkai dažniau tvirtina jau parengtus sistemos sprendimus, o įsikiša tuomet, kai fiksuojamos išimtys ar reikalinga eskalacija. Taip siekiama atskirti darbų apimtį nuo komandos dydžio ir apdoroti daugiau atvejų nepridedant proporcingai daugiau žmonių.

    „Generatyvinis dirbtinis intelektas pavertė IP piktnaudžiavimą klestinčiu verslu, tačiau teisių gynimas ilgai liko žmogaus masto veikla. Įmonėms reikėjo ne daugiau teisininkų, o technologijos, kuri mąsto kaip teisininkas ir pati vykdo gynimo procesus“, – sakė „EnforceShield“ vadovas ir įkūrėjas Rytis Rudzinskas.

    Plėtra į JAV ir sudėtingesnes bylas

    „EnforceShield“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė praktikuojantis teisininkas Rytis Rudzinskas, dirbęs su skaitmeninių IP pažeidimų valdymu. Bendrovė nurodo, kad jos pagrindinė būstinė yra Lietuvoje, taip pat veikia dukterinė įmonė JAV Tenesyje.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas leis auginti techninę ir produktų komandą bei automatizuoti kitą proceso sluoksnį: pakartotinių pažeidėjų valdymą, eskalacijas ir sudėtingesnius gynimo kelius, kai nepakanka standartinio turinio pašalinimo. Taip pat planuojama aktyvesnė komercinė plėtra JAV, kuri, bendrovės teigimu, sudaro iki 80 proc. jos pardavimų vamzdyno.

  • Šlėskas tarp stipriausių Europoje: regionas, kuris iš „restruktūrizacijos“ pereina į aukštąsias technologijas

    Regionas, kurį verta perrašyti

    Daugelį metų Šlėskas Lenkijoje buvo siejamas pirmiausia su anglies pramonės pertvarka ir sunkiu ekonomikos persitvarkymu. Tačiau šiandien regiono lyderiai ragina keisti pasakojimą: investuotojai sprendimus priima ne pagal praeitį, o pagal tai, kokias augimo galimybes kuria ateitis.

    Šią mintį akcentuoja Šlėsko plėtros fondo vadovė Joanna Schmid, pabrėždama, kad Šlėskas turi daugumą sėkmei reikalingų dedamųjų. Pasak jos, tai infrastruktūra, techninės aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų bazė, inžinerinė kultūra ir viena didžiausių pramonės koncentracijų Europoje.

    Konkurencija jau nebe Lenkijoje

    J. Schmid teigimu, Šlėskas šiandien konkuruoja nebe su kitais Lenkijos regionais, o su visomis inovacijų ekosistemomis Europoje. Dėl to esą neužtenka trumpalaikių planų ar vien tik finansinių perspektyvų logikos – reikalinga ilgalaikė kryptis, kokiu regionas nori būti po maždaug penkiolikos metų.

    „Neturėtume klausti, ar Šlėskas turi trauktis nuo pramonės, o kaip pramoninę DNR paversti nauju konkurenciniu pranašumu“, – sakė Joanna Schmid.

    Strategija pagal kompetencijas, o ne vieną šaką

    Interviu metu pabrėžiama, kad regiono plėtros strategiją verta grįsti ne viena pasirinkta specializacija, o kompetencijų sankirta. Argumentas paprastas: moderni ekonomika remiasi technologijų persidengimu, kai pramonė, energetika, skaitmeniniai sprendimai ir kapitalas kuria vertę būtent ten, kur susitinka.

    Ši logika ypač svarbi pereinant nuo tradicinės energetikos ir sunkiosios pramonės prie modernesnių sektorių. Minimos sritys apima duomenų centrų plėtrą, automatiką, kibernetinį saugumą, pažangias medžiagas, energetikos sistemos patikimumą, energijos kaupimą ir vandenilio technologijas.

    Kompetencijų migracija, o ne žmonių pakeitimas

    Viena svarbiausių žinučių – transformacija nėra „vienos šakos pakeitimas kita“. Vietoje to siūloma kalbėti apie kompetencijų migraciją, kai inžinierių, mechanikų, automatizavimo specialistų ir kalnakasybos sektoriaus patirtis pritaikoma naujose rinkose.

    Pasak J. Schmid, regiono tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, kad sukauptos žinios neišsisklaidytų, o būtų panaudotos kuriant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Tam reikia ne tik įmonių investicijų, bet ir nuoseklios politikos, kuri greitina sprendimų priėmimą bei mažina didelių projektų riziką.

    Kapitalas, intelektinė nuosavybė ir greitis

    Kalbėdama apie ribojančius veiksnius, J. Schmid pabrėžia paradoksą: problema esą ne kompetencijų ar verslumo trūkumas. Dažniau stabdo sprendimų priėmimo greitis, gebėjimas įgyvendinti didelius projektus ir kapitalo prieinamumas, nes konkurencinis pranašumas vis labiau siejamas su inovacijų diegimo tempu.

    Kitas akcentas – intelektinės nuosavybės išlaikymas regione. Pasak jos, rizika slypi ne idėjų stokoje, o per ankstyvame technologijų ir teisių pardavime į užsienį, todėl būtina kurti instrumentus, leidžiančius augti neprarandant kontrolės ir išlaikant tyrimų bei valdymo funkcijas vietoje.

    „Tai nėra regionas, kuriam reikia pagalbos – tai regionas, galintis pasiūlyti sprendimus energetikos, skaitmeninei ir pramonės transformacijai visoje Europoje“, – sakė Joanna Schmid.

    Regiono vizija, kaip ji apibendrinama interviu, remiasi trimis ramsčiais: kapitalu, kompetencijomis ir inovacijomis. Šlėskas siekia būti ne pasyvus pokyčių gavėjas, o vienas jų kūrėjų – ir būtent tai, pasak pašnekovės, artimiausiais dešimtmečiais lems jo vietą Europos ekonomikos žemėlapyje.

  • DI sukūrė „RuneScape“ kloną, jis tapo sensacija, bet „Jagex“ įsikišo akimirksniu

    DI sukūrė „RuneScape“ kloną, jis tapo sensacija, bet „Jagex“ įsikišo akimirksniu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ne tik tekstams ar vaizdams, bet ir programavimui, todėl vienam kūrėjui tapo realu per trumpą laiką sukurti veikiančio žaidimo prototipą. Tokį eksperimentą atliko programuotojas Rohanas Varma, pasitelkęs pažangų DI modelį, kad sukurtų žaidimą, primenantį klasikinį „RuneScape“.

    Varma projektą pavadino „Elderwood“ ir atvirai pristatė kaip „RuneScape“ kloną. Trumpuose įrašuose buvo matyti daug panašių elementų: minimalistiniai meniu, pikselinė grafika, daiktų rinkimas, monetos ir įprastos veiklos, tokios kaip medžių kirtimas.

    Prie projekto dėmesio prisidėjo ir tai, kad DI, remiantis vienu prašymu, sugeneravo maždaug 30 sekundžių reklaminį vaizdo klipą, pritaikytą socialiniams tinklams. Toks greitis ir automatizacija parodė, kaip sparčiai turinio kūrimas persikelia į hibridinį modelį, kuriame žmogus valdo kryptį, o DI pagreitina vykdymą.

    Tačiau staiga išpopuliarėjęs „Elderwood“ susidūrė su teisine realybe: į situaciją įsikišo „Jagex“, valdanti „Old School RuneScape“ teises. Kūrėjas pranešė gavęs prašymą uždaryti projekto puslapį ir nutraukė veiklą, todėl žaidimas tapo nebeprieinamas.

    Ši istorija išryškina du vienu metu vykstančius procesus: DI įrankiai mažina technines kliūtis kurti žaidimus, bet intelektinės nuosavybės ribos niekur nedingsta. Žaidimų industrijoje tai ypač jautru, nes net ir „įkvėpti“ projektai, jei per daug atkartoja atpažįstamus elementus, gali greitai sulaukti teisių turėtojų reakcijos.

    Ekspertai vis dažniau kalba, kad DI taps įprastu pagalbininku prototipavime, testavime ir turinio generavime, tačiau komercinis leidimas reikalauja aiškių licencijų ir originalumo. „Elderwood“ atvejis rodo, kad technologinis šuolis leidžia kopijuoti greičiau nei bet kada, bet tai nereiškia, jog galima apeiti taisykles, kurios saugo kūrėjų darbus.

    Kol kas panašūs eksperimentai dažniausiai baigiasi dar ankstyvoje stadijoje, kai tik projektas patenka į viešumą. Vis dėlto tendencija aiški: vieno žmogaus komandos, sustiprintos DI, gali sukurti vis sudėtingesnius produktus, o riba tarp fanų projekto, prototipo ir konkurento rinkai tampa vis labiau miglota.

  • Euvic vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kodėl regionui trūksta nuosavų produktų

    Silezija pastaraisiais dešimtmečiais išgyveno ryškią transformaciją: nuo anglies kasyklų ir sunkiosios pramonės iki vieno svarbiausių Lenkijos IT ir inžinerijos centrų. Tačiau kitam šuoliui, pasak „Euvic“ grupės vadovo Wojciecho Wolny, neužtenka vien paslaugų eksporto ir užsienio korporacijų kompetencijų centrų.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai jis teigia, kad regionui trūksta nuosavos intelektinės nuosavybės, t. y. įmonių, kurios kurtų globalius produktus ir išlaikytų technologijų, licencijų bei sprendimų kontrolę vietoje. Būtent todėl jis Silezijai kaip siekiamybę įvardija vietinį „Spotify“ ar „Bolt“ tipo verslą.

    Silezijos pranašumai ir riba

    W. Wolny pabrėžia, kad regiono pranašumai yra akivaizdūs: didelė inžinerinė bendruomenė, universitetai, patogi geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra. Pasak jo, Silezijos miestai tarptautiniams svečiams dažnai palieka ir saugaus, tvarkingo bei patogaus gyventi regiono įspūdį.

    Vis dėlto šiandieninė ekonomikos struktūra, pasak „Euvic“ vadovo, pernelyg remiasi paslaugomis. Tai reiškia, kad nemaža dalis vertės sukuriama vykdant užsakymus kitiems, o ne vystant nuosavus produktus, kurie ilgainiui generuotų didesnę grąžą, kurtų stipresnį startuolių ir tiekėjų ekosistemą bei pritrauktų talentus.

    Nuosava intelektinė nuosavybė kaip tikslas

    W. Wolny interviu akcentuoja, kad regionui taip pat trūksta globalių bendrovių būstinių ir sprendimų centrų. Kai sprendimai priimami kitur, projektai ir darbo vietos, pasikeitus strategijai ar konjunktūrai, lengviau perkeliami į kitus miestus ar šalis.

    Ši įžvalga svarbi platesniame Europos kontekste: pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie technologinį suverenumą, kritinių kompetencijų telkimą regione, tiekimo grandinių trumpinimą ir didesnį atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokiose sąlygose didesnę vertę kuria ne vien paslaugų tiekėjai, o produktus ir platformas valdantys kūrėjai.

    DI įtaka ir naujos kryptys

    Pasak „Euvic“ vadovo, Silezijos IT sektoriui tenka prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos atneša dirbtinis intelektas. Jis perspėja, kad didelių korporacijų kompetencijų centruose darbuotojų poreikis natūraliai gali mažėti, nes dalį užduočių perims DI sprendimai.

    Todėl, jo vertinimu, regionas turėtų aktyviau ieškoti nišų, kuriose DI tampa augimo varikliu, pavyzdžiui, duomenų apdorojimo projektuose, kibernetinio saugumo srityje ar vystant duomenų centrų infrastruktūrą. Pramonė, anot jo, neturėtų būti nustumta į šalį, veikiau derinama su skaitmeniniais sprendimais ir mokslinių tyrimų baze.

    Didžiausia ateities kompetencija

    W. Wolny nuomone, svarbiausias ateities įgūdis yra verslumas. Jis teigia, kad regiono ir valstybės institucijos turėtų nuosekliau skatinti startuolius, toleruoti pirmuosius nesėkmingus bandymus ir kurti aiškias paskatas inovacijoms, ypač technologiniuose sektoriuose.

    Jo vertinimu, universitetų ir verslo bendradarbiavimas gali būti vienas praktinių kelių, kaip greičiau kurti produktus ir komercializuoti idėjas. Kai studijų projektai virsta realiais verslo uždaviniais, studentai greičiau įgyja rinkai svarbių įgūdžių, o įmonės gauna naujų sprendimų ir potencialių darbuotojų.

    Interviu mintis paprasta: Silezija jau turi stiprią bazę, tačiau be nuosavos intelektinės nuosavybės ir globaliai matomų produktų regionui bus sunku išsaugoti ilgalaikį konkurencingumą. Jei pavyktų užauginti bent kelias „Spotify“ ar „Bolt“ masto įmones, jos galėtų tapti traukos centru talentams, kapitalui ir naujai inovacijų bangai.

  • „Euvic“ vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kitaip proveržis sustos

    Silezija per kelis dešimtmečius nuėjo ilgą kelią nuo sunkiosios pramonės prie technologijų ir IT paslaugų. Tačiau kitas regiono augimo etapas, pasak „Euvic“ grupės bendraįkūrėjo ir vadovo Wojciecho Wolny, priklausys nuo to, ar pavyks kurti nuosavus produktus ir išlaikyti intelektinę nuosavybę vietoje.

    Interviu metu jis pabrėžia, kad vien paslaugų ekonomikos nepakanka: kai didžioji vertės dalis lieka užsakovams, regionas tampa priklausomas nuo išorinių sprendimų ir ciklų. Jo teigimu, Silezijai reikia savo mastelio technologijų įmonės, panašios į Spotify ar „Bolt“, nes tokie „inkariniai“ verslai sukuria ekosistemą ir pritraukia talentus.

    Kas jau veikia Silezijoje

    W. Wolny vardija stipriąsias regiono puses: išsilavinusią inžinerinę bendruomenę, universitetus, energetinę infrastruktūrą ir patogų susisiekimą. Jo teigimu, svarbi ir socialinė aplinka: saugumas, tvarkinga viešoji erdvė bei ilgesnės trukmės profesiniai ryšiai, kurie palengvina pasitikėjimu grįstą verslo kultūrą.

    Šis pagrindas padėjo pritraukti tarptautinių įmonių kompetencijų centrus ir sukurti tvirtą IT paslaugų sektorių. Vis dėlto W. Wolny įspėja, kad regionui būtina pereiti prie didesnės pridėtinės vertės modelio, kuriame sprendimai, produktų teisės ir ilgalaikė nauda būtų kuriami vietoje.

    Nuosavi produktai ir DI spaudimas

    Pasak „Euvic“ vadovo, didžiausia problema yra intelektinės nuosavybės trūkumas ir tai, kad regione per mažai atsiranda kompanijų, kuriančių globalius produktus. Jo teigimu, Silezija pernelyg dažnai veikia kaip „paslaugų“ regionas, o ne kaip vieta, kur gimsta eksportuojamos platformos ir technologijos.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Tarptautinių korporacijų kompetencijų centruose dalį rutininių užduočių perims DI, todėl vien darbo vietų skaičiumi grįstas augimas gali lėtėti, o konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo taps dar intensyvesnė.

    „Mums reikia įmonių, kurios kuria savo sprendimus ir intelektinę nuosavybę, o ne tik teikia paslaugas“, – sakė W. Wolny.

    Jo vertinimu, regionui verta orientuotis į sritis, kuriose DI didina, o ne mažina produktyvumą: duomenų apdorojimą, kibernetinį saugumą, programinę įrangą, taip pat duomenų centrų plėtrą. Tam svarbi energetikos bazė ir pramoninių teritorijų pritaikymas, nes tokie projektai reikalauja patikimos galios ir infrastruktūros.

    Verslumas kaip svarbiausia kompetencija

    Kalbėdamas apie ateities gebėjimus, W. Wolny pirmiausia išskiria verslumą. Jo nuomone, regiono institucijos turėtų ne tik padėti išlaikyti jaunuosius specialistus, bet ir aktyviai juos pritraukti, o universitetų ir verslo bendradarbiavimas turi virsti realiais komerciniais projektais.

    Jis teigia, kad tai reiškia paramą startuoliams, mentorių programas, palankesnes sąlygas pirmajam bandymui ir greitesnį kelią nuo studijų projektų iki rinkoje parduodamų sprendimų. Tokia kryptis, pasak pašnekovo, leistų Silezijai išlikti technologijų centru, bet kartu tapti ir regionu, kuriame gimsta tarptautiniu mastu atpažįstami produktai.

  • Rejestrai atskleidė IT-Enterprise dramą: milijonai pajamų naujai įmonei, senoji grupė grimzta

    Ukrainos technologijų bendrovę „IT-Enterprise“ supurtęs akcininkų konfliktas išryškino, kaip greitai programinės įrangos versle gali persikelti vertė: nuo kodo ir prekių ženklų iki klientų sutarčių ir operacinės kontrolės. Tokiose situacijose svarbiausi pėdsakai dažnai randami ne viešuose pareiškimuose, o valstybiniuose registruose ir finansinėse ataskaitose.

    „IT-Enterprise“ – viena seniausių Ukrainos įmonių, kuriančių verslo valdymo sistemas ir kitus skaitmeninimo sprendimus. Bendrovė viešai sieja savo veiklą su ERP produktų linija, taip pat su kitais rinkoje žinomais projektais, o tarp klientų tradiciškai minimi stambūs verslai ir viešasis sektorius.

    Konfliktas į viešumą išėjo, kai vienas iš ilgamečių grupės partnerių Vladimiras Michailovas pareiškė esąs palaipsniui stumiamas iš valdymo, o teisės į svarbiausius produktus, prekių ženklus ir klientų sutartis galėjo atsidurti su partnerių šeima siejamose struktūrose. Kita pusė žiniasklaidai pripažino konflikto faktą, bet jį aiškino pasitikėjimo praradimu ir skirtinga verslo raidos vizija.

    „Tai ne tik ginčas tarp partnerių – tai klausimas, kas realiai kontroliuoja kodą, licencijas ir klientų sutartis“, – sakė vienas iš konflikto viešai minėtų bendraturčių.

    Registrų ir atvirų duomenų analizė leidžia matyti du paraleliai egzistuojančius verslo kontūrus. Pirmasis – istorinė grupė, siejama su „IT-Enterprise“ prekės ženklu ir ankstesne įmonių struktūra, kurioje dalyvavo keli akcininkai. Antrasis – naujesnė įmonių grandis, sukurta vėliau ir siejama tik su viena konflikto puse.

    Ataskaitos už 2025 metus viešojoje erdvėje sukėlė daugiausia klausimų dėl itin kontrastingų rezultatų. Pagal skelbiamus duomenis, naujoji įmonė per metus demonstravo labai spartų augimą: didelę apyvartą, išskirtinai aukštą pelningumą ir santykinai nedidelį darbuotojų skaičių, kas tokiame rinkos segmente laikoma neįprasta ir paprastai reikalauja aiškaus paaiškinimo dėl pajamų šaltinių ir sąnaudų struktūros.

    Tuo pat metu istorinės grupės bendrovės, siejamos su pagrindiniais produktais, pateikė nuostolingus rezultatus. Skelbiamuose skaičiuose matomas ne tik pelningumo kritimas, bet ir staigus turto sumažėjimas, o tai, ekspertų vertinimu, gali signalizuoti apie reikšmingus pokyčius verslo modelyje, sutarčių portfelyje ar turto struktūroje.

    Programinės įrangos įmonėse vertė dažnai slypi nematerialiuose aktyvuose: intelektinėje nuosavybėje, licencijose, prekių ženkluose, prieigos raktuose, komandos kompetencijoje ir klientų santykiuose. Jei tokie elementai perregistruojami ar perkeliami į kitą juridinį vienetą, reali ekonominė nauda gali persikelti greičiau, nei spėja sureaguoti teismai ar priežiūros institucijos.

    Teisinė tokio ginčo pusė paprastai remiasi keliais esminiais klausimais: ar buvo laikomasi sandorių su susijusiais asmenimis tvirtinimo procedūrų, ar teisių ir aktyvų perleidimo kainos atitiko rinkos vertę, ar visi akcininkai turėjo prieigą prie informacijos ir ar valdymo sprendimai atitiko bendrovės interesus. Galutiniai atsakymai priklauso nuo pirminių sutarčių, protokolų, vertinimų ir teismų išvadų.

    Klientams tokie konfliktai turi labai praktinę reikšmę: kas užtikrina palaikymo tęstinumą, kas teisėtai išduoda licencijas, kam priklauso atnaujinimų teisės ir kas prisiima atsakomybę už sistemos veikimą. Investuotojams tai priminimas, kad net ir brandžiame technologijų versle lemiamas tampa ne vien produktas, bet ir aiški intelektinės nuosavybės žemėlapio, valdymo taisyklių bei audito kultūra.

    Platesniame kontekste istorija aktuali ir Ukrainos reputacijai kuriant palankią aplinką technologijų sektoriui, įskaitant specialius teisinius režimus ir skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Pasitikėjimas tokia aplinka tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai ir skaidriai sprendžiami ginčai dėl nematerialių aktyvų, o ypač dėl programinio kodo ir prekės ženklų.

    Kol kas aišku viena: registruose ir finansiniuose dokumentuose užfiksuoti pokyčiai tapo pagrindiniu konflikto „žemėlapiu“. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo nepriklausomo audito, dokumentų analizės ir teismų sprendimų, kurie turės reikšmės ne tik vienai įmonių grupei, bet ir platesnei technologijų verslo praktikai regione.

  • „Apple“ kreipėsi į teismą prieš „OpenAI“: įtaria pasisavinus komercines paslaptis ir viliojus darbuotojus

    „Apple“ Šiaurės Kalifornijos teisme pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad bendrovė neteisėtai pasisavino komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Byloje keliami kaltinimai susiję su „Apple“ dar neišleistomis technologijomis, procesais ir produktais.

    Ieškinyje akcentuojama, kad informacija esą buvo renkama įvairiais lygmenimis, įtraukiant techninius darbuotojus ir aparatinės įrangos kryptį. „Apple“ tvirtina turinti naujai atsiradusių įrodymų, leidžiančių įtarti, jog konfidencialūs duomenys galėjo būti panaudoti kuriant vartotojams skirtą įrenginį.

    Kas minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių epizodų siejamas su „OpenAI“ aparatinės įrangos vadovu Tang Tanu, kuris anksčiau dirbo „Apple“. Pasak „Apple“, jis esą skatino kandidatus, anksčiau dirbusius „Apple“, atrankų metu atskleisti vidinę informaciją, kuri pagal įmonės taisykles laikoma konfidencialia.

    Taip pat teigiama, kad daliai išeinančių darbuotojų galėjo būti duodamos instrukcijos, kaip apeiti įprastas saugumo procedūras paliekant bendrovę. „Apple“ pozicija – tokie veiksmai, jei pasitvirtintų, sudarytų prielaidas sistemingai nutekinti komercines paslaptis.

    „Aišku, kad įvairiuose lygmenyse ir bendradarbiaujant su verslo partneriais „OpenAI“ pasisavino „Apple“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją“, – teigiama „Apple“ dokumentuose.

    Ką „Apple“ prašo teismo?

    „Apple“ siekia žalos atlyginimo, taip pat teismo draudimų, kurie apribotų galimą įtariamų paslapčių naudojimą. Be finansinių reikalavimų, bendrovė prašo įpareigoti „OpenAI“ nutraukti bet kokį „Apple“ komercinių paslapčių panaudojimą, jei būtų nustatyta, kad tai vyko.

    Tokio pobūdžio bylose teismai dažnai vertina ne tik patį nutekinimo faktą, bet ir tai, ar įmonė ėmėsi protingų priemonių paslaptims saugoti, bei ar kita pusė galėjo gauti realią ekonominę naudą. Dėl to ginčas gali persikelti į detales: nuo atrankų komunikacijos iki prieigų valdymo ir vidinių saugumo protokolų.

    Partnerystė ir auganti įtampa

    Situaciją paaštrina tai, kad „Apple“ ir „OpenAI“ dar 2024 metais buvo sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį „ChatGPT“ integruotas į „iPhone“ operacinės sistemos funkcijas. Tokios partnerystės paprastai remiasi aukštu pasitikėjimo lygiu, todėl teisinis konfliktas gali turėti platesnių pasekmių ir produktų planams.

    Ryšiams, „Apple“ vertinimu, galėjo pakenkti ir „OpenAI“ ambicijos plėsti veiklą į vartotojų įrenginių rinką. Jei „OpenAI“ iš tiesų kuria savo aparatinę įrangą, konkurenciniai interesai tampa tiesioginiai, o konfidencialios informacijos apsauga – dar jautresnė.

    Kol kas teismas dar neįvertino ieškinio pagrįstumo iš esmės, o „OpenAI“ pozicija šiame etape gali kisti priklausomai nuo procesinių sprendimų. Vis dėlto pats ginčas išryškina tendenciją, kad DI ekosistemoje vis dažniau susiduria partnerystės ir konkurencijos logika, o intelektinės nuosavybės apsauga tampa viena svarbiausių strateginių temų.

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.

  • Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija pranešė neketinanti siūlyti ES teisės aktų pakeitimų, kurie užkirstų kelią nuotoliniam vaizdo žaidimų išjungimui ar jų blokavimui pasibaigus paslaugos teikimui. Sprendimas paskelbtas reaguojant į piliečių inicijuotą raginimą griežčiau sureguliuoti vadinamąjį žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapą.

    Iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko beveik 1 300 000 parašų visoje Europos Sąjungoje, iš jų daugiau nei 143 000 Lenkijoje. Kampanijos autoriai teigia, kad žaidėjai vis dažniau praranda prieigą prie anksčiau įsigytų žaidimų, kai leidėjai išjungia serverius ar nuotoliniu būdu apriboja veikimą.

    Europos Komisija nurodė, kad teisėkūros pokyčius riboja ir intelektinės nuosavybės apsaugos logika, taip pat esamas teisinis reguliavimas. Komisijos vertinimu, ES vartotojų apsaugos taisyklės jau dabar numato svarbias garantijas, kurios turi saugoti vartotojų ekonominius interesus.

    Pagal galiojančius reikalavimus skaitmeninio turinio tiekėjai privalo iš anksto aiškiai informuoti apie paslaugos trukmę ir sutarties nutraukimo sąlygas. Be to, Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyva numato vartotojų teisių gynimo priemones, jei turinys ar paslauga neatitinka sutarties ir to, ko vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

    Tokiais atvejais vartotojui gali priklausyti proporcingas pinigų grąžinimas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis paslauga buvo teikiama. Praktikoje ginčai dažnai kyla dėl to, kaip apibrėžiamas skaitmeninio produkto funkcionalumas ir ar pirkėjas buvo pakankamai aiškiai perspėtas, kad žaidimas priklauso nuo leidėjo serverių.

    Vis dėlto Komisija žada imtis kitos krypties ir inicijuoti dialogą su vaizdo žaidimų pramone bei vartotojų atstovais. Tikslas yra parengti sektoriaus elgesio kodeksą, kuris apibrėžtų gerąją praktiką, kaip turėtų būti valdomas žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapas.

    „Sieksime suburti žaidimų pramonės ir vartotojų atstovus, kad būtų parengtas elgesio kodeksas, kaip turėtų būti tvarkomas žaidimų gyvavimo pabaigos etapas“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad jų tikslas nėra perimti žaidimų nuosavybės ar intelektinių teisių, taip pat nėra siekiama apriboti leidėjų galimybių uždirbti. Pagrindinis reikalavimas, pasak kampanijos autorių, yra palikti žaidimus funkcionalius, kad nustojus veikti internetinėms paslaugoms jie nebūtų tyčia paverčiami nebeveikiančiais.

    Komisija taip pat priminė, kad iki metų pabaigos ketina pateikti skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyvos taikymo ataskaitą. Tikimasi, jog joje bus įvertinta, ar dabartinės taisyklės pakankamai aiškiai apibrėžia vartotojų lūkesčius dėl skaitmeninių produktų ilgaamžiškumo ir kokių papildomų priemonių gali prireikti ateityje.