CP v2

Tag: Intelektinė nuosavybė

  • Rejestrai atskleidė IT-Enterprise dramą: milijonai pajamų naujai įmonei, senoji grupė grimzta

    Ukrainos technologijų bendrovę „IT-Enterprise“ supurtęs akcininkų konfliktas išryškino, kaip greitai programinės įrangos versle gali persikelti vertė: nuo kodo ir prekių ženklų iki klientų sutarčių ir operacinės kontrolės. Tokiose situacijose svarbiausi pėdsakai dažnai randami ne viešuose pareiškimuose, o valstybiniuose registruose ir finansinėse ataskaitose.

    „IT-Enterprise“ – viena seniausių Ukrainos įmonių, kuriančių verslo valdymo sistemas ir kitus skaitmeninimo sprendimus. Bendrovė viešai sieja savo veiklą su ERP produktų linija, taip pat su kitais rinkoje žinomais projektais, o tarp klientų tradiciškai minimi stambūs verslai ir viešasis sektorius.

    Konfliktas į viešumą išėjo, kai vienas iš ilgamečių grupės partnerių Vladimiras Michailovas pareiškė esąs palaipsniui stumiamas iš valdymo, o teisės į svarbiausius produktus, prekių ženklus ir klientų sutartis galėjo atsidurti su partnerių šeima siejamose struktūrose. Kita pusė žiniasklaidai pripažino konflikto faktą, bet jį aiškino pasitikėjimo praradimu ir skirtinga verslo raidos vizija.

    „Tai ne tik ginčas tarp partnerių – tai klausimas, kas realiai kontroliuoja kodą, licencijas ir klientų sutartis“, – sakė vienas iš konflikto viešai minėtų bendraturčių.

    Registrų ir atvirų duomenų analizė leidžia matyti du paraleliai egzistuojančius verslo kontūrus. Pirmasis – istorinė grupė, siejama su „IT-Enterprise“ prekės ženklu ir ankstesne įmonių struktūra, kurioje dalyvavo keli akcininkai. Antrasis – naujesnė įmonių grandis, sukurta vėliau ir siejama tik su viena konflikto puse.

    Ataskaitos už 2025 metus viešojoje erdvėje sukėlė daugiausia klausimų dėl itin kontrastingų rezultatų. Pagal skelbiamus duomenis, naujoji įmonė per metus demonstravo labai spartų augimą: didelę apyvartą, išskirtinai aukštą pelningumą ir santykinai nedidelį darbuotojų skaičių, kas tokiame rinkos segmente laikoma neįprasta ir paprastai reikalauja aiškaus paaiškinimo dėl pajamų šaltinių ir sąnaudų struktūros.

    Tuo pat metu istorinės grupės bendrovės, siejamos su pagrindiniais produktais, pateikė nuostolingus rezultatus. Skelbiamuose skaičiuose matomas ne tik pelningumo kritimas, bet ir staigus turto sumažėjimas, o tai, ekspertų vertinimu, gali signalizuoti apie reikšmingus pokyčius verslo modelyje, sutarčių portfelyje ar turto struktūroje.

    Programinės įrangos įmonėse vertė dažnai slypi nematerialiuose aktyvuose: intelektinėje nuosavybėje, licencijose, prekių ženkluose, prieigos raktuose, komandos kompetencijoje ir klientų santykiuose. Jei tokie elementai perregistruojami ar perkeliami į kitą juridinį vienetą, reali ekonominė nauda gali persikelti greičiau, nei spėja sureaguoti teismai ar priežiūros institucijos.

    Teisinė tokio ginčo pusė paprastai remiasi keliais esminiais klausimais: ar buvo laikomasi sandorių su susijusiais asmenimis tvirtinimo procedūrų, ar teisių ir aktyvų perleidimo kainos atitiko rinkos vertę, ar visi akcininkai turėjo prieigą prie informacijos ir ar valdymo sprendimai atitiko bendrovės interesus. Galutiniai atsakymai priklauso nuo pirminių sutarčių, protokolų, vertinimų ir teismų išvadų.

    Klientams tokie konfliktai turi labai praktinę reikšmę: kas užtikrina palaikymo tęstinumą, kas teisėtai išduoda licencijas, kam priklauso atnaujinimų teisės ir kas prisiima atsakomybę už sistemos veikimą. Investuotojams tai priminimas, kad net ir brandžiame technologijų versle lemiamas tampa ne vien produktas, bet ir aiški intelektinės nuosavybės žemėlapio, valdymo taisyklių bei audito kultūra.

    Platesniame kontekste istorija aktuali ir Ukrainos reputacijai kuriant palankią aplinką technologijų sektoriui, įskaitant specialius teisinius režimus ir skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Pasitikėjimas tokia aplinka tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai ir skaidriai sprendžiami ginčai dėl nematerialių aktyvų, o ypač dėl programinio kodo ir prekės ženklų.

    Kol kas aišku viena: registruose ir finansiniuose dokumentuose užfiksuoti pokyčiai tapo pagrindiniu konflikto „žemėlapiu“. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo nepriklausomo audito, dokumentų analizės ir teismų sprendimų, kurie turės reikšmės ne tik vienai įmonių grupei, bet ir platesnei technologijų verslo praktikai regione.

  • „Apple“ kreipėsi į teismą prieš „OpenAI“: įtaria pasisavinus komercines paslaptis ir viliojus darbuotojus

    „Apple“ Šiaurės Kalifornijos teisme pateikė ieškinį „OpenAI“, teigdama, kad bendrovė neteisėtai pasisavino komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Byloje keliami kaltinimai susiję su „Apple“ dar neišleistomis technologijomis, procesais ir produktais.

    Ieškinyje akcentuojama, kad informacija esą buvo renkama įvairiais lygmenimis, įtraukiant techninius darbuotojus ir aparatinės įrangos kryptį. „Apple“ tvirtina turinti naujai atsiradusių įrodymų, leidžiančių įtarti, jog konfidencialūs duomenys galėjo būti panaudoti kuriant vartotojams skirtą įrenginį.

    Kas minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių epizodų siejamas su „OpenAI“ aparatinės įrangos vadovu Tang Tanu, kuris anksčiau dirbo „Apple“. Pasak „Apple“, jis esą skatino kandidatus, anksčiau dirbusius „Apple“, atrankų metu atskleisti vidinę informaciją, kuri pagal įmonės taisykles laikoma konfidencialia.

    Taip pat teigiama, kad daliai išeinančių darbuotojų galėjo būti duodamos instrukcijos, kaip apeiti įprastas saugumo procedūras paliekant bendrovę. „Apple“ pozicija – tokie veiksmai, jei pasitvirtintų, sudarytų prielaidas sistemingai nutekinti komercines paslaptis.

    „Aišku, kad įvairiuose lygmenyse ir bendradarbiaujant su verslo partneriais „OpenAI“ pasisavino „Apple“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją“, – teigiama „Apple“ dokumentuose.

    Ką „Apple“ prašo teismo?

    „Apple“ siekia žalos atlyginimo, taip pat teismo draudimų, kurie apribotų galimą įtariamų paslapčių naudojimą. Be finansinių reikalavimų, bendrovė prašo įpareigoti „OpenAI“ nutraukti bet kokį „Apple“ komercinių paslapčių panaudojimą, jei būtų nustatyta, kad tai vyko.

    Tokio pobūdžio bylose teismai dažnai vertina ne tik patį nutekinimo faktą, bet ir tai, ar įmonė ėmėsi protingų priemonių paslaptims saugoti, bei ar kita pusė galėjo gauti realią ekonominę naudą. Dėl to ginčas gali persikelti į detales: nuo atrankų komunikacijos iki prieigų valdymo ir vidinių saugumo protokolų.

    Partnerystė ir auganti įtampa

    Situaciją paaštrina tai, kad „Apple“ ir „OpenAI“ dar 2024 metais buvo sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį „ChatGPT“ integruotas į „iPhone“ operacinės sistemos funkcijas. Tokios partnerystės paprastai remiasi aukštu pasitikėjimo lygiu, todėl teisinis konfliktas gali turėti platesnių pasekmių ir produktų planams.

    Ryšiams, „Apple“ vertinimu, galėjo pakenkti ir „OpenAI“ ambicijos plėsti veiklą į vartotojų įrenginių rinką. Jei „OpenAI“ iš tiesų kuria savo aparatinę įrangą, konkurenciniai interesai tampa tiesioginiai, o konfidencialios informacijos apsauga – dar jautresnė.

    Kol kas teismas dar neįvertino ieškinio pagrįstumo iš esmės, o „OpenAI“ pozicija šiame etape gali kisti priklausomai nuo procesinių sprendimų. Vis dėlto pats ginčas išryškina tendenciją, kad DI ekosistemoje vis dažniau susiduria partnerystės ir konkurencijos logika, o intelektinės nuosavybės apsauga tampa viena svarbiausių strateginių temų.

  • Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo žvaigždės prieš DI klastotes: startuoja registras, leidžiantis valdyti veidą ir balsą

    Holivudo aktoriai ir kūrėjai vis garsiau kalba apie rizikas, kurias kelia dirbtinis intelektas, gebantis įtikinamai atkurti žmogaus veidą, balsą ar judesius. Reaguodami į šią tendenciją, grupė žinomų kino pasaulio vardų pristatė nemokamą internetinį registrą, skirtą aiškiai fiksuoti kūrėjų sutikimą dėl jų tapatybės naudojimo.

    Iniciatyvoje dalyvauja Javieras Bardemas, Cate Blanchett bei kiti kino industrijos atstovai, viešai raginantys įdiegti suprantamas taisykles. Pasak jų, problema šiandien nebe ta, ar DI egzistuos, o tai, kaip užtikrinti, kad technologijos vystymasis nevyktų kūrėjų teisių ir asmens tapatybės sąskaita.

    Kaip veikia sutikimo registras

    Platformos idėja paprasta: menininkas ar turinio kūrėjas prisiregistruoja, patvirtina tapatybę ir nurodo, kokiomis sąlygomis leidžia naudoti savo atvaizdą, balsą, judesius ar kitus atpažįstamus bruožus. Sutikimas žymimas trimis lygiais: leidžiama, leidžiama su sąlygomis arba draudžiama.

    Toks modelis kuriamas kaip praktiška, mašinoms suprantama duomenų bazė, kurią būtų galima taikyti dideliu mastu. Kūrėjai tikisi, kad aiškus signalas dėl leidimo ar draudimo sumažins pilkąsias zonas, kai tapatybė panaudojama be aiškaus sutarimo, o vėliau tenka ginčytis teismuose.

    Kodėl tapatybė tampa intelektine nuosavybe

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad žmogaus tapatybė vis dažniau įgauna ekonominę vertę, ypač audiovizualinėje industrijoje. DI priemonės leidžia sukurti įtikinamas imitacijas, kurios gali pakeisti aktoriaus darbą reklamoje, įgarsinime ar net filme, todėl klausimas tampa ne tik etinis, bet ir finansinis.

    Registras pristatytas Europos Parlamente, diskusijose apie Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą, kuris 2024 metais patvirtintas kaip vienas pirmųjų išsamių DI reguliavimo pagrindų pasaulyje. Kūrėjų bendruomenė siekia, kad praktiniai įrankiai, paremti sutikimu, papildytų teisinį reglamentavimą, kuris ne visuomet spėja su technologijų tempu.

    Žvaigždės ragina rinktis aiškias taisykles

    Diskusijose dalyvavęs režisierius Stevenas Soderberghas akcentavo, kad tokio tipo sprendimas nėra draudimas ar įstatymas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, industrijai reikia paprasto mechanizmo, kuris padėtų greitai suprasti, kas leidžiama, o kas ne, ir taip sumažintų piktnaudžiavimo atvejus.

    „Norint rasti kelią tarp nevaldomo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume pažangą, o kad apsaugos galėtų augti kartu su technologijomis ir gintų mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Nors technologijų bendrovės dalį tokių iniciatyvų vertina atsargiai, baimindamosi papildomos administracinės naštos, kūrėjai pabrėžia kitą pusę: aiškūs leidimai gali tapti ir verslui naudinga taisykle, mažinančia teisinius ginčus. Augant DI generuojamo turinio kiekiui, tapatybės apsauga vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe.

  • Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija pranešė neketinanti siūlyti ES teisės aktų pakeitimų, kurie užkirstų kelią nuotoliniam vaizdo žaidimų išjungimui ar jų blokavimui pasibaigus paslaugos teikimui. Sprendimas paskelbtas reaguojant į piliečių inicijuotą raginimą griežčiau sureguliuoti vadinamąjį žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapą.

    Iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko beveik 1 300 000 parašų visoje Europos Sąjungoje, iš jų daugiau nei 143 000 Lenkijoje. Kampanijos autoriai teigia, kad žaidėjai vis dažniau praranda prieigą prie anksčiau įsigytų žaidimų, kai leidėjai išjungia serverius ar nuotoliniu būdu apriboja veikimą.

    Europos Komisija nurodė, kad teisėkūros pokyčius riboja ir intelektinės nuosavybės apsaugos logika, taip pat esamas teisinis reguliavimas. Komisijos vertinimu, ES vartotojų apsaugos taisyklės jau dabar numato svarbias garantijas, kurios turi saugoti vartotojų ekonominius interesus.

    Pagal galiojančius reikalavimus skaitmeninio turinio tiekėjai privalo iš anksto aiškiai informuoti apie paslaugos trukmę ir sutarties nutraukimo sąlygas. Be to, Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyva numato vartotojų teisių gynimo priemones, jei turinys ar paslauga neatitinka sutarties ir to, ko vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

    Tokiais atvejais vartotojui gali priklausyti proporcingas pinigų grąžinimas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis paslauga buvo teikiama. Praktikoje ginčai dažnai kyla dėl to, kaip apibrėžiamas skaitmeninio produkto funkcionalumas ir ar pirkėjas buvo pakankamai aiškiai perspėtas, kad žaidimas priklauso nuo leidėjo serverių.

    Vis dėlto Komisija žada imtis kitos krypties ir inicijuoti dialogą su vaizdo žaidimų pramone bei vartotojų atstovais. Tikslas yra parengti sektoriaus elgesio kodeksą, kuris apibrėžtų gerąją praktiką, kaip turėtų būti valdomas žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapas.

    „Sieksime suburti žaidimų pramonės ir vartotojų atstovus, kad būtų parengtas elgesio kodeksas, kaip turėtų būti tvarkomas žaidimų gyvavimo pabaigos etapas“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad jų tikslas nėra perimti žaidimų nuosavybės ar intelektinių teisių, taip pat nėra siekiama apriboti leidėjų galimybių uždirbti. Pagrindinis reikalavimas, pasak kampanijos autorių, yra palikti žaidimus funkcionalius, kad nustojus veikti internetinėms paslaugoms jie nebūtų tyčia paverčiami nebeveikiančiais.

    Komisija taip pat priminė, kad iki metų pabaigos ketina pateikti skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyvos taikymo ataskaitą. Tikimasi, jog joje bus įvertinta, ar dabartinės taisyklės pakankamai aiškiai apibrėžia vartotojų lūkesčius dėl skaitmeninių produktų ilgaamžiškumo ir kokių papildomų priemonių gali prireikti ateityje.

  • „Patagonia“ paduoda į teismą drag atlikėją Pattie Gonia: kas slypi už prekės ženklo ginčo

    „Patagonia“ paduoda į teismą drag atlikėją Pattie Gonia: kas slypi už prekės ženklo ginčo

    JAV drabužių gamintoja „Patagonia“ kreipėsi į teismą dėl, bendrovės teigimu, pažeidžiamų prekės ženklo teisių: ieškinys pateiktas prieš drag atlikėją ir aplinkosaugos aktyvistę Pattie Gonia. Viešas ginčas įsižiebė „Pride“ mėnesį ir socialiniuose tinkluose greitai peraugo į diskusiją apie ribą tarp kūrybos, aktyvizmo ir komercijos.

    Teismo dokumentuose „Patagonia“ nurodo, kad siekia prisiekusiųjų teismo ir tvirtina patyrusi neatitaisomą žalą. Bendrovė aiškina, jog prekės ženklas jai yra ne tik pavadinimas, bet ir su reputacija siejamas pasitikėjimas, dešimtmečiais kaupta aplinkosauginė veikla, pasakojimai bei bendruomenės iniciatyvos.

    Kas teigiama ieškinyje?

    „Patagonia“ skelbia, kad 2024 metų pabaigoje Pattie Gonia pradėjo prekiauti atributika, kurioje buvo naudojamos „Patagonia“ logotipo variacijos. Pasak bendrovės, ji ne vienerius metus bandė susitarti, kad abi pusės galėtų tęsti savo veiklą, tačiau kompromiso pasiekti nepavyko.

    Bendrovė prašo teismo uždrausti gaminti ir pardavinėti prekes bei paslaugas, susietas su pavadinimu Pattie Gonia, taip pat reikalauja simbolinės vieno JAV dolerio žalos atlyginimo, kuris sudaro apie 1 eurą. Be to, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios tokio pobūdžio ginčuose dažnai tampa didžiausia finansine našta.

    Pattie Gonia atsakas ir DI argumentas

    Pattie Gonia viešuose įrašuose teigia, kad ginčas yra bandymas išstumti aktyvistę iš viešosios erdvės, o ne vien teisinis nesutarimas dėl ženklo. Ji taip pat aiškina siekusi apsaugoti savo vardą ir su juo dirbančią komandą, nes didėjant DI generuojamo turinio mastui auga ir imitacijų bei klaidinančių kopijų rizika.

    Aktyvistė tvirtina, kad „Patagonia“ apie jos veiklą žinojo ne vienerius metus, tačiau susitarimo, kuris būtų aiškiai apibrėžęs leistinas ribas, esą nebuvo. Pattie Gonia viešai nurodė esanti pasirengusi atsisakyti prekių ženklo paraiškų ir nebenaudoti „Patagonia“ logotipo, bet atsisako nutraukti prekybą produktais su pavadinimu Pattie Gonia.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus?

    Prekių ženklų teisėje esminis klausimas paprastai yra vartotojų suklaidinimo tikimybė: ar pirkėjas gali manyti, kad prekės ar iniciatyvos yra susijusios su žinomu prekės ženklu, jo remiamos ar patvirtintos. Kai naudojami logotipai ar panašus vizualinis identitetas, rizika teisme paprastai vertinama griežčiau, net jei kūrėjas tikina turėjęs parodinį ar aktyvistinį tikslą.

    Kita vertus, LGBTQIA+ kultūroje prekės ženklų pavadinimų perėmimas turi istorinių šaknų: nuo „ballroom“ kultūros namų iki drag scenos, kur komerciniai pavadinimai neretai tampa tapatybės dalimi. Dėl to dalis auditorijos ginčą vertina kaip platesnę diskusiją apie kūrybinę raišką ir apie tai, kiek didelės kompanijos turėtų toleruoti įkvėptą, bet kritišką ar parodinį naudojimą.

    Viešojoje erdvėje ginčas sulaukė ir „pinkwashing“ kritikos: dalis komentatorių pabrėžė, kad įmonių solidarumo simboliai „Pride“ laikotarpiu neretai kontrastuoja su realiais veiksmais. Kiti, priešingai, palaiko „Patagonia“ poziciją ir teigia, kad prekės ženklo apsauga yra būtina, ypač jei naudojamas atpažįstamas logotipas ar vizualika.

    Kol kas aišku viena: byla taps testu, kaip teismas įvertins panašaus skambesio pavadinimą, aktyvistinės kūrybos elementus ir realią vartotojų suklaidinimo riziką. Sprendimas gali tapti precedentu kūrėjams, kurie savo identitete naudoja žinomus prekės ženklus, ypač kai veikla apima komercinę prekybą.

  • „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    „Lansdowne Partners“ pristatė VC fondą JK universitetų idėjoms: pirmasis uždarymas – 128,9 mln. eurų

    Londonuose įsikūrusi investicijų bendrovė „Lansdowne Partners“ pristatė naują rizikos kapitalo (VC) fondą, skirtą Jungtinės Karalystės universitetuose gimstančioms technologijoms ir intelektinei nuosavybei paversti tarptautinėmis įmonėmis. Bendrovė skelbia, kad fondas bus orientuotas į augimo etapą, kai startuoliams dažniausiai prireikia gerokai didesnio kapitalo ir griežtesnės strateginės pagalbos.

    Pirmasis fondo uždarymas siekia 128,9 mln. eurų, o galutinis uždarymas planuojamas metų pabaigoje. Skelbiama, kad investuotojų susidomėjimas viršija fondo numatytą 171,9 mln. eurų ribą, todėl rinka signalizuoja apie stiprią paklausą investicijoms į universitetų kuriamas inovacijas.

    „Lansdowne Partners“ nurodo, kad fondo kertiniai investuotojai yra British Business Bank, Aviva Investors ir Lloyds Banking Group, taip pat prisideda „Lansdowne Partners“ investuotojai bei pačios komandos kapitalas. Toks institucinių investuotojų derinys, pasak rinkos dalyvių, tampa vis svarbesnis siekiant užpildyti finansavimo spragas, su kuriomis JK susiduria plečiant technologines įmones.

    Kas stabdo universiteto idėjų augimą?

    Jungtinė Karalystė turi stiprų mokslinių tyrimų pagrindą ir gausų patentų bei licencijuojamos intelektinės nuosavybės srautą, tačiau komercializavimo kelias dažnai stringa augimo etape. Praktikoje tai reiškia, kad ankstyvosios stadijos finansavimą gauti palyginti lengviau, o vėliau, kai reikia didesnių investicijų, tarptautinės plėtros ir komandos stiprinimo, konkurencija dėl kapitalo smarkiai išauga.

    „JK sukuria bent tiek pat intelektinės nuosavybės vienam gyventojui kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje, tačiau pernelyg dažnai įmonėms pritrūksta kapitalo, reikalingo plėtrai globaliai“, – sakė „Lansdowne Partners“ partneris ir išsivysčiusių rinkų vadovas Peteris Daviesas.

    Fondo strategija grindžiama idėja koncentruotai remti mažesnį skaičių išskirtinių bendrovių, suteikiant joms didesnį kapitalą ir disciplinuotą strateginį palaikymą. Tai turėtų padėti spręsti vadinamąją „scale-up“ problemą, kai perspektyvios įmonės lieka per mažos, kad galėtų konkuruoti su JAV ar kai kurių Azijos šalių gigantais.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    „Lansdowne Partners“ teigia, kad fondas orientuosis į sritis, kuriose universitetų tyrimai dažnai tampa pramonės proveržiais: sveikatos duomenys, kvantinė kompiuterija, pažangios medžiagos, puslaidininkiai, gynybos technologijos ir vadinamasis natūralus kapitalas. Taip pat akcentuojamos sritys, kur kritiškai svarbios saugios tiekimo grandinės ir vietiniai pajėgumai, ypač geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

    Institucinių investuotojų vaidmuo šiame segmente pastaraisiais metais vertinamas kaip vienas lemiamų: pensijų fondai ir draudikai ieško ilgalaikės grąžos, o valstybės skatinimo priemonės siekia, kad daugiau kapitalo liktų vietos inovacijų ekonomikoje. British Business Bank atstovai pabrėžia, kad JK rizikos kapitalo rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau vis dar yra erdvės aktyvesniam vietinių institucijų dalyvavimui.

    „Matome apčiuopiamą pagreitį, kai pensijų fondai ir draudikai vis aktyviau svarsto, kaip pasinaudoti JK įmonių augimo potencialu“, – sakė British Business Bank fondų valdymo direktorė ir bendra vadovė Christine Hockley.

    Kodėl tai svarbu JK inovacijų ekosistemai?

    Tokio tipo fondai paprastai atlieka dvi funkcijas: suteikia kapitalą didesniems plėtros raundams ir padeda sukurti aiškesnį „tiltą“ nuo universiteto laboratorijos iki pasaulinės rinkos. Investuotojai tikisi, kad geriau finansuojamos įmonės rečiau bus priverstos anksti parduoti technologiją ar persikelti į kitas rinkas vien dėl kapitalo stygiaus.

    „Lansdowne Partners“, įkurta 1998 metais, skelbia valdanti investicijas kai kurių didžiausių pasaulio investuotojų vardu ir anksčiau investavusi į inovacijų platformas, susijusias su Oksfordo ir Kembridžo ekosistemomis. Bendrovė taip pat mini patirtį remiant sparčiai augančias technologijų įmones, kurios vėliau pasiekė vadinamojo vienaragio statusą.

  • Maža Portugalijos šeimos įmonė sutriuškino „Louis Vuitton“: teismas leido naudoti LV

    Maža Portugalijos šeimos įmonė sutriuškino „Louis Vuitton“: teismas leido naudoti LV

    Ginčas dėl dviejų raidžių

    Portugalijoje veikiantis nedidelis šeimos liqueurų gamintojas „Licores do Vale“ laimėjo teisinį ginčą su prabangos mados namais „Louis Vuitton“ dėl teisės naudoti inicialus LV savo prekės ženkle.

    Prancūzijos bendrovė teigė, kad portugalų logotipas pernelyg panašus į visame pasaulyje atpažįstamą „Louis Vuitton“ ženklą, tačiau teismas stojo smulkaus verslo pusėn.

    Ką teismas vertino?

    Ginčas kilo po to, kai Portugalijos institucijos iš pradžių buvo pritarusios prekės ženklo „LV – Licores do Vale“ registracijai, o „Louis Vuitton“ šį sprendimą apskundė. Dėl to registracijos procesas buvo laikinai sustabdytas ir perėjo į teismo stadiją.

    „Louis Vuitton“ argumentavo, kad raidės išdėstytos taip, jog vizualiai pernelyg primena jų monogramą, be to, esą taip bandoma pasinaudoti prabangos prekės ženklo reputacija ir atpažįstamumu.

    „Pastarieji mėnesiai buvo intensyvūs“, – socialiniuose tinkluose paskelbė „Licores do Vale“.

    Įmonė taip pat pabrėžė, kad inicialai yra bendro vartojimo, o sprendimą priėmęs teismas nematė pakankamo pagrindo teigti, jog vartotojai galėtų būti klaidinami ar kad būtų neteisėtai išnaudojamas kito prekės ženklo žinomumas.

    Kodėl tai svarbu smulkiam verslui?

    „Licores do Vale“ logotipą sukūrė André Ferreira ir Tânia Afonso, kurie savo gėrimus bei kitus gaminius iki šiol dažniausiai parduodavo vietos mugėse ir regiono renginiuose. Pora pripažino nesitikėjusi, kad nedidelis, iš pomėgio išaugęs verslas atsidurs prieš vieną didžiausių prabangos prekių vardų pasaulyje.

    Sprendimas atveria kelią įmonei plačiau pristatyti produkciją ir stiprinti plėtrą, nes prekės ženklo registracija yra viena svarbiausių sąlygų nuosekliai ginti pavadinimą ir investuoti į rinkodarą bei platinimą.

    Tokio pobūdžio ginčai Europoje dažnėja, nes žinomi prekės ženklai aktyviai gina intelektinę nuosavybę, o mažesni gamintojai vis dažniau siekia registruoti aiškius, trumpus ir lengvai įsimenamus ženklus. Teismų praktikoje lemiamas veiksnys dažnai tampa reali klaidinimo rizika ir tai, ar vartotojas iš tiesų galėtų supainioti skirtingų kategorijų prekes.

  • Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher, plačiau žinoma už Pocahontas vaidmenį 2005 metais Terence’o Malicko filme The New World, kreipėsi į teismą dėl, jos teigimu, neteisėtai panaudoto atvaizdo. Ji kaltina režisierių Jamesą Cameroną, kad kuriant „Avatar“ personažę Neytiri buvo remtasi jos veido bruožais be leidimo, pripažinimo ar atlygio.

    Ieškinyje teigiama, kad režisierius, pamatęs aktorę reklamoje, esą nurodė kūrybinei komandai į personažės dizainą perkelti jos veido bruožus. Kilcher byloje tai apibūdina kaip jos biometrinės tapatybės ir kultūrinio identiteto išnaudojimą komerciniais tikslais.

    Kaip, pasak aktorės, viskas paaiškėjo

    Kilcher tvirtina apie galimą panašumą su Neytiri sužinojusi tik 2010 metais, kai viename renginyje susitiko su Cameronu. Pasak jos, režisierius tuomet įteikė pasirašytą Neytiri eskizą su asmenine žinute, kuri, anot ieškinio, užsimena apie ankstyvą įkvėpimą būtent jos išvaizda.

    Aktorė sako, kad tuo metu tai suprato kaip asmeninį gestą ir galimą kvietimo į projektą užuominą, tačiau realaus vaidmens pasiūlymo taip ir negavo. Vėliau, jos teigimu, tapo aišku, kad panašumas galėjo būti ne atsitiktinis, o kryptingai formuotas.

    „Niekada neįsivaizdavau, kad žmogus, kuriuo pasitikėjau, sistemingai naudos mano veidą ir įtrauks tai į kūrybinį procesą be mano žinios ar sutikimo. Tai peržengia ribą“, – sakė Q’orianka Kilcher.

    Kokius reikalavimus kelia ieškinys

    Teismui pateiktuose reikalavimuose prašoma tiek kompensacinės, tiek baudžiamosios žalos, taip pat dalies pelno, kuris, aktorės nuomone, gali būti siejamas su jos atvaizdo naudojimu. Be to, siekiama ir teisinio draudimo, bei viešo patikslinimo, kuris, jos manymu, atkurtų skaidrumą dėl kūrybinių sprendimų.

    Tokio pobūdžio ginčai Holivude dažniausiai remiasi asmens teisėmis į atvaizdą ir viešumo teisėmis, kurios skirtingose jurisdikcijose taikomos nevienodai. Pastaraisiais metais kūrybinėje industrijoje vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi įkvėpimas ir prasideda neteisėtas panaudojimas, ypač kai kalbama apie skaitmeninius modeliavimus ir biometrinius duomenis.

    Platesnis kontekstas: panašumo ginčai ir skaitmeninės kopijos

    Kilcher byla išryškina platesnę tendenciją, kai pramogų industrijoje vis daugiau dėmesio skiriama žmogaus bruožų, balso ar judesio fiksavimo ir panaudojimo riboms. Skaitmeninių technologijų pažanga leidžia itin tiksliai atkurti veidus ir mimiką, todėl teisiniai ginčai dėl to, kam priklauso tokia „tapatybės kopija“, tampa vis aktualesni.

    Papildomą foną šiai temai suteikia ir augantis susidomėjimas skaitmeninėmis aktorių replikomis, kuriose neretai dalyvauja ir dirbtinis intelektas. Dėl to kūrėjai, studijos ir profesinės sąjungos vis dažniau akcentuoja aiškaus sutikimo, atlygio ir viešo atskleidimo svarbą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo realių žmonių atvaizdais.

    Kol kas viešų detalių apie tai, kaip į kaltinimus reaguoja Cameronas ar su „Avatar“ susiję atstovai, pateikiama nedaug. Byla, jei ji pasieks platesnį nagrinėjimą, gali tapti reikšmingu precedentu diskusijose apie kūrybą, autorystę ir teises į asmens tapatybės požymius skaitmeninėje eroje.