Tag: Intelektinė nuosavybė

  • „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Jaguar Land Rover“ (JLR) pradėjo teisinį ginčą su Kinijos automobilių gamintoju BYD, įtardama, kad šis galėjo pažeisti intelektinės nuosavybės teises, kurdamas modelį Ti7. Ginčo epicentre – įtarimai, kad BYD visureigis pernelyg panašus į „Land Rover Defender“.

    Kaip skelbia „The Times“, dar rugpjūtį Nyderlanduose buvo atliktos kratos dviejuose BYD biuruose. Teismo paskirti antstoliai rinko skaitmeninius įrašus, susijusius su Ti7 kūrimu.

    Pranešime teigiama, kad Nyderlandų teismas vėliau šią savaitę spręs, ar JLR ieškinys gali būti nagrinėjamas toliau. Šis procesinis žingsnis sutampa su tuo, kad Ti7 kaip tik pasirodo Europos salonuose.

    Nei BYD, nei JLR situacijos komentuoti nepanoro. Vis dėlto ginčo kontekstas aiškus: kalbama ne tik apie panašų dizainą, bet ir apie įtarimus dėl galimo „Defender“ išardymo bei atvirkštinės inžinerijos (reverse engineering) tyrimų ir plėtros etape.

    Kuo remiasi JLR įtarimai

    Vizualūs Ti7 ir „Land Rover Defender“ panašumai, anot publikacijos, krenta į akis, tačiau JLR įtarimai esą platesni. Teigiama, kad JLR mano, jog BYD inžinieriai galėjo išardyti „Defender“ ir jį „išnarstyti“ tam, kad geriau suprastų konstrukcinius sprendimus.

    Pats konkurentų modelių analizavimas automobilių pramonėje nėra išskirtinis reiškinys – gamintojai dažnai lygina ir testuoja vieni kitų automobilius. Tačiau jei kuriant Ti7 būtų panaudotos saugomos technologijos ar kiti intelektinės nuosavybės elementai, tai jau galėtų tapti rimtesniu pažeidimu.

    Teismo sprendimas Nyderlanduose gali nulemti, ar JLR pretenzijos taps pilnaverčiu teisiniu procesu. Tai ypač aktualu dabar, kai BYD Ti7 planuojama netrukus pristatyti Europos pirkėjams.

    Ti7 kainos ir debiutas Europoje

    Ti7 pirmiausia buvo pristatytas Kinijoje – pranešama, kad 2025 metų rugsėjį jo kaina prasidėjo nuo mažiau nei 27 000 JAV dolerių. Vėliau, balandį, BYD pristatė baterijomis varomą (elektrinę) versiją už 29 900 JAV dolerių.

    Europoje, pasak publikacijos, Ti7 startinė kaina siekia apie 64 500 JAV dolerių, o panašios 7 vietų „Land Rover Defender 110“ versijos kaina – beveik 92 000 JAV dolerių. Toks kainų skirtumas leidžia suprasti, kodėl JLR į Europos rinką ateinantį konkurentą vertina jautriai.

    Taip pat nurodoma, kad BYD planavo Ti7 pristatymą Europos klientams pradėti jau nuo sausio. Teisinis ginčas, prasidėjęs būtent dabar, gali tapti papildomu iššūkiu įsitvirtinant regione.

    JLR jau yra bandžiusi ginti savo dizainą

    Pranešime primenama, kad tai nėra pirmas kartas, kai JLR teisinėmis priemonėmis bando apginti savo intelektinę nuosavybę. Gamintojas anksčiau buvo įsitraukęs į ginčus su kitais prekių ženklais.

    Pavyzdžiui, JLR pralaimėjo bylą prieš britų gamintoją „Ineos“, tačiau 2019 metais laimėjo teisinę kovą prieš Kinijos prekės ženklą Jiangling – tuomet teismas pripažino, kad „Landwind X7“ buvo pernelyg panašus į „Range Rover Evoque“.

    Ši istorija rodo, kad automobilių dizaino ir technologijų ginčai tarptautinėje rinkoje nėra retenybė – ypač tada, kai į Europą sparčiai ateina nauji konkurentai su agresyvia kainodara.

  • Penki JK startuoliai laimėjo aštuonis „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ patentus

    Penki JK startuoliai laimėjo aštuonis „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ patentus

    Penki Jungtinės Karalystės startuoliai įgijo teises naudotis didžiųjų korporacijų sukurtomis patentuotomis technologijomis – tai gali iš esmės sustiprinti jų konkurencingumą tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose.

    IPHatch UK 2026 konkurse jie užsitikrino aštuonis patentus, kilusius iš „Panasonic“, „Nokia“, NEC ir „DENSO“ portfelių. Tokios technologijos jaunoms įmonėms įprastai būtų sunkiai pasiekiamos be didelių investicijų ir ilgamečių tyrimų.

    Šiemet finalinei atrankai buvo atrinktas 21 startuolis, o galutinio pristatymo diena vyko „City of Glasgow College“. Po intensyvios atrankos buvo išrinkti penki nugalėtojai.

    Be pačių patentų, laimėtojai taip pat gauna tiesioginį ryšį su technologijų savininkėmis korporacijomis – tai gali atverti kelią tolimesniam bendradarbiavimui, investicijoms ar žingsniams į tarptautines rinkas.

    Kas laimėjo patentus ir iš ko jie kilę

    Tarp nugalėtojų – CALMS International iš West Midlands: įmonių programinę įrangą kurianti bendrovė, kuriai skirtas NEC patentas.

    Taip pat atrinkta „Cyber Nandhini“ iš Aberdyno – kibernetinio saugumo verslas, gavęs „Nokia“ patentą.

    Švietimo technologijų ir dirbtinio intelekto srityje veikianti „The Discourse AI“ iš Safolko pelnė du „Panasonic“ patentus.

    Dar viena „Panasonic“ technologija atiteko „Mixd Reality“ iš Stafordšyro – papildytosios realybės ir švietimo technologijų įmonei.

    Didžiausią paketą gavo RS9 Technologies iš West Midlands: kibernetinio saugumo ir DI bendrovei skirti trys „DENSO“ patentai.

    Kodėl patentai startuoliams tampa vis svarbesni

    Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad spartėjant DI plėtrai programinės įrangos kūrimas tampa greitesnis ir pigesnis, todėl vien technologinio „pranašumo“ gali nepakakti ilgalaikei persvarai išlaikyti.

    Darbas su jau suteiktu patentu gali padėti startuoliui sumažinti tyrimų ir plėtros laiką bei kaštus, nes technologinis pagrindas jau būna sukurtas didelės tarptautinės įmonės.

    Toks modelis naudingas ir pačioms korporacijoms: vertingi, bet nenaudojami patentai gali būti įdarbinami per ambicingas jaunas įmones, o ne „gulėti“ portfeliuose.

    Programą vykdančios organizacijos mastas

    Programą vykdanti „Piece Future“ nurodo, kad per IPHatch iniciatyvą jau buvo komercializuota daugiau nei 350 patentų, o per 14 konkursų 12 rinkų į programas įsitraukė daugiau nei 100 startuolių.

    Europos ambasadoriumi įvardijamas Deepak Pathak akcentavo, kad tiesioginis startuolių sujungimas su didžiųjų įmonių technologijomis, ekspertize ir resursais gali padėti mažesniems verslams pasiekti tai, kas kitu atveju būtų sunkiai prieinama.

  • Kūrėjai sunerimę: DI jau klonuoja žaidimų kodą – studijos riboja viešus testus „Steam“

    Kūrėjai sunerimę: DI jau klonuoja žaidimų kodą – studijos riboja viešus testus „Steam“

    Studija „Digital Sun“ pranešė keičianti artėjančio žaidimo „ReVamp“ viešųjų bandymų planus. Iš pradžių numatyta plačiai prieinama beta versija „Steam“ platformoje kol kas atidedama, o į pirmuosius bandymus bus įleista gerokai mažiau žmonių per studijos „Discord“ bendruomenę.

    Pagrindinė priežastis – auganti rizika, kad ankstyvos žaidimų versijos gali būti išnarstytos, atkartotos ir paviešintos dar iki oficialaus išleidimo. Kūrėjai teigia, jog vis dažniau pasitaiko atvejų, kai programos ir žaidimai, pasitelkus DI įrankius, yra dekompiliuojami, „perrenkami“ ir išplatinami kaip klonai.

    „Tiek daug jūsų užsiregistravo pirmajam „ReVamp“ bandymui „Steam“ platformoje, tačiau pradedame nuo mažesnio testo mūsų „Discord“ serveryje, o viešas bandymas įvyks vėliau. Mus neramina pranešimai apie žaidimus, kurie yra perimami, išnarstomi ir klonuojami dar iki pasirodant originalui“, – sakė „Digital Sun“ atstovai.

    Studija nurodo, kad viešų testų grąžinimo tikisi maždaug sausio mėnesį, o norintieji patekti į ankstyvą etapą kviečiami registruotis „Discord“ iki spalio 29 dienos. Kūrėjai pabrėžia, jog ankstyvas žaidimų demonstravimas nepriklausomoms komandoms padeda išgarsėti, tačiau saugumo kaina tampa vis didesnė.

    Kas pasikeitė dėl DI?

    Diskusijas industrijoje kursto DI modelių pažanga, leidžianti greičiau analizuoti programinį kodą ir atkurti funkcionalumą iš ankstyvų leidimų. Tai nereiškia, kad kiekvienas testas automatiškai bus „nulaužtas“, tačiau mažesnėms studijoms net ir pavieniai nutekėjimai ar klonai gali smarkiai pakenkti pardavimams, reputacijai bei leidybos grafikui.

    „Digital Sun“ atveju situaciją aštrina ir tai, kad žaidimo išleidimas, anot kūrėjų, planuojamas tik apie 2027 metų kovą. Tokiu laikotarpiu viešai platinama žaidžiama versija suteiktų daug laiko tiems, kurie siekia nukopijuoti mechanikas, turinį ar net vartotojo sąsają, o vėliau pasinaudoti ankstyvu startu rinkoje.

    Ne pavienis atvejis

    Panašių sprendimų pastaruoju metu imasi ir kitos komandos. Studija „Alliance Arts“ anksčiau skelbė atsisakanti planuotos demonstracinės versijos, kuri turėjo pasirodyti renginyje „Steam Next Fest“, taip pat motyvuodama klonavimo ir neautorizuoto kopijavimo rizika.

    Tuo pat metu „Steam Next Fest“ ir panašūs renginiai išlieka vienu svarbiausių atradimų kanalų mažesniems kūrėjams, o demoversijos dažnai lemia žiniasklaidos dėmesį ir norų sąrašų augimą. Dėl to industrijoje stiprėja įtampa tarp rinkodaros poreikio kuo anksčiau pasirodyti viešumoje ir būtinybės apsaugoti intelektinę nuosavybę nuo vis labiau automatizuojamų kopijavimo metodų.

    Ką tai reikš žaidėjams?

    Žaidėjams tai gali reikšti mažiau atvirų beta testų ir dažnesnius ribotus bandymus per uždaras bendruomenes, kvietimus ar laikinus prieigos langus. Kita vertus, studijos gali ieškoti kompromisų, pavyzdžiui, platinti trumpesnes, turinio požiūriu apribotas demonstracines versijas ar stiprinti apsaugos priemones, nors jos ne visada patogios vartotojui.

    Kūrėjai tikisi, kad platformos aktyviau gins originalius kūrinius ir greičiau reaguos į klonus bei plagijuotą turinį. Kol kas aišku viena: DI galimybės keičia taisykles, o viešų testų formatas, prie kurio žaidėjai priprato, artimiausiais metais gali tapti retesnis.

  • Lenkijoje ryczałto mokestis kyla iki 17 proc.: kas ir kodėl nuo šiol mokės daugiau už nuomą ir teises

    Lenkijos Vyriausybė pritarė plataus masto pajamų mokesčių pakeitimų paketui, apimančiam gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį ir fiksuoto tarifo apmokestinimą. Viena ryškiausių siūlomų naujovių – 17 proc. ryczałto tarifas tam tikroms pajamoms iš nuomos, panaudos ir panašių sutarčių.

    Pakeitimai pirmiausia taikomi situacijoms, kai sutartys sudaromos su susijusiais asmenimis ar įmonėmis. Tai reiškia, kad didesnė našta gali tekti tiems, kurie vykdo individualią veiklą ir kartu yra bendrovės akcininkai ar partneriai, gaunantys pajamas iš sandorių su savo įmone.

    Nukreipta į IP schemą

    Pagal projektą 17 proc. ryczałto tarifas būtų taikomas ir pajamoms, gautoms už intelektinės nuosavybės suteikimą naudotis. Kalbama apie prekių ženklus, patentus, pramoninius dizainus, naudinguosius modelius, know-how ir kitas panašias teises.

    Tokiose schemose įmonė dažnai moka savo akcininkui už, pavyzdžiui, prekių ženklo nuomą ar licenciją. Įmonė šias išlaidas įtraukia į sąnaudas ir mažina pelno mokesčio bazę, o akcininkas pajamas deklaruoja ryczałtu, kuris iki šiol daugeliu atvejų buvo mažesnis.

    „Valdžia siekia apriboti konstrukcijas, kai susijusių šalių sandoriai leidžia sumažinti bendrą mokestinę naštą tiek įmonei, tiek jos akcininkui“, – aiškinama viešuose projekto pristatymuose.

    Kodėl keliama iki 17 proc.?

    Vyriausybės logika paprasta: kai mokestinės naudos atsiranda ne dėl realios ekonominės veiklos, o dėl sandorių struktūravimo tarp susijusių subjektų, tokias spragas norima uždaryti. 17 proc. tarifas pasirinktas kaip kompromisas tarp iki šiol taikytų mažesnių ryczałto tarifų ir standartinių apmokestinimo formų.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai mokesčių mokėtojų nebeapsimokės perkelti bendrovės uždarbio į akcininko pajamas per nuomos ar licencines sutartis. Tokiu atveju dažnesnė alternatyva būtų dividendai, kurie Lenkijoje apmokestinami 19 proc., o įmonei nėra leidžiami kaip sąnaudos.

    Kol kas tai – projektas, todėl galutinės formuluotės, įsigaliojimo data ir pereinamosios nuostatos gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ryczałto taisyklės susijusių šalių sandoriuose griežtinamos, o intelektinės nuosavybės „nuomos“ modeliai atsiduria didžiausio dėmesio centre.

  • Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų: kova su DI skatinamu IP piktnaudžiavimu

    Vilniuje įkurta teisinės technologijos startuolė „EnforceShield“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria platformą, skirtą automatizuotam intelektinės nuosavybės (IP) teisių gynimui, kai pažeidimų mastą vis dažniau didina dirbtinis intelektas.

    Investicijų raundui vadovavo „Vendep Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos produktui plėsti ir kurti sudėtingesnius darbo srautus, apimančius platesnį IP ciklo valdymą nuo pažeidimo nustatymo iki jo suvaldymo.

    Ne tik aptikti, bet ir įvykdyti

    „EnforceShield“ akcentuoja, kad vien pažeidimų aptikimo nebeužtenka, nes didžiausia našta kyla vėlesniuose etapuose: įrodymų surinkime, teisiniame įvertinime, skundų teikime platformoms ir pasikartojančių atvejų stebėjime. Todėl platforma orientuota į viso proceso automatizavimą vienoje sistemoje.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas veikia kaip nuolatinė programinė paslauga, apjungianti kelių platformų stebėseną, teisinę analizę, pažeidimo patvirtinimą, pašalinimo veiksmus ir tolesnį monitoringą. Tikslas yra mažinti rankinio darbo apimtį ir pagreitinti sprendimų priėmimą.

    „Prekių ženklams niekada nebuvo sunkiausia rasti klastočių. Didžiausia vertė yra tai, kas vyksta po aptikimo, o „EnforceShield“ visą procesą sujungia į vieną sistemą, o ne sustoja ties detekcija“, – sakė „Vendep Capital“ investicijų vadovas Artis Bisers.

    Teisinė logika pagal jurisdikciją

    Startuolis nurodo, kad prieš inicijuodama pašalinimo veiksmus sistema taiko kiekvienai jurisdikcijai pritaikytą teisinę logiką. Vertinami įrodymai, kliento IP portfelis, taikytini teisės aktai, vartotojų suklaidinimo tikimybė, naudojimo kontekstas ir sėkmės kriterijai konkrečioje platformoje.

    „EnforceShield“ modelį apibūdina kaip human-at-the-end: analitikai ir teisininkai dažniau tvirtina jau parengtus sistemos sprendimus, o įsikiša tuomet, kai fiksuojamos išimtys ar reikalinga eskalacija. Taip siekiama atskirti darbų apimtį nuo komandos dydžio ir apdoroti daugiau atvejų nepridedant proporcingai daugiau žmonių.

    „Generatyvinis dirbtinis intelektas pavertė IP piktnaudžiavimą klestinčiu verslu, tačiau teisių gynimas ilgai liko žmogaus masto veikla. Įmonėms reikėjo ne daugiau teisininkų, o technologijos, kuri mąsto kaip teisininkas ir pati vykdo gynimo procesus“, – sakė „EnforceShield“ vadovas ir įkūrėjas Rytis Rudzinskas.

    Plėtra į JAV ir sudėtingesnes bylas

    „EnforceShield“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė praktikuojantis teisininkas Rytis Rudzinskas, dirbęs su skaitmeninių IP pažeidimų valdymu. Bendrovė nurodo, kad jos pagrindinė būstinė yra Lietuvoje, taip pat veikia dukterinė įmonė JAV Tenesyje.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas leis auginti techninę ir produktų komandą bei automatizuoti kitą proceso sluoksnį: pakartotinių pažeidėjų valdymą, eskalacijas ir sudėtingesnius gynimo kelius, kai nepakanka standartinio turinio pašalinimo. Taip pat planuojama aktyvesnė komercinė plėtra JAV, kuri, bendrovės teigimu, sudaro iki 80 proc. jos pardavimų vamzdyno.

  • Šlėskas tarp stipriausių Europoje: regionas, kuris iš „restruktūrizacijos“ pereina į aukštąsias technologijas

    Regionas, kurį verta perrašyti

    Daugelį metų Šlėskas Lenkijoje buvo siejamas pirmiausia su anglies pramonės pertvarka ir sunkiu ekonomikos persitvarkymu. Tačiau šiandien regiono lyderiai ragina keisti pasakojimą: investuotojai sprendimus priima ne pagal praeitį, o pagal tai, kokias augimo galimybes kuria ateitis.

    Šią mintį akcentuoja Šlėsko plėtros fondo vadovė Joanna Schmid, pabrėždama, kad Šlėskas turi daugumą sėkmei reikalingų dedamųjų. Pasak jos, tai infrastruktūra, techninės aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų bazė, inžinerinė kultūra ir viena didžiausių pramonės koncentracijų Europoje.

    Konkurencija jau nebe Lenkijoje

    J. Schmid teigimu, Šlėskas šiandien konkuruoja nebe su kitais Lenkijos regionais, o su visomis inovacijų ekosistemomis Europoje. Dėl to esą neužtenka trumpalaikių planų ar vien tik finansinių perspektyvų logikos – reikalinga ilgalaikė kryptis, kokiu regionas nori būti po maždaug penkiolikos metų.

    „Neturėtume klausti, ar Šlėskas turi trauktis nuo pramonės, o kaip pramoninę DNR paversti nauju konkurenciniu pranašumu“, – sakė Joanna Schmid.

    Strategija pagal kompetencijas, o ne vieną šaką

    Interviu metu pabrėžiama, kad regiono plėtros strategiją verta grįsti ne viena pasirinkta specializacija, o kompetencijų sankirta. Argumentas paprastas: moderni ekonomika remiasi technologijų persidengimu, kai pramonė, energetika, skaitmeniniai sprendimai ir kapitalas kuria vertę būtent ten, kur susitinka.

    Ši logika ypač svarbi pereinant nuo tradicinės energetikos ir sunkiosios pramonės prie modernesnių sektorių. Minimos sritys apima duomenų centrų plėtrą, automatiką, kibernetinį saugumą, pažangias medžiagas, energetikos sistemos patikimumą, energijos kaupimą ir vandenilio technologijas.

    Kompetencijų migracija, o ne žmonių pakeitimas

    Viena svarbiausių žinučių – transformacija nėra „vienos šakos pakeitimas kita“. Vietoje to siūloma kalbėti apie kompetencijų migraciją, kai inžinierių, mechanikų, automatizavimo specialistų ir kalnakasybos sektoriaus patirtis pritaikoma naujose rinkose.

    Pasak J. Schmid, regiono tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas, kad sukauptos žinios neišsisklaidytų, o būtų panaudotos kuriant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Tam reikia ne tik įmonių investicijų, bet ir nuoseklios politikos, kuri greitina sprendimų priėmimą bei mažina didelių projektų riziką.

    Kapitalas, intelektinė nuosavybė ir greitis

    Kalbėdama apie ribojančius veiksnius, J. Schmid pabrėžia paradoksą: problema esą ne kompetencijų ar verslumo trūkumas. Dažniau stabdo sprendimų priėmimo greitis, gebėjimas įgyvendinti didelius projektus ir kapitalo prieinamumas, nes konkurencinis pranašumas vis labiau siejamas su inovacijų diegimo tempu.

    Kitas akcentas – intelektinės nuosavybės išlaikymas regione. Pasak jos, rizika slypi ne idėjų stokoje, o per ankstyvame technologijų ir teisių pardavime į užsienį, todėl būtina kurti instrumentus, leidžiančius augti neprarandant kontrolės ir išlaikant tyrimų bei valdymo funkcijas vietoje.

    „Tai nėra regionas, kuriam reikia pagalbos – tai regionas, galintis pasiūlyti sprendimus energetikos, skaitmeninei ir pramonės transformacijai visoje Europoje“, – sakė Joanna Schmid.

    Regiono vizija, kaip ji apibendrinama interviu, remiasi trimis ramsčiais: kapitalu, kompetencijomis ir inovacijomis. Šlėskas siekia būti ne pasyvus pokyčių gavėjas, o vienas jų kūrėjų – ir būtent tai, pasak pašnekovės, artimiausiais dešimtmečiais lems jo vietą Europos ekonomikos žemėlapyje.

  • DI sukūrė „RuneScape“ kloną, jis tapo sensacija, bet „Jagex“ įsikišo akimirksniu

    DI sukūrė „RuneScape“ kloną, jis tapo sensacija, bet „Jagex“ įsikišo akimirksniu

    Dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ne tik tekstams ar vaizdams, bet ir programavimui, todėl vienam kūrėjui tapo realu per trumpą laiką sukurti veikiančio žaidimo prototipą. Tokį eksperimentą atliko programuotojas Rohanas Varma, pasitelkęs pažangų DI modelį, kad sukurtų žaidimą, primenantį klasikinį „RuneScape“.

    Varma projektą pavadino „Elderwood“ ir atvirai pristatė kaip „RuneScape“ kloną. Trumpuose įrašuose buvo matyti daug panašių elementų: minimalistiniai meniu, pikselinė grafika, daiktų rinkimas, monetos ir įprastos veiklos, tokios kaip medžių kirtimas.

    Prie projekto dėmesio prisidėjo ir tai, kad DI, remiantis vienu prašymu, sugeneravo maždaug 30 sekundžių reklaminį vaizdo klipą, pritaikytą socialiniams tinklams. Toks greitis ir automatizacija parodė, kaip sparčiai turinio kūrimas persikelia į hibridinį modelį, kuriame žmogus valdo kryptį, o DI pagreitina vykdymą.

    Tačiau staiga išpopuliarėjęs „Elderwood“ susidūrė su teisine realybe: į situaciją įsikišo „Jagex“, valdanti „Old School RuneScape“ teises. Kūrėjas pranešė gavęs prašymą uždaryti projekto puslapį ir nutraukė veiklą, todėl žaidimas tapo nebeprieinamas.

    Ši istorija išryškina du vienu metu vykstančius procesus: DI įrankiai mažina technines kliūtis kurti žaidimus, bet intelektinės nuosavybės ribos niekur nedingsta. Žaidimų industrijoje tai ypač jautru, nes net ir „įkvėpti“ projektai, jei per daug atkartoja atpažįstamus elementus, gali greitai sulaukti teisių turėtojų reakcijos.

    Ekspertai vis dažniau kalba, kad DI taps įprastu pagalbininku prototipavime, testavime ir turinio generavime, tačiau komercinis leidimas reikalauja aiškių licencijų ir originalumo. „Elderwood“ atvejis rodo, kad technologinis šuolis leidžia kopijuoti greičiau nei bet kada, bet tai nereiškia, jog galima apeiti taisykles, kurios saugo kūrėjų darbus.

    Kol kas panašūs eksperimentai dažniausiai baigiasi dar ankstyvoje stadijoje, kai tik projektas patenka į viešumą. Vis dėlto tendencija aiški: vieno žmogaus komandos, sustiprintos DI, gali sukurti vis sudėtingesnius produktus, o riba tarp fanų projekto, prototipo ir konkurento rinkai tampa vis labiau miglota.

  • Euvic vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kodėl regionui trūksta nuosavų produktų

    Silezija pastaraisiais dešimtmečiais išgyveno ryškią transformaciją: nuo anglies kasyklų ir sunkiosios pramonės iki vieno svarbiausių Lenkijos IT ir inžinerijos centrų. Tačiau kitam šuoliui, pasak „Euvic“ grupės vadovo Wojciecho Wolny, neužtenka vien paslaugų eksporto ir užsienio korporacijų kompetencijų centrų.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai jis teigia, kad regionui trūksta nuosavos intelektinės nuosavybės, t. y. įmonių, kurios kurtų globalius produktus ir išlaikytų technologijų, licencijų bei sprendimų kontrolę vietoje. Būtent todėl jis Silezijai kaip siekiamybę įvardija vietinį „Spotify“ ar „Bolt“ tipo verslą.

    Silezijos pranašumai ir riba

    W. Wolny pabrėžia, kad regiono pranašumai yra akivaizdūs: didelė inžinerinė bendruomenė, universitetai, patogi geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra. Pasak jo, Silezijos miestai tarptautiniams svečiams dažnai palieka ir saugaus, tvarkingo bei patogaus gyventi regiono įspūdį.

    Vis dėlto šiandieninė ekonomikos struktūra, pasak „Euvic“ vadovo, pernelyg remiasi paslaugomis. Tai reiškia, kad nemaža dalis vertės sukuriama vykdant užsakymus kitiems, o ne vystant nuosavus produktus, kurie ilgainiui generuotų didesnę grąžą, kurtų stipresnį startuolių ir tiekėjų ekosistemą bei pritrauktų talentus.

    Nuosava intelektinė nuosavybė kaip tikslas

    W. Wolny interviu akcentuoja, kad regionui taip pat trūksta globalių bendrovių būstinių ir sprendimų centrų. Kai sprendimai priimami kitur, projektai ir darbo vietos, pasikeitus strategijai ar konjunktūrai, lengviau perkeliami į kitus miestus ar šalis.

    Ši įžvalga svarbi platesniame Europos kontekste: pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie technologinį suverenumą, kritinių kompetencijų telkimą regione, tiekimo grandinių trumpinimą ir didesnį atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokiose sąlygose didesnę vertę kuria ne vien paslaugų tiekėjai, o produktus ir platformas valdantys kūrėjai.

    DI įtaka ir naujos kryptys

    Pasak „Euvic“ vadovo, Silezijos IT sektoriui tenka prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos atneša dirbtinis intelektas. Jis perspėja, kad didelių korporacijų kompetencijų centruose darbuotojų poreikis natūraliai gali mažėti, nes dalį užduočių perims DI sprendimai.

    Todėl, jo vertinimu, regionas turėtų aktyviau ieškoti nišų, kuriose DI tampa augimo varikliu, pavyzdžiui, duomenų apdorojimo projektuose, kibernetinio saugumo srityje ar vystant duomenų centrų infrastruktūrą. Pramonė, anot jo, neturėtų būti nustumta į šalį, veikiau derinama su skaitmeniniais sprendimais ir mokslinių tyrimų baze.

    Didžiausia ateities kompetencija

    W. Wolny nuomone, svarbiausias ateities įgūdis yra verslumas. Jis teigia, kad regiono ir valstybės institucijos turėtų nuosekliau skatinti startuolius, toleruoti pirmuosius nesėkmingus bandymus ir kurti aiškias paskatas inovacijoms, ypač technologiniuose sektoriuose.

    Jo vertinimu, universitetų ir verslo bendradarbiavimas gali būti vienas praktinių kelių, kaip greičiau kurti produktus ir komercializuoti idėjas. Kai studijų projektai virsta realiais verslo uždaviniais, studentai greičiau įgyja rinkai svarbių įgūdžių, o įmonės gauna naujų sprendimų ir potencialių darbuotojų.

    Interviu mintis paprasta: Silezija jau turi stiprią bazę, tačiau be nuosavos intelektinės nuosavybės ir globaliai matomų produktų regionui bus sunku išsaugoti ilgalaikį konkurencingumą. Jei pavyktų užauginti bent kelias „Spotify“ ar „Bolt“ masto įmones, jos galėtų tapti traukos centru talentams, kapitalui ir naujai inovacijų bangai.

  • „Euvic“ vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kitaip proveržis sustos

    Silezija per kelis dešimtmečius nuėjo ilgą kelią nuo sunkiosios pramonės prie technologijų ir IT paslaugų. Tačiau kitas regiono augimo etapas, pasak „Euvic“ grupės bendraįkūrėjo ir vadovo Wojciecho Wolny, priklausys nuo to, ar pavyks kurti nuosavus produktus ir išlaikyti intelektinę nuosavybę vietoje.

    Interviu metu jis pabrėžia, kad vien paslaugų ekonomikos nepakanka: kai didžioji vertės dalis lieka užsakovams, regionas tampa priklausomas nuo išorinių sprendimų ir ciklų. Jo teigimu, Silezijai reikia savo mastelio technologijų įmonės, panašios į Spotify ar „Bolt“, nes tokie „inkariniai“ verslai sukuria ekosistemą ir pritraukia talentus.

    Kas jau veikia Silezijoje

    W. Wolny vardija stipriąsias regiono puses: išsilavinusią inžinerinę bendruomenę, universitetus, energetinę infrastruktūrą ir patogų susisiekimą. Jo teigimu, svarbi ir socialinė aplinka: saugumas, tvarkinga viešoji erdvė bei ilgesnės trukmės profesiniai ryšiai, kurie palengvina pasitikėjimu grįstą verslo kultūrą.

    Šis pagrindas padėjo pritraukti tarptautinių įmonių kompetencijų centrus ir sukurti tvirtą IT paslaugų sektorių. Vis dėlto W. Wolny įspėja, kad regionui būtina pereiti prie didesnės pridėtinės vertės modelio, kuriame sprendimai, produktų teisės ir ilgalaikė nauda būtų kuriami vietoje.

    Nuosavi produktai ir DI spaudimas

    Pasak „Euvic“ vadovo, didžiausia problema yra intelektinės nuosavybės trūkumas ir tai, kad regione per mažai atsiranda kompanijų, kuriančių globalius produktus. Jo teigimu, Silezija pernelyg dažnai veikia kaip „paslaugų“ regionas, o ne kaip vieta, kur gimsta eksportuojamos platformos ir technologijos.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai. Tarptautinių korporacijų kompetencijų centruose dalį rutininių užduočių perims DI, todėl vien darbo vietų skaičiumi grįstas augimas gali lėtėti, o konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo taps dar intensyvesnė.

    „Mums reikia įmonių, kurios kuria savo sprendimus ir intelektinę nuosavybę, o ne tik teikia paslaugas“, – sakė W. Wolny.

    Jo vertinimu, regionui verta orientuotis į sritis, kuriose DI didina, o ne mažina produktyvumą: duomenų apdorojimą, kibernetinį saugumą, programinę įrangą, taip pat duomenų centrų plėtrą. Tam svarbi energetikos bazė ir pramoninių teritorijų pritaikymas, nes tokie projektai reikalauja patikimos galios ir infrastruktūros.

    Verslumas kaip svarbiausia kompetencija

    Kalbėdamas apie ateities gebėjimus, W. Wolny pirmiausia išskiria verslumą. Jo nuomone, regiono institucijos turėtų ne tik padėti išlaikyti jaunuosius specialistus, bet ir aktyviai juos pritraukti, o universitetų ir verslo bendradarbiavimas turi virsti realiais komerciniais projektais.

    Jis teigia, kad tai reiškia paramą startuoliams, mentorių programas, palankesnes sąlygas pirmajam bandymui ir greitesnį kelią nuo studijų projektų iki rinkoje parduodamų sprendimų. Tokia kryptis, pasak pašnekovo, leistų Silezijai išlikti technologijų centru, bet kartu tapti ir regionu, kuriame gimsta tarptautiniu mastu atpažįstami produktai.

  • Rejestrai atskleidė IT-Enterprise dramą: milijonai pajamų naujai įmonei, senoji grupė grimzta

    Ukrainos technologijų bendrovę „IT-Enterprise“ supurtęs akcininkų konfliktas išryškino, kaip greitai programinės įrangos versle gali persikelti vertė: nuo kodo ir prekių ženklų iki klientų sutarčių ir operacinės kontrolės. Tokiose situacijose svarbiausi pėdsakai dažnai randami ne viešuose pareiškimuose, o valstybiniuose registruose ir finansinėse ataskaitose.

    „IT-Enterprise“ – viena seniausių Ukrainos įmonių, kuriančių verslo valdymo sistemas ir kitus skaitmeninimo sprendimus. Bendrovė viešai sieja savo veiklą su ERP produktų linija, taip pat su kitais rinkoje žinomais projektais, o tarp klientų tradiciškai minimi stambūs verslai ir viešasis sektorius.

    Konfliktas į viešumą išėjo, kai vienas iš ilgamečių grupės partnerių Vladimiras Michailovas pareiškė esąs palaipsniui stumiamas iš valdymo, o teisės į svarbiausius produktus, prekių ženklus ir klientų sutartis galėjo atsidurti su partnerių šeima siejamose struktūrose. Kita pusė žiniasklaidai pripažino konflikto faktą, bet jį aiškino pasitikėjimo praradimu ir skirtinga verslo raidos vizija.

    „Tai ne tik ginčas tarp partnerių – tai klausimas, kas realiai kontroliuoja kodą, licencijas ir klientų sutartis“, – sakė vienas iš konflikto viešai minėtų bendraturčių.

    Registrų ir atvirų duomenų analizė leidžia matyti du paraleliai egzistuojančius verslo kontūrus. Pirmasis – istorinė grupė, siejama su „IT-Enterprise“ prekės ženklu ir ankstesne įmonių struktūra, kurioje dalyvavo keli akcininkai. Antrasis – naujesnė įmonių grandis, sukurta vėliau ir siejama tik su viena konflikto puse.

    Ataskaitos už 2025 metus viešojoje erdvėje sukėlė daugiausia klausimų dėl itin kontrastingų rezultatų. Pagal skelbiamus duomenis, naujoji įmonė per metus demonstravo labai spartų augimą: didelę apyvartą, išskirtinai aukštą pelningumą ir santykinai nedidelį darbuotojų skaičių, kas tokiame rinkos segmente laikoma neįprasta ir paprastai reikalauja aiškaus paaiškinimo dėl pajamų šaltinių ir sąnaudų struktūros.

    Tuo pat metu istorinės grupės bendrovės, siejamos su pagrindiniais produktais, pateikė nuostolingus rezultatus. Skelbiamuose skaičiuose matomas ne tik pelningumo kritimas, bet ir staigus turto sumažėjimas, o tai, ekspertų vertinimu, gali signalizuoti apie reikšmingus pokyčius verslo modelyje, sutarčių portfelyje ar turto struktūroje.

    Programinės įrangos įmonėse vertė dažnai slypi nematerialiuose aktyvuose: intelektinėje nuosavybėje, licencijose, prekių ženkluose, prieigos raktuose, komandos kompetencijoje ir klientų santykiuose. Jei tokie elementai perregistruojami ar perkeliami į kitą juridinį vienetą, reali ekonominė nauda gali persikelti greičiau, nei spėja sureaguoti teismai ar priežiūros institucijos.

    Teisinė tokio ginčo pusė paprastai remiasi keliais esminiais klausimais: ar buvo laikomasi sandorių su susijusiais asmenimis tvirtinimo procedūrų, ar teisių ir aktyvų perleidimo kainos atitiko rinkos vertę, ar visi akcininkai turėjo prieigą prie informacijos ir ar valdymo sprendimai atitiko bendrovės interesus. Galutiniai atsakymai priklauso nuo pirminių sutarčių, protokolų, vertinimų ir teismų išvadų.

    Klientams tokie konfliktai turi labai praktinę reikšmę: kas užtikrina palaikymo tęstinumą, kas teisėtai išduoda licencijas, kam priklauso atnaujinimų teisės ir kas prisiima atsakomybę už sistemos veikimą. Investuotojams tai priminimas, kad net ir brandžiame technologijų versle lemiamas tampa ne vien produktas, bet ir aiški intelektinės nuosavybės žemėlapio, valdymo taisyklių bei audito kultūra.

    Platesniame kontekste istorija aktuali ir Ukrainos reputacijai kuriant palankią aplinką technologijų sektoriui, įskaitant specialius teisinius režimus ir skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Pasitikėjimas tokia aplinka tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai ir skaidriai sprendžiami ginčai dėl nematerialių aktyvų, o ypač dėl programinio kodo ir prekės ženklų.

    Kol kas aišku viena: registruose ir finansiniuose dokumentuose užfiksuoti pokyčiai tapo pagrindiniu konflikto „žemėlapiu“. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo nepriklausomo audito, dokumentų analizės ir teismų sprendimų, kurie turės reikšmės ne tik vienai įmonių grupei, bet ir platesnei technologijų verslo praktikai regione.