Tag: Intensyvioji terapija

  • Austrijos „Efferon“ sepsio gydyme perka laiką: kraujo filtrai žada greitesnę stabilizaciją

    Austrijos „Efferon“ sepsio gydyme perka laiką: kraujo filtrai žada greitesnę stabilizaciją

    Sepsis ir septicinis šokas išlieka viena didžiausių intensyviosios terapijos problemų: paciento būklė gali blogėti per valandas, o vėluojant gydymui didėja dauginio organų nepakankamumo ir mirties rizika. Sepsis išsivysto, kai organizmo atsakas į infekciją ima žaloti paties žmogaus audinius ir organus, todėl ypač svarbi ankstyva diagnostika ir greita pagalba.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad 2021 metais pasaulyje galėjo būti apie 166 milijonus sepsio atvejų, o mirčių skaičius siekė maždaug 21,4 milijono. Ši našta ypač išryškėja ligoninėse, kur sepsis dažnai tampa bendra galutine grandimi po įvairių infekcijų, įskaitant ir virusines.

    Kaip veikia kraujo valymas

    Austrijoje įsikūrusi bendrovė „Efferon“, įkurta 2016 metais, kuria kraujo valymo įrenginius, kurie naudojami kartu su įprastu sepsio gydymu. Idėja paprasta: kol antibiotikai ir kitos standartinės priemonės kovoja su infekcijos priežastimi, papildoma procedūra siekia sumažinti kraujyje cirkuliuojančių toksinų ir perteklinių uždegimo mediatorių kiekį.

    Pagrindinis suaugusiesiems skirtas sprendimas yra vienkartinė kasetė „Efferon LPS“, veikianti kaip specializuotas filtras už kūno ribų. Paciento kraujas nukreipiamas per kasetę ir grąžinamas atgal, o sistema gali būti integruojama su intensyviojoje terapijoje jau naudojama įranga, įskaitant pakaitinę inkstų terapiją ar ECMO.

    Kasetėje esančios porėtos polimerinės granulės vienu metu taikosi į dvi kryptis: jų paviršius suriša endotoksiną LPS, dažnai siejamą su gramneigiamomis bakterijomis, o poros adsorbuoja dalį perteklinių uždegiminių molekulių, įskaitant citokinus. Taip siekiama mažinti tiek uždegimą „įžiebiantį“ signalą, tiek pačio uždegimo „kuro“ perteklių.

    Įrenginys kūdikiams ir vaikams

    „Efferon“ taip pat sukūrė „Efferon NEO“, pritaikytą naujagimiams ir vaikams, kurių cirkuliuojančio kraujo tūris yra gerokai mažesnis nei suaugusiųjų. Tokiais atvejais extracorporinės procedūros turi būti suprojektuotos taip, kad nekeltų papildomos hemodinaminės rizikos ir būtų suderinamos su pediatrinės intensyviosios terapijos praktika.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų balandį „Efferon NEO“ gavo CE MDR sertifikavimą, atveriantį kelią naudojimui Europoje. Pediatrinio sepsio statistika, ekspertų vertinimu, gali būti nepilna dėl nevienodos duomenų kokybės pasaulyje, todėl reali našta greičiausiai yra didesnė nei oficialiai suskaičiuojama.

    Ką rodo klinikiniai duomenys

    „Efferon“ klinikinę strategiją grindžia palyginimu su kontroline grupe, kur pacientams taikomas standartinis gydymas, o intervencinėje grupėje papildomai naudojamas kraujo valymas. Bendrovė nurodo atlikusi daugiau nei 30 tyrimų, įskaitant publikacijas, kuriose vertintos tokios baigtys kaip septicininio šoko trukmė, gydymo intensyviosios terapijos skyriuje trukmė ir mirtingumas.

    Viename iš minėtų tyrimų, vertinant išgyvenusius pacientus, septicininio šoko trukmė buvo trumpesnė grupėje, kuriai taikyta papildoma hemoperfuzija, o kai kurie rodikliai, kaip kvėpavimo aparato poreikis ar vazopresorių naudojimas, taip pat gerėjo. Pediatriniuose duomenyse bendrovė akcentuoja 28 dienų mirtingumo rodiklius, tačiau pabrėžia, kad platesnis įtraukimas į rutiną priklausys nuo nepriklausomų vertinimų, didesnių tyrimų ir realios klinikinės praktikos rezultatų.

    „Mes padedame nutraukti uždegiminį procesą, kad per pirmąsias kritines dienas pacientą būtų galima stabilizuoti ir kitos terapijos turėtų laiko suveikti“, – sakė „Efferon“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Dima Romashin.

    Sepsio inovacijų diegimas paprastai juda lėčiau nei skaitmeninėse srityse: reikia sudėtingų reguliacinių procedūrų, brangių klinikinių tyrimų ir gydytojų pasitikėjimo, kurį lemia duomenų kokybė. Dėl to tokios technologijos dažniau apibūdinamos kaip „ilgas žaidimas“, kur sėkmę nulemia ne vien sertifikatas, o nuosekli įrodymų bazė ir praktinis pritaikomumas intensyviosios terapijos skyriuose.

    Bendrovė teigia, kad jos technologija jau panaudota daugiau nei 25 000 procedūrų 44 šalyse ir sugeneravo daugiau nei 1 milijoną eurų pajamų. Tolimesni tikslai siejami su platesniu pritaikymu, taip pat plėtra į JAV rinką per specialius medicinos prietaisų kelius ir naujų sprendimų kūrimu būklėms, susijusioms su užsitęsusiu sisteminiu uždegimu.

  • Bonnie Tyler pabudo iš dirbtinės komos Portugalijoje, tačiau gydytojai jos būklę vertina rimtai

    Bonnie Tyler pabudo iš dirbtinės komos Portugalijoje, tačiau gydytojai jos būklę vertina rimtai

    Kas žinoma apie atlikėjos sveikatą

    Velso dainininkės Bonnie Tyler komanda pranešė, kad atlikėja Portugalijoje pabudo iš dirbtinės komos, į kurią buvo panardinta po komplikacijų ligoninėje. Vis dėlto pabrėžiama, kad 75 metų žvaigždės būklė išlieka labai sunki, ji toliau gydoma intensyviosios terapijos skyriuje Faro mieste.

    Atnaujinimą apie sveikatos būklę atlikėjos atstovai paskelbė socialiniuose tinkluose, prašydami gerbėjų išlaikyti ramybę ir gerbti privatumą. Pasak komandos, pabudimas yra svarbus žingsnis, tačiau tai dar nereiškia, kad pavojus praėjo.

    „Bonnie pabudo iš dirbtinės komos, tačiau jos būklė vis dar vertinama kaip labai rimta“, – pranešė atlikėjos komanda.

    Skelbiama, kad kovo 30 dieną dainininkei buvo atlikta skubi operacija dėl prakiurusio žarnyno. Po operacijos, siekiant palengvinti gydymą ir kontroliuoti išplitusią infekciją, medikai pritaikė dirbtinę komą.

    Komplikacijos ir gydymo eiga

    Pranešimuose nurodoma, kad vėliau atlikėjai buvo sutrikusi širdies ir kvėpavimo veikla, tačiau medikams pavyko stabilizuoti situaciją. Tokie epizodai, ypač vyresniame amžiuje ir po didelių pilvo operacijų, gali ženkliai apsunkinti sveikimą ir prailginti gydymą intensyviosios terapijos skyriuje.

    Dirbtinė koma, kuri dažniausiai taikoma taikant sedaciją ir dirbtinę plaučių ventiliaciją, paprastai naudojama tuomet, kai būtina mažinti organizmo stresą, užtikrinti efektyvų kvėpavimą ar suteikti laiko gydyti sunkias infekcijas. Pabudimas iš jos laikomas teigiamu ženklu, tačiau kritinės būklės pacientams sveikimas dažnai vyksta etapais, o būklė gali svyruoti.

    Bonnie Tyler karjera ir pastarieji planai

    Bonnie Tyler, kurios tikrasis vardas yra Gaynor Hopkins, pasaulinę šlovę pelnė 1980-aisiais su dainomis Total Eclipse of the Heart ir Holding Out for a Hero. Per karjerą ji įrašė daugybę hitų, o jos kūriniai įvairiose šalyse buvo įvertinti auksiniais ir platininiais pardavimų sertifikatais.

    Pastaraisiais metais atlikėja laiką dalijo tarp Jungtinės Karalystės ir Portugalijos, kur ir gyvena. Prieš pablogėjant sveikatai ji buvo surengusi trumpą koncertų turą Jungtinėje Karalystėje, pasirodydama Londone, Mančesteryje ir Kardife, taip pat pristatė naują singlą Only Love.

    2023 metais Bonnie Tyler buvo apdovanota Britų imperijos ordinu, kurį įteikė Velso princas. Artimiausiu metu apie galimus jos kūrybinius planus nekomentuojama, nes pagrindinis dėmesys sutelktas į gydymą ir stabilizavimą.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Atsparumas antibiotikams Europoje: ES planas mažinti vartojimą 20 proc. ir skatinti naujus vaistus

    Tylioji grėsmė, kuri auga

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dažniausiai vadinamas atsparumu antibiotikams, vis dažniau įvardijamas kaip viena rimčiausių šiuolaikinių sveikatos krizių Europoje. Kai bakterijos prisitaiko ir vaistai nebeveikia, įprastos infekcijos tampa sunkiai gydomos, o gydymas ligoninėse ilgėja ir brangsta.

    Europos Komisijos vertinimu, Europos Sąjungoje dėl šio reiškinio kasmet miršta apie 35 000 žmonių. Taip pat skaičiuojama, kad sveikatos sistemos kaštai ir prarastas produktyvumas bendrai sudaro apie 1,5 milijardo eurų per metus.

    Problema apima ne vien ligonines ar šeimos gydytojų kabinetus. Atsparumas formuojasi ir dėl netikslaus antibiotikų vartojimo žmonėms, ir dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, o aplinkoje atsparios bakterijos gali plisti per vandenį ar dirvožemį.

    Paciento istorija atskleidžia kainą

    Ispanas Iñaki Morán pasakojo, kad su atsparių bakterijų sukeltomis infekcijomis susiduria jau daugiau nei dešimtmetį. Jis teigė ne kartą gulėjęs ligoninėje skirtingais metais, kaskart dėl kitų sukėlėjų.

    63 metų vyras serga lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat buvo gydytas dėl storosios žarnos ir plaučių vėžio. Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos, pasak jo, smarkiai pablogino kasdienę savijautą ir net kėlė grėsmę planuotai plaučių transplantacijai.

    „Mano gyvenimo kokybė labai suprastėjo. Planas dėl plaučių transplantacijos buvo pakibęs ant plauko: jei plaučiai nuolat infekuoti, transplantacija gali būti atšaukta. Man pasisekė, atliko dvigubą plaučių transplantaciją, blogiausio pavyko išvengti“, – sakė Iñaki Morán.

    Ką siūlo Europos Komisija?

    Europos Komisija atsparumą antibiotikams vadina sudėtinga ir skubiai spręstina problema. Vienas iš įvardytų tikslų yra iki 2030 metų sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimą 20 proc., stiprinant atsakingą skyrimą, infekcijų prevenciją ir kontrolę.

    Lygiagrečiai siekiama spręsti kitą silpną grandį: naujų antibiotikų rinkoje atsiranda per mažai. Komisija siūlo papildomas paskatas kūrėjams, tarp jų ir ilgesnę reguliacinės informacijos apsaugą, kad investicijos į naujus antimikrobinius vaistus būtų patrauklesnės.

    „Nuo 1980-ųjų neturėjome naujos klasės antimikrobinių vaistų, todėl reikėjo stiprių paskatų, kad atsirastų nauji sprendimai“, – sakė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides.

    Viena iš diskutuojamų priemonių yra perleidžiami išskirtinumo kuponai, kurie turėtų suteikti papildomą komercinę naudą inovatoriams. Kritikai tokias priemones vertina atsargiai, nes būtina suderinti paskatas su vaistų prieinamumu ir tvariu sveikatos biudžetų planavimu.

    Kodėl vien vaistų neužteks?

    Medicinos specialistai pabrėžia, kad atsparumo mažinimas prasideda nuo prevencijos: rankų higienos, skiepijimo, infekcijų kontrolės ligoninėse ir tikslesnės diagnostikos. Intensyviosios terapijos skyriuose atsparios infekcijos ypač pavojingos, nes pacientai dažnai būna sunkios būklės, o gydymo pasirinkimai riboti.

    „Yra dideli epidemiologiniai tyrimai, apimantys daugiau nei 1 000 intensyviosios terapijos skyrių, rodantys, kad tam tikrą dieną daugiau nei 50 proc. paguldytų pacientų turi aktyvią infekciją“, – sakė Madrido viešosios ligoninės vidaus ligų skyriaus vadovė María Cruz Soriano Cuesta.

    Jos teigimu, maždaug pusė atvejų gali būti susiję su ligoninėje įgytomis infekcijomis, o intensyviosios terapijos skyriuose dažnai nustatomos daugeliui vaistų atsparios bakterijos. Tai didina komplikacijų riziką ir verčia taikyti sudėtingesnį, brangesnį gydymą.

    Farmacijos pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad vienkartinės iniciatyvos problemos neišspręs. Europos farmacijos pramonės federacija yra sakiusi, kad reikalingas nuoseklus paskatų modelis, o kartu būtina didinti visuomenės informuotumą apie atsakingą antibiotikų vartojimą.

    Pacientų patirtis rodo, kad informuotumas gali turėti tiesioginę praktinę naudą. Žmonės, kurie supranta, kada antibiotikai reikalingi, o kada jie nepadės, rečiau spaudžia gydytojus dėl receptų ir dažniau laikosi paskirto gydymo režimo, taip mažindami riziką, kad atsparumas toliau stiprės.