Tag: Interaktyvios instaliacijos

  • Varšuvoje – muziejus, kuriame sapnuoja mašina: „Melt Museum“ švenčia trejų metų sukaktį

    Ar mašina gali sapnuoti? Į šį klausimą nuo 2023 metų spalio Varšuvos centre atsakymo ieško „Melt Museum“ – vienas ryškiausių Lenkijos imersinių muziejų. Trijų metų sukaktį jis pasitinka su nuolat kintančia pagrindine ekspozicija „Artificial Dreams“, kurios dalį turinio kartu kuria ir patys lankytojai.

    Muziejaus ašis – 15 instaliacijų, kuriose technologijų utopijos idėjos susipina su kiberpanko estetika. Lankytojai čia nėra tik stebėtojai: instaliacijos reaguoja į judesį, gestus ar prisilietimą, todėl kiekvienas apsilankymas gali atrodyti kitaip. Tokia interaktyvi kryptis pastaraisiais metais ryškėja daugelyje Europos muziejų, ieškančių, kaip išlaikyti auditorijos dėmesį skaitmeninių patirčių epochoje.

    Ekspozicijoje SIMULATION tūkstančiai skaitmeninių žuvų „atsako“ į kūno ir rankų judesius, o INFINITY WELL leidžia žengti stiklo plokšte virš optinės begalinės gelmės iliuzijos. BIOMIMESIS erdvėje stovi keturi 3D spausdinti medžiai, sukurti algoritmais, imituojančiais augimą gamtoje, o priartinus ranką jie reaguoja šviesa ir garsu.

    Vienoje instaliacijų P.AI.NT sistema realiuoju laiku kelias pirštu nubrėžtas linijas paverčia mokslinės fantastikos stilistikos vaizdu. Kitoje, FAKE.EXE, lankytojai gali veidrodyje pamatyti savo atspindį su pasirinktos žvaigždės veidu, taip primenant, kaip greitai kasdienybėje tobulėja veidų keitimo ir vaizdo klastojimo technologijos.

    Auganti paklausa imersinėms patirtims

    „Melt Museum“ akcentuoja, kad ekspozicija sąmoningai kuriama kaip kintantis procesas, o ne vienkartinis pasakojimas. Tokį modelį stiprina ir tai, kad dalis instaliacijų priklauso nuo lankytojų veiksmų, todėl turinys nuolat persidėlioja, tarsi skirtingi sapnų fragmentai. Muziejaus kūrėjai pabrėžia, kad interaktyvumas šiandien tampa esmine priežastimi, dėl kurios žmonės renkasi gyvas kultūros patirtis, o ne ekraną namuose.

    Žiemą muziejus sulaukė didelio srauto, ypač per mokinių atostogas, o socialinė iniciatyva atvirų durų dieną leido Varšuvos ir apylinkių vaikų globos namų auklėtiniams apsilankyti nemokamai. Organizatoriai akcentavo, kad erdvėje buvo leidžiama liesti eksponatus ir patirti juos be įprastų muziejinių suvaržymų, taip priartinant šiuolaikinį meną prie auditorijų, kurios rečiau jį pasiekia.

    „Vaikai nusipelno akimirkos, kai pasaulis reaguoja į juos, o ne atvirkščiai“, – sakė „Melt Museum“ prezidentas Grzegorzas Jękotas.

    Nuo skaitmeninių sapnų į miestą

    Pavasarį muziejus pristatė multisensorinę parodą „10 milijonów drzew“, parengtą kartu su „Żywiec Zdrój“. Lankytojai patyrė miško kvapus, girdėjo augalų garsus ir galėjo pažvelgti į „medžio kamieno“ vidų, o pasakojimo vedliu tapo bukas, kuris istoriją pritaikydavo kiekvienam žmogui.

    Muziejus veikia Powstańców Warszawy aikštės pašonėje, o pati aplinka per pastaruosius metus taip pat pasikeitė. Aikštė atnaujinta kaip Naujojo Varšuvos centro programos dalis, joje atsirado daugiau želdinių, todėl po skaitmeninių instaliacijų lankytojai iškart patenka į žalesnę miesto erdvę.

    „Kai pradėjome, apie imersinius muziejus Lenkijoje beveik niekas nekalbėjo. Dabar matome, kad žmonės nebenori vien pasyviai žiūrėti, jie nori bendraautorystės. Per šiuos trejus metus daugiausia išmokė mus svečiai, todėl muziejus nuolat keičiasi“, – sakė Grzegorzas Jękotas.

  • Marijampolėje Kazio Griniaus 160-metį pažymėjo gyvai: instaliacija prabilo Prezidento balsu

    Marijampolėje Kazio Griniaus 160-metį pažymėjo gyvai: instaliacija prabilo Prezidento balsu

    Marijampolėje surengtas renginių ciklas, skirtas Prezidento Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms. Iniciatyva „Epocha per vieną dieną“ sujungė miesto istoriją, gyvą teatrinę patirtį ir koncertinę programą, kviesdama į Griniaus laikmetį pažvelgti šiuolaikiškai.

    Minėjimo pradžia tapo teatralizuota ekskursija „Grinių takais“, kurios metu dalyviai keliavo miesto erdvėmis, siejamomis su Prezidento gyvenimu ir darbu. Tokia forma vis dažniau pasitelkiama Lietuvos miestuose, nes leidžia istoriją patirti ne per datų išvardijimą, o per pasakojimą ir emociją.

    Vytauto Didžiojo parke pristatyta interaktyvi Prezidento Kazio Griniaus skulptūrinė instaliacija, kuri lankytojus pasitinka ne vien kaip paminklas, bet ir kaip informacijos šaltinis. Skelbiama, kad instaliacijoje pateikiama informacija pritaikyta ir užsienio svečiams, tad objektas gali tapti nauju traukos tašku miesto svečiams ir edukacijoms.

    Pastaraisiais metais tokie sprendimai tampa ryškia kultūros komunikacijos tendencija: miestai ieško būdų, kaip istorinius asmenis pristatyti interaktyviai, įtraukiant garsą, pasakojimą ir skaitmeninius elementus. Tai ypač aktualu jaunajai auditorijai ir turistams, kuriems svarbi aiški, greitai pasiekiama informacija viešosiose erdvėse.

    Vakarinė programos dalis persikėlė į Marijampolės dramos teatrą, kur pristatyta koncertinė ir sceninė programa „Šokyje atgimstanti istorija“. Joje pasirodė folkloro ansamblis „Pogranicze“, Marijampolės ukrainiečių bendruomenė „Porička“, MRU Sūduvos akademijos istorinio šokio grupė „Reverence“ ir Marijampolės kultūros centro kolektyvai.

    Žiūrovams taip pat pristatyta Marijampolės pučiamųjų orkestro ir solistės Neringos Nekrašiūtės programa. Renginio kulminacija tapo muzikinė komedija „Amerika pirtyje“, kuri, organizatorių teigimu, sulaukė gausių publikos ovacijų ir išryškino vietos teatro trupės profesionalumą.

    Renginiuose dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemeras Artūras Visockis, Savivaldybės tarybos nariai ir Seimo narys Karolis Podolskis. Savivaldybė akcentavo, kad Kazio Griniaus atminimas mieste puoselėjamas nuosekliai, o tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir primena Marijampolės ryšį su modernios Lietuvos valstybingumo istorija.

    „Marijampolė išskirtinai saugo ir puoselėja Prezidento Kazio Griniaus atminimą, o mums didelė garbė, kad būtent čia jis gyveno ir dirbo“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Organizatoriai pabrėžia, kad istorinės atminties renginiai šiandien vis dažniau kuriami kaip patyriminės istorijos formos, kuriose susitinka skirtingos meno disciplinos. Marijampolės atvejis rodo, kad derinant edukaciją, viešąsias erdves ir profesionalią sceną galima sukurti turinį, aktualų tiek bendruomenei, tiek miesto svečiams.