CP v2

Tag: Interesų konfliktai

  • Finansinė deklaracija atskleidė: Trumpas iš kriptovaliutų per metus susižėrė per 1 mlrd. eurų

    Finansinė deklaracija atskleidė: Trumpas iš kriptovaliutų per metus susižėrė per 1 mlrd. eurų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmųjų metų sugrįžus į Baltuosius rūmus finansinė deklaracija rodo, kad didžiausią jo pajamų šuolį nulėmė su šeima siejami kriptovaliutų projektai. Pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad iš jų 2025 metais gauta apie 1,05 mlrd. eurų pajamų.

    Deklaraciją, kuri apima šimtus puslapių, Baltieji rūmai pateikė JAV Vyriausybės etikos biurui. Joje išsamiai išdėstytos pajamos, honorarai ir įvairių verslų generuojamas srautas, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra pelno ataskaita, todėl galutinė nauda po išlaidų ir mokesčių lieka neaiški.

    Kur susidarė kripto pajamos

    Didžioji dalis nurodytų kriptovaliutų pajamų siejama su dviem kryptimis. Viena jų – „World Liberty Financial“, kuri, kaip teigiama, pardavinėjo naujus kriptovaliutų produktus, įskaitant vadinamuosius valdymo žetonus, suteikiančius balsavimo teises tam tikruose sprendimuose.

    Antroji – su „$TRUMP“ memų moneta siejamas projektas, kurio pajamos deklaracijoje priskiriamos žetonų pardavimams. Dokumente akcentuojama, kad tokie projektai gali generuoti didelį pinigų srautą organizatoriams per mokesčius, licencijavimą ar išankstinius pardavimus, net jei vėliau rinkoje kaina krinta.

    Investuotojams – nuostoliai ir kritika

    Tuo pat metu daliai smulkiųjų investuotojų tokia istorija susiklostė gerokai prasčiau: viešai aptariama, kad memų monetų ir panašių žetonų vertė gali smarkiai svyruoti, o po pradinio šuolio seka staigūs nuosmukiai. Dėl to rinkoje vis dažniau keliami klausimai apie skaidrumą, interesų konfliktų riziką ir vartotojų apsaugą.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad deklaracijoje minimi dideli atskirų investuotojų įnašai bei su kriptovaliutų rinka susiję teisiniai procesai. Kritikai teigia, kad aktyvi politiko veikla ir paraleliai vykdomas komercinis prekės ženklo monetizavimas gali ištrinti ribą tarp viešųjų pareigų ir privačios naudos.

    „Nei prezidentas, nei jo šeima niekada nedalyvavo ir nedalyvaus interesų konfliktuose“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly.

    Ji taip pat pabrėžė, kad administracijos politika, jų vertinimu, prisidėjo prie JAV, kaip kriptovaliutų rinkos centro, stiprėjimo. Baltieji rūmai atmeta teiginius, kad deklaracijoje nurodytos pajamos kelia etikos problemų.

    Ne tik kriptovaliutos: plėtra ir prekės ženklas

    Finansinėje deklaracijoje aprašoma ir platesnė Trumpo verslo veikla: tarptautiniai nekilnojamojo turto projektai, viešbučių bei kurortų susitarimai ir su prekės ženklu siejami licencijavimo sandoriai. Nurodoma, kad dalis pajamų gauta šalyse, kurios tuo pačiu metu derėjosi su Vašingtonu dėl prekybos ar saugumo klausimų.

    Dokumente išskiriami ir vidaus rinkos srautai, įskaitant privačio klubo Mar-a-Lago Floridoje pajamas. Be to, aprašoma plati su Trumpo prekės ženklu siejamų prekių pasiūla, kurios monetizavimas, kritikų vertinimu, yra be precedento einančio pareigas JAV prezidento atveju.

    JAV teisės aktai numato, kad prezidentas ir viceprezidentas privalo deklaruoti pajamas ir turtą. Tokios deklaracijos paprastai skirtos užtikrinti viešumą, tačiau jos ne visada leidžia tiksliai įvertinti realų uždarbį, nes atskleidžia pajamas, o ne galutinį pelną.

    Rinkos stebėtojai pastebi, kad kriptovaliutų projektų ir politinės įtakos sankirta pastaraisiais metais tampa vis dažnesne tema tiek JAV, tiek Europoje, kur griežtinami reguliavimo ir reklamos standartai. Tai reiškia, kad panašūs atvejai artimiausiu metu greičiausiai sulauks dar daugiau priežiūros institucijų ir visuomenės dėmesio.

  • TD Cowen įspėja: kriptovaliutų rinkos reguliavimo įstatymas JAV šiemet gali nepasistūmėti

    TD Cowen įspėja: kriptovaliutų rinkos reguliavimo įstatymas JAV šiemet gali nepasistūmėti

    Investicinis bankas TD Cowen perspėja, kad JAV kriptovaliutų rinkos struktūros reguliavimo įstatymo projektui šiais metais gali pritrūkti politinės valios. Analitikų vertinimu, aplinka Kapitolijuje prastėja, todėl didėja tikimybė, kad sprendimai bus atidėti.

    Kalbama apie vadinamąjį Clarity Act – iniciatyvą, kuria siekiama aiškiau apibrėžti, kaip JAV turėtų būti prižiūrimos kriptovaliutų rinkos, kokios agentūros už ką atsakingos ir kokie reikalavimai taikomi rinkos dalyviams. Tokie įstatymai rinkoje paprastai vertinami kaip bandymas sumažinti teisinį neapibrėžtumą, kuris pastaraisiais metais skatino ginčus tarp reguliuotojų ir sektoriaus.

    TD Cowen Vašingtono tyrimų grupės vadovas Jaretas Seibergas nurodo, kad Demokratams politiškai darosi vis sunkiau remti šį projektą. Pasak jo, įvairūs pastarojo meto skandalai ir ginčai, susiję su prezidento Donaldo Trumpo administracija, didina spaudimą įstatyme numatyti griežtesnes interesų konfliktų nuostatas.

    „Politinė aplinka dėl Clarity Act darosi vis blogesnė, todėl išliekame pesimistiški, kad šis įstatymas šiemet taps realybe“, – sakė Jaretas Seibergas.

    Analitiko teigimu, įtampa kyla ne tik Demokratų stovykloje. Respublikonams, kurie dažnai palankiau vertina kriptovaliutų industrijos argumentus dėl inovacijų ir konkurencingumo, taip pat sudėtinga stumti projektą į priekį, jei tai reikštų balsavimus dėl pataisų, tiesiogiai nukreiptų į prezidento interesų konfliktų ribojimą.

    TD Cowen vertinimu, augant politinei kainai, gali įsijungti įprastas Vašingtono mechanizmas: delsimas. Įstatymų leidėjai gali laukti, ar skandalai ir ginčai nuslops, tačiau tuo pat metu artėjantis rinkimų ciklas mažina „langą“ kompromisui ir balsavimams.

    Banko analitikai jau anksčiau yra signalizavę, kad realiausias terminas tokiems projektams dažnai būna iki vasaros pertraukos, o nesuspėjus sprendimai gali nusikelti į kitus metus. Tokiu atveju, net ir priėmus įstatymą vėliau, praktinis jo įgyvendinimas bei detalios taisyklės gali užtrukti dar kelerius metus.

    Kriptovaliutų rinkai tai reiškia, kad neapibrėžtumas dėl reguliavimo JAV gali išlikti ilgiau, o įmonėms teks toliau laviruoti tarp skirtingų agentūrų požiūrių ir teisinės rizikos. Kita vertus, pats procesas rodo, kad politinis spaudimas sukurti aiškesnes žaidimo taisykles niekur nedingsta, tik šiuo metu stringa dėl interesų konfliktų ir partijų kovos.

  • Lenkija griežtina taisykles po darbo finansų priežiūroje: karencija iki metų ir išmokamas atlygis

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino įstatymų pataisas, kurios sugriežtina perėjimą iš finansų priežiūros institucijos į prižiūrimas įmones. Pagrindinis tikslas – sumažinti interesų konfliktų riziką ir užkirsti kelią situacijoms, kai pareigūnai iškart po darbo gali pereiti į sektorių, kurį patys kontroliavo.

    Pakeitimai susiję su Lenkijos finansų priežiūros komisija KNF ir jos biuru UKNF: nustatomi aiškesni „atvėsimo“ laikotarpiai, taip pat ribojama, kiek laiko iš viso galima eiti vadovaujančias pareigas. Tokie sprendimai siejami ir su ES reikalavimais, numatytais CRD VI ir CRR III pakete.

    Ribojamas vadovų kadencijų laikas

    Nors KNF vadovo kadencija išlieka penkerių metų, įvedamas bendras limitas, kiek laiko galima dirbti komisijos vadovybėje. Pagal patvirtintas pataisas, bendra trukmė negalės viršyti 14 metų, taip siekiant išvengti praktikos, kai vadovaujančios pozicijos iš esmės užimamos labai ilgą laiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir keičiantis pareigoms komisijos viduje, ilgalaikis „įsitvirtinimas“ vadovybėje bus apribotas. Šis pokytis pristatomas kaip papildomas nepriklausomumo stiprinimo elementas, mažinantis ir politinio, ir privataus spaudimo rizikas.

    Karencija po darbo priežiūroje

    Didžiausias pokytis – karencijos laikotarpiai tiems, kurie palieka darbą priežiūroje ir galėtų įsidarbinti anksčiau prižiūrėtose finansų sektoriaus įmonėse. KNF pirmininkui ir jo pavaduotojams numatomas vienerių metų laikotarpis, kurio metu jie negalės dirbti įmonėse, kurias prižiūrėjo arba kurios teikė paslaugas KNF.

    Kitiems UKNF darbuotojams, tiesiogiai dalyvavusiems rinkos priežiūroje, įvedamas šešių mėnesių draudimas dirbti anksčiau prižiūrėtose įmonėse. Atskirais atvejais, susijusiais su lobistine veikla teisėkūros procese, numatoma trumpesnė, trijų mėnesių trukmės karencija.

    Atlygis karencijos metu

    Numatyta, kad visą karencijos laikotarpį pareigūnams ir darbuotojams bus mokamas atlygis, atitinkantis iki išėjimo gautą darbo užmokestį. Kartu paliekama galimybė tam tikrais atvejais sutrumpinti draudimo dirbti laikotarpį iki trijų mėnesių, jeigu to prašo pats asmuo ir tam pritaria institucija.

    Teisininkai pažymi, kad tokios nuostatos sistemiškai sprendžia interesų konfliktų klausimą ir mažina paskatas piktnaudžiauti vidine informacija apie vykstančius ar planuojamus priežiūros veiksmus. Vis dėlto pabrėžiama, kad vien terminai ne visada panaikina rizikas, nes dalis priežiūros procesų yra ilgalaikiai.

    Lenkijos sprendimas atspindi platesnę Europos tendenciją aiškiau apibrėžti „sukamųjų durų“ taisykles finansų sektoriuje. Didėjant reguliavimo apimčiai ir jautrumui duomenims, tokie ribojimai vis dažniau vertinami kaip būtina priemonė pasitikėjimui priežiūra ir rinkos skaidrumui užtikrinti.