CP v2

Tag: Interesų konfliktas

  • D. Trumpo ataskaitoje – 9,9 mln. eurų iš „Amazon“ už „Melania“ filmą ir ginčai dėl kriptovaliutų

    D. Trumpo ataskaitoje – 9,9 mln. eurų iš „Amazon“ už „Melania“ filmą ir ginčai dėl kriptovaliutų

    JAV Vyriausybės etikos biuras šią savaitę paviešino išsamią Donaldo Trumpo finansinę ataskaitą, kuri internete sukėlė naują kritikų bangą. Dokumentuose detaliai išvardytos prezidento ir šeimos pajamos iš įvairių šaltinių, įskaitant licencijavimo sandorius ir kriptovaliutų projektus.

    Vienas labiausiai aptarinėjamų punktų – licencinis mokestis už „Amazon MGM“ projektą „Melania“. Ataskaitoje nurodoma, kad už su Melania Trump siejamą dokumentinį filmą D. Trumpui buvo sumokėta 10,71 mln. JAV dolerių, tai yra apie 9,9 mln. eurų.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad „Amazon“ už patį filmą bendrai galėjo sumokėti apie 37 mln. eurų, o dar maždaug 32 mln. eurų skirti rinkodarai. Šie skaičiai viešojoje erdvėje dažniausiai aptariami kaip pavyzdys, kaip didelės platformos konkuruoja dėl politinių figūrų dėmesį pritraukiančio turinio.

    „Žmonėms labai smalsu sužinoti daugiau apie Melanią, todėl man atrodo, kad „Amazon“ komanda priėmė protingą verslo sprendimą“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Tačiau finansinės ataskaitos kontekstas platesnis nei vienas sandoris. Kritikai akcentuoja, kad dokumentuose atsispindi ir reikšmingos pajamos, siejamos su kriptovaliutų rinka, o tai išprovokavo kaltinimus dėl galimų interesų konfliktų ir raginimus griežtinti taisykles aukščiausiems politikams.

    „Į Senatą keliaujantys kriptovaliutų reguliavimo sprendimai turi užkirsti kelią prezidentui, viceprezidentui, aukštiems pareigūnams ir jų šeimoms pelnytis iš kripto industrijos“, – sakė Elizabeth Warren.

    Demokratų stovykloje pasigirdo ir aštresnių vertinimų, o D. Trumpo oponentai šią istoriją sieja su platesne diskusija dėl politinės galios, privačių verslo interesų ir skaitmeninių finansų įtakos. Tuo metu Baltieji rūmai atmetė priekaištus ir tvirtino, kad prezidentas bei jo šeima esą nesivelia į interesų konfliktus.

    Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly teigė, kad administracijos veiksmai esą buvo nukreipti į inovacijų skatinimą ir ekonomines galimybes, o sprendimai priimami JAV žmonių interesais. Ši gynybinė pozicija neatskyrė diskusijos: vieni tai vadina skaidrumo įrodymu, kiti – dar vienu signalu, kad taisyklių gali nepakakti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliutų rinka ir toliau išlieka jautri reputacinėms rizikoms, o politinių lyderių ryšiai su šiuo sektoriumi gali tapti svarbiu klausimu tiek reguliuotojams, tiek rinkėjams. Artėjant naujoms diskusijoms Kongrese, dėmesio centre atsiduria ne tik konkrečios pajamos, bet ir principas, kaip užtikrinti aiškias ribas tarp valstybės tarnybos ir privačių finansinių interesų.

  • Kėdainių savivaldybės Etikos komisija posėdžiauja nuotoliu: spręs dėl skundo tyrimo pradžios

    Kėdainių savivaldybės Etikos komisija posėdžiauja nuotoliu: spręs dėl skundo tyrimo pradžios

    Kėdainių rajono savivaldybės Etikos komisija 2026 metais birželio 5 dieną renkasi į nuotolinį posėdį. Posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkė Indrė Saldytė-Eigirdė.

    Darbotvarkėje numatyta svarstyti komisijos narių nusišalinimus, susijusius su 2026 metais kovo 27 dieną gautu skundu. Tokie klausimai paprastai sprendžiami siekiant užtikrinti nešališkumą ir išvengti interesų konflikto.

    Taip pat planuojamas minėto skundo pakartotinis nagrinėjimas ir sprendimas, ar pradėti tyrimą. Nuo šio sprendimo priklauso, ar komisija pereis prie faktinių aplinkybių vertinimo ir galimų etikos pažeidimų analizės.

    Posėdis transliuojamas „YouTube“ platformoje, o jam pasibaigus įrašas paprastai lieka viešai prieinamas peržiūrai. Toks transliavimo formatas leidžia gyventojams stebėti procesą ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai dėl etikos standartų savivaldoje.

  • Kėdainių Etikos komisija birželio 5 dieną rinksis nuotoliniu būdu: spręs dėl skundo tyrimo

    Kėdainių Etikos komisija birželio 5 dieną rinksis nuotoliniu būdu: spręs dėl skundo tyrimo

    Kėdainių rajono savivaldybės Etikos komisija 2026 metais birželio 5 dieną 10 valandą rengia nuotolinį posėdį. Jį sušaukė komisijos pirmininkė Indrė Saldytė-Eigirdė.

    Darbotvarkėje numatyta apsispręsti dėl komisijos narių nusišalinimų, susijusių su 2026 metais kovo 27 dieną gautu skundu. Tokie nusišalinimai paprastai svarstomi siekiant užtikrinti sprendimų nešališkumą ir išvengti interesų konflikto.

    Taip pat planuojamas to paties skundo pakartotinis nagrinėjimas ir sprendimas, ar pradėti tyrimą. Praktikoje tai reiškia, kad komisija įvertins, ar skunde pateikta pakankamai aplinkybių ir ar jos patenka į komisijos kompetenciją.

    Posėdis bus transliuojamas „YouTube“ platformoje, o jam pasibaigus bus galima peržiūrėti vaizdo įrašą. Savivaldybės dažniausiai tokiu būdu užtikrina didesnį viešumą, gyventojams sudarydamos galimybę sekti komisijų darbą nuotoliniu būdu.

  • Europos Komisija stabdo paramą su Andrejumi Babišu siejamoms įmonėms: kas keisis Čekijoje

    Europos Komisija stabdo paramą su Andrejumi Babišu siejamoms įmonėms: kas keisis Čekijoje

    Europos Komisija nurodė laikinai nekompensuoti išlaidų, susijusių su įmonėmis, siejamomis su Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu, kol bus galutinai išsklaidytos abejonės dėl galimo interesų konflikto. Tai reiškia, kad Briuselis gali sustabdyti dalies ES subsidijų mokėjimą, jei paramos gavėjai priskiriami jo ryšių laukui.

    Komisijos regioninės politikos direktorato atstovo Hugo Sobralio rašte Čekijos institucijoms nurodyta, kad nuo 2025 metų gruodžio 9 dienos neturėtų būti teikiamos su tokiomis operacijomis susijusios išlaidos, jei jos susietos su „Agrofert“ grupe ar kitais subjektais, kuriuos kontroliuoja, valdo ar su kuriais siejamas A. Babišas. Komisija pabrėžė, kad ši tvarka galiotų, kol situacija bus pilnai paaiškinta.

    Praktiškai tai gali reikšti, kad bet kokia finansinė parama, kuri vis dėlto pasiektų „Agrofert“ ar susijusias įmones, turėtų būti dengiama nacionalinio biudžeto lėšomis. Kitaip tariant, rizika dėl ginčijamo finansavimo būtų perkeliama Čekijos mokesčių mokėtojams, jei šalis nuspręstų paramą išmokėti savo lėšomis.

    Komisija taip pat paprašė Čekijos institucijų pateikti išsamią teisinę analizę, įrodančią, kad A. Babišo taikytos priemonės atitinka tiek Čekijos, tiek Europos Sąjungos interesų konflikto prevencijos reikalavimus. Atsakymui duotas vieno mėnesio terminas, o kartu akcentuota, kad kiekvienas mokėjimo prašymas turi būti pagrįstas patvirtinimu dėl gavėjų nepriklausomumo.

    Pats A. Babišas teigia interesų konfliktą išsprendęs, nes verslo grupę yra perkėlęs į patikos valdymą. „Tariamą interesų konfliktą išsprendžiau gerokai viršydamas Čekijos ir Europos teisės reikalavimus. Man nepriklauso Agrofert“, – sakė A. Babišas.

    Ši situacija atnaujina ilgiau trunkančią diskusiją apie tai, kaip ES turi užtikrinti, kad viešieji pinigai neatsidurtų politinę įtaką turinčių asmenų kontroliuojamuose versluose. Tokie ginčai paprastai sprendžiami vertinant realią kontrolę, sprendimų priėmimo įtaką ir interesų konflikto riziką, o ne vien formalų nuosavybės perleidimą.

  • Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Briuselio žaliųjų lyderis Bas Eickhout traukiasi: neišviešinti santykiai ir partijos taisyklių pažeidimas

    Europos Parlamento Žaliųjų frakciją sukrėtė netikėta žinia: vienas ryškiausių jos veidų Bas Eickhout pasitraukė iš europarlamentaro pareigų ir frakcijos pirmininko posto. Sprendimas paskelbtas po vidinių procedūrų, kai paaiškėjo, kad politikas buvo pažeidęs partijos taisykles dėl santykių deklaravimo.

    Apie pasitraukimą pranešta frakcijos susitikimo metu Strasbūre, o dalis dalyvių vėliau pasakojo, kad atmosfera buvo įtempta ir emocinga. Eickhout viešame pareiškime pripažino, jog praeityje elgėsi netinkamai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, susijusius su santykiais, kurie, jo teigimu, neatitiko užimamų pareigų standartų.

    „Anksčiau ne visada elgiausi teisingai. Turėjau santykių, kurie nebuvo tinkami mano vaidmeniui. Neturėjau taip daryti, ir prisiimu atsakomybę“, – sakė Bas Eickhout.

    Žaliųjų frakcijos elgesio kodeksas leidžia santykius tarp politikų ir darbuotojų, tačiau reikalauja juos deklaruoti, kad būtų išvengta interesų konflikto, galimo spaudimo ar nelygių galios santykių. Šįkart, frakcijos viduje iškilus klausimams dėl anksčiau neatskleistų darbinių santykių, buvo konstatuota, kad taisyklės galėjo būti pažeistos, o tai tapo pagrindu pasitraukimui.

    Situacija pateko į platesnį Europos Parlamento vidaus politikos kontekstą, kuriame pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama elgesio standartams, priekabiavimo prevencijai ir skaidrumui. Po kelių rezonansinių istorijų įvairiose politinėse grupėse, frakcijos griežtino vidines gaires, o deklaravimo taisyklės tapo svarbia reputacinės rizikos valdymo dalimi.

    Eickhout ilgą laiką buvo laikomas vienu svarbiausių Žaliųjų politikų Briuselyje, ypač dirbant su klimato ir pramonės pertvarkos darbotvarke. Jis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2009 metais, o 2019–2024 metų kadencijoje tapo viena centrinių figūrų ginant ambicingesnius Europos žaliojo kurso sprendimus, įskaitant transporto emisijų mažinimo politiką ir planus dėl naujų vidaus degimo variklius turinčių automobilių pardavimo ribojimo nuo 2035 metų.

    Vis dėlto politinis fonas Žaliesiems pastaruoju metu tapo sudėtingesnis: po 2024 metų Europos Parlamento rinkimų frakcija neteko dalies mandatų, o dešiniųjų įtaka išaugo. Tai reiškia, kad dalis anksčiau patvirtintų žaliųjų iniciatyvų gali būti peržiūrimos, švelninamos arba grąžinamos į derybų stadiją, ypač ten, kur susikerta klimato tikslai ir pramonės konkurencingumas.

    Pats Eickhout savo pasitraukimą siejo ir su asmeniniu išsekimu po ilgų metų politikoje, tačiau lemiamu veiksniu tapo būtent vidaus taisyklių laikymosi klausimas. Žaliųjų atstovai viešai pabrėžė, kad į galimus kodekso pažeidimus žiūri rimtai, nes skaidrumas jiems yra esminis politinio pasitikėjimo elementas.

    Tuo pat metu Nyderlandų politiniame lauke vyksta kairiųjų jėgų persigrupavimas, kuris gali keisti ir nacionalinių partijų kryptį Europos lygmeniu. Ši dinamika svarbi ir Žaliesiems, nes nuo būsimų sprendimų gali priklausyti, kokį vaidmenį jie atliks Europos partijų šeimų struktūroje ir kaip bandys atkurti įtaką naujoje politinėje realybėje.

  • Telšiuose vyks Etikos komisijos posėdis: svarstys A. Bacevičiaus nešališkumo pažeidimą

    Gegužės 27 dieną 10.00 valandą vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdis. Jis bus rengiamas mišriu būdu, o gyventojai galės stebėti ir tiesioginę posėdžio transliaciją.

    Posėdis numatytas Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, adresu Žemaitės g. 14, Telšiai. Savivaldybė nurodo, kad darbotvarkėje numatytas vienas pagrindinis klausimas.

    Etikos komisija svarstys dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Bacevičiaus galimo nešališkumo principo pažeidimo. Tokie nagrinėjimai paprastai siejami su pareiga nusišalinti, interesų konflikto rizikomis ir viešojo sektoriaus sprendimų skaidrumu.

    Klausimą posėdyje pristatys Etikos komisijos pirmininkas Linas Šedvilas. Po pristatymo komisija paprastai apsisprendžia dėl vertinimo, galimų rekomendacijų ar tolesnių procedūrinių veiksmų.

    Mišrus posėdžio formatas ir transliacija leidžia gyventojams stebėti, kaip savivaldybėje sprendžiami etikos ir skaidrumo klausimai. Tokia praktika pastaraisiais metais vis dažniau taikoma siekiant didesnio viešumo ir atskaitomybės savivaldoje.

  • Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    Vance aiškina D. Trumpo 3 700 sandorių: tvirtina, kad akcijų prezidentas pats neperka

    JAV viceprezidentas J. D. Vance Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje stojo ginti prezidento Donaldo Trumpo po klausimų apie jo naujausias finansines deklaracijas. Jose matyti itin intensyvi prekyba vertybiniais popieriais per pirmuosius 2026 metų mėnesius.

    Pasak J. D. Vance, prielaida, kad prezidentas pats sėdi Ovaliajame kabinete ir asmeniškai perka ar parduoda akcijas, yra nepagrįsta. Jis teigė, kad prezidento lėšas esą tvarko nepriklausomi finansų patarėjai, o sprendimai priimami ne jo paties.

    Ką rodo deklaracijos?

    Viešai paskelbtuose dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 sandorių per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius. Bendras sandorių mastas siekė šimtus milijonų eurų, todėl kilo klausimų dėl skaidrumo ir galimų interesų konfliktų.

    Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dalis sandorių susiję su bendrovėmis, kurias D. Trumpas buvo minėjęs viešuose pasisakymuose ar įrašuose socialiniuose tinkluose. Tai sustiprino diskusiją, ar tokia veikla gali sudaryti prielaidas politinei įtakai persidengti su investiciniais interesais.

    Baltojų rūmų ir atstovų pozicija

    Baltojų rūmų atstovas žiniasklaidai yra teigęs, kad prezidento turtas laikomas treste, kurį valdo jo vaikai, ir dėl to neva nekyla interesų konflikto. Vėliau su D. Trumpo verslu siejami atstovai pabrėžė, kad investicijos esą valdomos trečiųjų šalių institucijų diskrecinėse sąskaitose.

    Jų teigimu, sandoriai vykdomi automatiškai ir portfeliai subalansuojami pagal institucijų taikomas sistemas, o prezidentas ir jo šeima neva nedalyvauja pasirenkant konkrečias investicijas. Taip pat tvirtinama, kad jie iš anksto negauna informacijos apie planuojamus sandorius.

    Kodėl klausimas politiniu požiūriu jautrus?

    Spaudos konferencijoje žurnalistas klausimą siejo su viešosios nuomonės apklausomis, kuriose dalis amerikiečių prezidentą vis dažniau apibūdina kaip korumpuotą. J. D. Vance į tai reagavo aštriai ir pabrėžė, kad tokia prielaida neva remiasi klaidingu supratimu apie prezidento investicijų valdymą.

    Tuo pačiu viceprezidentas patikino, kad palaiko idėją riboti arba drausti įstatymų leidėjams prekiauti pavienėmis akcijomis, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo nevieša informacija. Jis teigė, kad tokį draudimą remia ir prezidentas.

    „Prezidentas nesėdi prie kompiuterio ir pats neprekiauja akcijomis“, – sakė J. D. Vance.

    Diskusijos dėl politikų investicijų skaidrumo JAV tęsiasi jau ne vienerius metus, o pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama aklojo tresto ir griežtesnių interesų konflikto taisyklių svarba. D. Trumpo deklaracijose matomas sandorių intensyvumas šią temą vėl iškėlė į politinės darbotvarkės viršų.

  • Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Atskleista Trumpo akcijų lavina: 3 600 sandorių ir šimtai milijonų eurų statymų į „Nvidia“

    Naujausia JAV prezidento Donaldo Trumpo finansinė deklaracija atvėrė retai matomą vaizdą į jo investicijų portfelio prekybos mastą. Dokumentuose nurodoma, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo įvykdyta daugiau kaip 3 600 akcijų sandorių.

    Pagal federalinių deklaracijų tvarką sandorių vertė pateikiama intervalais, o ne tiksliomis sumomis. Skelbiama, kad bendra prekybos apimtis siekė nuo maždaug 188 000 000 iki 641 000 000 eurų.

    JAV prezidentams nėra draudžiama prekiauti finansų rinkose, tačiau jie privalo atskleisti asmeninius sandorius ir interesus. Vis dėlto tokie duomenys tradiciškai kelia klausimų dėl interesų konflikto, ypač kai sprendimai gali turėti įtakos rinkoms ir konkretiems sektoriams.

    Pačiuose dokumentuose neįvardijama, ar sandorius inicijavo pats Donaldas Trumpas. Jo verslo ir turto valdymą viešai siejama su sūnumis Donaldu Trumpu jaunesniuoju ir Ericu Trumpu, o kai kuriose įrašuose minimas tarpininkų dalyvavimas.

    Didžiausi statymai į technologijas

    Didelė deklaruotų pirkimų dalis susijusi su Volstrito technologijų lyderiais ir įmonėmis, kurios rinkoje laikomos pagrindinėmis naudos gavėjomis iš DI plėtros. Tarp dažniausiai minimų vardų – „Nvidia“, „Microsoft“, „Broadcom“, „Amazon“ ir „Apple“.

    Atskiri pirkimai buvo deklaruojami kaip nuo 856 000 iki 4 270 000 eurų vertės sandoriai. Kitoje grupėje pirkimai, be kita ko, apėmė „Alphabet“, „AMD“, „Intel“ ir finansų sektoriaus žaidėjus, o jų deklaruojami intervalai dažnai siekė nuo 427 500 iki 856 000 eurų.

    Taip pat nurodyta šimtai pardavimo sandorių, kurių dalis pateko į gerokai didesnius intervalus. Kai kurių pardavimų vertė deklaruota iki maždaug 21 370 000 eurų, kas rodo itin aktyvų portfelio valdymą.

    Pelno rodikliai ir kovo kritimo pirkimai

    Publikacijoje teigiama, kad, vertinant pagal tuo metu deklaruotas kainas ir prielaidą, jog portfelis iš esmės išliko panašus po kovo pabaigos, reikšminga dalis pozicijų buvo pelningos. Kai kuriuose paminėtuose emitentuose pelnas galėjo viršyti 100 proc.

    Dokumentų datos leidžia spręsti, kad dalis pirkimų sutapo su kovo mėnesio rinkos smukimu, siejamu su geopolitinės įtampos šuoliu ir kariniu konfliktu Irane. Tuo laikotarpiu „S&P 500“ buvo smukęs daugiau nei 8 proc., o vėliau atšoko iki naujų aukštumų.

    Tokios strategijos, kai perkama kritimo metu, rinkose yra įprastos, tačiau pareigūnų atveju jos dažnai vertinamos per papildomą skaidrumo prizmę. Dėl to šis atskleidimas sustiprino diskusijas apie tai, ar aukščiausiems JAV pareigūnams turėtų būti taikomi griežtesni apribojimai.

    Stiprėja spaudimas riboti prekybą

    JAV Kongrese tuo pat metu tęsiasi dvišalės pastangos priimti įstatymus, kurie apribotų viešųjų pareigūnų prekybą individualiomis akcijomis. Viena ryškiausių iniciatyvų yra Restore Trust in Congress Act, kuri siūlo draudimą Kongreso nariams, jų sutuoktiniams ir išlaikomiems vaikams.

    Senate taip pat svarstomi panašūs projektai, o atskirose diskusijose keliama mintis apribojimus taikyti ne tik Kongresui, bet ir prezidentui bei viceprezidentui. Politinis sutarimas išlieka sudėtingas, nes ginčijamasi, ar turėtų būti reikalaujama visiškai atsisakyti turimų akcijų, ar pakaktų uždrausti naujus pirkimus.

    Didelė visuomenės parama griežtesnėms taisyklėms spaudimą didina, tačiau iki šiol išsamaus draudimo priimti nepavyko. D. Trumpo deklaracija, dėl masto ir detalių, tikėtina, taps dar vienu argumentu tiems, kurie ragina aiškiau atskirti politinę galią nuo asmeninių investicijų sprendimų.

  • Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Ataskaita: tūkstančiai sandorių per 3 mėnesius

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktos finansinių sandorių deklaracijos atskleidė itin aktyvią prekybą vertybiniais popieriais 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 atskirų sandorių, o kiekvieno jų vertė pateikiama rėžiais, o ne tiksliomis sumomis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendra visų šių operacijų vertė vertinama maždaug nuo 200 mln. iki 700 mln. eurų. Didžiausia pirkimų ir pardavimų dalis buvo susijusi su technologijų sektoriumi.

    Kur investuota: „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“

    Dokumentuose matyti stambūs sandoriai su tokių technologijų bendrovių vertybiniais popieriais kaip „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“. Tarp reikšmingesnių taip pat minimos „ServiceNow“, „Adobe“, „Oracle“, „Broadcom“, „Texas Instruments“ ir „Dell“.

    Dalis operacijų pateko į vadinamąjį didelės vertės intervalą, kai vieno sandorio suma siekė nuo maždaug 1 mln. iki 5 mln. eurų. Kai kurie pardavimai, vertinami dar didesniais rėžiais, taip pat buvo susiję su technologijų bendrovėmis.

    Sutapimai su naujienomis ir skaidrumo klausimai

    Dalis sandorių laiko prasme sutapo su reikšmingomis žiniomis apie bendroves, kurių vertybiniai popieriai buvo perkami ar parduodami. Toks sutapimas savaime neįrodo pažeidimų, tačiau sustiprina visuomenės dėmesį interesų konflikto ir skaidrumo temoms.

    Pačiose deklaracijose nenurodoma, ar prezidentas sandorius inicijavo asmeniškai. Kai kurie įrašai pažymėti kaip nepageidauti, tačiau viešoje medžiagoje nepaaiškinama, ką tiksliai reiškia toks statusas ir kaip jis taikomas praktikoje.

    Administracijos pozicija ir galiojančios taisyklės

    Baltųjų rūmų atstovas viešame komentare teigė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo fonde, kurį valdo jo vaikai. Administracija pabrėžė, kad interesų konflikto nėra.

    JAV prezidentams nėra draudžiama turėti akcijų ar jomis prekiauti einant pareigas, tačiau taikomi deklaravimo reikalavimai. Šios formos paprastai apima sandorius, viršijančius nustatytą ribą, o dalis turto kategorijų, pavyzdžiui, tam tikri fondai ar JAV iždo priemonės, gali būti nedeklaruojamos atskirų sandorių lygiu.

  • VTEK: Zarasų vicemerė Aurelija Trimonytė supainiojo interesus atstovaudama savo įstaigai

    Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės 12 dieną konstatavo, kad Zarasų rajono vicemerė Aurelija Trimonytė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. VTEK sprendimu, eidama vicemerės pareigas ji savivaldybėje atstovavo savo pačios įsteigtai viešajai įstaigai.

    Tyrimo duomenimis, Aurelija Trimonytė yra viešosios įstaigos „Sprendimų centras“ steigėja ir dalininkė. 2025 metais balandžio 2 dieną ir gegužės 8 dieną ji „Sprendimų centro“ vardu pateikė Zarasų rajono savivaldybei paraiškas dėl finansavimo skyrimo.

    VTEK taip pat nurodė, kad vėliau vicemerė pateikė ir finansavimą gavusio projekto „Tobulėjame kartu“ ataskaitas. Komisijos vertinimu, tokie veiksmai reiškė atstovavimą juridiniam asmeniui institucijoje, kurioje ji eina pareigas, todėl tai laikyta įstatymo pažeidimu.

    Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas draudžia valstybės politikams ir pareigūnams atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims bei ginti jų interesus savo institucijoje. Ši nuostata skirta užkirsti kelią situacijoms, kai asmens ryšiai su organizacijomis gali daryti įtaką sprendimams dėl paramos, sutarčių ar kitų savivaldybės skiriamų išteklių.

    Komisija pranešė, kad tyrimas pradėtas gavus pranešimą. VTEK sprendimai dėl interesų konflikto paprastai tampa pagrindu savivaldybėms peržiūrėti vidines procedūras, o pareigūnams primena pareigą nusišalinti ir nedalyvauti procesuose, susijusiuose su jų privačiais ryšiais.