Europos Komisija vertina naujų ES masto mokesčių paketą, kuris galėtų tapti papildomu ilgalaikio 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžeto finansavimo šaltiniu. Preliminariais Komisijos skaičiavimais, apmokestinus skaitmenines paslaugas, internetinius lošimus ir kriptoturtą, į biudžetą kasmet galėtų papildomai įplaukti beveik 11 mlrd. eurų.
Šie pasiūlymai svarstomi derybų dėl vadinamųjų nuosavų išteklių kontekste, nes ES biudžetą tradiciškai daugiausia sudaro valstybių narių įnašai ir keli bendri pajamų šaltiniai. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų priemonių sudėtinga suderinti ambicingesnes išlaidas su augančiais įsipareigojimais, įskaitant skolos už Next Generation EU grąžinimą.
Internetinių lošimų mokestis
Didžiausio pirminio palaikymo tarp valstybių narių, kaip teigiama derybų fone, sulaukia internetinių lošimų apmokestinimo idėja. Komisija skaičiuoja, kad 3 proc. mokestis nuo internetinių lošimų sektoriaus grynosios apyvartos 2028–2034 metų laikotarpiu vidutiniškai galėtų generuoti apie 1,9 mlrd. eurų per metus.
Komisija kartu pripažįsta, kad ES nėra vienodo lošimų apibrėžimo ir suderintos apmokestinimo sistemos, todėl konkreti konstrukcija būtų politiškai ir teisiškai jautri. Mokestis galėtų būti siejamas su operatorių maržomis ar pajamomis iš lošimų veiklos, o kai kuriais modeliais būtų numatoma netiesioginė našta žaidėjams, pavyzdžiui, pagal jų aktyvumą.
Skaitmeninių paslaugų mokestis
Skaitmeninių paslaugų mokesčio atveju Komisija vertina apie 5 mlrd. eurų metinių įplaukų potencialą. Skaičiavimas remiasi 2024 metų duomenimis iš valstybių, kurios jau taiko skaitmeninių paslaugų mokesčius, ir daro prielaidą, kad ES lygmens sprendimas galėtų perimti panašią logiką.
Vienas svarbiausių klausimų būtų apmokestinimo bazė ir slenksčiai, nuo kurių mokestis būtų taikomas. Komisijos aptariamas modelis numato 3 proc. tarifą nuo grynosios apyvartos, gautos iš skaitmeninės reklamos, tarpininkavimo paslaugų ir vartotojų duomenų monetizavimo, taikant jį tik didelėms grupėms, kurių pasaulinė apyvarta viršytų 750 mln. eurų.
Kriptoturto apmokestinimas
Neapibrėžčiausia dalis, pasak Komisijos, yra kriptoturto apmokestinimas, nes rinkos apimtys smarkiai svyruoja, o vartotojų geografinės vietos nustatymas gali būti komplikuotas. Komisija aptaria du pagrindinius kelius: mokestį nuo sandorių apimties per tam tikrą laikotarpį arba kapitalo prieaugio mokestį, kuris pakeistų ar papildytų nacionalines schemas.
Vertinant sandorių mokestį, Komisijos dokumente minima prielaida apie 0,1 proc. tarifą nuo sandorių vertės, o metinės įplaukos galėtų siekti apie 3–4 mlrd. eurų. Kapitalo prieaugio mokesčio scenarijus, paremtas senesniais duomenimis, vertinamas atsargiau: maždaug 1–2,4 mlrd. eurų per metus.
Kodėl tai svarbu 2028–2034 metų biudžetui?
ES septynerių metų biudžetas apibrėžia ilgalaikes politines kryptis ir realias finansines galimybes, todėl nuosavų išteklių klausimas tampa centriniu derybų tašku. Komisija siekia suderinti konkurencingumo didinimą, investicijas į strategines sritis ir išorės politikos finansavimą su tuo, kad dalį biudžeto vis labiau veikia ankstesni įsipareigojimai, įskaitant bendro skolinimosi priemonės grąžinimą.
Kartu būtina politinė sąlyga išlieka vienbalsiškumas: biudžeto sprendimams ir naujiems nuosaviems ištekliams reikalingas visų valstybių narių pritarimas. Todėl net ir palyginti aiškiai atrodančios priemonės gali strigti, o kompromiso paieškos, pagal dabartines projekcijas, turėtų intensyvėti iki 2026 metų pabaigos, kai tikimasi politinio susitarimo.
„Jei norime ambicingo biudžeto, turime judėti į priekį dėl nuosavų išteklių“, – sakė už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Piotras Serafinas.
Komisija pabrėžia, kad pateikti skaičiavimai yra ankstyvi ir konservatyvūs, nes paremti 2025 metų kainomis ir prielaidomis apie rinkų raidą. Galutinės įplaukos priklausytų nuo pasirinktų apibrėžimų, tarifų, išimčių ir nuo to, kaip bus išspręsti surinkimo bei administravimo klausimai kiekvienoje valstybėje narėje.
