CP v2

Tag: Internetiniai sukčiai

  • DI grąžinimų sukčiai įsisiautėja: „Allegro“ ir „Vinted“ pardavėjai praranda prekes bei pinigus

    Dirbtinis intelektas e. prekyboje padeda pirkėjams greičiau rasti prekes ir pardavėjams efektyviau aptarnauti klientus. Tačiau vis dažniau jis naudojamas ir apgaulei, kai ginčams dėl pirkinių sukuriami įtikinami, bet suklastoti „įrodymai“.

    Pardavėjai socialiniuose tinkluose ir platformų bendruomenėse vis dažniau pasakoja apie atvejus, kai pirkėjas pateikia DI sugeneruotas nuotraukas ar vaizdus, esą prekė brokuota, apgadinta ar neatitinka aprašymo. Tokiu būdu inicijuojamas ginčas, prašoma kompensacijos ar viso grąžinimo, o prekė neretai lieka pas pirkėją.

    Kaip veikia refund fraud schema

    Dažniausiai sukčiavimo logika paprasta: pirkėjas nufotografuoja prekę arba siuntą ir vaizde dirbtiniu intelektu „prideda“ defektus, kurių realybėje nebuvo. Pavyzdžiui, drabužiuose ar batuose atsiranda „skylės“, o ant pakuotės „matomi“ pažeidimai.

    Toliau sekantis žingsnis – pretenzija ir reikalavimas grąžinti pinigus. Pardavėjai pabrėžia, kad ginčų metu platformos dažnai remiasi pirkėjo pateikta vizualine medžiaga, todėl įrodinėjimo našta tenka būtent pardavėjui.

    Šis modelis tarptautinėje praktikoje vadinamas refund fraud – kai siekiama atgauti pinigus už geros būklės prekę. DI įrankiai tokį sukčiavimą padaro pigesnį, greitesnį ir sunkiau atsekamą, nes „įrodymai“ atrodo realistiškai.

    Auga nusiskundimų mastas

    Viešojoje erdvėje matyti, kad problema nėra pavienė – daugėja diskusijų grupių, kuriose pardavėjai dalijasi patirtimi ir prašo patarimų, kaip reaguoti į pretenzijas. Tokiose bendruomenėse kasdien atsiranda naujų istorijų apie ginčus, kuriuose pirkėjas pateikia tariamus defektus.

    Pačios platformos akcentuoja, kad vizualinis vaizdų „pagerinimas“ ne visada yra draudžiamas, jei jis nekeičia realių prekės savybių ir atitinka taisykles. Tačiau klaidinančios ar apgaulingos DI manipuliacijos, ypač ginčuose, vertinamos kaip taisyklių pažeidimas.

    „Kai kurie įrankiai gali būti naudojami parodyti drabužio prigludimą, pašalinti foną ar apsaugoti asmens duomenis, nekeičiant tikros prekės išvaizdos“, – teigiama platformos pozicijoje.

    Platformos taip pat pabrėžia, kad suklastotų įrodymų pateikimas ginčų metu yra draudžiamas ir traktuojamas rimtai. Vis dėlto pardavėjai pastebi, jog praktikoje ginčų sprendimai gali užtrukti, o žala patiriama iš karto.

    Kaip pardavėjams apsisaugoti?

    Kibernetinio saugumo specialistai pataria kaupti įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą. Viena veiksmingiausių priemonių – vaizdo įrašas, kuriame matomas prekės patikrinimas ir pakavimo procesas, įskaitant siuntos užklijavimą bei lipdukų uždėjimą.

    Taip pat rekomenduojama fiksuoti identifikatorius, jei prekė juos turi, pavyzdžiui, serijos numerius ar kitus unikalius žymėjimus. Papildomai verta archyvuoti originalias nuotraukas ir vaizdo failus su techniniais metaduomenimis, kad vėliau būtų lengviau įrodyti, kada ir kuo buvo fotografuota.

    Pardavėjai vis dažniau naudoja ir prevencinius sprendimus, pavyzdžiui, ant siuntų deda žymas, jog pakuojama stebint vaizdo stebėjimui. Kai DI klastotės plika akimi nepastebimos, galima pasitelkti aptikimo sistemas, tačiau jos dažnai pateikia tik tikimybinius signalus, o ne galutinį įrodymą.

    Teisinė pusė ir atsakomybė

    Teisininkai primena, kad sąmoningas pardavėjo klaidinimas siekiant finansinės naudos gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Atsakomybė gali kilti ir už manipuliavimą skaitmeniniais duomenimis, ypač jei klastojami „įrodymai“ ir jie naudojami pinigų išviliojimui.

    Ekspertai prognozuoja, kad DI įrankiams tobulėjant bandymų piktnaudžiauti grąžinimais tik daugės. Kol kas aiškaus sisteminio sprendimo trūksta, todėl didžioji dalis prevencijos tenka patiems pardavėjams ir platformų ginčų mechanizmams.

  • „Meta“ ignoravo Seimo komisiją dėl sukčiavimo reklamų: UOKiK kalba apie daugybę pažeidimų

    Lenkijos Seimo Skaitmeninimo komisijos specialiame posėdyje, skirtame internetinių sukčių reklamai socialiniuose tinkluose, „Meta“ atstovai nepasirodė. Posėdyje politikai ir ekspertai aptarė, kaip platformose plinta apgaulingi skelbimai ir kokių priemonių reikia, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti.

    Komisijos vadovas Bartłomiej Pejo buvo pakvietęs „Meta“ vadovus ir politikos komandą, kad šie atsakytų į klausimus dėl reagavimo į pranešimus apie apgavystes. Vis dėlto nė vienas pakviestas asmuo neatvyko, o bendrovės atstovai nurodė, kad šį klausimą esą tikslingiau nagrinėti ekspertiniuose formatuose.

    Vyriausybė: moderavimas dažnai neveikia

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski posėdyje teigė, kad nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, tarp jų CERT Polska ir NASK, analizuoja skundus bei incidentus ir mato, jog platformų moderavimo mechanizmai realybėje dažnai nesustabdo sukčių. Jo teigimu, tai ypač matyti iš atvejų, kai, nepaisant pranešimų, dalis reklamų lieka aktyvios.

    Viceministras pabrėžė, kad iš platformų tikimasi vieno dalyko – laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformoms numatytos pareigos teikti institucijoms informaciją apie rizikas, reklamos veikimą ir taikomas priemones.

    UOKiK: nustatyta daug neatitikimų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė atlikusi aiškinamąjį tyrimą ir nustačiusi daug pažeidimų požymių. Pasak tarnybos atstovės Katarzyna Araczewska, problemos susijusios tiek su pranešimų apie galimai neteisėtą turinį nagrinėjimu, tiek su reklamos skaidrumu ir rizikų mažinimu.

    UOKiK akcentavo, kad dalis Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų Lenkijoje dar nėra pilnai perkelta į nacionalinę teisę, tačiau tarnyba rėmėsi jau galiojančiais įgaliojimais ir surinktą medžiagą perdavė Europos Komisijai. Tarnyba taip pat nurodė turinti teisę reikalauti iš įmonės informacijos, o jos nepateikimas gali užtraukti sankcijas.

    Skaičiai ir politinis spaudimas didėja

    Posėdyje aptarta ir nevyriausybinio sektoriaus analizė, kurioje keliamas klausimas, kokią dalį reklamos rinkos galėjo sudaryti apgaulingi skelbimai. Viešojoje erdvėje minėta, kad sukčiavimo reklamos galėjo generuoti reikšmingas pajamas, o tokios prielaidos didina spaudimą platformoms skaidrinti reklamos ekosistemą ir greičiau šalinti pavojingą turinį.

    Diskusijose taip pat skambėjo raginimai aktyviau taikyti Skaitmeninių paslaugų akto mechanizmus, įskaitant rizikų vertinimą, reklamos skaidrumo reikalavimus ir sankcijas už sisteminius pažeidimus. Lenkijos valdžia teigia toliau sieksianti, kad Europos Komisija spartintų tyrimus ir užtikrintų, jog baudos platformoms taptų realia atgrasymo priemone.

    Tuo metu „Meta“ pozicija išlieka gynybinė: bendrovė viešai tikina, kad diegia priemones kovai su apgavystėmis, tačiau kritikai sako matantys spragų tarp deklaruojamų veiksmų ir realių rezultatų. Situacija rodo, kad kova su sukčiavimo reklama Europoje vis labiau persikelia į reguliavimo ir atsakomybės lygmenį.

  • GTA 6 dar nepasirodė, o sukčiai jau medžioja fanus: šimtai domenų ir netikros „išankstinės“

    GTA 6 dar nepasirodė, o sukčiai jau medžioja fanus: šimtai domenų ir netikros „išankstinės“

    Iki „GTA 6“ pasirodymo dar liko laiko, tačiau kibernetiniai nusikaltėliai jau aktyviai ruošiasi pasinaudoti milžinišku žaidėjų susidomėjimu. Tyrėjų analizė rodo, kad internete masiškai registruojami su „GTA 6“ susiję domenai, o dalis jų kuriami kaip spąstai duomenims ir pinigams išvilioti.

    Per palyginti trumpą laiką užfiksuota daugiau nei 210 domenų, kurių pavadinimuose minima „GTA 6“, ir maždaug ketvirtadalis jų siejami su rizikinga veikla. Tokie puslapiai dažniausiai imituoja išankstinę prekybą, siūlo fiktyvius „beta“ raktus, tariamas dovanas ar „riboto laiko“ nuolaidas, o galiausiai nukreipia į apmokėjimus ar prašo prisijungimų.

    Registravimo tempas taip pat iškalbingas: domenų skaičius per mažiau nei mėnesį išaugo maždaug dvigubai. Jei dinamika nesikeis, iki oficialaus starto jų gali atsirasti keli šimtai ar net daugiau, o dalis šiandien dar neveikiančių svetainių gali būti įjungtos būtent tada, kai paieškose pasieks piką užklausos apie žaidimo išleidimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: sukčiai ypač taikosi į žmones, ieškančius neegzistuojančių žaidimo versijų. Nors „Rockstar Games“ yra pranešusi apie leidimą tik tam tikroms konsolėms, internete jau dabar ieškoma „nulaužtų“ kopijų, mobiliųjų failų ar tariamų parsisiuntimų, kurie tampa patogia terpė kenkėjiškoms programoms platinti.

    Dažniausi scenarijai kartojasi: vartotojas nuvedamas į puslapį, kuris atrodo kaip oficiali parduotuvė, prašoma suvesti kortelės duomenis arba prisijungti prie paskyros, o kartais pasiūloma parsisiųsti „instaliatorių“. Tokie failai gali įdiegti kenkėjišką programinę įrangą, pavogti slaptažodžius, perimti paskyras ar atverti kelią finansiniams nuostoliams.

    Specialistai pataria informaciją apie „GTA 6“ sekti tik oficialiuose kanaluose, o pirkimus atlikti tik patikrintose konsolių parduotuvėse ar patikimų platintojų platformose. Įtarimą turėtų kelti bet koks pažadas apie „ankstyvą prieigą“, „beta“ registraciją ar parsisiuntimą iš nežinomo puslapio, ypač kai prašoma apmokėjimo ar asmens duomenų.

  • GTA 6 karštinė vilioja sukčius: jau atsirado netikros išankstinės prekybos svetainės

    GTA 6 karštinė vilioja sukčius: jau atsirado netikros išankstinės prekybos svetainės

    Artėjant „Rockstar Games“ kuriamo GTA 6 pasirodymui, internete daugėja bandymų pasipelnyti iš žaidėjų nekantrumo. Kibernetiniai sukčiai kuria fiktyvias išankstinės prekybos svetaines ir skleidžia klaidinančius pasiūlymus, kad išviliotų pinigus ar mokėjimo duomenis.

    Problema ta, kad oficiali išankstinė prekyba daugeliu atvejų dar nėra paskelbta, tačiau socialiniuose tinkluose ir paieškos rezultatuose jau pasirodo nuorodos į puslapius, imituojančius žinomus elektronikos ar žaidimų parduotuvių dizainą. Tokiose svetainėse žaidimas pateikiamas kaip neva jau užsakomas, o pirkėjai skubinami riboto laiko pasiūlymais.

    Dažnas scenarijus yra prašymas sumokėti nedidelį depozitą, pavyzdžiui, apie 9 eurus, žadant likusią sumą nuskaityti tik išleidimo dieną. Iš tikrųjų tai būna apgaulė: pervedimas nukeliauja sukčiams, o pateikti kortelės duomenys gali būti panaudoti ir vėlesniems neteisėtiems nuskaitymams.

    Tokios schemos suaktyvėja visada, kai rinkoje laukiamas didelis pramogų produktas, nes emocinis fonas didina skubėjimą ir mažina budrumą. GTA 6 atvejis tam ypač palankus, nes žaidimas laikomas vienu labiausiai lauktų pastarųjų metų leidinių, o kiekviena naujiena apie datą ar kainą akimirksniu išplinta internete.

    Saugumo specialistai pataria išlikti skeptiškiems visiems pasiūlymams, kurie neateina iš oficialių leidėjo ar patikimų prekybininkų kanalų. Jei matote raginimą skubiai rezervuoti vietą, mokėti avansą ar prisijungti per neaiškią nuorodą, verta sustoti ir patikrinti, ar informacija sutampa su tuo, ką skelbia „Rockstar Games“ ir leidėjas „Take-Two Interactive“.

    Norint sumažinti riziką, svarbu neatidarinėti įtartinų nuorodų iš socialinių tinklų ar reklamų, o parduotuvės adresą suvesti ranka. Taip pat verta įvertinti, ar svetainė naudoja įprastus atsiskaitymo būdus, ar nėra keistų kalbos klaidų, neaiškių kontaktų, o mokėjimo lange neprašoma perteklinių duomenų, kurie nebūtini pirkimui.