Tag: Interneto ribojimai

  • Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Iranas: verslininkas mirė sulaikytas, kai aiškinosi brolio suėmimą dėl „Starlink“ įrangos

    Irane kilus naujai įtampai dėl interneto ribojimų, žmogaus teisių organizacijos skelbia apie 40-mečio verslininko Hesamo Alaeeddino mirtį, kai jis buvo sulaikytas saugumo pajėgų. Pranešama, kad vyras į institucijas atvyko siekdamas išsiaiškinti brolio, suimto dėl „Starlink“ įrangos, padėtį.

    Abdorrahman Boroumand Foundation teigimu, Hesamas Alaeeddinas sulaikymo metu buvo sumuštas, o patirti sužalojimai galėjo tapti mirties priežastimi. Organizacija taip pat nurodo, kad smurtas galėjo būti panaudotas ir prieš jo brolį, kuriam esą pareikšti įtarimai dėl palydovinio interneto įrangos naudojimo.

    „Jis atėjo pasiteirauti dėl brolio likimo, tačiau iš ten nebegrįžo gyvas“, – sakė žmogaus teisių organizacijos atstovas.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga: dėl ryšio sutrikimų ir informacijos kontrolės tarptautinės žiniasklaidos galimybės gauti patvirtinimus yra ribotos, o oficiali teisėsaugos ir teismų pozicija viešai aiškiai neįvardyta. Kai kuriuose nepatvirtintuose pranešimuose teigiama, kad kūnas šeimai buvo perduotas ir palaidotas praėjusios savaitės viduryje.

    Hesamas Alaeeddinas buvo žinomos Teherano šeimos narys, siejamas su „Alaeddin Mall“ prekybos centru, kuris anksčiau minėtas ir kaip vienas iš protestų židinių augant kainoms bei infliacijai. Šis kontekstas Irane išlieka jautrus, o bet kokie sulaikymai, susiję su protestais ar komunikacijos priemonėmis, paprastai sulaukia didelio visuomenės dėmesio.

    Pastaraisiais mėnesiais Iranas periodiškai riboja prieigą prie pasaulinio interneto, o tai skatina dalį gyventojų ieškoti alternatyvų, įskaitant palydovinį ryšį. Pranešimuose pabrėžiama, kad „Starlink“ įranga šalyje dažniausiai patenka neoficialiais kanalais ir yra prieinama tik nedidelei daliai gyventojų, tuo metu dauguma lieka be stabilaus ryšio.

    Irano pareigūnai anksčiau yra įspėję, kad „Starlink“ įrangos turėtojams ir naudotojams gali grėsti teisinė atsakomybė. Žmogaus teisių gynėjai sako, kad tokia praktika didina riziką savavališkiems sulaikymams ir smurtui, ypač kai visuomenėje auga įtampa dėl informacijos prieinamumo.

  • Kodėl ortodoksiniai žydai gyvena uždarose bendruomenėse: taisyklės, darbas ir interneto ribojimai

    Ortodoxinis judaizmas dažnai siejamas su griežtu religinių nuostatų laikymusi ir gyvenimu uždarose bendruomenėse. Vis dėlto ortodoksų pasaulis nėra vienalytis: jame yra skirtingų krypčių ir tradicijų, tačiau jas vienija įsitikinimas, kad Toros ir Halachos normos turi būti vykdomos kasdienėje buityje.

    Istorikai ortodoksinio judaizmo formavimąsi sieja su ankstyvaisiais naujaisiais laikais, kai dalis bendruomenių ėmė ypač akcentuoti tradicijų tęstinumą ir atsiribojimą nuo modernėjančios visuomenės. Šiandien ortodoksų grupės gali skirtis kalba, maldų tvarka, papročiais ir net politinėmis nuostatomis, tačiau jų gyvenimo ritmą dažniausiai lemia religiniai įsipareigojimai.

    Daugelyje ortodoksų bendruomenių didelė reikšmė teikiama religiniam mokymuisi, šeimos gyvenimui ir aiškiai lyčių vaidmenų atskirčiai. Vaikai neretai mokosi mokyklose su griežta disciplina, o berniukų ir mergaičių ugdymas gali būti organizuojamas atskirai.

    Apranga taip pat tampa tapatybės dalimi: kai kuriose bendruomenėse vyrai dėvi tradicinius juodus paltus, skrybėles, augina peisus. Tokia išvaizda dažnai padeda atpažinti bendruomenę ir pabrėžia jos norą laikytis nusistovėjusio gyvenimo būdo.

    Klausimas, kaip pragyvena uždarose bendruomenėse gyvenantys ortodoksai, dažnai kelia diskusijų, ypač Izraelyje, kur daliai religinių studentų taikomos įvairios paramos formos. Kai kuriose šeimose didesnę pajamų dalį uždirba moterys, o vyrai daugiau laiko skiria religiniams mokslams.

    Toks modelis ne visada užtikrina finansinį stabilumą, ypač didelėse šeimose, todėl dalis ortodoksų namų ūkių susiduria su didesne skurdo rizika. Šią situaciją skirtingai vertina ir pati visuomenė, ir politikai, o diskusijos dėl paramos, darbo rinkos ir švietimo reformų kartojasi ne vienerius metus.

    Dalies ortodoksų bendruomenių požiūriu, moderni žiniasklaida ir internetas gali kelti grėsmę tradiciniam gyvenimo būdui bei vertybėms. Dėl to kai kuriuose namuose atsisakoma televizoriaus, o internetas, jei būtinas darbui, gali būti naudojamas su papildomais filtrais ar ribojimais.

    Tokie sprendimai dažniausiai grindžiami siekiu apsaugoti vaikus ir šeimą nuo turinio, kuris laikomas nederamu, bei sumažinti išorės įtaką. Kritikai tai vertina kaip uždarumo stiprinimą, o bendruomenės atstovai pabrėžia, kad tai yra sąmoningas pasirinkimas, padedantis išlaikyti religinę discipliną.

    Ortodoksinių žydų gyvenimo būdas daugeliui atrodo radikaliai kitoks, tačiau jis remiasi aiškia vertybių sistema ir bendruomeniškumu. Suprasti šiuos skirtumus lengviau prisimenant, kad ortodoksų pasaulis nėra vientisas, o praktikos ir taisyklės gali skirtis priklausomai nuo krypties, šalies ir konkrečios bendruomenės.