CP v2

Tag: Interneto svetainės

  • Nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostus internete: kaip greitai rasti svarbiausią informaciją keleiviams

    Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą, kurioje bus aptariami Lietuvos oro uostai skaitmeninėje erdvėje. Organizatoriai pabrėžia, kad paskaita skirta visiems, norintiems geriau suprasti, kaip internete susirasti praktiškai reikalingą informaciją.

    Paskaitą ves Lietuvos oro uostų skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Joje bus pristatytos Lietuvos oro uostų interneto svetainės, jų turinys ir pagrindiniai sprendimai, padedantys vartotojams greitai orientuotis.

    Renginys vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o trukmė sieks apie 1,5 valandos. Dalyviams numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl paskaita pritaikyta ir klausos negalią turintiems žmonėms.

    Paskaitoje dėmesys bus skiriamas puslapių architektūrai ir navigacijai, kad būtų aiškiau, kaip informacija išdėstoma ir kodėl tai svarbu kasdieniam naudojimui. Taip pat bus praktiškai parodoma, kur rasti kritiškai svarbius duomenis, pavyzdžiui, skrydžių tvarkaraščius, parkavimo rezervacijos sprendimus ir kitą keleiviams aktualią informaciją.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti, tuomet ketvirtadienio rytą organizatoriai atsiųs priminimą. Registruojantis prašoma itin atidžiai įrašyti el. pašto adresą, nes įsivėlus klaidai pranešimas gali nepasiekti.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ arba stebėti tiesiogiai per „Youtube“. Organizatoriai taip pat nurodo, kad pažymėjimą apie dalyvavimą galima gauti, jei toks poreikis pažymimas registracijos anketoje, o jis paprastai atsiunčiamas per dvi savaites.

  • Nemokama nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostų svetaines: kur rasti svarbiausią informaciją

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostus skaitmeninėje erdvėje. Renginys skirtas visiems, kurie nori greičiau ir patikimiau rasti keleiviams svarbią informaciją internete.

    Paskaitą ves Lietuvos oro uostų Skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Jis pristatys, kaip struktūruotos Lietuvos oro uostų interneto svetainės, kuo skiriasi jų turinys ir kaip veikia pagrindinės skiltys, kurias dažniausiai naudoja keliaujantys.

    Pagrindinis dėmesys bus skiriamas praktiniams paieškos įgūdžiams: skrydžių tvarkaraščiams, parkavimo rezervacijoms ir kitai kritiškai svarbiai informacijai. Taip pat bus aptarta puslapių architektūra ir navigacija, kad reikalingi atsakymai būtų randami kuo mažiau paspaudimų.

    Nuotolinė paskaita vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys nemokamas, taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Dalyviams siūloma registruotis iš anksto, kad ketvirtadienio rytą būtų išsiųstas priminimas. Registruojantis svarbu tiksliai įrašyti el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Taip pat numatyta galimybė gauti dalyvavimo pažymėjimą: tai reikėtų pažymėti registracijos anketoje. Pažymėjimai planuojami išsiųsti per dvi savaites po paskaitos.

    Paskaitą bus galima stebėti per „Zoom“ ir tiesioginę transliaciją „Youtube“. Prisijungimo duomenys nurodyti organizatorių skelbime, o dalyviams rekomenduojama prisijungti keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų laiko pasiruošti ryšiui ir garsui.

  • Gestų kalba Marijampolėje: kaip savivaldybė didina prieinamumą ir ką tai reiškia gyventojams

    Marijampolės savivaldybė plečia gestų kalbos informacijos prieinamumą internete, kad klausos negalią turintys gyventojai svarbiausias žinias galėtų gauti jiems patogia forma. Tokie sprendimai tampa vis dažnesni viešajame sektoriuje, nes skaitmeninės paslaugos turi būti vienodai pasiekiamos visiems.

    Savivaldybių svetainėse gestų kalbos turinys dažniausiai pateikiamas vaizdo įrašais, kurie padeda suprasti pagrindinę informaciją apie paslaugas, kontaktus, dokumentų pateikimą ir kitus kasdienius klausimus. Tai ypač aktualu ten, kur anksčiau buvo remiamasi tik rašytiniu tekstu, ne visada patogiu žmonėms, kurių gimtoji kalba yra gestų kalba.

    Kas keičiasi gyventojams?

    Gyventojams tai reiškia paprastesnį savivaldybės paslaugų pasiekiamumą ir aiškesnę komunikaciją, kai reikia greitai rasti atsakymą ar susisiekti su administracija. Praktikoje gestų kalbos turinys prisideda prie didesnio savarankiškumo ir mažina situacijų, kai būtinas tarpininkas.

    Kartu tai padeda savivaldybei geriau atliepti prieinamumo reikalavimus ir gerinti naudotojų patirtį. Įprastai tokiose svetainėse taip pat pateikiama prieinamumo paraiška, kuri leidžia pranešti apie kliūtis ir paprašyti pritaikymų.

    Prieinamumas apima ne tik vaizdą

    Skaitmeninis prieinamumas nėra vien gestų kalbos vaizdo įrašai. Jis apima ir aiškią puslapių struktūrą, patogų naršymą klaviatūra, suprantamas formuluotes, tekstų alternatyvas bei suderinamumą su ekrano skaitytuvais.

    Ne mažiau svarbi tema yra trečiųjų šalių turinys, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformų įskiepiai. Jie gali turėti įtakos privatumo nustatymams ir slapukų valdymui, todėl institucijos vis dažniau atskirai informuoja, kokie slapukai naudojami ir ką reiškia jų pasirinkimas.

    Kodėl tai tampa standartu?

    Viešasis sektorius vis labiau orientuojasi į paslaugų prieinamumą kaip į kokybės kriterijų, o ne papildomą funkciją. Augant skaitmeninių paslaugų apimtims, prieinamumo sprendimai tampa būtini, kad žmonės galėtų lygiaverčiai naudotis informacija ir paslaugomis.

    Marijampolės pavyzdys rodo kryptį, kuri svarbi ne tik vienai savivaldybei. Kuo daugiau oficialios informacijos pateikiama suprantamomis, skirtingiems poreikiams pritaikytomis formomis, tuo mažiau barjerų atsiranda kasdienėse situacijose.

  • Kas iš tiesų yra Igor T. Miecik: ką rodo „Focus“ tekstas ir kodėl tai gali būti ne autoriaus straipsnis

    Kas iš tiesų yra Igor T. Miecik: ką rodo „Focus“ tekstas ir kodėl tai gali būti ne autoriaus straipsnis

    Pateiktame fragmente „Igor T. Miecik“ atrodo kaip vardas ir pavardė, tačiau pats tekstas labiau primena portalo ar rubrikos aprašą, o ne konkretaus autoriaus publikaciją. Nurodoma „Focus na życie w dobrym stylu“ ir apibūdinama gyvenimo būdo tematika: sveikata, namai, kelionės, kultūra ir santykiai.

    Svarbus požymis yra struktūra ir formuluotės: tai skamba kaip redakcinis pristatymas, kuriuo portalo skiltis paaiškina, apie ką bus rašoma kasdien. Tokie tekstai dažnai naudojami kaip kategorijos antraštė, reklaminis „apie“ įrašas arba automatiškai generuojamas puslapio aprašymas, o ne naujienų straipsnis su faktine įvykių seka.

    Kita užuomina – autorių teisių eilutė „© 2026 focus.pl. Visos teisės saugomos.“ Ji paprastai rodoma puslapio apačioje (angl. footer) ir nėra susijusi su vieno autoriaus turiniu. Dėl to tikėtina, kad nuskaitytas fragmentas apėmė ir puslapio šablono dalį, o ne vien tik redakcinį tekstą.

    Jei „Igor T. Miecik“ iš tiesų yra autorius, patikimiausias būdas tai patvirtinti – ieškoti atskiro autoriaus profilio puslapio su biografija, publikacijų sąrašu ir redakcijos kontaktais. Taip pat verta patikrinti, ar vardas nėra priskirtas kaip puslapio pavadinimas dėl techninės klaidos, pavyzdžiui, neteisingai nuskaityto metaduomenų lauko.

    Turinio kokybės ir patikimumo požiūriu (Google News, Search ir Discover) tokie aprašomieji tekstai laikomi mažos naujieninės vertės, nes nepateikia faktų, datų, šaltinių ar aiškios naujienos. Publikacijai naujienų portale reikėtų konkretaus įvykio, aktualumo konteksto, aiškiai įvardytų temų ir redakcinių standartų atitinkančios struktūros.

  • Biržuose startavo smulkiojo verslo finansavimas: kam kompensuos iki 2 000 eurų ir iki kada teikti paraiškas

    Biržuose startavo smulkiojo verslo finansavimas: kam kompensuos iki 2 000 eurų ir iki kada teikti paraiškas

    Biržų rajono savivaldybės administracija kviečia Biržų rajone veikiančias labai mažas ir mažas įmones, verslininkus bei smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijas teikti paraiškas daliniam finansavimui iš Smulkiojo verslo plėtros programos. Parama skirta realioms, jau patirtoms išlaidoms, kurios padeda auginti veiklą, modernizuoti procesus ir didinti matomumą rinkoje.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 29 dienos imtinai. Kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos nuo 2025 metais balandžio 1 dienos iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, todėl aktualu iš anksto susirinkti sąskaitas, sutartis ir kitus finansinius dokumentus.

    Ką galima kompensuoti?

    Programoje numatyta dalinai kompensuoti dalyvavimo parodose išlaidas, kai įmonė pristato savo produkciją ar paslaugas. Tokiu atveju gali būti dengiami registracijos mokesčiai, parodos ploto nuoma, stendo dizaino parengimas bei įrangos nuoma.

    Mažoms ir labai mažoms įmonėms bei verslininkams ši kompensacija gali siekti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, bet ne daugiau kaip 500 eurų. Smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijoms riba didesnė ir gali siekti iki 2 000 eurų, taip pat iki 80 proc. tinkamų išlaidų.

    Numatytas ir darbuotojų konsultavimo bei mokymo finansavimas, kai mokymai tiesiogiai susiję su vykdoma arba planuojama nauja veikla. Šiai priemonei taikoma iki 50 proc. patirtų išlaidų kompensacija, bet ne daugiau kaip 300 eurų.

    Atskira kryptis skirta naujų įmonių steigimo išlaidoms, kai dengiami su steigimo procedūromis susiję mokesčiai ir dokumentų parengimas. Maksimali kompensacija šiuo atveju siekia iki 100 eurų, todėl tai gali būti praktiška pagalba pradedantiesiems.

    Technologijos, svetainės ir reklama

    Verslui, planuojančiam skaitmenizuoti procesus, aktuali priemonė, skirta naujų technologijų ir informacinių sprendinių diegimui bei procesų reorganizavimui. Tarp pavyzdžių minimi išmanieji kasos aparatai su i.EKA pritaikytu saugos moduliu, taip pat programinės įrangos įsigijimas ar nuoma.

    Kasos aparatų su i.EKA sprendimais įsigijimo išlaidų kompensavimas numatytas labai mažoms įmonėms ir verslininkams, kurie turi ne daugiau kaip 5 darbuotojus, o metinė apyvarta neviršija 100 000 eurų. Maksimali parama gali siekti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų vienam gavėjui.

    Programoje taip pat numatyta parama interneto svetainės, elektroninės parduotuvės ar mobilios programėlės sprendimams, įskaitant dizainą ir techninį funkcionalumą. Šiai krypčiai taikoma iki 80 proc. kompensacija, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų vienam paramos gavėjui.

    Matomumui didinti galima prašyti kompensuoti reklamos priemones, tokias kaip lankstinukai, stendai, iškabos, reklama paieškos sistemose ar internete. Maksimali kompensacija ir čia siekia iki 80 proc. tinkamų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų.

    Parama pradedantiems ir svarbūs formalumai

    Dar viena priemonė skirta labai mažoms įmonėms ir verslininkams, kurie pirmą kartą pradėjo verslą ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių nuo paraiškos teikimo datos ir neturi samdomų darbuotojų. Tokiu atveju gali būti kompensuojamos įsigytos darbo priemonės ir įranga, taip pat programinė įranga.

    Maksimali kompensacija šiai priemonei siekia iki 1 000 eurų vienam gavėjui. Jei paraišką teikia neįgalus asmuo, gali būti kompensuojama iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o kitiems pareiškėjams taikoma iki 50 proc. riba, išlaikant tą pačią maksimalią sumą.

    Paraiškos turi būti pildomos kompiuteriu ir lietuvių kalba, o pateikiant dokumentus užsienio kalba būtina pridėti vertimą. Priklausomai nuo pareiškėjo statuso gali būti prašoma finansinių dokumentų, pavyzdžiui, metinės finansinės atskaitomybės ar pajamų deklaracijų.

    Paraiškas galima pateikti tiesiogiai Biržų rajono savivaldybės administracijai, siųsti registruota pašto siunta arba pateikti elektroniniu paštu, dokumentus pasirašius saugiu elektroniniu parašu. Dėl paraiškų teikimo ir reikalavimų detalesnę informaciją teikia Biržų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daina Kolomakienė.