Tag: Interpol

  • Kultūros savaitės gidas Europoje: ką verta pamatyti, išgirsti ir žiūrėti rugpjūčio pabaigoje

    Kultūros savaitės gidas Europoje: ką verta pamatyti, išgirsti ir žiūrėti rugpjūčio pabaigoje

    Vasara traukiasi, premjeros tik įsibėgėja

    Artėjant rugpjūčio pabaigai, Europos kultūrinis sezonas keičia ritmą: festivalių ir kelionių nuotaiką pamažu pakeičia galerijų atidarymai, kino premjeros ir nauji albumai. Tai metas, kai didieji miestai dar pilni turistų, bet kultūros kalendoriuje jau atsiranda daugiau rudeninių, ambicingesnių programų.

    Šią savaitę dėmesio centre atsiduria kelios kryptys: naujos parodos Skandinavijoje ir Beniliukse, plataus užmojo kino adaptacija, taip pat tęsinio sulaukusi mokslinės fantastikos drama bei sugrįžtantys postpanko vardai. Atrinkti akcentai tinka ir tiems, kurie ieško aiškaus plano savaitgaliui, ir tiems, kurie nori pasivyti svarbiausias premjeras namuose.

    Parodos ir renginiai, į kuriuos verta taikyti

    Osle Nacionalinis muziejus pristato parodą, skirtą norvegų portretistei Astai Nørregaard. XIX amžiaus pabaigoje ji išsiskyrė subtilia pastelinių tonų tapyba ir gebėjimu psichologiškai tiksliai perteikti žmogaus būseną, todėl jos kūryba šiandien vis dažniau peržiūrima iš naujo.

    Parodoje akcentuojamas ne tik jos indėlis į portreto žanrą, bet ir mažiau matyta kūrybos dalis: religiniai darbai bei dėmesys aprangos detalėms, padedantis suprasti to meto visuomenės skonį. Toks pasakojimas leidžia pamatyti, kaip vieno autoriaus darbai atveria platesnį Norvegijos kultūros modernėjimo kontekstą.

    Antverpene M HKA šiuolaikinio meno muziejus rengia belgų menininko Jürgeno Addierso parodą, kurios pavadinimas sąmoningai provokuoja kasdieniu neapibrėžtumu. Jo kūryboje persipina mišrios technikos, absurdiški koliažai ir instaliacijos, kur humoras tampa būdu kalbėti apie abejonę ir vidinį nestabilumą.

    Šiuolaikinio meno programose tokia laikysena pastaraisiais metais ryškėja vis dažniau: menininkai sąmoningai atsisako vieno aiškaus atsakymo ir kviečia žiūrovą būti bendrakūrėju. Dėl to tokios parodos dažnai palieka ne vien estetinį įspūdį, bet ir temą pokalbiui po apsilankymo.

    Kinas, serialai ir muzika: ryškiausi savaitės leidiniai

    Kino teatruose pasirodo Ridley Scotto režisuota filmo The Dog Stars adaptacija, paremta Peterio Hellerio romanu. Siužetas pasakoja apie pilotą, po viruso protrūkio bandantį išgyventi apleistame oro uoste, ir apie viltį, kurią netikėtai sužadina paslaptingas radijo signalas.

    Postapokaliptinis kinas šiandien vėl dažnai grįžta į didžiuosius ekranus, tačiau šio pasakojimo stiprybė slypi ne vien veiksme, o ir žmogiškame praradimo bei atsitiesimo motyve. Tokios istorijos paprastai suveikia kaip barometras neramiems laikams, kai auditorija ieško ne tik pramogos, bet ir emocinio atpažinimo.

    Serialų fronte ryškiausia premjera yra Dark Matter antrasis sezonas platformoje „Apple TV+“. Pasakojimas apie fiziką, atsidūrusį alternatyvioje realybėje, išnaudoja multivisatos idėją kaip metaforą pasirinkimams, tapatybei ir klausimui, kas nutinka, kai gyvenimas staiga pasisuka kitu keliu.

    Pastaraisiais metais „Apple TV+“ kryptingai investuoja į mokslinės fantastikos dramas, kuriose svarbūs ne tik efektai, bet ir psichologinė įtampa. Tokios serijos išlaiko žiūrovą ne vien dėl intrigų, bet ir dėl diskusijų vertų temų: atsakomybės, netekties, asmeninių sprendimų kainos.

    Muzikos naujienų sąraše išsiskiria amerikiečių postpanko grupės „Interpol“ naujas studijinis albumas This Mirror Weighs a Ton. Jame grupė išlaiko atpažįstamą melancholijos ir ritminio griežtumo balansą, tačiau kartu leidžia sau daugiau eksperimentų aranžuotėse ir atmosferoje.

    Rugpjūčio pabaigos leidiniai dažnai veikia kaip tiltas į rudeninį koncertų ir albumų sezoną, kai suaktyvėja turai ir pasirodo daugiausia naujų įrašų. Todėl tokie sugrįžimai kaip „Interpol“ neretai tampa ir indikatoriumi, kokios nuotaikos dominuos artimiausiuose mėnesiuose.

  • Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Atėnuose trečiadienį į teismą atvestas 26 metų vyras, įtariamas nužudęs britę, kurios kūnas rastas lagamine apleistame pastate Kypseli rajone. Graikijos policija skelbia, kad įtariamasis sulaikytas sekmadienį, o byla apima ne tik nužudymo, bet ir apiplėšimo bei su ginklais susijusius kaltinimus.

    Policijos duomenimis, lagamine rasto kūno savininkė buvo 38 metų Jungtinės Karalystės pilietė. Tyrėjai nurodo, kad palaikai aptikti liepos 18 dieną, o įtariamasis, anot pareigūnų, prisipažino padėjęs kūną į lagaminą ir jį nugabenęs į apleistas patalpas.

    Žiniasklaidoje moteris įvardijama kaip Elisabeth-Jane Ross iš Škotijos. Policija teigia, kad ji į Graikiją atvyko birželio 26 dieną, kurį laiką gyveno pažįstamo namuose Pirėjo apylinkėse, o liepos 10 dieną išvyko į nežinomą vietą platesniame Atėnų regione.

    Byloje svarbi detalė yra finansiniai pėdsakai. Policija tvirtina, kad vėlesnėmis dienomis įtariamasis naudojosi moters banko kortelėmis ir išsigrynino pinigų, todėl jam pareikšti kaltinimai apima ir apiplėšimą.

    Teisme vyras esą neneigė, kad kūną įdėjo į lagaminą, tačiau tikino moterį radęs jau mirusią. Tokia versija, anot pareigūnų, prieštarauja daliai surinktų duomenų, todėl tyrimas orientuotas į galimą tyčinę žmogžudystę ir įvykių seką iki kūno paslėpimo.

    Tapatybės nustatymas tapo atskiru iššūkiu, nes kūnas buvo pažengusio irimo būklės. Policija skelbia, kad, nepaisant sudėtingų aplinkos sąlygų, ekspertams pavyko išgauti tinkamus pirštų atspaudus, o identifikavimo procese talkino tarptautiniai partneriai.

    Graikijos pareigūnai nurodo, kad prie tyrimo prisidėjo Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra ir Škotijos policija, taip pat bendradarbiauta su tarptautiniais kanalais, siekiant patikrinti duomenis ir paspartinti identifikavimą. Teisinė proceso eiga priklausys nuo ekspertizių išvadų ir surinktų įrodymų, įskaitant finansinius bei skaitmeninius pėdsakus.

  • Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol smūgis nelegalioms vaistų prekyvietėms: konfiskuota 6,42 mln. dozių už 13,1 mln. eurų

    Interpol pranešė per koordinuotą tarptautinę operaciją konfiskavusi 6,42 mln. dozių suklastotų ir neregistruotų vaistų, kurių vertė siekia apie 13,1 mln. eurų. Veiksmai vienu metu vyko 90 šalių, o taikiniu tapo nelegali prekyba internetu ir neformalios tiekimo grandinės.

    Pasak Interpolo, tarp sulaikytų produktų buvo vaistai erekcijos sutrikimams gydyti, raminamieji, skausmą malšinantys preparatai, antibiotikai bei metimo rūkyti priemonės. Tokie siuntiniai dažnai platinami per internetines prekyvietes, socialinius tinklus ar uždaras grupes, kur pirkėjus vilioja mažesnė kaina ir greitas pristatymas.

    Interpol generalinis sekretorius Valdecy Urquiza pabrėžė, kad suklastoti vaistai nėra vien finansinis sukčiavimas, o tiesioginė grėsmė sveikatai.

    „Per internetines prekyvietes ir neformalias tiekimo grandines nusikaltėliai išnaudoja priežiūros spragas, taikosi į žmones, ieškančius greito ar pigesnio gydymo. Pasekmės gali būti labai sunkios ar net mirtinos“, – sakė Valdecy Urquiza.

    Daugiausia dozių, kaip nurodo Interpol, per operaciją perimta Jungtinėje Karalystėje, antroje vietoje atsidūrė Kolumbija, trečioje – Australija. Jungtinės Karalystės vaistų ir sveikatos produktų reguliavimo institucijos atstovas Andy Morlingas teigė, kad konfiskacijų mastas rodo išliekantį poreikį vaistams, įsigyjamiems už reguliuojamos tiekimo grandinės ribų.

    Operacijos metu pareigūnai taip pat nustatė daugiau nei 5 000 su nusikalstama veikla siejamų interneto svetainių, socialinių tinklų puslapių, kanalų ir automatizuotų paskyrų, kurios reklamavo ir pardavinėjo nelegalius preparatus. Tai atspindi tendenciją, kai prekyba persikelia į greitai kuriamus ir trumpai veikiančius kanalus, o reklama taikosi į konkrečias auditorijas.

    Klastotės prisidengia alternatyviu gydymu

    Interpol atkreipė dėmesį į ryškų nelegalių antiparazitinių vaistų augimą. Šie preparatai skirti parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti, tačiau vis dažniau internete jie pristatomi kaip alternatyva onkologinių ligų gydymui, nors sveikatos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad tokiems teiginiams trūksta mokslinių įrodymų.

    Pasak agentūros, tokie produktai neretai ženklinami kaip maisto papildai, o pirkėjams siūlomi kaip vadinamieji vėžio gydymo rinkiniai. Toks pateikimas palengvina prieigą ir padeda apeiti griežtesnę vaistų prekybos kontrolę.

    Auganti paklausa gyvenimo būdo vaistams

    Operacija parodė, kad išlieka didelė paklausa preparatams, siejamiems su išvaizda, sportiniais rezultatais ar greitais pokyčiais. Interpol duomenimis, dažniausiai konfiskuotas produktas buvo anaboliniai steroidai, o jų paklausą agentūra sieja su kultūrizmo ir sporto bendruomenėmis.

    Kita sparčiai auganti sritis – suklastoti svorio mažinimo GLP-1 grupės vaistai, kurie internete gali būti siūlomi už kelis eurus. Interpol perspėja, kad dalyje tokių produktų aptinkama sibutramino, Europos Sąjungoje uždraustos medžiagos dėl padidėjusios širdies smūgio ir insulto rizikos.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika perkant vaistus iš nelegalių šaltinių yra nežinoma sudėtis, neteisingos dozės, užterštumas ar visiškas veikliosios medžiagos nebuvimas. Institucijos ragina vaistus įsigyti tik iš legalių vaistinių ir patikrintų tiekėjų, o kilus įtarimams dėl įsigytų preparatų kreiptis į atsakingas priežiūros tarnybas.