CP v2

Tag: Interreg VI-A

  • Tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose: ką Utenos dvaras ir Preilių pilis žada dalyviams šią vasarą

    Utenoje ir Latvijos Preiliuose rengiama tarptautinė stovykla Mokslas dvaruose, skirta pažinti kultūros paveldą ir jo panaudojimą šiandienos turizme. Iniciatyva siejama su bendru Latvijos ir Lietuvos projektu, kuriuo siekiama aktualizuoti Preilių pilį ir Utenos dvarą kaip patrauklius lankytinus objektus.

    Stovykla organizuojama įgyvendinant projektą Preilių pilies ir Utenos dvaro istorinės kelio skaitmeninimas, siekiant skatinti turizmo paslaugų plėtrą kultūros paveldo objektuose Latvijoje ir Lietuvoje. Projektas įgyvendinamas pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą ir yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

    Skaitmeninimas keičia paveldą

    Kultūros paveldo objektų skaitmeninimas vis dažniau tampa ne tik archyvavimo, bet ir praktiniu turizmo įrankiu. Europos mastu daugėja projektų, kurie leidžia lankytojams patogiau planuoti maršrutus, gauti kontekstinę informaciją vietoje, o pačioms vietovėms kurti naujas paslaugas ir pritraukti platesnę auditoriją.

    Tokių iniciatyvų nauda dažniausiai matuojama ne vien lankytojų srautais, bet ir sezoniškumo mažinimu bei didesnėmis galimybėmis pristatyti mažiau žinomus regionus. Utenos dvaras ir Preilių pilis šiame kontekste tampa pavyzdžiu, kaip istorinis paveldas gali būti įtrauktas į šiuolaikišką, per sieną jungiantį turizmo pasakojimą.

    Ką reiškia tarptautinė stovykla?

    Organizatorių teigimu, tarptautinė stovykla numatyta kaip praktinė projekto dalis, kurioje dalyviai gali susipažinti su paveldo objektais, jų istorija ir šiuolaikinio pristatymo galimybėmis. Tokios stovyklos dažnai sujungia pažintinę programą su kūrybinėmis veiklomis, edukacija ir skaitmeniniais sprendimais.

    Tarptautinis formatas svarbus ir dėl to, kad Utenos bei Preilių objektus sieja bendra maršruto idėja, todėl dalyviams atsiveria platesnis regiono pažinimo kontekstas. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrų veiklų, patirčių mainų ir galimybę pamatyti, kaip panašūs paveldo objektai veikia skirtingose šalyse.

    Ko tikėtis dalyviams ir bendruomenėms?

    Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamos naudos vietos bendruomenėms, nes skatina domėtis savo krašto istorija ir kurti paslaugas, kurios išlieka ir pasibaigus projektui. Be to, jos gali sustiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, muziejų, turizmo informacijos centrų ir edukacinių įstaigų.

    Stovyklos detalės, atrankos sąlygos ir programa paprastai skelbiamos organizatorių kanaluose, todėl planuojantiems dalyvauti vertėtų sekti oficialius pranešimus. Akcentuojama, kad pagrindinis tikslas yra ne vien renginys, o ilgalaikis paveldo maršruto vystymas ir jo pritaikymas šiuolaikiniam lankytojui.

  • Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajonas gaus 156 tūkst. eurų potvynių rizikai mažinti: ką įsigys ir kada

    Pakruojo rajono savivaldybė užsitikrino finansavimą projektui, skirtam potvynių rizikos prevencijai ir greitesniam reagavimui į ekstremalias situacijas klimato kaitos kontekste. Sprendimas priimtas Bauskėje vykusiame 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos Stebėsenos komiteto posėdyje.

    Posėdyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė, kuri atstovauja Šiaulių regionui. Savivaldybė projekte dalyvaus partnerio teisėmis, o pati programa orientuota į bendras Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų iniciatyvas, apimančias infrastruktūrą, civilinę saugą ir gyventojų atsparumo didinimą.

    Kas patvirtinta ir kas dalyvaus

    Stebėsenos komitetas patvirtino 14 abiejų šalių pateiktų paraiškų finansavimą, kartu aptarė naujo finansavimo laikotarpio prioritetus. Posėdžio metu komiteto nariai susipažino ir su jau įgyvendintais pavyzdžiais, kur projektų lėšomis diegtos skaitmeninės turizmo technologijos bei įsigyta civilinei saugai reikalinga įranga.

    Pakruojo savivaldybė prisijungia prie projekto Flood response, kurio pilnas pavadinimas lietuviškai apibrėžia tikslą: potvynių rizikų prevencija ir reagavimo į ekstremalias situacijas stiprinimas klimato kaitos kontekste Latvijos ir Lietuvos pasienio regione. Projekto koordinatorius yra Žiemgalos planavimo regionas Latvijoje, o tarp partnerių taip pat yra Aizkrauklės, Jekabpilio, Jelgavos savivaldybės bei Biržų ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracijos.

    Kokią įrangą planuoja įsigyti Pakruojis

    Pagal projektą savivaldybės ir partneriai planuoja stiprinti civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, organizuoti bendras tarpvalstybines pratybas, mokymus gyventojams ir specialistams bei investuoti į reagavimo priemones. Tai ypač aktualu augant staigių liūčių, užtvankų apkrovų ir trumpalaikių potvynių rizikai, kai svarbus ne tik prognozavimas, bet ir techninės galimybės greitai išpumpuoti vandenį ar evakuoti žmones.

    Pakruojo rajone planuojama įsigyti naudotą gaisrinį automobilį, didelio našumo vandens siurblius, motorizuotą gelbėjimo valtį ir profesionalų vandens gelbėjimo droną. Tokia įranga gali padėti greičiau pasiekti užlietas teritorijas, efektyviau vykdyti gelbėjimo darbus vandenyje ir operatyviau įvertinti situaciją iš oro, kai privažiavimas prie vietos būna apsunkintas.

    Finansavimo dydžiai ir terminai

    Bendra projekto vertė viršija 911 000 eurų, o daugiau kaip 729 000 eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo finansavimas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos veikloms numatyta apie 156 000 eurų, iš kurių beveik 125 000 eurų sudarys paramos lėšos.

    Likusi dalis bus dengiama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, po maždaug 15 500 eurų iš kiekvieno šaltinio. Projektą planuojama įgyvendinti per 24 mėnesius, tad pirkimai ir mokymai turėtų vykti etapais, derinant juos su partneriais ir bendromis pratybomis pasienio regione.

  • Druskininkuose su Elko delegacija aptarti ekologiniai projektai: kas keisis tvarkant Alkos II tvenkinį

    Druskininkuose su Elko delegacija aptarti ekologiniai projektai: kas keisis tvarkant Alkos II tvenkinį

    Druskininkų savivaldybėje lankėsi Lenkijos Elko savivaldybės delegacija: vicemeras, Elko ekologinio švietimo centro atstovai ir savivaldybės specialistai. Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta bendriems aplinkosaugos projektams ir vandens telkinių būklės gerinimui.

    Vizitas vyko įgyvendinant INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos programos projektą Vanduo yra turtas: vandens telkinių būklės gerinimas. Projekto tikslas – praktiškai gerinti vandens telkinių būklę ir kartu stiprinti ekologinį švietimą, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai.

    Kas bus daroma prie Alkos II?

    Druskininkuose numatyta išvalyti Alkos II tvenkinį ir sutvarkyti šalia esantį taką. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai paprastai sprendžia ne tik estetikos, bet ir vandens kokybės, uždumblėjimo bei pakrančių būklės problemas.

    Alkos II tvenkinio tvarkymo darbai pradėti 2025 metais lapkritį, tačiau dėl aplinkosauginių apribojimų buvo sustabdyti. Nurodoma, kad vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymas draudžiamas nuo kovo 15 dienos iki birželio 30 dienos, todėl darbai bus tęsiami nuo liepos 1 dienos.

    Projekto lėšos ir finansavimas

    Bendra projekto vertė siekia 1,2 mln. eurų. Druskininkų savivaldybei numatyta daugiau kaip 812 000 eurų, iš jų 649 950 eurų – Europos Sąjungos lėšos.

    Tokio tipo finansavimas savivaldybėms leidžia vienu metu spręsti infrastruktūros, aplinkosaugos ir švietimo uždavinius. Vandens telkinių tvarkymas dažnai reikalauja ne tik techninių sprendimų, bet ir nuolatinės stebėsenos, todėl ES projektai paprastai apima ir mokymų, edukacijų ar tyrimų komponentą.

    Edukacijos ir bendradarbiavimas

    Delegaciją priėmė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir vicemeras Simonas Kazakevičius. Susitikimuose aptarta projekto darbų eiga ir galimos bendros iniciatyvos, susijusios su aplinkosauginiu švietimu bei tvariomis miestų praktikomis.

    Vizito metu svečiams pristatyta Druskininkų patirtis įgyvendinant ekologinius projektus, įskaitant Vijūnėlės tvenkinio vandens būklės gerinimą ir Vijūnėlės parko atnaujinimą. Taip pat paminėti sprendimai, kurie, savivaldybės vertinimu, prisideda prie mažesnės transporto taršos, tarp jų ir lynų keltuvo infrastruktūra.

    Elko delegacija lankėsi Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje, kur susipažino su ekologinio ugdymo veiklomis, mokinių atliekamais tyrimais ir Eko klasės veikla. Svečiai taip pat apsilankė Snow Arenoje ir Druskininkų jaunimo užimtumo centre, kur pristatytos tvarumo bei jaunimo įtraukties iniciatyvos.

    Numatyta, kad birželio mėnesį Druskininkų „Ryto“ gimnazijos mokiniams bus rengiami edukaciniai užsiėmimai vandens apsaugos ir ekologijos temomis. Mokiniai, naudodami iš projekto lėšų įsigytas vandens tyrimų priemones, tirs skirtingų vandens telkinių parametrus ir aptars rezultatų reikšmę kasdieniams aplinkosaugos sprendimams.

  • Varėnoje – mobili paroda Regioninės plėtros fortifikacija: ką atskleidžia pasienio fortų istorija

    Varėnoje – mobili paroda Regioninės plėtros fortifikacija: ką atskleidžia pasienio fortų istorija

    Nuo gegužės 12 dienos iki gegužės 24 dienos Senojoje Varėnoje, prie Turizmo ir verslumo ugdymo centro „Korys“, veikia mobili lauko paroda Regioninės plėtros fortifikacija. Ekspozicija kviečia pažvelgti, kaip gynybiniai įtvirtinimai ir aplink juos susiformavęs kraštovaizdis gali tapti turizmo traukos taškais.

    Paroda į Varėną atvyko po pristatymų Bojeno tvirtovėje Lenkijoje ir Kauno tvirtovės parke. Vėliau ji keliaus į Karo muziejaus parką Balstogėje, taip sujungdama skirtingus pasienio regiono karinio paveldo objektus į vieną pasakojimą.

    Kaip fortai virsta traukos objektais

    Ekspozicijoje akcentuojama, kad istoriniai fortifikacijos statiniai šiandien vis dažniau vertinami ne tik kaip praeities liudijimai, bet ir kaip regionų ekonominio gyvybingumo dalis. Atkurtos erdvės pritraukia lankytojus, sudaro sąlygas edukacijoms, o vietos verslams suteikia papildomų galimybių.

    Tokia kryptis dera su pastarųjų metų Europos kultūros paveldo politika, kurioje daug dėmesio skiriama tvariam pritaikymui, vietos bendruomenių įtraukimui ir kultūrinio turizmo kokybei. Praktikoje tai reiškia investicijas į lankytojų infrastruktūrą, interpretacijas, ekspozicijas ir skaitmeninius sprendimus.

    „FORT-UNION“ projekto darbai regione

    Paroda yra viena iš tarptautinio projekto „FORT-UNION“ veiklų. Projektas siekia suvienyti svarbiausius Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono gynybinius objektus, didinti jų žinomumą ir stiprinti bendrą turistinį maršrutą.

    Varėnos krašte, kaip nurodoma projekto veiklose, parengtas specialus leidinys apie vietos gynybinių įtvirtinimų infrastruktūrą. Kaune atgaivintas Kauno tvirtovės IV fortas, įrengiant ekspoziciją ir interaktyvų edukacinį kelią.

    Lenkijoje, Lėciuje, restauruotas Bojeno tvirtovės kaponierius Nr. 1 ir parengtas 3D modelis, o Balstogėje Karo muziejuje įrengtas multimedijos kambarys ir paroda, skirta Pirmajam pasauliniam karui. Taip pat sukurta projekto strategija ir bendras turistinis takas skaitmeninėje erdvėje.

    Finansavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal „Interreg VI-A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo 2021–2027 metais programą. Taip pat prisidedama vietos lygmens finansavimu, įskaitant Balstogės miesto biudžetą.

    Varėnoje paroda pristatoma kaip atvira, lengvai pasiekiama lauko ekspozicija, skirta tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Organizatoriai kviečia apsilankyti ir susipažinti su tuo, kaip fortifikacijos paveldas šiandien gali tapti praktine regioninės plėtros priemone.