CP v2

Tag: Interreg

  • Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio centre atidengė milžinišką piešinį: ant buvusio pašto sienos užkoduota krašto istorija

    Vilkaviškio miesto centre, J. Basanavičiaus aikštėje, pristatytas naujas didelio formato gatvės meno kūrinys, atsiradęs ant buvusio pašto pastato sienos. Piešinyje šiuolaikine menine kalba pasakojama Vilkaviškio krašto istorija, sujungiant skirtingų laikotarpių žmones, įvykius ir simbolius.

    Atidengime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, projekto įgyvendintojai, kūrinio autoriai ir miesto bendruomenės nariai. Renginyje akcentuota, kad naujas akcentas papildo miesto centro veidą ir kuria papildomą traukos tašką lankytojams.

    Kūrinį sukūrė gatvės meno kūrėjai Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas. Menininkai pasirinko sepijos atspalvių koloristiką, primenančią seną fotografiją, todėl istorinis pasakojimas organiškai įsilieja į aplinką ir pastato architektūrą.

    Monumentaliame piešinyje atgyja turgaus aikštės gyvenimas, matomi kasdienybės fragmentai, taip pat su kraštu siejamos asmenybės ir ženklai. Autoriai pabrėžia, kad tai nėra vieno konkretaus istorinio momento atkartojimas, o meninė interpretacija, paremtą tikrais faktais ir vietos tapatybės motyvais.

    „Naujasis kūrinys ne tik keičia miesto centro veidą, bet ir kviečia stabtelėti, įsižiūrėti bei iš naujo atrasti Vilkaviškio istoriją“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjunga

    Gatvės meno kūrinys sukurtas įgyvendinant projektą „Inovatyvus architektūros ir istorijos pažinimas Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje“ (LTPL00434). Jį Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras su partneriais vykdo pagal Interreg VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programą.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir skirtas stiprinti kultūrinį bei pažintinį turizmą pasienio regione. Tokie sprendimai, kai viešosios erdvės papildomos profesionaliu menu, pastaraisiais metais vis dažniau naudojami miestų atnaujinimui, vietos identitetui ir lankytojų srautams skatinti.

  • Legendinis garvežys Ty42-149 atgimsta: pradėti darbai, bet didžiausias iššūkis – pinigai

    Legendinis garvežys Ty42-149 atgimsta: pradėti darbai, bet didžiausias iššūkis – pinigai

    Lenkijoje pradėta istorinės reikšmės garvežio Ty42-149 restauracija. Tai vienas iš maždaug 150 šio tipo garvežių, pagamintų Lenkijoje pagal Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių Ty2, dar vadintos karo lokomotyvo, konstrukciją.

    Restauravimo tikslas ambicingas: ne tik sugrąžinti eksponatui pirminę išvaizdą, bet ir, jei leis techninė būklė, atkurti jo funkcionalumą. Specialistai pabrėžia, kad tokio amžiaus technikai tai reiškia ilgus darbus, brangias medžiagas ir retų detalių paiešką.

    Darbus ėmėsi muziejus Jarocine

    Darbus koordinuoja organizacija „Towarzystwo Kolei Wielkopolskiej – Muzeum Parowozownia Jarocin“, kaupianti ir prižiūrinti geležinkelio paveldą. Pirmieji etapai jau vyksta: valomos ir konservuojamos konstrukcijos dalys, tvarkomi elementai, kuriuos įmanoma įvertinti neatliekant viso išardymo.

    Pradinių darbų vaizdai rodo, kad restauracija prasideda nuo detalaus valymo, korozijos židinių identifikavimo ir paviršių paruošimo tolimesniam remontui. Praktikoje tai būtina, kad būtų galima realistiškai įvertinti, kas dar tinkama remontuoti, o ką teks gaminti iš naujo.

    Kodėl restauracija tokia brangi?

    Garvežio atnaujinimas paprastai apima ne vien išorę: reikia tikrinti katilo būklę, vamzdynus, vožtuvus, važiuoklės mazgus, stabdžių sistemą ir daugybę kitų komponentų. Net jei siekiama tik statinės ekspozicijos, būtinos saugos ir ilgaamžiškumo priemonės, o bandant atkurti judėjimą reikalavimai dar griežtesni.

    Didžiausias iššūkis dažnai tampa finansavimas. Restauravimas reikalauja ne tik kvalifikuotų meistrų, bet ir specializuotų paslaugų, kurių rinkoje mažėja, nes garo technika seniai nebėra kasdienė pramonės realybė.

    Ty42 istorija vėl atsiduria dėmesio centre

    Ty42 tipo garvežiai sukurti remiantis karo metų dokumentacija, kai konstrukcijos buvo optimizuojamos masinei gamybai ir paprastesnei priežiūrai. Toks paveldas šiandien vertinamas ne tik kaip technikos istorijos liudijimas, bet ir kaip edukacinis objektas, padedantis suprasti XX amžiaus transporto raidą.

    Ty42-149 restauracija vyksta platesniame kontekste: pastaruoju metu priimami sprendimai atnaujinti ir kitus šio tipo garvežius. Pavyzdžiui, atskirai minima Ty42-1 lokomotyvo restauracija, vykdoma kaip projekto „Kolej łączy kultury“ dalis pagal „Interreg“ Čekija–Lenkija programą, kuri bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

    Entuziastai ir muziejininkai tikisi, kad šie projektai padės išsaugoti ne tik metalą, bet ir gyvą geležinkelio istorijos pasakojimą. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks užtikrinti pakankamus finansinius ir techninius resursus ilgai, etapais vykdomai restauracijai.

  • Karo laikų garvežys atgims iš naujo: muziejus ieško rangovų unikaliam Ty42-1 remontui

    Karo laikų garvežys atgims iš naujo: muziejus ieško rangovų unikaliam Ty42-1 remontui

    Istorinis garvežys Ty42-1, priklausantis Silezijos geležinkelių muziejui Jaworzyno Śląska vietovėje, bus restauruojamas, kad vėl atgautų autentišką išvaizdą ir techninę būklę. Muziejus pradėjo rangovų paiešką darbams, kurie laikomi sudėtingais dėl amžiaus, specifinių mazgų ir ribotos dalių pasiūlos.

    Ty42-1 yra vienas iš nedaugelio išlikusių šio tipo garvežių Lenkijoje. Istoriškai šalyje buvo pagaminta 150 šios serijos vienetų, o veikiantys liko tik keli, todėl kiekvienas išsaugotas egzempliorius laikomas svarbia technikos paveldo dalimi.

    Remontas apims kritines dalis

    Planuojami darbai apims katilo ir peleninės mazgus, taip pat mašinisto kabinos elementus, kurie per dešimtmečius labiausiai nukenčia nuo korozijos ir mechaninio nusidėvėjimo. Rangovams teks ne tik atnaujinti konstrukcijas, bet ir užtikrinti, kad restauravimas atitiktų paveldo reikalavimus, išlaikant istorines detales.

    Numatyta sutvarkyti ir apsaugoti svarbias važiuoklės bei technines sistemas: ašis, guolius, elektros instaliaciją, tepimo įrangą ir kitus mechanizmus. Tik atlikus šiuos darbus bus galima pereiti prie išorės restauravimo, kad lokomotyvo paviršiai ir dažymas atitiktų originalų istorinį vaizdą.

    Projektas sieja paveldą ir turizmą

    Restauravimas yra platesnės iniciatyvos dalis, kuria siekiama sustiprinti geležinkelių paveldo pristatymą ir paskatinti turizmą Lenkijos ir Čekijos pasienio regionuose. Muziejus pabrėžia, kad atnaujintas eksponatas suteiks daugiau galimybių rengti edukacines programas ir gyvas demonstracijas lankytojams.

    „Įgyvendinę projektą ne tik išsaugosime vertingą technikos paminklą, bet ir sukursime naujų galimybių pristatyti geležinkelių paveldą gyventojams ir turistams abipus sienos“, – sakė muziejaus atstovai.

    Muziejus tikisi pasiūlymų sulaukti artimiausiu metu ir neatmeta, kad sutartis su vykdytojais galėtų būti pasirašyta dar šį mėnesį. Tokiu atveju darbų grafikas priklausys nuo technologinių terminų, ypač katilo ir važiuoklės mazgų atnaujinimo.

    Kodėl Ty42-1 vadinamas karo laikų mašina

    Ty42-1 buvo pagamintas 1945 metų pradžioje Chrzanów mieste veikusiame fabrike, remiantis anksčiau naudota Ty2 konstrukcija. Pastaroji Antrojo pasaulinio karo metais buvo kuriama kaip masinės gamybos, paprastesnės priežiūros garvežys, pritaikytas veikti prastesnės būklės geležinkelio linijose.

    Istoriškai ši konstrukcijų šeima buvo siejama su karo logistika okupuotose teritorijose, todėl viešojoje erdvėje prigijo apibūdinimas karo laikų lokomotyvas. Po karo reikšminga dalis tokių garvežių pateko į Lenkijos geležinkelių parką, o šiandien išlikę vienetai tampa vis retesniu pramonės istorijos liudijimu.

  • Šiaulių ir Liepojos „GREEN“ projektas: žalinimo planai, karščio bangų tyrimai ir kvietimas idėjoms

    Šiauliuose lankėsi projekto GREEN partneriai iš Liepojos savivaldybės, atvykę pasidalyti patirtimi ir gyvai susipažinti su mieste įgyvendintais žalinimo sprendimais. Svečius pasitiko Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda kartu su savivaldybės specialistais.

    Vizito metu daug dėmesio skirta dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms, kurios leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už viešųjų erdvių gerinimo idėjas. Aptarta, kaip tokie sprendimai prisideda prie patrauklesnės aplinkos kūrimo ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Latvijos delegacija apžiūrėjo Rėkyvos ežero pakrantę ir čia įgyvendintus bendruomenių projektus, skirtus gyvenamajai aplinkai gerinti. Taip pat aplankytas Dainų parkas, kuriame įrengta „Pump Track“ velotrasa, bei Juliaus Janonio gimnazija su mokinių iniciatyva įkurta „Žaliąja oaze“.

    Žalinimo ir apželdinimo sprendimai aptarti ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode, diskutuojant su čia dirbančiais specialistais. Vizito maršrute buvo ir Talkšos ežero pakrantė, kurioje vertintos žaliosios infrastruktūros galimybės.

    Ką numato GREEN projektas?

    GREEN projekto tikslas – stiprinti miestų atsparumą klimato kaitai, gerinant žaliųjų erdvių planavimą ir mažinant karščio bangų poveikį. Pastaraisiais metais karščio epizodai Baltijos regione fiksuojami vis dažniau, todėl savivaldybėms aktualu taikyti sprendimus, kurie padeda vėsinti urbanizuotas teritorijas.

    Šiuo metu rengiami Žalinimo planai Šiauliams ir Liepojai, kuriuose bus numatytos strateginės gairės žaliųjų erdvių plėtrai. Kartu bus atliekami karščio bangų tyrimai, o jų išvados integruojamos į planavimo dokumentus, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.

    Kur bus kuriamos naujos erdvės?

    Įgyvendinant Žalinimo planus abiejuose miestuose numatyta kurti naujas žaliąsias erdves, kurios prisidėtų prie vėsesnio mikroklimato, didesnės biologinės įvairovės ir patogesnės kasdienės rekreacijos. Šiauliuose viena iš planuojamų teritorijų – Architektų gatvės aplinka.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai apima medžių ir krūmų juostas, pavėsio zonas, lietaus vandens sulaikymo sprendimus ir želdynų jungtis, kurios mažina įkaitusių dangų dominavimą. Savivaldybės pabrėžia, kad žalinimas yra ne vien estetinis sprendimas, bet ir infrastruktūra, turinti apčiuopiamą naudą gyventojų savijautai.

    Kada laukti kvietimo gyventojams?

    Siekiant didesnio bendruomenių įtraukimo, bus rengiami konkursai vietinėms viešųjų erdvių žalinimo iniciatyvoms. Kiekviename mieste planuojama įgyvendinti tris daugiausia balsų surinkusias idėjas, o kvietimai teikti pasiūlymus gyventojus turėtų pasiekti šią vasarą.

    Projekto trukmė – dveji metai, o bendras biudžetas siekia 478 409,73 eurus. Iš jų 20 proc. sudaro pačių partnerių indėlis, o likusi dalis finansuojama pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pagrindinis partneris, o jai tenkanti projekto biudžeto dalis sudaro 277 193,16 eurus. Savivaldybė savo lėšomis prisideda 55 438,64 eurais.

    Projektas įgyvendinamas kaip iniciatyva Atsparios ir ekologiškos aplinkos kūrimas Šiauliuose ir Liepojoje, kurios trumpinys – GREEN, projekto numeris LL-00253. Programos tikslas – prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, stiprinant jų patrauklumą gyventi, mokytis, dirbti ir lankytis.

  • Šiauliuose nuo birželio 2 dienos naikins kanadinę rykštenę: darbai startuoja 4 bandomuosiuose plotuose

    Šiauliuose nuo birželio 2 dienos naikins kanadinę rykštenę: darbai startuoja 4 bandomuosiuose plotuose

    Šiaulių miesto savivaldybė nuo birželio 2 dienos pradeda kanadinės rykštenės naikinimo darbus keturiuose bandomuosiuose plotuose. Veiksmai vykdomi įgyvendinant projektą INVAGO pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Kanadinė rykštenė laikoma invazine augalų rūšimi, kuri greitai įsitvirtina tiek natūraliose, tiek urbanizuotose teritorijose. Ji sudaro tankius sąžalynus, kurie nustelbia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę ir ilgainiui pakeičia buveinių struktūrą.

    Kokie darbai bus atliekami?

    Darbus viešųjų pirkimų būdu vykdys UAB „Arbora LT“. Savivaldybė nurodo, kad bus taikomas priemonių derinys, orientuotas į augalo vegetacijos slopinimą ir atsinaujinimo mažinimą.

    Numatomi veiksmai apima sumedėjusios augalijos šalinimą, dirvos frezavimą ir kitas invazinių augalų kontrolės priemones. Po darbų teritorijose planuojama sėti žolių ir dobilų mišinį, kad greičiau atsigautų augalinė danga ir sumažėtų rykštenės sugrįžimo rizika.

    Kodėl to reikia miestui?

    Invazinių rūšių kontrolė laikoma viena svarbiausių priemonių saugant vietines ekosistemas, ypač ten, kur natūralios buveinės ribojasi su intensyvia žmogaus veikla. Savivaldybė pabrėžia, kad rykštenės plitimo stabdymas padeda išsaugoti vietinių augalų įvairovę ir gerina bendrą aplinkos kokybę.

    Darbus planuojama vykdyti iki rugsėjo mėnesio. Tikimasi, kad po suplanuotų priemonių kanadinė rykštenė šiose vietose nebeatsinaujins arba jos paplitimas reikšmingai sumažės, o sutvarkytos teritorijos taps patrauklesnės miestui.

  • Alytaus ir Suvalkų medikai stiprina taktinės medicinos pasirengimą: ką keis pasienyje?

    Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikai kartu su Suvalkų ligoninės bendruomene surengė bendrus taktinės medicinos įgūdžių mokymus. Juose daug dėmesio skirta veiksmams ekstremaliose situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o resursai gali būti riboti.

    Mokymus vedė Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai, akcentavę, kaip koordinuoti darbą masinių sužeidimų scenarijuose ir užtikrinti sklandų komandinį veikimą. Pasak organizatorių, pacientų srautų valdymas, triage principai ir saugi evakuacija tampa ypač svarbūs regionuose, kuriuose pagalbos teikimas gali apimti ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

    Ko mokėsi medikai?

    Praktinėse užduotyse aptarti taktinės medicinos pagrindai, sprendimų priėmimas kritiniu metu bei pirmoji pagalba sudėtingomis sąlygomis. Taip pat nagrinėta, kaip nustatyti prioritetus, organizuoti paciento perdavimą ir užtikrinti aiškią komunikaciją tarp skirtingų grandžių.

    Mokymų metu medikai atliko situacijų analizę ir aptarė alternatyvius sprendimo būdus, kurie praverčia, kai įprasta pagalbos grandinė patiria trikdžių. Toks pasirengimas, anot projekto partnerių, padeda sutarti dėl bendrų veiksmų standartų ir sumažina klaidų riziką, kai realiomis sąlygomis įtampa ir laiko spaudimas didžiausi.

    Tarpvalstybinio projekto dalis

    Mokymai yra bendros iniciatyvos, kurią įgyvendina Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Dr. Ludwiko Rydygierio Suvalkų vaivadijos ligoninė ir projekto socialiniai partneriai, dalis. Projekte dalyvauja ir Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė.

    Projektas vykdomas siekiant stiprinti pasienio regiono skubiosios medicinos pasirengimą ir užtikrinti, kad kritinėse situacijose veiktų aiškūs, suderinti ir praktikoje išbandyti algoritmai. Tokia kryptis atitinka platesnes Europos tendencijas, kai sveikatos sistemos atsparumas vis dažniau vertinamas per pasirengimo krizėms, logistikos ir tarpžinybinio bendradarbiavimo prizmę.

    Modernizuojama laboratorija

    Kartu su mokymais tęsiamas ir kitas projekto etapas Alytuje: baigiamas klinikinės diagnostinės laboratorijos remontas. Ligoninėje jau įrengti nauji analizatoriai, atnaujintos dangos, modernizuoti elektros ir IT tinklai, parengti vėdinimo sprendimai bei įrangos prijungimo taškai.

    Numatoma pajungti ir laboratorijos pneumatinių tyrimų siuntų stotelę, kuri bus sujungta su Priėmimo skyriaus ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus stotimis. Tikimasi, kad tai sutrumpins laiką nuo mėginio paėmimo iki atsakymo gavimo ir leis operatyviau priimti sprendimus dėl skubios pagalbos.

    Projektas finansuojamas pagal Interreg VI-A Lietuva–Lenkija programą, jo trukmė numatyta 24 mėnesiai. Bendras biudžetas siekia 1 999 023,75 eurų, iš jų Alytaus ligoninei tenka 694 260 eurų, o 555 408 eurų finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

  • Kretingos dvaro parke – edukacijos pradinukams: 369 mokiniai tyrinėjo senąsias medžių alėjas

    Kretingos dvaro parke surengtas edukacijų ciklas, kuriame dalyvavo 369 penkių Kretingos mokyklų 1–4 klasių mokiniai. Užsiėmimai vyko senosiose parko medžių alėjose, kur vaikai mokėsi pažinti gamtą per praktines užduotis.

    Edukacijos įgyvendintos pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Green Guardians – medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“. Lietuvos partnerio veiklas koordinavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos komanda.

    Ką vaikai sužinojo alėjose?

    Užsiėmimų metu pradinukai aiškinosi, kas yra medžių alėja ir kuo ji skiriasi nuo miško. Taip pat aptarė, kodėl alėjos svarbios ne tik kraštovaizdžiui ar paveldui, bet ir biologinei įvairovei, nes jos gali tapti buveinėmis bei migracijos koridoriais įvairioms rūšims.

    Praktinėje dalyje mokiniai tyrinėjo skirtingų medžių lapus, mokėsi atpažinti rūšis pagal požymius. Vaikai matavo medžių kamienų apimtį ir bandė nustatyti medžių aukštį, atlikdami paprastus stebėjimus bei skaičiavimus.

    Ne tik gamta, bet ir įgūdžiai

    Patyriminės veiklos lauke buvo skirtos ne vien faktinėms žinioms: mokiniai lavino pastabumą, mokėsi dirbti komandoje, aptarti rezultatus ir pristatyti savo išvadas. Tokia praktika padeda stiprinti gamtamokslinį raštingumą ir supratimą, kaip kasdienėje aplinkoje atpažinti bei vertinti gamtos elementus.

    Organizatorių teigimu, edukacijų ciklas skatino vaikus ieškoti gamtos vertybių artimiausioje aplinkoje ir susieti jas su vietos kultūros paveldu. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

  • Vizitas Kopenhagoje: kokias dviračių kultūros pamokas parsivežė Birštono ir kitų savivaldybių atstovai

    2026 metais gegužės 6–8 dienomis Birštono, Jonavos ir Kaišiadorių savivaldybių atstovai kartu su Lenkijos Hajnuvkos apskrities ir valsčiaus savivaldybių delegacija lankėsi Danijoje. Vizitas surengtas vykdant projektą „Dviračių maršrutai tvaresnių regionų link“ (Nr. LTPL00419), kuriuo siekiama stiprinti tvarų judumą ir dviračių infrastruktūrą pasienio regionuose.

    Pagrindinė programos diena buvo gegužės 7 dieną Kopenhagoje, kur dalyviai gilinosi į miesto dviračių planavimo praktiką. Per kelias valandas trukusį turą mieste daugiausia dėmesio skirta tam, kaip dviračių eismas įtraukiamas į bendrą transporto sistemą, o sprendimai derinami su pėsčiųjų ir automobilių srautais.

    Kaip Kopenhaga planuoja dviratį

    Eksperto Emil Maj Christensen vedamas maršrutas leido praktiškai pamatyti, kaip veikia Kopenhagos infrastruktūra: atskirtos dviračių juostos, saugesnės sankryžos ir sprendimai, skirti sklandžiam eismui piko metu. Savivaldybių atstovams tokia patirtis svarbi ne tik idėjoms, bet ir realiam supratimui, kokie sprendimai veikia gatvėje, o ne tik planuose.

    Vėliau Danijos kelių direkcijos ekspertai pristatė, su kokiomis dilemomis susiduria planuotojai: kaip perskirstyti ribotą gatvės erdvę, kad sprendimai būtų saugūs ir priimtini visuomenei. Akcentuota, kad dviračių plėtra dažniausiai remiasi nuosekliomis, ilgalaikėmis politikos kryptimis, o ne pavieniais projektais.

    Vesterbro pavyzdys: rajonas keičiasi

    Atskirai aptarta Vesterbro rajono transformacija, kai infrastruktūros pokyčiai tapo platesnio atnaujinimo dalimi. Tokie pavyzdžiai rodo, kad dviračių takai dažnai veikia kaip katalizatorius: gerėja susisiekimas, mažėja triukšmas, o viešosios erdvės tampa patrauklesnės gyventojams ir verslui.

    Dienos pabaigoje „Cycling Embassy of Denmark“ atstovai kalbėjo apie dviračių kultūros ir ekonomikos ryšį. Pabrėžta, kad patogus judėjimas dviračiu didina rajonų pasiekiamumą, skatina vietinę prekybą, o turizmui suteikia papildomą vertę, kai mieste lengva keliauti be automobilio.

    Ką gali perimti Lietuvos savivaldybės

    Kopenhaga tarptautiniu mastu išsiskiria tuo, kad dviratis čia daugeliui gyventojų yra kasdienis pasirinkimas, o infrastruktūra suplanuota kaip vientisas tinklas. Vizito dalyviai akcentavo, kad tokie sprendimai geriausiai veikia tada, kai kartu stiprinamas saugumas, patogumas ir aiškus eismo dalyvių atskyrimas sudėtingose atkarpose.

    Gerosios patirties perėmimo vizitai projekte vertinami kaip būdas greičiau išvengti klaidų planuojant dviračių infrastruktūrą namuose. Savivaldybėms tai suteikia konkrečių įžvalgų, kaip parinkti prioritetines atkarpas, kaip derinti sprendimus su bendru transporto planavimu ir kaip kurti kasdieniam naudojimui patrauklius maršrutus.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Tikimasi, kad užmegzti ryšiai ir praktinės žinios padės sparčiau vystyti dviračių infrastruktūrą ir stiprinti tvarų judumą regione.

  • Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržų mieste ant daugiabučių namų stogų iškabinti inkilai čiurliams – taip siekiama stiprinti biologinę įvairovę ir sudaryti geresnes sąlygas paukščiams, kurie vis dažniau susiduria su natūralių perėjimo vietų stygiumi. Savivaldybė nurodo, kad čiurliai urbanizuotose teritorijose yra svarbi ekosistemos dalis, padedanti reguliuoti skraidančių vabzdžių populiacijas.

    Iš viso mieste įrengta 14 inkilų. Jie iškabinti ant daugiabučių pastatų stogų keliose Biržų vietose, kad paukščiai galėtų rinktis perėjimo vietas skirtingose miesto dalyse.

    Kur Biržuose pakabinti inkilai

    Inkilai įrengti šiais adresais: Vėjo g. 22 ir Vėjo g. 24, Vilniaus g. 6, Vytauto g. 56 ir Vytauto g. 60, Gimnazijos g. 5, Respublikos g. 56. Kiekvienoje iš šių vietų pakabinta po 2 inkilus, tad bendra suma sudaro 14.

    Tokios priemonės dažnai taikomos miestuose, kuriuose renovuojant pastatus ar sandarinant stogus mažėja plyšių ir angų, kuriose čiurliai tradiciškai peri. Įrengti inkilai leidžia kompensuoti šį praradimą ir kartu išlaikyti rūšiai svarbias perėjimo teritorijas šalia įprastų maitinimosi vietų.

    Kodėl čiurliai svarbūs miestui

    Čiurliai didžiąją laiko dalį praleidžia ore: ten jie medžioja, geria vandenį ir net ilsisi. Dėl šios priežasties jie ypač naudingi miesto aplinkai, nes minta skraidančiais vabzdžiais, kurių gausa šiltuoju sezonu dažnai kelia nepatogumų gyventojams.

    Inkilų įrengimas taip pat laikomas praktiniu sprendimu, padedančiu palaikyti miesto biologinę įvairovę ne tik želdynuose, bet ir tankiau apgyvendintose teritorijose. Biržuose iniciatyva įgyvendinta minint Tarptautinę biologinės įvairovės dieną, kasmet minimą gegužės 22 dieną.

    Iniciatyva vykdoma per projektą

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad inkilai iškabinti įgyvendinant 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LL-00045 „Biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsauga plėtojant tvarų rekreacijai naudojamų teritorijų valdymą Biržuose ir Aizkrauklėje“.

    Tokių projektų tikslas paprastai apima ne vien pavienes priemones, bet ir platesnį požiūrį į žaliąją infrastruktūrą, rekreacinių teritorijų valdymą bei gamtai palankių sprendimų integravimą miestuose. Savivaldybė pažymi, kad inkilai čiurliams yra viena iš priemonių, padedančių laukinei gyvūnijai prisitaikyti urbanizuotoje aplinkoje.

  • Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus atstovai Salantuose dalyvavo praktiniuose mokymuose, skirtuose invazinių augalų rūšių kontrolei. Renginyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, padedančioms mažinti invazinių rūšių paplitimą ir užkirsti kelią jų atžėlimui.

    Mokymai vyko įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 projekto LL-00262 Protecting Biodiversity from Invasive Alien Species veiklas. Projekto tikslas – stiprinti institucijų gebėjimus ir taikyti praktinius sprendimus, kurie realiai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos.

    Įranga ir duomenys laukuose

    Renginio metu pristatyta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įsigyta įranga, skirta invazinių rūšių kontrolei. Taip pat aptartos dronų panaudojimo galimybės pilotinėse teritorijose ir tai, kaip nuotoliniai stebėjimai gali padėti greičiau identifikuoti plitimo židinius.

    Dalyviai diskutavo apie duomenų rinkimo metodiką ir technikas, kurios leidžia palyginti skirtingų priemonių efektyvumą. Praktikoje tai reiškia ne tik fiksuoti, kur invazinės rūšys auga, bet ir įvertinti, kaip keičiasi jų plotai po šalinimo darbų.

    Kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Po teorinės dalies dalyviai vyko į demonstracinę teritoriją, kur apžiūrėjo praėjusių metų Sosnovskio barščio tvarkymo rezultatus. Lauko darbų metu šalinti naujai atžėlę augalai, o praktinė dalis leido įvertinti, kokių organizacinių sprendimų reikia, kad kontrolė būtų nuosekli.

    Specialistai akcentavo, kad vienkartinis šalinimas dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, todėl svarbūs pakartotiniai darbai ir reguliarus stebėjimas. Taip pat aptarta, kaip planuoti darbus taip, kad teritorijos netaptų pakartotinės invazijos židiniais.

    Skuodo patirtis ir teritorijų priežiūra

    Antroje renginio dalyje pristatyta Skuodo rajono savivaldybės patirtis įgyvendinant veiklas, susijusias su invazinių rūšių naikinimu. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai pasiteisina skirtingose vietovėse ir kaip suderinti resursus su realiais poreikiais.

    Taip pat kalbėta apie pievų tvarkymą po invazinių rūšių išnaikinimo ir ilgalaikes teritorijų priežiūros priemones. Renginį užbaigė klausimų ir atsakymų sesija su ekspertais, kurioje aptarti praktiniai iššūkiai ir dažniausios klaidos.