CP v2

Tag: Interreg

  • Šiaulių ir Liepojos „GREEN“ projektas: žalinimo planai, karščio bangų tyrimai ir kvietimas idėjoms

    Šiauliuose lankėsi projekto GREEN partneriai iš Liepojos savivaldybės, atvykę pasidalyti patirtimi ir gyvai susipažinti su mieste įgyvendintais žalinimo sprendimais. Svečius pasitiko Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda kartu su savivaldybės specialistais.

    Vizito metu daug dėmesio skirta dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms, kurios leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už viešųjų erdvių gerinimo idėjas. Aptarta, kaip tokie sprendimai prisideda prie patrauklesnės aplinkos kūrimo ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Latvijos delegacija apžiūrėjo Rėkyvos ežero pakrantę ir čia įgyvendintus bendruomenių projektus, skirtus gyvenamajai aplinkai gerinti. Taip pat aplankytas Dainų parkas, kuriame įrengta „Pump Track“ velotrasa, bei Juliaus Janonio gimnazija su mokinių iniciatyva įkurta „Žaliąja oaze“.

    Žalinimo ir apželdinimo sprendimai aptarti ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode, diskutuojant su čia dirbančiais specialistais. Vizito maršrute buvo ir Talkšos ežero pakrantė, kurioje vertintos žaliosios infrastruktūros galimybės.

    Ką numato GREEN projektas?

    GREEN projekto tikslas – stiprinti miestų atsparumą klimato kaitai, gerinant žaliųjų erdvių planavimą ir mažinant karščio bangų poveikį. Pastaraisiais metais karščio epizodai Baltijos regione fiksuojami vis dažniau, todėl savivaldybėms aktualu taikyti sprendimus, kurie padeda vėsinti urbanizuotas teritorijas.

    Šiuo metu rengiami Žalinimo planai Šiauliams ir Liepojai, kuriuose bus numatytos strateginės gairės žaliųjų erdvių plėtrai. Kartu bus atliekami karščio bangų tyrimai, o jų išvados integruojamos į planavimo dokumentus, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.

    Kur bus kuriamos naujos erdvės?

    Įgyvendinant Žalinimo planus abiejuose miestuose numatyta kurti naujas žaliąsias erdves, kurios prisidėtų prie vėsesnio mikroklimato, didesnės biologinės įvairovės ir patogesnės kasdienės rekreacijos. Šiauliuose viena iš planuojamų teritorijų – Architektų gatvės aplinka.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai apima medžių ir krūmų juostas, pavėsio zonas, lietaus vandens sulaikymo sprendimus ir želdynų jungtis, kurios mažina įkaitusių dangų dominavimą. Savivaldybės pabrėžia, kad žalinimas yra ne vien estetinis sprendimas, bet ir infrastruktūra, turinti apčiuopiamą naudą gyventojų savijautai.

    Kada laukti kvietimo gyventojams?

    Siekiant didesnio bendruomenių įtraukimo, bus rengiami konkursai vietinėms viešųjų erdvių žalinimo iniciatyvoms. Kiekviename mieste planuojama įgyvendinti tris daugiausia balsų surinkusias idėjas, o kvietimai teikti pasiūlymus gyventojus turėtų pasiekti šią vasarą.

    Projekto trukmė – dveji metai, o bendras biudžetas siekia 478 409,73 eurus. Iš jų 20 proc. sudaro pačių partnerių indėlis, o likusi dalis finansuojama pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pagrindinis partneris, o jai tenkanti projekto biudžeto dalis sudaro 277 193,16 eurus. Savivaldybė savo lėšomis prisideda 55 438,64 eurais.

    Projektas įgyvendinamas kaip iniciatyva Atsparios ir ekologiškos aplinkos kūrimas Šiauliuose ir Liepojoje, kurios trumpinys – GREEN, projekto numeris LL-00253. Programos tikslas – prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, stiprinant jų patrauklumą gyventi, mokytis, dirbti ir lankytis.

  • Šiauliuose nuo birželio 2 dienos naikins kanadinę rykštenę: darbai startuoja 4 bandomuosiuose plotuose

    Šiauliuose nuo birželio 2 dienos naikins kanadinę rykštenę: darbai startuoja 4 bandomuosiuose plotuose

    Šiaulių miesto savivaldybė nuo birželio 2 dienos pradeda kanadinės rykštenės naikinimo darbus keturiuose bandomuosiuose plotuose. Veiksmai vykdomi įgyvendinant projektą INVAGO pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Kanadinė rykštenė laikoma invazine augalų rūšimi, kuri greitai įsitvirtina tiek natūraliose, tiek urbanizuotose teritorijose. Ji sudaro tankius sąžalynus, kurie nustelbia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę ir ilgainiui pakeičia buveinių struktūrą.

    Kokie darbai bus atliekami?

    Darbus viešųjų pirkimų būdu vykdys UAB „Arbora LT“. Savivaldybė nurodo, kad bus taikomas priemonių derinys, orientuotas į augalo vegetacijos slopinimą ir atsinaujinimo mažinimą.

    Numatomi veiksmai apima sumedėjusios augalijos šalinimą, dirvos frezavimą ir kitas invazinių augalų kontrolės priemones. Po darbų teritorijose planuojama sėti žolių ir dobilų mišinį, kad greičiau atsigautų augalinė danga ir sumažėtų rykštenės sugrįžimo rizika.

    Kodėl to reikia miestui?

    Invazinių rūšių kontrolė laikoma viena svarbiausių priemonių saugant vietines ekosistemas, ypač ten, kur natūralios buveinės ribojasi su intensyvia žmogaus veikla. Savivaldybė pabrėžia, kad rykštenės plitimo stabdymas padeda išsaugoti vietinių augalų įvairovę ir gerina bendrą aplinkos kokybę.

    Darbus planuojama vykdyti iki rugsėjo mėnesio. Tikimasi, kad po suplanuotų priemonių kanadinė rykštenė šiose vietose nebeatsinaujins arba jos paplitimas reikšmingai sumažės, o sutvarkytos teritorijos taps patrauklesnės miestui.

  • Alytaus ir Suvalkų medikai stiprina taktinės medicinos pasirengimą: ką keis pasienyje?

    Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikai kartu su Suvalkų ligoninės bendruomene surengė bendrus taktinės medicinos įgūdžių mokymus. Juose daug dėmesio skirta veiksmams ekstremaliose situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o resursai gali būti riboti.

    Mokymus vedė Lietuvos šaulių sąjungos instruktoriai, akcentavę, kaip koordinuoti darbą masinių sužeidimų scenarijuose ir užtikrinti sklandų komandinį veikimą. Pasak organizatorių, pacientų srautų valdymas, triage principai ir saugi evakuacija tampa ypač svarbūs regionuose, kuriuose pagalbos teikimas gali apimti ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

    Ko mokėsi medikai?

    Praktinėse užduotyse aptarti taktinės medicinos pagrindai, sprendimų priėmimas kritiniu metu bei pirmoji pagalba sudėtingomis sąlygomis. Taip pat nagrinėta, kaip nustatyti prioritetus, organizuoti paciento perdavimą ir užtikrinti aiškią komunikaciją tarp skirtingų grandžių.

    Mokymų metu medikai atliko situacijų analizę ir aptarė alternatyvius sprendimo būdus, kurie praverčia, kai įprasta pagalbos grandinė patiria trikdžių. Toks pasirengimas, anot projekto partnerių, padeda sutarti dėl bendrų veiksmų standartų ir sumažina klaidų riziką, kai realiomis sąlygomis įtampa ir laiko spaudimas didžiausi.

    Tarpvalstybinio projekto dalis

    Mokymai yra bendros iniciatyvos, kurią įgyvendina Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Dr. Ludwiko Rydygierio Suvalkų vaivadijos ligoninė ir projekto socialiniai partneriai, dalis. Projekte dalyvauja ir Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė.

    Projektas vykdomas siekiant stiprinti pasienio regiono skubiosios medicinos pasirengimą ir užtikrinti, kad kritinėse situacijose veiktų aiškūs, suderinti ir praktikoje išbandyti algoritmai. Tokia kryptis atitinka platesnes Europos tendencijas, kai sveikatos sistemos atsparumas vis dažniau vertinamas per pasirengimo krizėms, logistikos ir tarpžinybinio bendradarbiavimo prizmę.

    Modernizuojama laboratorija

    Kartu su mokymais tęsiamas ir kitas projekto etapas Alytuje: baigiamas klinikinės diagnostinės laboratorijos remontas. Ligoninėje jau įrengti nauji analizatoriai, atnaujintos dangos, modernizuoti elektros ir IT tinklai, parengti vėdinimo sprendimai bei įrangos prijungimo taškai.

    Numatoma pajungti ir laboratorijos pneumatinių tyrimų siuntų stotelę, kuri bus sujungta su Priėmimo skyriaus ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus stotimis. Tikimasi, kad tai sutrumpins laiką nuo mėginio paėmimo iki atsakymo gavimo ir leis operatyviau priimti sprendimus dėl skubios pagalbos.

    Projektas finansuojamas pagal Interreg VI-A Lietuva–Lenkija programą, jo trukmė numatyta 24 mėnesiai. Bendras biudžetas siekia 1 999 023,75 eurų, iš jų Alytaus ligoninei tenka 694 260 eurų, o 555 408 eurų finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

  • Kretingos dvaro parke – edukacijos pradinukams: 369 mokiniai tyrinėjo senąsias medžių alėjas

    Kretingos dvaro parke surengtas edukacijų ciklas, kuriame dalyvavo 369 penkių Kretingos mokyklų 1–4 klasių mokiniai. Užsiėmimai vyko senosiose parko medžių alėjose, kur vaikai mokėsi pažinti gamtą per praktines užduotis.

    Edukacijos įgyvendintos pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Green Guardians – medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“. Lietuvos partnerio veiklas koordinavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos komanda.

    Ką vaikai sužinojo alėjose?

    Užsiėmimų metu pradinukai aiškinosi, kas yra medžių alėja ir kuo ji skiriasi nuo miško. Taip pat aptarė, kodėl alėjos svarbios ne tik kraštovaizdžiui ar paveldui, bet ir biologinei įvairovei, nes jos gali tapti buveinėmis bei migracijos koridoriais įvairioms rūšims.

    Praktinėje dalyje mokiniai tyrinėjo skirtingų medžių lapus, mokėsi atpažinti rūšis pagal požymius. Vaikai matavo medžių kamienų apimtį ir bandė nustatyti medžių aukštį, atlikdami paprastus stebėjimus bei skaičiavimus.

    Ne tik gamta, bet ir įgūdžiai

    Patyriminės veiklos lauke buvo skirtos ne vien faktinėms žinioms: mokiniai lavino pastabumą, mokėsi dirbti komandoje, aptarti rezultatus ir pristatyti savo išvadas. Tokia praktika padeda stiprinti gamtamokslinį raštingumą ir supratimą, kaip kasdienėje aplinkoje atpažinti bei vertinti gamtos elementus.

    Organizatorių teigimu, edukacijų ciklas skatino vaikus ieškoti gamtos vertybių artimiausioje aplinkoje ir susieti jas su vietos kultūros paveldu. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

  • Vizitas Kopenhagoje: kokias dviračių kultūros pamokas parsivežė Birštono ir kitų savivaldybių atstovai

    2026 metais gegužės 6–8 dienomis Birštono, Jonavos ir Kaišiadorių savivaldybių atstovai kartu su Lenkijos Hajnuvkos apskrities ir valsčiaus savivaldybių delegacija lankėsi Danijoje. Vizitas surengtas vykdant projektą „Dviračių maršrutai tvaresnių regionų link“ (Nr. LTPL00419), kuriuo siekiama stiprinti tvarų judumą ir dviračių infrastruktūrą pasienio regionuose.

    Pagrindinė programos diena buvo gegužės 7 dieną Kopenhagoje, kur dalyviai gilinosi į miesto dviračių planavimo praktiką. Per kelias valandas trukusį turą mieste daugiausia dėmesio skirta tam, kaip dviračių eismas įtraukiamas į bendrą transporto sistemą, o sprendimai derinami su pėsčiųjų ir automobilių srautais.

    Kaip Kopenhaga planuoja dviratį

    Eksperto Emil Maj Christensen vedamas maršrutas leido praktiškai pamatyti, kaip veikia Kopenhagos infrastruktūra: atskirtos dviračių juostos, saugesnės sankryžos ir sprendimai, skirti sklandžiam eismui piko metu. Savivaldybių atstovams tokia patirtis svarbi ne tik idėjoms, bet ir realiam supratimui, kokie sprendimai veikia gatvėje, o ne tik planuose.

    Vėliau Danijos kelių direkcijos ekspertai pristatė, su kokiomis dilemomis susiduria planuotojai: kaip perskirstyti ribotą gatvės erdvę, kad sprendimai būtų saugūs ir priimtini visuomenei. Akcentuota, kad dviračių plėtra dažniausiai remiasi nuosekliomis, ilgalaikėmis politikos kryptimis, o ne pavieniais projektais.

    Vesterbro pavyzdys: rajonas keičiasi

    Atskirai aptarta Vesterbro rajono transformacija, kai infrastruktūros pokyčiai tapo platesnio atnaujinimo dalimi. Tokie pavyzdžiai rodo, kad dviračių takai dažnai veikia kaip katalizatorius: gerėja susisiekimas, mažėja triukšmas, o viešosios erdvės tampa patrauklesnės gyventojams ir verslui.

    Dienos pabaigoje „Cycling Embassy of Denmark“ atstovai kalbėjo apie dviračių kultūros ir ekonomikos ryšį. Pabrėžta, kad patogus judėjimas dviračiu didina rajonų pasiekiamumą, skatina vietinę prekybą, o turizmui suteikia papildomą vertę, kai mieste lengva keliauti be automobilio.

    Ką gali perimti Lietuvos savivaldybės

    Kopenhaga tarptautiniu mastu išsiskiria tuo, kad dviratis čia daugeliui gyventojų yra kasdienis pasirinkimas, o infrastruktūra suplanuota kaip vientisas tinklas. Vizito dalyviai akcentavo, kad tokie sprendimai geriausiai veikia tada, kai kartu stiprinamas saugumas, patogumas ir aiškus eismo dalyvių atskyrimas sudėtingose atkarpose.

    Gerosios patirties perėmimo vizitai projekte vertinami kaip būdas greičiau išvengti klaidų planuojant dviračių infrastruktūrą namuose. Savivaldybėms tai suteikia konkrečių įžvalgų, kaip parinkti prioritetines atkarpas, kaip derinti sprendimus su bendru transporto planavimu ir kaip kurti kasdieniam naudojimui patrauklius maršrutus.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Tikimasi, kad užmegzti ryšiai ir praktinės žinios padės sparčiau vystyti dviračių infrastruktūrą ir stiprinti tvarų judumą regione.

  • Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržų mieste ant daugiabučių namų stogų iškabinti inkilai čiurliams – taip siekiama stiprinti biologinę įvairovę ir sudaryti geresnes sąlygas paukščiams, kurie vis dažniau susiduria su natūralių perėjimo vietų stygiumi. Savivaldybė nurodo, kad čiurliai urbanizuotose teritorijose yra svarbi ekosistemos dalis, padedanti reguliuoti skraidančių vabzdžių populiacijas.

    Iš viso mieste įrengta 14 inkilų. Jie iškabinti ant daugiabučių pastatų stogų keliose Biržų vietose, kad paukščiai galėtų rinktis perėjimo vietas skirtingose miesto dalyse.

    Kur Biržuose pakabinti inkilai

    Inkilai įrengti šiais adresais: Vėjo g. 22 ir Vėjo g. 24, Vilniaus g. 6, Vytauto g. 56 ir Vytauto g. 60, Gimnazijos g. 5, Respublikos g. 56. Kiekvienoje iš šių vietų pakabinta po 2 inkilus, tad bendra suma sudaro 14.

    Tokios priemonės dažnai taikomos miestuose, kuriuose renovuojant pastatus ar sandarinant stogus mažėja plyšių ir angų, kuriose čiurliai tradiciškai peri. Įrengti inkilai leidžia kompensuoti šį praradimą ir kartu išlaikyti rūšiai svarbias perėjimo teritorijas šalia įprastų maitinimosi vietų.

    Kodėl čiurliai svarbūs miestui

    Čiurliai didžiąją laiko dalį praleidžia ore: ten jie medžioja, geria vandenį ir net ilsisi. Dėl šios priežasties jie ypač naudingi miesto aplinkai, nes minta skraidančiais vabzdžiais, kurių gausa šiltuoju sezonu dažnai kelia nepatogumų gyventojams.

    Inkilų įrengimas taip pat laikomas praktiniu sprendimu, padedančiu palaikyti miesto biologinę įvairovę ne tik želdynuose, bet ir tankiau apgyvendintose teritorijose. Biržuose iniciatyva įgyvendinta minint Tarptautinę biologinės įvairovės dieną, kasmet minimą gegužės 22 dieną.

    Iniciatyva vykdoma per projektą

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad inkilai iškabinti įgyvendinant 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LL-00045 „Biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsauga plėtojant tvarų rekreacijai naudojamų teritorijų valdymą Biržuose ir Aizkrauklėje“.

    Tokių projektų tikslas paprastai apima ne vien pavienes priemones, bet ir platesnį požiūrį į žaliąją infrastruktūrą, rekreacinių teritorijų valdymą bei gamtai palankių sprendimų integravimą miestuose. Savivaldybė pažymi, kad inkilai čiurliams yra viena iš priemonių, padedančių laukinei gyvūnijai prisitaikyti urbanizuotoje aplinkoje.

  • Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus atstovai Salantuose dalyvavo praktiniuose mokymuose, skirtuose invazinių augalų rūšių kontrolei. Renginyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, padedančioms mažinti invazinių rūšių paplitimą ir užkirsti kelią jų atžėlimui.

    Mokymai vyko įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 projekto LL-00262 Protecting Biodiversity from Invasive Alien Species veiklas. Projekto tikslas – stiprinti institucijų gebėjimus ir taikyti praktinius sprendimus, kurie realiai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos.

    Įranga ir duomenys laukuose

    Renginio metu pristatyta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įsigyta įranga, skirta invazinių rūšių kontrolei. Taip pat aptartos dronų panaudojimo galimybės pilotinėse teritorijose ir tai, kaip nuotoliniai stebėjimai gali padėti greičiau identifikuoti plitimo židinius.

    Dalyviai diskutavo apie duomenų rinkimo metodiką ir technikas, kurios leidžia palyginti skirtingų priemonių efektyvumą. Praktikoje tai reiškia ne tik fiksuoti, kur invazinės rūšys auga, bet ir įvertinti, kaip keičiasi jų plotai po šalinimo darbų.

    Kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Po teorinės dalies dalyviai vyko į demonstracinę teritoriją, kur apžiūrėjo praėjusių metų Sosnovskio barščio tvarkymo rezultatus. Lauko darbų metu šalinti naujai atžėlę augalai, o praktinė dalis leido įvertinti, kokių organizacinių sprendimų reikia, kad kontrolė būtų nuosekli.

    Specialistai akcentavo, kad vienkartinis šalinimas dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, todėl svarbūs pakartotiniai darbai ir reguliarus stebėjimas. Taip pat aptarta, kaip planuoti darbus taip, kad teritorijos netaptų pakartotinės invazijos židiniais.

    Skuodo patirtis ir teritorijų priežiūra

    Antroje renginio dalyje pristatyta Skuodo rajono savivaldybės patirtis įgyvendinant veiklas, susijusias su invazinių rūšių naikinimu. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai pasiteisina skirtingose vietovėse ir kaip suderinti resursus su realiais poreikiais.

    Taip pat kalbėta apie pievų tvarkymą po invazinių rūšių išnaikinimo ir ilgalaikes teritorijų priežiūros priemones. Renginį užbaigė klausimų ir atsakymų sesija su ekspertais, kurioje aptarti praktiniai iššūkiai ir dažniausios klaidos.

  • Ko Jonavos delegacija parsivežė iš Danijos: Kopenhagos dviračių sprendimai Kauno regionui

    Ko Jonavos delegacija parsivežė iš Danijos: Kopenhagos dviračių sprendimai Kauno regionui

    Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovai 2026 metais gegužės 6–8 dienomis su projekto LTPL00419 „Dviračių regionai“ partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos dalyvavo gerosios patirties mainų vizite Danijoje. Delegacija siekė iš arčiau pamatyti, kaip planuojami dviračių maršrutai ir kokie sprendimai realiai veikia kasdienėje miestų infrastruktūroje.

    Vizito tikslas buvo stiprinti partnerių kompetencijas ir susiderinti bendrą požiūrį į dviračių infrastruktūros plėtrą, kad maršrutai būtų ne tik nutiesti, bet ir patogūs, saugūs bei naudojami. Danija pasirinkta kaip viena stipriausių Europos šalių pagal dviračių kultūrą, o Kopenhaga dažnai minima kaip miestas, kuriame dviratis yra pilnavertė susisiekimo priemonė.

    Kas buvo stebima Kopenhagoje

    Didžioji dalis programos vyko dviračiais, todėl dalyviai galėjo praktiškai įvertinti takų tęstinumą, sankryžų sprendimus, srautų valdymą ir ženklinimą. Tokia patirtis ypač svarbi planuojant maršrutus regionuose, kur dažnai susiduriama su skirtingais kelių valdytojais, nevienodu takų standartu ir „nutrūkstančiomis“ atkarpomis.

    Susitikimuose su Danijos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarta, kaip dviračių takai integruojami į bendrą transporto sistemą ir kaip skatinami gyventojų įpročiai rinktis dviratį trumpoms ir vidutinėms kelionėms. Daug dėmesio skirta saugumui, aiškiam maršrutų prioritetizavimui ir sprendimams, kurie mažina konfliktus tarp pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių srautų.

    Kaip patirtis gali būti pritaikyta regione

    Pasak projekto partnerių, Danijoje matyti pavyzdžiai padėjo konkrečiau įvardyti, ko reikia, kad dviračių maršrutai taptų patrauklūs ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Akcentuota, kad infrastruktūra turi būti nuosekli: svarbu ne atskiros atkarpos, o vientisas maršrutas su aiškiomis jungtimis į gyvenamuosius rajonus, viešąjį transportą ir traukos objektus.

    Tikimasi, kad vizito metu užmegzti kontaktai ir surinktos įžvalgos prisidės prie tolimesnio dviračių infrastruktūros vystymo Kauno ir Hainuvkos regionų savivaldybėse. Įgyta patirtis planuojama panaudoti įgyvendinant projekto „Dviračių regionai“ veiklas ir tobulinant būsimus sprendimus, kad investicijos duotų apčiuopiamą naudą vietos gyventojams.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Programos rėmuose siekiama, kad tarpvalstybiniai maršrutai būtų suderinti, o regionų infrastruktūra vystoma pagal aiškius, palyginamus standartus.

  • Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių soduose startavo talka „RENKAM“: gyventojus moko efektyviai suvaldyti ispaninį arioną

    Obelaukių kolektyviniuose soduose gegužės 16 dieną surengta pirmoji gyventojams skirta bendruomeninė edukacinė talka „RENKAM“. Renginys skirtas invazinių rūšių plitimui mažinti, daugiausia dėmesio skiriant ispaninio ariono kontrolei.

    Akcija yra projekto „Biologinės įvairovės apsauga nuo invazinių rūšių“ (INVAGO) veiklų dalis. Projekto tikslas – ne tik telkti bendruomenę praktiniam darbui, bet ir didinti žinias apie tai, kaip atpažinti invazines rūšis bei kokią žalą jos daro vietinėms ekosistemoms.

    Kodėl ispaninis arionas kelia rūpestį

    Ispaninis arionas laikomas viena problemiškiausių invazinių rūšių, su kuria susiduria sodininkai ir daržininkai. Drėgnais sezonais jis sparčiai plinta, o didelės populiacijos gali padaryti reikšmingą žalą daržovėms, dekoratyviniams augalams ir jauniems daigams.

    Specialistai pabrėžia, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neduoda ilgalaikio efekto. Rezultatą lemia nuosekli kontrolė ir kaimynų susitarimas veikti kartu, nes šliužai lengvai migruoja tarp sklypų.

    Ko mokė per edukacinę talką

    Renginio metu lektorė dr. Ingė Auželienė gyventojams pristatė kontrolės priemones ir jų taikymo logiką. Buvo aptarti mechaniniai, biologiniai ir cheminiai metodai, akcentuojant, kad geriausiai veikia jų derinimas.

    „Vieno būdo dažniausiai nepakanka, todėl svarbu taikyti kompleksines priemones ir kartu netrukdyti natūraliems gamtos procesams“, – sakė dr. Ingė Auželienė.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į biologinės įvairovės svarbą: kuo aplinka įvairesnė, tuo ji atsparesnė invazinių rūšių įsitvirtinimui. Gyventojai raginti saugoti vietines rūšis ir sudaryti palankesnes sąlygas natūraliems šliužų priešams, pavyzdžiui, ežiams, žalčiams, paukščiams ir rupūžėms.

    Antroje dalyje vyko praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai mokėsi atpažinti ir rinkti invazinius šliužus. Aktyviausi talkos dalyviai buvo apdovanoti prizais.

    Numatyti kiti susitikimai

    Biržų rajono savivaldybės administracija skelbia, kad šią vasarą planuojamos dar dvi edukacinės akcijos „RENKAM“. Jose gyventojai bus kviečiami sužinoti daugiau apie invazines rūšis ir praktinius jų kontrolės sprendimus.

    Birželio 13 dieną prie centrinės miesto maudyklos numatytas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro docente Grite Skujyene. Rugsėjo 5 dieną Dauguviečio parke planuojamas susitikimas su VU Gyvybės mokslų centro doktorantu Mantu Adomaičiu.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir nuoseklus švietimas yra vieni svarbiausių veiksnių siekiant realiai pristabdyti invazinių rūšių plitimą.

  • Panevėžio darnaus judumo projektas: kas pasikeitė mokyklose ir kurios bendruomenės buvo įvertintos

    Panevėžio miesto savivaldybėje aptarti darnaus judumo projekto rezultatai: kaip keitėsi mokinių keliavimo įpročiai ir kokių priemonių imtasi, kad kelionės į mokyklą būtų saugesnės bei draugiškesnės aplinkai. Susitikime taip pat pagerbtos aktyviausiai projekte dalyvavusios mokyklų bendruomenės.

    Renginys vyko įgyvendinant projektą DJP BSR, kurio tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono miestų darnaus judumo planavimą, stebėseną ir vertinimą. Panevėžyje buvo pristatytos mokyklose įgyvendintos veiklos, bendruomenių įsitraukimo patirtys ir numatytos tolesnės iniciatyvos.

    „Mokyklų bendruomenės parodė, kad miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kai daugiau vaikų ir jaunimo renkasi eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu, kuriama saugesnė, sveikesnė ir draugiškesnė miesto aplinka visiems“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kokios priemonės įdiegtos prie mokyklų

    Susitikime aptarta, kaip naudojama dviračių ir paspirtukų infrastruktūra prie ugdymo įstaigų, kokie pokyčiai matomi mokinių maršrutuose ir kas labiausiai motyvuoja rinktis netaršius judėjimo būdus. Miestas pabrėžė, kad tokios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir kasdieniam saugumui, ypač piko metu prie mokyklų.

    Įgyvendinant projektą prie dešimties Panevėžio mokyklų įrengti stovai aplinkai draugiškoms transporto priemonėms. Taip pat vyko edukacijos mokiniams ir mokytojams apie darnų judumą, saugų eismą mieste ir dviračių priežiūros pagrindus.

    Ką planuoja rudenį

    Su mokyklų atstovais aptarta rudenį planuojama iniciatyva, siejama su Europos judumo savaite ir Diena be automobilio. Jos metu numatoma dar aktyviau skatinti mokinius rinktis ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar viešąjį transportą, o bendruomenes įtraukti į praktinius iššūkius bei veiklas.

    Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį poveikį dažniausiai duoda ne vienkartiniai renginiai, o nuoseklus infrastruktūros, švietimo ir mokyklos vidaus taisyklių derinimas. Tokie projektai padeda savivaldybėms tiksliau įsivertinti, kas veikia, ir planuoti sprendimus pagal realius bendruomenių poreikius.

    Pagerbtos mokyklų bendruomenės

    Susitikimo metu įvertintos mokyklos, kurios išsiskyrė aktyvia veikla formuojant tvaresnius keliavimo įpročius. Nominacijos įteiktos už bendruomeniškumą, vaikštumo kultūros stiprinimą, saugumo jausmą kelionėse ir viešojo transporto pasirinkimą.

    Projekte dalyvauja partneriai iš kelių Baltijos jūros regiono šalių, o pagrindinis partneris yra Turku miestas Suomijoje. Bendra projekto vertė siekia 3,07 mln. eurų, Panevėžio miesto savivaldybei veikloms skirta 208 tūkst. eurų, projektas įgyvendinamas nuo 2023 metų lapkričio iki 2026 metų spalio.