Sandėlių robotizacija spartėja, tačiau didesnis robotų skaičius nebūtinai reiškia didesnį našumą – kartais efektyvumą sumažina net papildomos mašinos.
Kaip pasakoja intralogistikos ekspertas Mateuszas Pijanowskis iš „Astor“, įmonės vis dažniau perskaičiuoja automatikos kainą ir grąžą, o prieš pirkdamos įrangą pirmiausia peržiūri procesus.
Jo teigimu, didžiausia klaida – galvoti, kad robotas „vienas prie vieno“ pakeis žmogų. Robotizacija prasminga tik tada, kai kartu perorganizuojamas vidinis transportas, užduočių paskirstymas ir darbo logika.
Praktika rodo, kad net nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, maršrutų perplanavimas – gali duoti daugiau naudos nei dar vienas brangus įrenginys.
Kai daugiau robotų – ne geriau
Ekspertų analizuotas pavyzdys su mobiliaisiais robotais parodė netikėtą rezultatą: šešių robotų flotilė nesugebėjo pasiekti reikiamo našumo, tačiau septintojo pridėjimas situaciją pagerino tik minimaliai.
Dar įdomiau, kad prijungus aštuntą robotą našumas apskritai krito. Tai siejama su tuo, kad didėjant eismui sandėlyje atsiranda „butelio kakliukai“, daugiau susikirtimų ir laukimo.
Galiausiai problemą išsprendė ne papildomas robotas, o palyginti nedidelė organizacinė korekcija: įvestas vienkryptis judėjimas ir pašalinta viena sandėlio lentyna.
Po šių pakeitimų tie patys šeši robotai pasiekė reikiamą našumą ir dar turėjo atsargą.
Grąža, DI ir žmonių bei robotų „simbiotika“
Pasak M. Pijanowskio, geriausiais atvejais mobiliųjų robotų diegimo investicijos atsiperka per mažiau nei dvejus metus, nors dažnai laikotarpis siekia maždaug dvejus–dvejus su puse metų. Lemiamas veiksnys – ne vien roboto kaina, o tai, kaip jis įkomponuojamas į procesą.
Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais svarbia kryptimi taps žmonių ir robotų bendradarbiavimas, o ne bandymas visiškai išstumti darbuotojus iš sprendimų grandinės.
Profesorei Annai Timofiejczuk iš Silezijos technologijos universiteto taip pat atrodo mažai tikėtina, kad technologijos vystysis iki visiškos autonomijos tokiose srityse kaip įmonių valdymas ar sandėlių išteklių optimizavimas – greičiau tai bus žmogų sprendimuose paremiančios sistemos.
Tuo pat metu vis dažniau kalbama apie „preskriptyvines“ sistemas: jos ne tik prognozuoja problemas, bet ir siūlo veiksmų scenarijus, vertindamos ne vien techninius, bet ir ekonominius bei aplinkosauginius duomenis.
„Amica“ skaitmenizavo tiekimą ir sumažino atsargas
Technologijų ir ekonomikos ryšį akcentuoja ir buitinės technikos gamintojos „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis. Jis teigia, kad bendrovė yra patenkinta prieš devynerius metus įdiegtu visiškai automatizuotu aukšto sandėliavimo sandėliu.
Vis dėlto, komponentų tiekimo į surinkimo linijas srityje įmonė automatinių sprendimų neskuba diegti – pasak vadovo, čia ne visada mato pakankamą pridėtinę vertę.
R. Stobińskio teigimu, prieš trejus metus 10 Europos grupės įmonių atsargų vertė siekė 840 mln. zlotų, o jų išlaikymas kainavo apie 10 proc. Po pokyčių atsargos sumažintos iki 460 mln. zlotų.
Toks rezultatas pasiektas „fizinę“ atsargą iš dalies pakeitus „virtualia“ – sustiprinus informacinę tiekimo grandinę ir tiksliau matant, kur yra kroviniai kelyje bei ar artimiausių keturių–šešių dienų planas remiasi realiai sandėlyje esančiais komponentais, ar dar tik atkeliaujančiais.
Robotizacija keičia ir pačius sandėlius
Auganti automatizacija kelia reikalavimus ne tik IT sistemoms, bet ir sandėlių infrastruktūrai. Pasak MDC2 plėtros vadovės ir partnerės Ewos Zawadzkos, šiandien sandėlio projektavimas vis dažniau pradedamas nuo detalaus kliento procesų išanalizavimo.
Vienas svarbiausių aspektų – grindų parametrai: automatizuotuose sandėliuose plokštumui ir laikomajai galiai keliami griežtesni reikalavimai, o standartiniai sprendimai, tinkami tradicinei veiklai, ne visada užtenka.
Keičiasi ir pastatų aukščio standartai. Nors rinkoje įprasti 12 metrų „neto“ sandėliai anksčiau buvo pakankami, pažangi automatizacija skatina poreikį 25, 30 ar net daugiau nei 40 metrų aukščio objektams.
Taip pat daugėja susidomėjimo savalaikiais (savonošiais) sandėliais, kuriuose stelažų konstrukcija ir automatikos sistema tampa viso statinio pagrindu, o sienos montuojamos vėliau.
