CP v2

Tag: Invaziniai augalai

  • Paprastos priežiūros, bet itin ekspansyvus vijoklis: vasarą užlieja sodą baltais žiedais

    Paprastos priežiūros, bet itin ekspansyvus vijoklis: vasarą užlieja sodą baltais žiedais

    Kielisnis bluszczialapis – vienas ryškiausių vietinių vijoklinių augalų, vasarą sukuriantis įspūdį, tarsi sode atsirastų balta žydinti siena. Jo žiedai primena mažas trimitėles, o ilgas žydėjimas dažnai tęsiasi nuo birželio iki rugsėjo.

    Šis vijoklis greitai keičia sklypo vaizdą, nes per sezoną gali užauginti kelis metrus ilgio ūglius ir tankiai apauginti tvorą, pergolę ar pavėsinę. Dėl to jis dažnai pasirenkamas norint greitai paslėpti mažiau estetiškas vietas ar sukurti daugiau privatumo.

    Kaip atpažinti ir kur auga

    Kielisnis bluszczialapis natūraliai aptinkamas įvairiuose Lenkijos regionuose, o panašiose buveinėse gali būti pastebimas ir kituose Vidurio Europos kraštuose. Dažniausiai jis auga pakelėse, grioviuose, miškų pakraščiuose, krūmynuose ar prie tvorų, kur turi už ko apsivynioti.

    Augalas formuoja besivyniojančius ūglius, paprastai užaugančius apie 2–4 metrus, o lapai būna širdiški arba strėliški, sodriai žalios spalvos. Didžiausia puošmena – stambūs piltuvėlio formos žiedai, dažniausiai sniego baltumo, kartais su labai švelniu rausvu atspalviu.

    Priežiūra paprasta, bet yra niuansų

    Kielisnis geriausiai jaučiasi saulėtoje ar lengvai pritemdytoje vietoje ir mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną dirvą. Tačiau jis laikomas pakankamai atspariu ir dažnai prisitaiko prie prastesnių sąlygų, todėl sodininkai jį vertina kaip mažai reiklus.

    Dažnai pakanka natūralios drėgmės, o intensyvus tręšimas nėra būtinas, jei dirva nėra visiškai nualinta. Augalas atsparus šalčiui, o antžeminė dalis rudenį nunyksta, pavasarį atželia iš požeminių dalių.

    Genėjimas gali padėti suvaldyti augalo apimtį ir suteikti tvarkingesnę formą, ypač jei vijoklis auginamas prie konstrukcijų. Svarbu žinoti, kad šis augalas neturi ūselių ar lipnių prisitvirtinimo dalių, todėl kyla apsivyniodamas ūgliais aplink atramas.

    Kodėl jis gali tapti problema

    Didžiausias kielisnio trūkumas – itin spartus ir agresyvus plitimas. Jis formuoja galingą šaknų sistemą su požeminiais atžalynais, todėl gali greitai užimti naujas vietas ir nustelbti silpnesnius augalus.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir nedidelis dirvoje likęs šaknies fragmentas gali vėl įsišaknyti, o kontrolė gali užtrukti ne vieną sezoną. Dėl šios priežasties jo paprastai nerekomenduojama sodinti šalia jautresnių daugiamečių gėlių, rožių ar lėtai augančių vijoklių.

    Vis dėlto didesniuose sklypuose, kur galima skirti vietos ir reguliariai prižiūrėti ribas, jis gali tapti įspūdinga žalia uždanga. Žiedus noriai lanko apdulkintojai, o kai kuriomis sąlygomis pastebima, kad žiedai reaguoja į orą: saulėtą dieną būna plačiai atviri, o per lietų ir vakarėjant linkę užsiverti.

  • Dailus sumakas sužavi, bet vėliau gali sugriauti sodą: štai kodėl daugelis gailisi pasodinę

    Dailus sumakas sužavi, bet vėliau gali sugriauti sodą: štai kodėl daugelis gailisi pasodinę

    Kas toks tas sumakas?

    Actinis sumakas (Rhus typhina) – Šiaurės Amerikoje kilęs dekoratyvinis medis ar stambus krūmas, Europoje vertinamas dėl greito augimo ir įspūdingų rudeninių spalvų. Jo dideli, plunksniški lapai rudenį nusidažo ryškiais raudonais, oranžiniais ir bordo atspalviais, o šakose dažnai išlieka kūgiški vaisynai.

    Sodininkus jis vilioja ir tuo, kad pakankamai gerai ištveria sausras, auga prastesnėse dirvose, nereikalauja sudėtingos priežiūros. Dėl šių savybių sumakas neretai pasirenkamas ten, kur kiti dekoratyviniai medžiai prigyja prasčiau.

    Kodėl jis virsta problema?

    Didžiausias actinio sumako trūkumas – agresyvus plitimas šaknų atžalomis. Nauji ūgliai gali pasirodyti kelių metrų atstumu nuo motininio augalo, net ir ten, kur jų visai nesitikite: vejoje, gėlynuose, prie tvorų ar takų.

    Per kelerius metus vienas pasodintas sumakas gali virsti tankiu sąžalynu, kuriame vis daugiau vietos atima naujos atžalos. Mažesniame, tvarkingai suplanuotame kieme tai dažnai reiškia nuolatinį karą su nepageidaujamais ūgliais ir prarandamą kontrolę kompozicijoje.

    Ką daryti, jei jau pasodinote?

    Paprastas atžalų nupjovimas dažnai problemos neišsprendžia, nes sumakas atžalas leidžia iš išsikerojusios šaknų sistemos ir linkęs atsinaujinti. Norint riboti plitimą, svarbu reguliariai šalinti atžalas dar joms mažoms ir stebėti visą plotą aplink augalą.

    Dar sodinimo metu gali padėti šaknų barjerai, įrengiami taip, kad šaknys būtų priverstos augti ribotoje zonoje. Vis dėlto tai nėra absoliuti garantija: sumakas išlieka labai gyvybingas, todėl priežiūros poreikis niekur nedingsta.

    Kam jis tinka, o kam geriau nerizikuoti?

    Actinis sumakas dažniau pasiteisina didesniuose sklypuose, natūralistiniuose želdynuose ar vietose, kur atžalų plitimas nėra kritinis. Ten jis gali tapti ryškiu akcentu ir sukurti įspūdingą rudeninį vaizdą be nuolatinio konflikto su kitais augalais.

    Mažuose priemiesčio soduose, siauruose gėlynuose ar šalia kruopščiai suformuotų želdinių jis neretai tampa ilgalaike problema. Jei norite ryškių rudens spalvų, verta iš anksto įvertinti alternatyvas, nes sumako grožis dažnai ateina kartu su labai konkrečia kaina: nuolatine plitimo kontrole.

  • Graži, bet agresyvi: ši dekoratyvinė tawlina gali užgožti daržą – kaip ją suvaldyti

    Graži, bet agresyvi: ši dekoratyvinė tawlina gali užgožti daržą – kaip ją suvaldyti

    Kas yra tawlina jarzębolistna?

    Tawlina jarzębolistna, dar vadinama sorbarija (Sorbaria sorbifolia), yra greitai augantis dekoratyvinis krūmas iš erškėtinių šeimos. Natūraliai jis paplitęs šiaurės rytų Azijoje, o Europoje plačiai auginamas dėl nereiklumo ir ryškios lapijos.

    Suaugęs krūmas dažniausiai užauga iki maždaug 2 metrų aukščio ir panašaus pločio, per trumpą laiką sudarydamas tankius sąžalynus. Būtent šis privalumas dažnam sodininkui virsta problema, nes augalas linkęs sparčiai plėstis į šalis.

    Kodėl jis gali tapti problema?

    Pagrindinė rizika yra galingos šaknų atžalos, kurios leidžia krūmui „keliauti“ per gėlyną ir užimti vis daugiau ploto. Jei tawlina pasodinta šalia lėčiau augančių daugiamečių gėlių ar dekoratyvinių krūmų, ilgainiui ji gali juos nustelbti ir išstumti.

    Visgi agresyvus augimas kai kuriais atvejais yra naudingas: sorbarija tinka šlaitams sutvirtinti, probleminėms vietoms apželdinti, taip pat ten, kur norisi greitai sukurti žalios masės foną. Miestuose ji vertinama ir dėl atsparumo bei gebėjimo pakęsti prastesnes sąlygas.

    Kur geriausia sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Tawlina gerai auga saulėje ir pusiau pavėsyje, tačiau susitvarko ir pavėsyje, jei dirva nėra užmirkusi. Svarbiausia, kad žemė būtų pralaidi, o pasodinus augalas paprastai greitai prigyja ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.

    Laistymas dažniausiai reikalingas tik ilgesnių sausrų metu, o gausesniam žydėjimui pavasarį naudinga patręšti kompostu. Vasarą krūmą puošia šviesios, purios žiedynų šluotelės, kurios vilioja apdulkintojus.

    Norint išlaikyti krūmą tvarkingą, svarbiausias darbas yra ankstyvo pavasario genėjimas, dažniausiai kovo ar balandžio mėnesiais. Jis padeda sutankinti lają, atjaunina augalą ir leidžia geriau kontroliuoti jo dydį.

    Kaip sustabdyti plitimą?

    Patikimiausias būdas – įrengti tvirtą šaknų barjerą, kuris sulaiko atžalas ir neleidžia krūmui plisti į kaimynines lysves. Praktikoje taip pat pasiteisina sodinimas į didelius, į žemę įkastus konteinerius, kurie fiziškai apriboja šaknų zoną.

    Šaknų atžalų šalinimas gali padėti, tačiau dažnai jis būna laikinas, nes atžalos vėl atsinaujina. Jei norisi panašaus efekto, bet mažiau rizikos, verta ieškoti mažiau ekspansyvių veislių, pavyzdžiui, „Sem“.

  • Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolės savivaldybėje ketvirtus metus tęsiama nuosekli Sosnovskio barščio kontrolės programa duoda apčiuopiamų rezultatų: daugelyje židinių sąžalynai akivaizdžiai menksta, o kai kur pavyksta sustabdyti tolesnį invazinio augalo plitimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pokyčiai neatsiranda per vieną sezoną, todėl svarbiausia yra ilgalaikis ir nuoseklus darbas.

    Šių metų darbų eigą ir priemonių efektyvumą vietoje vertino savivaldybės atstovai kartu su seniūnijų ir administracijos specialistais. Apžiūrų metu fiksuota, kad teritorijose, kuriose naikinimas vykdomas ne pirmus metus, Sosnovskio barštis atsitraukia, o pavieniai augalai tampa lengviau suvaldomi.

    Plotai mažėja, bet židiniai išlieka

    Savivaldybės pateikiami skaičiai rodo aiškią kryptį: 2024 metais Sosnovskio barštis Marijampolės savivaldybėje buvo naikinamas 102,29 hektaro plote, o 2025 metais darbai vykdyti 91,6 hektaro teritorijoje. Šiemet darbai planuojami ir atliekami Mokolų, Patašinės, Sasnavos, Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose, o didžiausi plotai išlieka Mokolų ir Patašinės seniūnijose.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad mažėjantis naikinimo plotas nebūtinai reiškia, jog problema išnyko visur vienodai. Praktikoje didžiausias iššūkis yra pakartotinis atžėlimas ir sėklų bankas dirvožemyje, todėl kai kuriose vietose prireikia kelių sezonų iš eilės, kol židinys iš tiesų nusilpsta.

    Kodėl svarbus nuoseklumas?

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad kova su Sosnovskio barščiu yra maratonas, o ne vienkartinė akcija.

    „Programą pradėjome prieš keletą metų ir šiandien jau matome aiškų rezultatą. Reikia suprasti, kad tai augalas, kurio nepanaikinsi per vienus metus – tam reikia daug laiko, nuoseklumo ir kantrybės“, – sakė Artūras Visockis.

    Pasak savivaldybės, efektyviausios priemonės išlieka nuolatinis mechaninis pjovimas, šaknų pažeidimas bei kitos kompleksinės priemonės, o profesionalus naikinimas specialiomis cheminėmis priemonėmis taikomas atsakingai ir pagal reikalavimus. Taip pat akcentuojama, kad rezultatai greičiausiai pasiekiami tada, kai veiksmai koordinuojami keliuose gretimuose sklypuose, o ne vykdomi fragmentiškai.

    Grėsmė sveikatai ir atsakomybė savininkams

    Sosnovskio barštis laikomas pavojingu ne tik dėl poveikio biologinei įvairovei, bet ir dėl rizikos žmonių sveikatai. Ant odos patekusios augalo sultys, veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprius nudegimus, todėl savivaldybė ragina augalo neliesti ir naikinimo darbus atlikti saugiai.

    Savivaldybė taip pat primena, kad neprižiūrėti, invaziniais augalais apaugę sklypai pažeidžia teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, todėl gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Anot savivaldybės, gyventojų ir ūkininkų įsitraukimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sumažinti naujų židinių atsiradimą.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad Sosnovskio barščio plitimo stabdymas yra bendras darbas, nuo kurio priklauso ir kraštovaizdžio išsaugojimas, ir gyventojų saugumas. Kuo nuosekliau bus prižiūrimi sklypai ir kuo anksčiau bus reaguojama į naujai pastebėtus augalus, tuo lengviau bus išlaikyti pasiektą pažangą.

  • Kretingos rajone primena apie apleistus sklypus: iki liepos 1 dienos susitvarkykite, kitaip brangs mokestis

    Kretingos rajono savivaldybė ragina privačių ir nuomojamų valstybinės žemės sklypų savininkus bei nuomininkus pasirūpinti sklypų priežiūra. Sklypus būtina sutvarkyti iki einamųjų metų liepos 1 dienos, kad jie nebūtų įtraukti į nenaudojamų ir apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į sąrašą patekę sklypai gali kainuoti brangiau. Sąrašą, patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos planuojama pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    Į sąrašą įtrauktiems savininkams ir nuomininkams būtų taikomas didesnis žemės mokesčio arba valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, siekiantis 4 proc. Savivaldybė akcentuoja, kad tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl sklypų priežiūros nereikėtų atidėlioti.

    Sklypas laikomas apleistu, kai jis nesutvarkytas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba kai yra akivaizdžiai neprižiūrimas. Pavyzdžiui, kitos paskirties žemės sklypas gali būti pripažintas apleistu, jei jis apaugęs sustabarėjusiomis ir sėklas subrandinusiomis daugiametėmis piktžolėmis, krūmais ir nėra nušienautas iki liepos 1 dienos.

    Taip pat apleistumo požymiais laikomas netinkamas daiktų laikymas sklype, kai tam neskirtose vietose kaupiamos šiukšlės, laikomos statybinės ar aplinką teršiančios medžiagos, higienos ir sanitarijos normų neatitinkantys daiktai. Prie tokių atvejų priskiriamos ir akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ar jų dalys, taip pat nenaudojami statybiniai vagonėliai.

    Savivaldybė primena, kad sklypų priežiūra svarbi ne tik dėl galimų mokesčių padidėjimo, bet ir dėl aplinkos bei kaimynystės kokybės. Laiku nušienauta žolė, pašalintos atliekos ir sutvarkyta teritorija padeda mažinti invazinių augalų plitimą ir kenkėjų židinius, o tvarkinga aplinka prisideda prie gyvenamosios vietovės patrauklumo.

  • Šiauliuose nuo birželio 2 dienos naikins kanadinę rykštenę: darbai startuoja 4 bandomuosiuose plotuose

    Šiauliuose nuo birželio 2 dienos naikins kanadinę rykštenę: darbai startuoja 4 bandomuosiuose plotuose

    Šiaulių miesto savivaldybė nuo birželio 2 dienos pradeda kanadinės rykštenės naikinimo darbus keturiuose bandomuosiuose plotuose. Veiksmai vykdomi įgyvendinant projektą INVAGO pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Kanadinė rykštenė laikoma invazine augalų rūšimi, kuri greitai įsitvirtina tiek natūraliose, tiek urbanizuotose teritorijose. Ji sudaro tankius sąžalynus, kurie nustelbia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę ir ilgainiui pakeičia buveinių struktūrą.

    Kokie darbai bus atliekami?

    Darbus viešųjų pirkimų būdu vykdys UAB „Arbora LT“. Savivaldybė nurodo, kad bus taikomas priemonių derinys, orientuotas į augalo vegetacijos slopinimą ir atsinaujinimo mažinimą.

    Numatomi veiksmai apima sumedėjusios augalijos šalinimą, dirvos frezavimą ir kitas invazinių augalų kontrolės priemones. Po darbų teritorijose planuojama sėti žolių ir dobilų mišinį, kad greičiau atsigautų augalinė danga ir sumažėtų rykštenės sugrįžimo rizika.

    Kodėl to reikia miestui?

    Invazinių rūšių kontrolė laikoma viena svarbiausių priemonių saugant vietines ekosistemas, ypač ten, kur natūralios buveinės ribojasi su intensyvia žmogaus veikla. Savivaldybė pabrėžia, kad rykštenės plitimo stabdymas padeda išsaugoti vietinių augalų įvairovę ir gerina bendrą aplinkos kokybę.

    Darbus planuojama vykdyti iki rugsėjo mėnesio. Tikimasi, kad po suplanuotų priemonių kanadinė rykštenė šiose vietose nebeatsinaujins arba jos paplitimas reikšmingai sumažės, o sutvarkytos teritorijos taps patrauklesnės miestui.

  • Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus atstovai Salantuose dalyvavo praktiniuose mokymuose, skirtuose invazinių augalų rūšių kontrolei. Renginyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, padedančioms mažinti invazinių rūšių paplitimą ir užkirsti kelią jų atžėlimui.

    Mokymai vyko įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 projekto LL-00262 Protecting Biodiversity from Invasive Alien Species veiklas. Projekto tikslas – stiprinti institucijų gebėjimus ir taikyti praktinius sprendimus, kurie realiai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos.

    Įranga ir duomenys laukuose

    Renginio metu pristatyta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įsigyta įranga, skirta invazinių rūšių kontrolei. Taip pat aptartos dronų panaudojimo galimybės pilotinėse teritorijose ir tai, kaip nuotoliniai stebėjimai gali padėti greičiau identifikuoti plitimo židinius.

    Dalyviai diskutavo apie duomenų rinkimo metodiką ir technikas, kurios leidžia palyginti skirtingų priemonių efektyvumą. Praktikoje tai reiškia ne tik fiksuoti, kur invazinės rūšys auga, bet ir įvertinti, kaip keičiasi jų plotai po šalinimo darbų.

    Kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Po teorinės dalies dalyviai vyko į demonstracinę teritoriją, kur apžiūrėjo praėjusių metų Sosnovskio barščio tvarkymo rezultatus. Lauko darbų metu šalinti naujai atžėlę augalai, o praktinė dalis leido įvertinti, kokių organizacinių sprendimų reikia, kad kontrolė būtų nuosekli.

    Specialistai akcentavo, kad vienkartinis šalinimas dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, todėl svarbūs pakartotiniai darbai ir reguliarus stebėjimas. Taip pat aptarta, kaip planuoti darbus taip, kad teritorijos netaptų pakartotinės invazijos židiniais.

    Skuodo patirtis ir teritorijų priežiūra

    Antroje renginio dalyje pristatyta Skuodo rajono savivaldybės patirtis įgyvendinant veiklas, susijusias su invazinių rūšių naikinimu. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai pasiteisina skirtingose vietovėse ir kaip suderinti resursus su realiais poreikiais.

    Taip pat kalbėta apie pievų tvarkymą po invazinių rūšių išnaikinimo ir ilgalaikes teritorijų priežiūros priemones. Renginį užbaigė klausimų ir atsakymų sesija su ekspertais, kurioje aptarti praktiniai iššūkiai ir dažniausios klaidos.

  • Telšių rajono savivaldybė ieško Sosnovskio barščio naikinimo paslaugų: pasiūlymų laukiama iki gegužės 13 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Sosnovskio barščio naikinimo paslaugoms. Šis invazinis augalas laikomas viena pavojingiausių svetimžemių rūšių, nes greitai plinta ir gali kelti riziką žmonių sveikatai bei vietos biologinei įvairovei.

    Skelbime nurodoma, kad pirkimo pavadinimas yra Sosnovskio barščio naikinimo paslaugos, o pirkimo numeris – 7 669 035. Tiekėjai kviečiami teikti pasiūlymus ar prašymus dalyvauti iki 2026 metais gegužės 13 dienos 14:00 vietos laiku.

    Sosnovskio barščio kontrolė paprastai reikalauja nuoseklių veiksmų kelis sezonus iš eilės, nes augalas atželia iš šaknų, o sėklos dirvoje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus. Dėl to savivaldybės, tvarkydamos viešąsias erdves ir problemines teritorijas, dažnai pasitelkia specializuotus rangovus, turinčius reikiamą techniką, darbuotojų apsaugos priemones ir patirtį.

    Naikinant Sosnovskio barštį svarbu laikytis saugos reikalavimų, nes augalo sultyse esančios medžiagos, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti stiprius nudegimus. Praktikoje taikomi skirtingi metodai, tačiau didžiausią efektą paprastai duoda sistemingas židinių stebėjimas, pakartotiniai darbai ir rezultatų fiksavimas.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu, kad pranešimai būtų siunčiami tiesiogiai. Konkrečios pirkimo sąlygos ir dokumentai skelbiami oficialioje viešųjų pirkimų sistemoje.