Vokietijos federalinė vyriausybė surengė pirmąją investuotojų konferenciją „Invest in Germany Summit“, kurioje dėmesys sutelktas į šalies patrauklumą verslui ir kapitalui. Renginio fone rizikos kapitalo rinkos lyderiai įspėja, kad Vokietijos priklausomybė nuo užsienio finansavimo didina riziką prarasti sukuriamą vertę ir įtaką kritinėms technologijoms.
Apie tai kalba ir German Venture and Growth Forum (GVGF), vienijantis daugiau kaip 20 Vokietijos rizikos kapitalo ir augimo fondų, kurie iš viso valdo apie 28 mlrd. eurų turto. Forumas teigia, kad šaliai būtina mobilizuoti daugiau vietinio institucinio kapitalo, kad Vokietijoje užaugusios technologijų bendrovės galėtų tapti pasauliniais rinkos lyderiais.
GVGF duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šios sumos atėjo iš vietinių investuotojų. Tokia struktūra ypač ryški bendrovėms pereinant į didesnius investicijų etapus, kai reikalingi dešimčių ar šimtų milijonų eurų raundai.
Forumas skaičiuoja, kad vien padidinus institucinių investuotojų dalį rizikos kapitale būtų galima kasmet sutelkti apie 15 mlrd. eurų papildomo privataus kapitalo augimo stadijos įmonėms. Pagrindinė idėja paprasta: daugiau vietinių pinigų leistų ne tik išlaikyti įmones ir jų kuriamas darbo vietas, bet ir sustiprintų technologinį suverenitetą, ypač DI ir giliųjų technologijų srityse.
Vietinio kapitalo trūkumas
GVGF atkreipia dėmesį, kad Europos bendrovėms, pritraukiančioms daugiau nei 100 mln. eurų augimo finansavimo, per pastaruosius penkerius metus reikšmingą vaidmenį suvaidino Jungtinių Valstijų investuotojai. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, kontrolės klausimai ir dalis ateities grąžos dažnai persikelia už Europos ribų.
„Earlybird Venture Capital“ vienas įkūrėjų Christianas Nagelis pabrėžė, kad Vokietijoje vis dar neišnaudotas potencialas finansuoti savo technologijų čempionus.
„Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šio kapitalo atėjo iš Vokietijos. Jungtinės Valstijos paprastai apie 70 proc. investicijų į savo augimo bendroves užsitikrina vidaus rinka, o Vokietijoje dar yra daug erdvės augti“, – sakė Christianas Nagelis.
Jo teigimu, situacijai pakeisti reikia daugiau bendradarbiavimo, skaidrumo ir nuolatinio dialogo tarp fondų, institucinių investuotojų ir politikos formuotojų. GVGF taip pat įspėja, kad dalis Vokietijos institucinio kapitalo šiandien nukreipiama į užsienio rinkas, o tai mažina galimybes vietoje kurti globalius technologijų lyderius.
2,8 trln. eurų kapitalo baseinas
GVGF išskiria, kad Vokietijos pensijų fondai, draudimo bendrovės ir fondai bendrai valdo apie 2,8 trln. eurų, tačiau jų portfeliai tradiciškai koncentruoti į mažesnės rizikos turto klases, tokias kaip obligacijos ir nekilnojamasis turtas. Toks pasiskirstymas gali užtikrinti stabilumą, bet kartu riboja ilgalaikio augimo potencialą.
Forumas, remdamasis tarptautiniais palyginimais, atkreipia dėmesį į grąžos skirtumus tarp Europos ir Jungtinių Valstijų institucinių investuotojų. GVGF cituojami OECD duomenys rodo, kad Vokietijos pensijų fondų vidutinė penkerių metų nominali grąža siekė 2,9 proc., o įvertinus infliaciją reali grąža buvo neigiama ir sudarė apie minus 0,6 proc.
GVGF teigia, kad reikšminga dalis sprendimo slypi alokacijoje į rizikos kapitalą ir augimo fondus. Remiantis „Invest Europe“ duomenimis, kuriuos pateikia Forumas, Vokietijos instituciniai investuotojai per pastarąjį dešimtmetį Europos rizikos kapitalo ir augimo fondams vidutiniškai skirdavo apie 400 mln. eurų per metus, o tai atitinka maždaug 0,1 proc. alokacijos lygį.
GVGF skaičiavimu, alokaciją padidinus iki 2 proc. būtų galima mobilizuoti apie 15 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet. Tai reikštų didesnį vietinį „paraką“ finansuojant vėlesnius etapus, kai įmonės jau turi produktą, pajamas ir siekia sparčios tarptautinės plėtros.
Kodėl tai svarbu Vokietijai
Pasak GVGF, klausimas nėra vien apie daugiau pinigų startuoliams. Tai ir apie Vokietijos konkurencingumą, gebėjimą išlaikyti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei kontrolę tokiose srityse kaip DI, gynybos technologijos, puslaidininkiai ar kritinė programinė įranga.
„Vsquared Ventures“ vienas įkūrėjų Benediktas von Schoeleris pabrėžė, kad diskusija apie investuotojų pritraukimą neturėtų apsiriboti tik tradicinėmis, istoriškai stipriomis pramonės šakomis.
„Negalime apsaugoti gerovės ir darbo vietų remdamiesi vien vakarykščiais verslo modeliais. Patraukli investavimo šalis apibrėžiama ne tik joje jau įsitvirtinusiomis įmonėmis, bet pirmiausia tomis, kurios dar tik kuriamos ir gali išaugti į globalius lyderius“, – sakė Benediktas von Schoeleris.
GVGF taip pat pristatė „German Venture & Growth Playbook“, kuriame apžvelgiama rizikos kapitalo grąžos ir rizikos logika bei argumentuojama, kodėl instituciniai investuotojai galėtų persvarstyti šios turto klasės vietą portfeliuose. Forumo žinutė aiški: jei Vokietija nori užauginti naują technologijų milžinų kartą, vien startuolių kūrimo neužtenka, jiems būtinas ir nuoseklus vietinis kapitalas mastelio augimui.