CP v2

Tag: InvestEU

  • Energija brangsta, bet išeitis yra: iki 70 mln. eurų tvarioms investicijoms su EIF garantija

    Augančios degalų ir šilumos kainos verčia tiek gyventojus, tiek verslą iš naujo skaičiuoti išlaidas ir ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo brangių energijos išteklių. Energetikos rinkoje kainas toliau veikia importuojamo kuro svyravimai, tinklų paslaugų kaštai ir sezoniškumas, todėl investicijos į efektyvumą daugeliui tampa ne prabanga, o finansine būtinybe.

    Didėjant sąnaudoms, vis dažniau renkamasi atsinaujinančios energetikos projektus, pastatų modernizavimą ar mažiau taršų transportą. Tokie sprendimai paprastai reikalauja pradinių investicijų, tačiau gali stabilizuoti mėnesines išlaidas ilgesniam laikui ir sumažinti kainų šokų riziką šildymo ar transporto sezono piko metu.

    Taupyti skatina ne tik aplinkosauga

    Lietuvos energetikos agentūros užsakymu 2026 metais atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa rodo, kad energiją bent kartais taupo 92 proc. respondentų. Pagrindinė motyvacija išlieka finansinė: 88 proc. apklaustųjų nurodo, kad energiją taupo siekdami sumažinti išlaidas.

    Praktikoje tai reiškia didesnį susidomėjimą sprendimais, kurie leidžia pagaminti dalį energijos patiems, efektyviau ją naudoti arba mažinti nuostolius. Rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija derinti kelias priemones iš karto, pavyzdžiui, saulės elektrinę su energijos kaupikliu ir šilumos siurbliu, kad būtų lengviau išnaudoti pagamintą elektrą ir sumažinti tinklo elektros poreikį.

    Kokia parama ir kam ji skirta?

    Finansavimui tvariems projektams gali būti pasitelkiamas „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo „InvestEU“ garantija. Pagal su fondu pasirašytą susitarimą naujiems investiciniams projektams iš viso numatyta iki 70 mln. eurų.

    Gyventojams kredito unijose vienam projektui gali būti suteikiamas iki 50 000 eurų finansavimas, skirtas saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualaus namo renovacijai ar elektromobiliui įsigyti. Verslui galimybių spektras platesnis ir apima tiek energijos gamybą, tiek vartojimo mažinimą, pavyzdžiui, gamybos elektrifikavimą, pastatų modernizavimą, šilumos atgavimo sprendimus ar energiją taupančios įrangos diegimą.

    „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą, nes jos gali sumažinti kasdienes namų ūkių ir įmonių išlaidas. Siekiame, kad tokios galimybės būtų prieinamos ne tik didelėms bendrovėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams“, – sakė Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.

    Kaip veikia EIF garantija?

    Europos investicijų fondo garantija veikia kaip paskolos užtikrinimo priemonė, kuri gali padėti padengti dalį trūkstamo užstato. Tai aktualu tais atvejais, kai projektas ekonomiškai pagrįstas, tačiau paskolos gavėjas neturi pakankamai įkeičiamo turto arba nori jo neįšaldyti ilgam laikui.

    Finansavimas su garantija gali būti prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų. Garantijos dalis priklauso nuo projekto ir registracijos vietos: fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija, Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – 30–70 proc., o regionuose veikiančioms įmonėms – iki 80 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl investicijų verta įvertinti ne tik įrangos kainą, bet ir visą projekto ekonomiką: prognozuojamą energijos suvartojimą, pastato šilumines savybes, atsiperkamumo laiką bei galimas priežiūros sąnaudas. Dėl to praktikoje vis dažniau pradedama nuo energijos vartojimo audito arba bent jau detalesnio suvartojimo profilio įvertinimo, ypač verslo objektuose.

  • Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londone įsikūrusi elektros tinklų technologijų bendrovė „Reactive Technologies“ pritraukė 19 mln. eurų finansavimą iš Europos investicijų banko (EIB). Lėšos bus skirtos platformos „GridVerix“ plėtrai, siekiant mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir optimizuoti tinklų eksploatacijos kaštus Europoje.

    Bendrovės teigimu, „GridVerix“ leidžia realiuoju laiku stebėti svarbius elektros sistemos stabilumo rodiklius. Tarp jų – inercija, tai yra generatoriuose sukaupta kinetinė energija, padedanti tinklui atlaikyti staigius trikdžius, taip pat įtampos stiprumo ir stabilumo parametrai skirtingose tinklo vietose.

    „EIB parama ateina kritiniu metu. Sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai ir dideliems vartotojams, pavyzdžiui, duomenų centrams, Europos tinklus valdyti darosi sudėtingiau. Realaus laiko stabilumo matavimai gali padėti operatoriams išlaikyti saugumą ir mažinti kaštus vartotojams“, – sakė „Reactive Technologies“ vadovas Marcas Borrettas.

    Ši investicija atspindi platesnę tendenciją Europos energetikoje: elektros tinklai tampa vienu svarbiausių energetinės transformacijos „siaurųjų kakliukų“. Prie tinklo prijungiama vis daugiau vėjo ir saulės elektrinių, o kartu auga ir paklausa dėl elektrifikacijos, šilumos siurblių, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros bei pramonės poreikių.

    Tokioje aplinkoje tinklų operatoriams būtina tiksliai suprasti, kiek sistema atspari staigiems pokyčiams, pavyzdžiui, netikėtai dingus gamybai ar šoktelėjus vartojimui. Realaus laiko matavimai gali padėti greičiau identifikuoti silpnąsias vietas ir priimti sprendimus, leidžiančius integruoti daugiau atsinaujinančios energijos neprarandant stabilumo.

    „Europai reikia elektros tinklų, kurie spėtų paskui spartų atsinaujinančios energijos augimą. „Reactive Technologies“ suteikia operatoriams gerokai aiškesnį vaizdą, kas vyksta jų tinkluose realiuoju laiku. Mūsų finansavimas padės šią technologiją išplėsti į daugiau rinkų ir mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    EIB nurodo, kad finansavimas suteikiamas rizikos skolos forma ir yra remiamas programos InvestEU. Šis sandoris taip pat siejamas su EIB grupės iniciatyva TechEU, kurios tikslas – paspartinti investicijas į strategines technologijas ir stiprinti Europos konkurencingumą.

    Iš 19 mln. eurų paskolos iki 7 mln. eurų bendrovė planuoja nukreipti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai savo centre Suomijoje, Oulu mieste. Likusi dalis numatyta technologijos diegimui Europos Sąjungoje, orientuojantis į komercinę plėtrą ir darbą su tinklų operatoriais.

    „Reactive Technologies“ buvo įkurta 2010 metais, ją įsteigė dr. Heikki Huomo ir Marcas Borrettas. Bendrovė pozicionuoja save kaip tinklą stiprinančių technologijų kūrėją, sprendžiantį energijos perėjimo, spartėjančios elektrifikacijos ir augančių apkrovų keliamus iššūkius.

    Bendrovės būstinė yra Londone, o pardavimų ir projektų įgyvendinimo komandos dirba su klientais įvairiose rinkose. „Reactive Technologies“ taip pat turi komercinius biurus JAV rytų ir vakarų pakrantėse, Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Australijoje, o pagrindiniai tyrimai vystomi Suomijoje.

    Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien naujų elektrinių nepakanka – būtina didinti tinklų pralaidumą ir valdymo tikslumą. Tokios priemonės kaip pažangūs matavimai, skaitmeniniai tinklų modeliai ir automatizuotas valdymas tampa praktišku būdu greičiau pritaikyti infrastruktūrą prie sparčiai besikeičiančios gamybos ir vartojimo struktūros.

    „Reactive Technologies“ atveju EIB finansavimas rodo augantį institucinių investuotojų dėmesį sprendimams, kurie padeda iš tinklų „išspausti“ daugiau galios ir stabilumo be brangiausių, ilgai trunkančių statybų. Jei technologija pasiteisins diegimo mastu, jos nauda gali atsispindėti tiek tiekimo patikimumu, tiek galutinėmis sąnaudomis vartotojams.

  • ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė paskelbė pradedančiosioms ir sparčiai augančioms įmonėms skirtą Europos institucinių investuotojų paktą. Tai savanoriška iniciatyva, kuria siekiama nukreipti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo į Europos technologijų ekosistemą.

    Paktas pristatytas „TechEU Equity Summit“ renginyje Liuksemburge, o prie jo jau jungtis ketina 13 institucinių investuotojų. Pagrindinis tikslas – sumažinti atotrūkį tarp ankstyvų investicijų ir vėlyvos plėtros etapų, kai kapitalo poreikis šokteli.

    Kas keisis investuotojams?

    Iniciatyva paremta dviem kryptimis: politikos dialogu ir investavimo platforma. Politikos dialogą koordinuos Europos Komisija, kad investuotojai galėtų aiškiau suprasti reguliavimo pokyčius ir ES investavimo politikos kryptis.

    Investavimo platformą ves EIB grupė, žadanti suteikti vieną „įėjimo tašką“ į Europos rizikos kapitalo ir augimo investicijų rinką. Praktikoje tai reikštų daugiau informacijos apie sandorių srautus, rinkos įžvalgas ir geresnį skirtingų investuotojų suderinamumą.

    Fokusas – vėlyva plėtra

    Didžioji dalis planuojamų įsipareigojimų siejama su dviem jau veikiančiais instrumentais: 15 000 000 000 eurų Europos technologijų čempionų iniciatyvos ETCI 2.0 ir 5 000 000 000 eurų „Scaleup Europe Fund“. Šie mechanizmai orientuoti į didesnius fondus, kurie finansuoja vėlyvos stadijos augimą.

    Europos startuolių ekosistemoje būtent šiame etape dažniausiai atsiranda finansavimo spraga, ypač kai įmonėms reikia daugiau nei 100 000 000 eurų vienam plėtros raundui. Dėl to dalis bendrovių investicijų ieško už ES ribų arba svarsto plėtrą ten, kur kapitalas prieinamesnis.

    „Europa turi talentą, idėjas ir ambicijas. Dabar užtikriname, kad mūsų novatoriškos įmonės galėtų augti, plėstis ir konkuruoti pasaulyje iš Europos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    EIB grupės teigimu, paktas turi padėti pensijų fondams, draudikams, bankams ir kitiems instituciniams investuotojams paprasčiau pasiekti inovacijų finansavimo galimybes. Kartu siekiama suartinti nacionalines iniciatyvas su bendrais ES instrumentais ir padaryti išėjimo kelius aiškesnius.

    „Mūsų tikslas aiškus: suteikti Europos instituciniams investuotojams vieną patikimą įėjimo tašką į inovacijų finansavimą“, – sakė EIB grupės prezidentė Nadia Calviño.

    Europos Komisija pabrėžia, kad iniciatyva dera su platesne ES startuolių ir sparčiai augančių įmonių strategija. Jos esmė – padėti perspektyviausioms bendrovėms užaugti iki globalių žaidėjų neišsikeliant iš Europos.

    „Daugeliui įmonių vis dar trūksta galimybės pritraukti pakankamai vėlyvos stadijos kapitalo. Šiuo paktu siekiame sujungti gilius ilgalaikio kapitalo išteklius su perspektyviausiais novatoriais, kad jie galėtų augti ir likti Europoje“, – sakė už startuolius, mokslą ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva.

  • Belgijos „Novadip Biosciences“ pritraukė 10,4 mln. eurų: lemiamas 3 fazės tyrimas ir EIB paskolos dalis

    Belgijos „Novadip Biosciences“ pritraukė 10,4 mln. eurų: lemiamas 3 fazės tyrimas ir EIB paskolos dalis

    Kam skirtas naujas finansavimas?

    Belgijos regeneracinės medicinos bendrovė „Novadip Biosciences“ užbaigė 10,4 mln. eurų konvertuojamojo finansavimo raundą. Pinigai bus skirti pagrindiniam, 3 fazės klinikiniam tyrimui ir pasirengimui reguliaciniams žingsniams JAV.

    Raundui vadovavo JAV investuotojas „New Science Ventures“, prisidėjo ir ankstesni bendrovės rėmėjai. Įmonė nurodo, kad per konvertuojamuosius instrumentus nuo 2025 metų birželio iš viso jau pritraukė 20 mln. eurų.

    „Šis finansavimas yra aiškus investuotojų pasitikėjimo ženklas ir suteikia išteklių pasiekti svarbiausius klinikinius bei reguliacinius etapus“, – sakė „Novadip Biosciences“ įkūrėjas ir vadovas Denis Dufrane.

    Kas kuriama ir kodėl tai svarbu?

    „Novadip Biosciences“ įkurta 2013 metais kaip katalikiškojo Liuveno universiteto ir St. Luc universitetinės ligoninės atžalinė įmonė. Ji vysto regeneracinės medicinos sprendimus, paremtus riebalinio audinio kilmės kamieninėmis ląstelėmis ir trimatės terpės technologija.

    Pagrindinis dėmesys šiame etape skiriamas kandidatui NVD003, kuris kuriamas kaip autologinis, iš paties paciento ląstelių paruošiamas transplantatas. Bendrovė teigia, kad ankstesniuose stebėjimuose fiksuota ilgalaikė kaulo suaugimo nauda ir išlaikyta mobilumo funkcija, tačiau lemiami rezultatai priklausys nuo 3 fazės programos.

    3 fazės tyrimas ir kelias į JAV rinką

    Naujai pritrauktos lėšos daugiausia bus nukreiptos į 3 fazės NVD003 tyrimą, skirtą įgimtai blauzdikaulio pseudoartrozei gydyti. Tai reta ir sudėtingai gydoma vaikų kaulų patologija, dėl kurios dažnai prireikia daugkartinių operacijų ir ilgo gydymo.

    Bendrovė nurodo, kad tyrimas jau vykdomas tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje. Kartu finansavimas padės rengti biologinio vaisto registracijos paraišką JAV Maisto ir vaistų administracijai ir stiprinti reguliacinį pasirengimą.

    „Įmonei įžengus į kritinį vertės kūrimo etapą, šis finansavimas leidžia įgyvendinti prioritetus ir pasiruošti kitam plėtros etapui“, – sakė valdybos pirmininkas Eric Pâques.

    EIB paskolos dalis ir tolesni tikslai

    „Novadip Biosciences“ pabrėžia, kad pasiekus 10,4 mln. eurų finansavimo tikslą atveriamas kelias gauti dalį iš Europos investicijų banko 2023 metais sudarytos 18 mln. eurų rizikos skolos sutarties, kuri remiama pagal InvestEU programą. Tokie instrumentai dažnai siejami su aiškiais etapais, todėl papildomas kapitalas gali priklausyti nuo konkrečių pasiekimų.

    Įmonė teigia turinti 53 darbuotojus ir nuo veiklos pradžios pritraukusi 137 mln. eurų nuosavo kapitalo bei neatskiedžiančio finansavimo. „Novadip Biosciences“ planuoja siekti NVD003 rinkodaros leidimo įgimtos blauzdikaulio pseudoartrozės indikacijai iki 2028 metų, o vėliau plėsti taikymą suaugusiųjų didelių kaulo defektų gydymui iki 2031 metų.

    Lygiagrečiai vystomas ir antrasis kandidatas NVDX3, kuriamas kaip donoro kilmės kaulo transplantato medžiaga. Bendrovė skelbia užbaigusi ankstyvesnius tyrimus traumos chirurgijoje ir stuburo suaugimo srityje bei turinti leidimą pradėti vėlesnės stadijos programą JAV.

  • KPO garantijos verslui: BGK ir Europos investicijų fondas atveria kelią iki 2,3 mlrd. eurų paskolų

    Lenkijos plėtros bankas BGK pasirašė sutartį su Europos investicijų fondu, kuri turėtų išplėsti Investmax garantijų prieinamumą mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tikimasi, kad dėl šio sprendimo rinkoje atsiras daugiau galimybių gauti kreditą, kai įmonei trūksta užstato ar ji nori mažesnių užtikrinimo kaštų.

    Pagal BGK pateiktą informaciją, pirmajame etape garantijų portfelio limitas turėtų padidėti 3 mlrd. zlotų, o per visą sutarties laikotarpį – iki 8 mlrd. zlotų. Konvertavus į eurus, tai sudaro atitinkamai apie 700 000 000 eurų ir apie 1 900 000 000 eurų.

    Tai turi leisti užtikrinti didesnę kreditų apimtį: pirmajame etape – apie 900 000 000 eurų, o bendrai per sutartį – iki maždaug 2 300 000 000 eurų. Tokia schema iš esmės veikia kaip rizikos pasidalijimo priemonė, kai dalį banko rizikos dėl paskolos negrąžinimo prisiima garantijų mechanizmas.

    Ką reiškia Investmax garantija?

    Investmax yra garantijų instrumentas, skirtas paskoloms investicijoms ir apyvartinėms lėšoms, daugiausia mikro, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pasitelkus Europos investicijų fondo regarantiją pagal InvestEU programą, garantija gali dengti iki 80 proc. paskolos kapitalo sumos, taip sumažinant papildomų užtikrinimo priemonių poreikį.

    Praktikoje tai svarbu įmonėms, kurios neturi pakankamo turto įkeitimui, o finansavimas reikalingas plėtrai, modernizacijai ar konkurencingumo didinimui. Kita reikšminga detalė – formalumai dėl paskolos ir garantijos paprastai tvarkomi tame pačiame kredituojančiame banke, todėl procesas gali būti paprastesnis verslui.

    Kredito bado problema?

    Sutarties pristatymo metu Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijos vadovė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz akcentavo, kad įmonių kreditavimas šalyje, vertinant pagal santykį su bendruoju vidaus produktu, išlieka žemas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į neįprastą tendenciją, kai būsto paskolų struktūroje yra daugiau nei verslo kreditų, o tai, jos vertinimu, nėra tipiška išsivysčiusioms Europos ekonomikoms.

    „Tai labai svarbus projektas. Lenkijos įmonės patiria didelį kredito trūkumą, o paskolų verslui ir bendrojo vidaus produkto santykis siekia 11 proc. – tai maždaug perpus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tokią finansavimo struktūrą būtina keisti“, – sakė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

    Kas yra Europos investicijų fondas?

    Europos investicijų fondas yra Europos investicijų banko grupės dalis, specializuojanti mažų ir vidutinių įmonių bei startuolių finansavimo skatinime Europoje. Fondo veikla dažniausiai remiasi garantijomis, rizikos kapitalo priemonėmis ir rizikos pasidalijimo modeliais, kurie leidžia komerciniams bankams aktyviau skolinti verslui.

    BGK, kaip Lenkijos plėtros bankas, tokias priemones naudoja siekdamas mobilizuoti daugiau privataus kapitalo realiajai ekonomikai. Šiuo atveju KPO lėšos nukreipiamos ne tiesioginėms subsidijoms, o kaip svertas garantijoms, kurios gali padidinti finansavimo pasiūlą ir sumažinti kreditavimo barjerus įmonėms.

  • Suomių „Nordic Foodtech VC“ fondas II artėja prie 80 mln. eurų: kas finansuos 30 agroir maisto startuolių

    Suomijoje įsikūręs ankstyvos stadijos investuotojas „Nordic Foodtech VC“ pranešė užsitikrinęs iki 30 mln. eurų įsipareigojimą savo antrajam fondui, kurio tikslinis dydis siekia 80 mln. eurų. Šios lėšos turėtų paspartinti agrotechnologijų ir maisto technologijų įmonių plėtrą bei mokslinių sprendimų komercializavimą.

    Kapitalą skiria Europos investicijų fondas (EIF), veikiantis Europos investicijų banko (EIB) grupėje. Investicija siejama su „InvestEU“ nuosavo kapitalo priemonėmis, orientuotomis į klimato ir aplinkosaugos sprendimus, taip pat su finansavimu, skirtu mėlynajai ekonomikai ir rizikos kapitalo investicijoms.

    „Su EIF parama plečiame veiklą visoje Šiaurės Europoje“, – sakė „Nordic Foodtech VC“ bendraįkūrėjas ir vadovaujantis partneris Mika Kukkurainenas.

    Fondo planas yra investuoti maždaug į 30 įmonių, daugiausia Šiaurės Europoje, o dėmesys bus sutelktas į ikiseed ir seed etapo komandas. Praktikoje tai reiškia dar ankstyvus produktus ar prototipus turinčius startuolius, kuriems svarbiausia ne tik kapitalas, bet ir kompetencija diegiant technologijas rinkoje.

    EIF įsipareigojimas laikomas svarbiu signalu privačiam kapitalui: tokie instituciniai investuotojai dažnai sumažina rizikos suvokimą ir palengvina papildomų įnašų pritraukimą iki tikslinės fondo apimties. Pats fondas buvo pradėjęs formavimą anksčiau ir buvo pasiekęs 40 mln. eurų pirmąjį uždarymą.

    „Nors Europa turi stiprius maisto ir žemės ūkio mokslinius tyrimus, perspektyvioms technologijoms reikia kapitalo ir patirties, kad jos pereitų iš laboratorijos į rinką“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    Sandoris vyksta aktyvesnio finansavimo fone: 2026 metais Europoje pastebimas nuoseklus dėmesys sprendimams, susijusiems su tvaresne žemdirbyste, akvakultūra, biologinėmis augalų apsaugos priemonėmis ir maisto tiekimo grandinių efektyvumu. Šios kryptys investuotojams aktualios dėl klimato rizikų, maisto saugumo ir reguliacinių tikslų, susijusių su taršos mažinimu.

    „Nordic Foodtech VC“ įkurta 2019 metais ir pozicionuojama kaip pirmasis Šiaurės šalių rizikos kapitalo fondas, nuosekliai orientuotas į praktinius sprendimus žemės ūkio ir maisto sektoriui. Valdytojas yra sukaupęs patirtį investuodamas nuo naujų baltymų šaltinių ir sveikesnės mitybos iki su žemės ūkiu susijusių gilesnių technologijų, įskaitant mokslinių institucijų atžalas.

    Fondo komanda dirba Helsinkyje ir Kopenhagoje, o geografiškai akcentuoja Šiaurės ir Baltijos šalis. Skelbiama, kad pirmasis fondo portfelis buvo suformuotas investuojant į 18 įmonių, o naujasis fondas ketina tęsti ankstyvos stadijos strategiją ir rezervuoti lėšų vėlesniems portfelio įmonių etapams.

  • ERPB skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su baterijomis Rumunijoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia iki 120 milijonų eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Tai 342 megavatų saulės fotovoltinė elektrinė su greta įrengiama 150 megavatų galios ir 300 megavatvalandžių talpos baterijų energijos kaupimo sistema Brašovo regione.

    Finansavimo paketas sudarytas iš ERPB vadinamosios A paskolos iki 57 milijonų eurų ir B paskolos iki 63 milijonų eurų, prie kurios prisideda komerciniai bankai. Į B dalį taip pat įtrauktas 3,6 milijono eurų skolos aptarnavimo rezervo mechanizmas, skirtas sumažinti mokėjimų riziką.

    Projektą bendrai finansuoja ir kiti kreditoriai, o visa skolinto kapitalo suma gali siekti iki 229 milijonų eurų. Papildomai „Intesa Sanpaolo“ ir „Exim Banca Românească“ numato iki 25 milijonų eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) finansavimo liniją bei 9,5 milijono eurų akredityvo (letter of credit) priemonę, reikalingą pagal paramos schemos reikalavimus.

    Kas svarbu dėl InvestEU

    Europos Sąjunga sustiprina ERPB A ir B paskolų struktūrą per InvestEU programą, suteikdama pirmojo nuostolio garantiją. Ji gali dengti iki 115 milijonų eurų ir taip mažina rizikas, susijusias su dalies elektros pardavimu rinkos kainomis.

    Tokia garantija ypač aktuali projektams, kurie dalį pajamų gauna ne pagal fiksuotą tarifą, o iš vadinamųjų prekybinių pajamų, priklausančių nuo elektros kainų svyravimų. Pastaraisiais metais energijos rinkose Europoje išaugęs nepastovumas skatina bankus ieškoti papildomų rizikos mažinimo priemonių.

    Contract for Difference: ką reiškia skaičiai

    Părău 2 projektas remiasi Rumunijos Contract for Difference schema, kuri, ERPB vertinimu, turėtų padėti sparčiau plėtoti atsinaujinančią energetiką. Schema siekia atverti kelią iki 5 gigavatų saulės ir sausumos vėjo elektrinių pajėgumų.

    Pirmame aukcione saulės elektrinė užsitikrino 125 megavatų pajėgumą su 49,4 euro už megavatvalandę orientacine kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi gamybos dalis bus realizuojama rinkoje, todėl baterijų kaupiklis čia tampa svarbus įrankis valdyti kainų pikus, balansavimo poreikius ir tinklo apribojimų riziką.

    Hibridiniai projektai Rumunijoje

    ERPB pabrėžia, kad tai pirmasis atvejis, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, jungiantį saulės generaciją ir baterijų kaupimą vienoje vietoje. Tokie projektai Europoje vis dažniau laikomi nauju standartu, nes leidžia efektyviau integruoti nepastovią generaciją į tinklą.

    Augant saulės elektrinių daliai, tinklams tampa svarbu turėti greitai reaguojančius balansavimo pajėgumus, o baterijos gali padėti sumažinti generacijos ribojimus ir didinti sistemos patikimumą. Investuotojams tai taip pat reiškia papildomas pajamas iš lankstumo paslaugų ir didesnį projekto atsparumą kainų ciklams.

  • „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    Belgijos investicijų bendrovė „WAD Capital“ užbaigė pirmąjį debiutinio fondo etapą ir pritraukė 67,5 mln. eurų. Didžiausiu investuotoju tapo Europos investicijų fondas (EIF), į fondą įnešęs 25 mln. eurų.

    Gente įsikūrusi komanda orientuojasi į mažas ir vidutines Europos įmones, kurioms kyla verslo perdavimo įpėdiniams problema. Modelio esmė – įsigyti veikiančius, pelningus verslus ir jų valdymą patikėti atrinktiems vadovams, galintiems perimti įmonę ir ją auginti.

    Kaip veikia įpėdinystės sprendimas

    „WAD Capital“ siekia padidinti fondo dydį nuo 67,5 mln. eurų iki 130 mln. eurų, o maksimalus dydis numatytas 132,5 mln. eurų. Papildomas kapitalas, kaip nurodoma, padės greičiau suderinti įmones, ieškančias perėmėjo, ir vadovus, pasirengusius tapti savininkais.

    EIF investicija įgyvendinama pasitelkiant Europos Komisijos InvestEU programos mechanizmą, kuris dažnai naudojamas pritraukti daugiau privataus kapitalo į strategines sritis. „WAD Capital“ teigia, kad fondo valdytojai taip pat prisideda nuosavu įnašu ir į fondą investuoja 2 proc. kapitalo.

    „Europa turi daug sėkmingų mažų ir vidutinių įmonių, turinčių didelį augimo potencialą, tačiau joms reikia ir kapitalo, ir verslumo talento, kad pereitų į kitą etapą“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Robertas de Grootas.

    Į kokias įmones taikosi fondas

    Bendrovė įkurta 2023 metais Christopherio Tourniso Gamble’o, Steveno Coppenso ir Alaino Brossé. Ji kuria institucinę platformą vadinamajam įsigijimu grįstam verslumui, kai nauji savininkai perima jau veikiančią įmonę, o ne kuria ją nuo nulio.

    „WAD Capital“ taikosi į pelningas MVĮ Beniliukso šalyse, šiaurės Prancūzijoje ir vakarų Vokietijoje. Nurodoma, kad ieškomų įmonių metinis EBITDA paprastai siekia nuo 1 iki 5 mln. eurų, o sektoriai dažniausiai susiję su sveikatos priežiūra, energetika, klimato pertvarka ir verslo paslaugomis.

    Vadovas perėmimui ir DI sandoriams spartinti

    Kiekvieną sandorį veda vadinamasis „CEO in Residence“ – patyręs vadovas, kurį fondas atrenka, patikrina ir lydi nuo rinkos paieškos iki įsigytos įmonės valdymo. Bendrovė akcentuoja duomenimis grįstą potencialių taikinių paiešką ir DI pasitelkimą teisiniam patikrinimui, siekiant pagreitinti procesus.

    Teigiama, kad tokie įrankiai ypač svarbūs mažesniems sandoriams, kuriuose tradicinės konsultavimo išlaidos dažnai tampa per didelės, palyginti su sandorio dydžiu. „WAD Capital“ skelbia, kad kasmet peržiūri dešimtis tūkstančių įmonių, kad atrinktų tinkamiausius kandidatus įsigijimui.

    „Aštuoni įsigijimai per mažiau nei metus ir reikšminga EIF investicija rodo, kad mūsų modelis yra plečiamas ir Europa pripažįsta tai, ką darome“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Stevenas Coppensas.

    Pasak bendrovės, iš pirmosios 13 vadovų grupės aštuoni jau užbaigė įsigijimus, o dar penki sandoriai yra baigiamojoje stadijoje. Naujas kapitalas taip pat turėtų finansuoti antrąją 12 vadovų grupę, iš kurių 10 jau patvirtinti.

    „WAD Capital“ tikslas – didinti vadovų grupės mastą ir iki 2027 metų pabaigos išplėsti portfelį iki 25 įmonių. Bendrovė pabrėžia, kad toks modelis siejamas ne tik su finansine grąža, bet ir su poveikiu – verslų tęstinumu bei darbo vietų išsaugojimu regionuose.

    „Padidindami vadovų skaičių nuo trylikos iki dvidešimt penkių, galime įsigyti dvidešimt penkias sveikas MVĮ, susiduriančias su įpėdinystės iššūkiu, ir išlaikyti jas europietiškose rankose“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Alainas Brossé.

  • Startuolis „Tensive“ gavo 20 mln. eurų EIB paskolą: kaip REGENERA keičia krūties atkūrimą

    Milane veikiantis medicinos technologijų startuolis „Tensive“ pritraukė 20 mln. eurų Europos investicijų banko paskolą, skirtą biorezorbuojamos technologijos REGENERA plėtrai. Lėšos bus nukreiptos į mokslinius tyrimus, klinikines studijas, CE žymėjimo procesą, gamybos didinimą ir pasirengimą komerciniam startui.

    Paskola suteikta kaip konvertuojamoji ir sudaro maždaug pusę bendrovės 40 mln. eurų finansavimo plano. Projektą remia Europos Komisijos programa InvestEU, kurios tikslas – palengvinti strateginių inovacijų finansavimą Europoje.

    „EIB detaliai įvertino mūsų klinikinius įrodymus ir reguliacinę bylą, todėl įsipareigojo skirti 20 mln. eurų, kad REGENERA, po teigiamų pagrindinės klinikinės studijos rezultatų, pasiektų Europos chirurgus“, – sakė „Tensive“ vadovas Sanjay Kakkar.

    Pasak jo, šis sprendimas turėtų paspartinti ir papildomo nuosavo kapitalo pritraukimą. Bendrovė siekia pasiūlyti sprendimą pacientėms, kurioms po krūties vėžio operacijų, ypač po dalinės krūties pašalinimo procedūrų, dažnai trūksta patikimų ir estetiškai prognozuojamų rekonstrukcijos alternatyvų.

    Kas yra REGENERA?

    REGENERA – kempinę primenantis biorezorbuojamas karkasas, implantuojamas operacijos metu į audinių ertmę. Jo paskirtis – padėti atkurti tūrį ir sudaryti sąlygas natūraliam paciento audinių ataugimui, o pačiam implantui laikui bėgant palaipsniui rezorbuotis.

    Bendrovė teigia, kad medžiaga savo konsistencija artima riebaliniam audiniui, todėl gali prisitaikyti prie chirurginės ertmės be sudėtingo formavimo. Tokia savybė, anot kūrėjų, leidžia lengviau integruoti sprendimą į įprastą operacijos eigą ir sumažinti papildomų intervencijų poreikį ateityje.

    Dar vienas praktinis aspektas – aiškus implanto matomumas diagnostiniuose tyrimuose, kuris gali padėti tiksliau planuoti spindulinę terapiją ir stebėseną. Tai ypač svarbu, kai po operacijos būtina tiksliai atskirti pakitimus nuo aplinkinių audinių ir suvaldyti klaidingų interpretacijų riziką.

    Klinikiniai duomenys ir reguliaciniai žingsniai

    „Tensive“ skelbia, kad jų vykdomoje pagrindinėje klinikinėje studijoje (NCT05941299) dalyvavo 94 pacientės, o didžioji dalis jų jau peržengė 12 mėnesių stebėsenos ribą. Bendrovės pranešime nurodoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu daugumoje vertinamų atvejų fiksuoti geri arba labai geri kosmetiniai rezultatai, išliko aukštas chirurgų pasitenkinimas, o pacientių savijautos vertinimai reikšmingai pagerėjo.

    Taip pat akcentuojama, kad REGENERA netrukdė onkologiniam vaizdinimui, o tai laikoma kritiniu kriterijumi diegiant naujus implantus po onkologinių operacijų. Atskiras ankstyvas tyrimas, kuriame stebėta ilgalaikė dinamika, pasak bendrovės, rodo išliekantį tūrio užpildymą, kraujagyslių formavimąsi implanto vietoje ir tai, kad laikui bėgant karkasas rezorbuojasi.

    Įmonė prognozuoja, kad Europos Sąjungoje reguliacinis patvirtinimas galėtų būti gautas 2027 metų pradžioje, tačiau galutinis terminas priklausys nuo vertinimo eigos ir pateikiamų duomenų apimties. Tuo metu paskolos lėšos turėtų padėti užtikrinti ir gamybos mastelio didinimą, kas dažnai tampa vienu sudėtingiausių etapų tarp klinikinio įrodymo ir realios prieigos ligoninėse.

    Kodėl EIB finansavimas svarbus?

    Pagal susitarimą EIB suteikia iki 20 mln. eurų konvertuojamosios paskolos, kuri gali būti panaudota dalimis. Tokia struktūra dažnai vertinama kaip mažiau nuosavą kapitalą praskiedžiantis finansavimo būdas, nes įmonei leidžia pasistūmėti iki komercinės stadijos neparduodant reikšmingos įmonės dalies ankstyvame etape.

    „Europos inovacijų sveikatos srityje, ypač moterų sveikatos, rėmimas yra EIB grupės misijos esmė. Šis finansavimas padės „Tensive“ vystyti perspektyvią regeneracinę technologiją, galinčią spręsti svarbius nepatenkintus poreikius krūties vėžio priežiūroje“, – sakė EIB viceprezidentė Gelsomina Vigliotti.

    Bendrovė nurodo, kad likusiai finansavimo plano daliai ji toliau derasi su instituciniais investuotojais ir galimais strateginiais partneriais. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą regeneracinės medicinos ir pažangių biomaterialų sprendimais Europoje, kur investuotojai vis dažniau ieško klinikiniu įrodymu paremtų technologijų, galinčių sumažinti pakartotinių operacijų riziką ir pagerinti ilgalaikius pacientų rezultatus.

  • EBRD skiria iki 120 mln. eurų „Econergy“ Părău 2: 342 MW saulės parkas su 300 MWh baterijomis

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia iki 120 mln. eurų finansavimą „Econergy“ vystomam Părău 2 projektui Rumunijoje. Numatyta pastatyti 342 MW saulės fotovoltinę elektrinę ir greta įrengti 150 MW galios bei 300 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistemą Brašovo regione.

    Finansavimo paketą sudaro EBRD A paskola iki 57 mln. eurų ir EBRD B paskola iki 63 mln. eurų, kurią dalinai suteikia komerciniai bankai. B paskolos struktūroje taip pat numatyta 3,6 mln. eurų skolos aptarnavimo rezervo priemonė, skirta mokėjimų stabilumui didinti.

    Bendra projekto skolos finansavimo suma, įtraukiant ir kitus bankus, siekia iki 229 mln. eurų. Prie finansavimo prisideda Juodosios jūros prekybos ir plėtros bankas, OTP bankas bei Exim Banca Românească, taip išskaidant rizikas ir didinant projekto finansinį patikimumą.

    Europos Sąjunga EBRD A ir B paskolas remia pagal InvestEU programą suteikdama pirmojo nuostolio garantiją, kuri gali padengti iki 115 mln. eurų. Tokia priemonė mažina kreditorių riziką, ypač tais atvejais, kai dalis pajamų priklauso nuo rinkos kainų ir nėra pilnai fiksuota ilgalaikėmis sutartimis.

    Kontraktas už skirtumą ir rinkos dalis

    Projektas remiasi Rumunijoje įdiegta kontraktų už skirtumą schema, kurią rengiant buvo teikiama EBRD techninė pagalba. Šia schema siekiama paskatinti iki 5 GW saulės ir sausumos vėjo elektrinių plėtrą, investuotojams suteikiant aiškesnį kainų stabilumo mechanizmą.

    Părău 2 pirmajame aukcione užsitikrino 125 MW pajėgumą su 49,4 euro už MWh nustatyta kaina 15 metų laikotarpiui. Likusi pagaminamos elektros dalis planuojama realizuoti rinkoje, todėl projekto rezultatai iš dalies priklausys nuo elektros kainų dinamikos.

    Papildomai projektui numatyti instrumentai, susiję su apyvartinėmis lėšomis: iki 25 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio finansavimo priemonė ir iki 9,5 mln. eurų akredityvų priemonė. Šie sprendimai dažnai taikomi dideliuose energetikos projektuose, kad statybų ir atsiskaitymų srautai vyktų sklandžiai.

    Kodėl svarbi baterijų dalis?

    EBRD pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai bankas Rumunijoje finansuoja hibridinį atsinaujinančios energetikos projektą, kuriame saulės generacija derinama su baterijų kaupimu. Baterijos leidžia lanksčiau valdyti generacijos svyravimus, efektyviau naudoti tinklo pralaidumą ir perkelti dalį energijos į brangesnes valandas.

    Tokie projektai Europoje tampa vis aktualesni dėl spartėjančios saulės ir vėjo plėtros bei augančio poreikio balansavimui. Kartu tai signalas, kad finansuotojai vis dažniau vertina ne tik instaliuotą generacijos galią, bet ir sistemos lankstumą, kurį suteikia energijos kaupimas.