Tag: Investicijos pramonėje

  • Robotas už 200 tūkst. zlotų – tik pradžia: robotizuota darbo vieta gali kainuoti iki 1,5 mln.

    Pramoninis robotas gali kainuoti apie 200 tūkst. zlotų, tačiau tai dažnai tėra pradinis čekis – visa robotizuota darbo vieta gamykloje gali atsieiti iki 1,5 mln. zlotų. Kartu su įranga, integracija ir pasirengimu įmonei tai virsta investicija, kurią būtina skaičiuoti gerokai plačiau nei vien roboto pirkimą.

    Apie tai, kaip įmonėms planuoti robotizaciją ir kokios realios išlaidos slepiasi už blizgančios „naujos technologijos“ etiketės, interviu WNP pasakojo „APA Group“ prezidentas Arturas Pollakas. Jo teigimu, robotizacija nėra „atsuktuvo“ pirkimas – tai technologijos diegimas, kuris turi atlikti konkrečią funkciją ir keisti gamybos procesą.

    Robotai geriausiai atsiskleidžia ten, kur užduotys yra pasikartojančios, reikia didelio tikslumo ir greičio arba darbo sąlygos žmogui būtų nesaugios – pavyzdžiui, dulkėtoje, pavojingoje aplinkoje. Tokiose vietose robotas gali dirbti stabiliai, laikydamas tą patį tempą ir kokybę.

    Vis dėlto vien roboto kaina dar neatsako į svarbiausią klausimą: ar investicija atsipirks. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo gamybos intensyvumo ir proceso pobūdžio, atsipirkimas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2,5 metų, tačiau tam reikia aiškaus plano, tikslų ir pasiruošimo.

    Už ką mokama, kai perkamas „robotas“

    Pasak A. Pollako, pats robotas dažniausiai kainuoja apie 20–50 tūkst. eurų. Tačiau kad jis realiai pradėtų atlikti darbą, reikia papildomos įrangos – pavyzdžiui, griebtuvo, elementų padavimo ar pernešimo sistemų, aplikatorių, kartais ir kitų priedų.

    Prie šių išlaidų prisideda integravimo darbai: roboto pritaikymas konkrečiam procesui, programavimas, saugos sprendimai, įrenginių suderinimas su esama linija. Todėl pilnas robotizuotas „post’as“ gali kainuoti apie milijoną zlotų ar net iki 1,5 mln. zlotų.

    Dar viena svarbi detalė – ne kiekvienai įmonei robotas iškart „įsistato“ į dabartinę veiklą. Jei gamykla iki šiol robotų nenaudojo, gali tekti keisti organizaciją: prireikti žmonių, kurie suprastų robotų darbą, taip pat vietinio serviso ir reguliarios priežiūros.

    Kada robotizacija labiausiai pasiteisina

    Robotizacijos nauda aiškiausiai matoma, kai gamybos procesas yra serijinis, o produktas – pasikartojantis. Kuo daugiau tokios rutinos ir kuo mažiau „rankų darbo improvizacijos“, tuo lengviau pasiekti greitesnį atsipirkimą.

    A. Pollakas pateikė pavyzdį iš maisto pramonės: jei ant konvejerio juda saldainiai ir per sekundę reikia tiksliai paimti produktą bei įdėti į konkrečią vietą dėžutėje jo nepažeidžiant, žmogui išlaikyti tokį tempą ir tikslumą itin sudėtinga. Robotams tokio tipo užduotys – viena stipriausių sričių.

    Pasak jo, greitis šiandien tampa konkurenciniu pranašumu: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, dalis užsakymų gali „išeiti“ pas greitesnį tiekėją. Todėl automatizacija ir robotizacija dažnai vertinama kaip būdas sutrumpinti gamybos ir pristatymo laiką.

    Vien noras būti „moderniems“ nepakanka

    Pašnekovas pabrėžė, kad į robotizaciją nereikėtų žiūrėti kaip į statuso simbolį. Jei žmonių darbas įmonėje pakankamas ir ekonomiškai pagrįstas, vien noras, kad „visi matytų robotą gamykloje“, nėra gera priežastis tokioms išlaidoms.

    Todėl prieš investuojant siūloma aiškiai apibrėžti: poreikį, biudžetą, tikslus, rizikas, logistiką ir lūkesčius. Tik turint šiuos „namų darbus“ įmanoma susidėlioti rodiklius ir įvertinti, ar įmonė robotizaciją gali sau leisti ir ar tai tikrai geras pasirinkimas.

    Planavimui gali padėti ir vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti sumodeliuoti gamybos procesą kompiuteryje. Toks virtualus modeliavimas padeda iš anksto patikrinti, ar planuojamas sprendimas atitinka kriterijus ir kaip jis veiks realioje gamykloje.

    Galiausiai, net ir turint aiškų tikslą, svarbu pasirinkti kompetentingą integratorių ir užsitikrinti priežiūrą po diegimo: garantiją, galimybę plėsti sistemą, o kai kuriais atvejais – ir linijos sertifikavimą bei atitikties deklaracijas, susijusias su darbuotojų sauga.