Tag: Investicijų fondai

  • Švedijos rizikos kapitalo fondas „Course Corrected“ pritraukė 80 mln. eurų antrajam fondui

    Švedijos rizikos kapitalo fondas „Course Corrected“ pritraukė 80 mln. eurų antrajam fondui

    Švedijos rizikos kapitalo bendrovė „Course Corrected“ užbaigė antrojo fondo pritraukimą ir surinko 80 mln. eurų investicijoms į energijos ir išteklių transformacijos technologijas.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, vadinamojo inkaro investuotojo vaidmens ėmėsi Europos investicijų fondas (EIF), įsipareigojęs fondui skirti 35 mln. eurų.

    Fondo investuotojų sąraše – ir pensijų kapitalas: tarp ribotųjų partnerių įvardijami „SEB Life & Pension“ bei „SEB-Stiftelsen“, taip pat Švedijos valstybei priklausanti rizikos kapitalo bendrovė „Saminvest“, viena Švedijos fondacija ir privatūs investuotojai.

    „Course Corrected“ įkurta 2021 metais – ją pradėjo Christine Ahlstrand, Kerstin Cooley ir Katja Bergman. Bendrovė pabrėžia, kad ieško ankstyvos stadijos įmonių, kurios laimi ne vien dėl „žalumo“, o dėl aiškaus komercinio pranašumo.

    Ką planuoja finansuoti antrasis fondas

    Su „Fund II“ bendrovė ketina paremti 20–30 ankstyvos stadijos Europos technologijų įmonių – nuo pre-seed iki „Series A“ etapų.

    Planuojamų pirmųjų investicijų dydis – nuo 500 tūkst. iki 2,5 mln. eurų vienai įmonei. „Course Corrected“ nurodo, kad investuos tik į Europoje veikiančias bendroves – tiek Šiaurės šalyse, tiek platesniame žemyne.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas. Tarp paminėtų bendrovių – tinklo masto baterijų kaupimo sprendimus kurianti „Tavion“, tekstilės pluošto atgavimo startuolis „Renasens“, skaitmeninės tapatybės platforma „ecomID“ ir pramonės energijos valdymo įmonė „Skye“.

    Investuotojų dėmesys pensijų kapitalui

    „Course Corrected“ antrasis fondas tęsia pirmojo fondo kryptį – šis buvo sutelktas į „ClimateTech“. Šįkart išskiriamas ir pensijų fondų įsitraukimas, kuris Europos rizikos kapitalo rinkoje laikomas santykinai retesniu.

    Europos Centrinio Banko duomenimis, 2015–2025 metais pensijų fondai sudarė 10 proc. ES investuotojų įsipareigojimų rizikos kapitalo fondams, kai JAV investuotojų atveju ši dalis siekė 36 proc.

    „Course Corrected“ teigimu, modelis, jungiantis viešąsias institucijas, pensijų kapitalą ir aiškiai apibrėžtą sektoriaus specializaciją, padeda spręsti struktūrinę Europos investicijų ekosistemos spragą finansuojant naujos kartos pramonę kuriančias bendroves.

  • Šveicarų rizikos kapitalo fondas „redalpine“ surinko 222,53 mln. eurų ir taikosi į 20 startuolių Europoje

    Šveicarų rizikos kapitalo fondas „redalpine“ surinko 222,53 mln. eurų ir taikosi į 20 startuolių Europoje

    Šveicarijos rizikos kapitalo bendrovė „redalpine“ pranešė uždariusi naujausią ankstyvosios stadijos fondą „redalpine Capital VIII“ – jo dydis siekia 222,53 mln. eurų. Šiuo fondu ketinama investuoti maždaug į 20 ankstyvosios stadijos startuolių visoje Europoje.

    Apie fondo uždarymą rašo „EU-Startups“. Pasak „redalpine“, fondas buvo perpasirašytas, o tai, bendrovės vertinimu, rodo investuotojų pasitikėjimą Europos įmonėmis, veikiančiomis programinės įrangos ir mokslo sankirtoje.

    „redalpine“ teigia, kad prie fondo prisijungė ir anksčiau investavę partneriai, ir nauji investuotojai. Tarp naujų vardų minimi „Aviva Investors“, „Flexstone Partners“ ir Vokietijos plėtros bankas KfW.

    Įmonė buvo įkurta Ciuriche 2006 metais, o jos strategija nuo pat pradžių orientuota į verslus, kurie jungia programinę įrangą ir mokslą. „redalpine“ pabrėžia, kad dalį jos investicijų komandos sudaro mokslinį išsilavinimą turintys specialistai – tai, bendrovės teigimu, leidžia vertinti sudėtingas technologijas dar ankstyvoje stadijoje.

    Fondo kryptis – „Seed“ ir „Series A“

    Aštuntasis „redalpine“ ankstyvosios stadijos fondas yra dalis platesnės, kelių etapų platformos, skirtos padėti įkūrėjams nuo „Seed“ iki IPO. „redalpine“ nurodo kasmet peržiūrinti daugiau kaip 5 000 bendrovių, iš kurių atrinks investicijoms planuojamas apie 20.

    Skelbiama, kad investicijų dydžiai šiame fonde turėtų svyruoti nuo 890 tūkst. eurų iki 13,35 mln. eurų, daugiausia orientuojantis į „Seed“ ir „Series A“ etapus.

    Tarp pirmųjų formuojamo portfelio pavyzdžių įvardijamos kelios bendrovės: „Enact Intelligence“, kuri kuria jėgos (force) žvalgybos technologiją robotikai, „Helical“, vystanti virtualią DI laboratoriją atkartojamiems vaistų atradimo procesams, ir „Arlequin AI“, dirbanti su nauja DI architektūra kritinių sistemų apsaugai.

    Portfelyje – daugiau nei 100 bendrovių

    „redalpine“ nurodo, kad jos portfelis šiuo metu apima daugiau nei 100 įmonių. Tarp žinomiausių pavyzdžių minimos „Mistral AI“, „Proxima Fusion“, „N26“, „Basecamp Research“ ir „Microagi“.

    Bendrovė taip pat pateikia ankstesnio fondo „RAC VII“, uždaryto 2024 metais, rezultatus: teigiama, kad jo remtos įmonės vėlesniuose etapuose bendrai pritraukė daugiau nei 970 mln. eurų, o nuo 2023 metų „redalpine“ esą pasitraukė iš 12 portfelio įmonių.

    Valdomas turtas – daugiau nei 1,24 mlrd. eurų

    „redalpine“ veikia iš biurų Cugo mieste, Berlyne ir Londone, taip pat nurodo turinti atstovavimą Silicio slėnyje. Bendrovė skaičiuoja valdanti daugiau kaip 1,24 mlrd. eurų vertės turtą.

    Įmonė teigia toliau stiprinsianti savo specializaciją – anksti atrasti verslus programinės įrangos ir mokslo kryptyse – ir sieksianti, kad Europos technologijų bendrovių kuriama vertė didesne dalimi grįžtų Europos investuotojams, įskaitant pensijų fondus.

  • „BlackPeak Capital“ startavo su 125 mln. eurų fondu Pietryčių Europos augimo įmonėms

    Bulgarijos privataus kapitalo bendrovė „BlackPeak Capital“ paskelbė apie naujo augimo fondo „BlackPeak Southeast Europe Growth Equity Fund II“ (BPSEEF II) pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 125 mln. eurų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, šis fondas skirtas investuoti į sparčiai augančias Pietryčių Europos įmones, daugiausia Bulgarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir Serbijoje.

    Tarp pagrindinių investuotojų – ankstesnio fondo rėmėjai, įskaitant Europos investicijų fondą (EIF), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD), „Erste Asset Management“ ir Tarptautinę finansų korporaciją (IFC).

    „BlackPeak Capital“ valdančiųjų partnerių teigimu, regione daugėja ambicingų įkūrėjų, tačiau jiems dažnai trūksta tokio masto augimo kapitalo ir patirties, kuri leistų sparčiau plėstis tarptautiniu mastu.

    Kas prisidėjo prie fondo

    EIF į BPSEEF II įsipareigojo investuoti 35 mln. eurų. Iš jų 10 mln. eurų skirta pagal Rumunijos atsigavimo kapitalo fondą, o 25 mln. eurų – pagal Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    EBRD skyrė 30 mln. eurų, o IFC – 20 mln. eurų. Prie fondo taip pat prisijungė Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros bankas HBOR bei „Universal Pension Fund Doverie“, įvardijamas kaip didžiausias Bulgarijos pensijų fondas, taip pat privatūs regiono investuotojai.

    Fondo tikslai, dydis ir investicijų sumos

    Skelbiama, kad BPSEEF II taikosi į 150 mln. eurų dydį, o vadinamasis „hard cap“ – 200 mln. eurų. Galutinį fondo uždarymą planuojama pasiekti 2027 metais.

    Vienai investicijai numatoma skirti nuo 7 iki 20 mln. eurų. Fondas taip pat gali ieškoti galimybių platesniame Vidurio ir Rytų Europos regione – minimos Lenkija, Vengrija, Slovakija, Baltijos šalys ir kitos Vakarų Balkanų rinkos.

    Fondas ketina įsigyti reikšmingas mažumos arba kontrolines akcijų dalis, bendradarbiauti su įkūrėjais ir prisidėti ne tik kapitalu, bet ir ryšiais bei patirtimi, reikalinga plėtrai į naujas rinkas.

    Ką rodo pirmojo fondo rezultatai

    „BlackPeak Capital“ teigia, kad ankstesnis fondas BPSEEF I startavo 2021 metais ir galutinai siekė 126 mln. eurų – panašiai kaip dabartinis antrojo fondo pirmojo uždarymo rezultatas.

    BPSEEF I investavo į 11 įmonių ir įgyvendino 16 papildomų įsigijimų. Nurodoma, kad per pastaruosius penkerius metus portfelio pajamos augo po 34 proc. kasmet.

    Taip pat pranešama, jog dalis investuoto kapitalo jau grąžinta po sėkmingo „euShipments.com“ pardavimo „Austrian Post“ ir dar dviejų dalinių pasitraukimų iš „GenePlanet“ bei „Wiser Technology“.

    Bendrovė „BlackPeak Capital“ įkurta 2014 metais, o per tris fondus iš viso yra pritraukusi daugiau nei 280 mln. eurų įsipareigojimų. Ji turi komandą ir atstovavimą Sofijoje, Bukarešte, Zagrebe, Belgrade, Liublianoje ir Vienoje.

    Pirmąsias investicijas iš BPSEEF II planuojama pradėti 2027 metų pradžioje, o portfelį sudaryti iš 10–12 įmonių.

  • Ispanijos rizikos kapitalo „Seaya“ per pusmetį surinko 600 mln. eurų fondą: kam skirs investicijas

    600 mln. eurų per šešis mėnesius

    Ispanijos investicijų platforma „Seaya“ paskelbė apie naują augimo fondą „Seaya Nova“, kurio pirmasis uždarymas pasiekė 600 mln. eurų vos per šešis mėnesius. Toks tempas rodo, kad instituciniai investuotojai vėl aktyviau ieško didesnės grąžos galimybių Europos technologijų sektoriuje.

    „Seaya Nova“ planuoja investuoti po 20–50 mln. eurų į vieną bendrovę ir orientuosis į B–D serijų etapus. Tai reiškia, kad fondas taikysis į įmones, kurios jau turi patvirtintą verslo modelį, augančias pajamas ir aiškų kelią į tarptautinę plėtrą.

    Fondo investuotojų gretose nurodomas Europos investicijų fondas, prisidedantis per Europos technologijų čempionų iniciatyvą. Prie kapitalo taip pat jungiasi kiti instituciniai investuotojai, korporacijos ir šeimos biurai, o tai leidžia fondui greičiau pasiekti didelį „šaudmenų“ kiekį vėlyvesniems etapams.

    Kas keičiasi Europos technologijų rinkoje

    „Seaya“ teigimu, Europos rinkoje daugėja bendrovių, kurios gali tapti pasaulinėmis lyderėmis savo kategorijose, tačiau joms dažnai pritrūksta didesnių augimo etapų finansavimo. Būtent šią spragą ir bando užpildyti vis daugiau fondų, kuriančių atskiras strategijas didesniems čekiams.

    Augimo kapitalas Europoje tampa ypač svarbus tuo metu, kai DI spartina produktų vystymą ir konkurenciją tarp rinkos lyderių. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms pinigų prireikia anksčiau ir didesnėmis sumomis, kad jos galėtų greitai plėsti komandą, pardavimus ir infrastruktūrą.

    „Seaya Nova yra natūrali tai, ką kūrėme 13 metų, evoliucija: dabar galime lydėti stipriausias Europos įmones iki pasaulinės lyderystės“, – sakė „Seaya“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Beatriz González.

    Komanda ir investavimo kryptis

    Naują fondą kartu su Beatriz González ves ir naujai prisijungęs vadovaujantis partneris Vinoth Jayakumar, turintis daugiau nei dešimtmetį patirties Europos augimo investicijose. „Seaya“ nurodo, kad jis yra investavęs į tokias bendroves kaip Revolut, Wise, Thought Machine ir ICEYE.

    Kartu su naujo fondo startu „Seaya“ atidaro biurą Londone, papildantį bendrovės būstinę Madride. Tokia plėtra turėtų sustiprinti prieigą prie platesnio sandorių srauto ir partnerių Jungtinėje Karalystėje bei kituose Europos technologijų centruose.

    „Klausimas jau nebe ar šias įmones galime sukurti Europoje, o ar galime jas iš čia išauginti iki pasaulinio masto; DI trumpina kelią iki lyderystės, o kapitalo reikia anksčiau ir daugiau“, – sakė Vinoth Jayakumar.

    „Seaya“ veikia kaip kelių etapų investavimo platforma, įkurta 2013 metais, ir vysto kelias strategijas: ankstyvos stadijos „Seaya Ventures“, tvarumo krypties „Seaya Andromeda“ ir augimo etapo „Seaya Nova“. Rinkoje tai vis dažnesnis modelis, leidžiantis fondui ne tik atrasti perspektyvias įmones anksti, bet ir turėti galimybę dalyvauti jų vėlesnėse finansavimo rundose.

  • „Whiterock“ Šiaurės Airijos SVV jau nukreipė 82 mln. eurų: ką žada kitas etapas?

    82 mln. eurų injekcija SVV

    Belfaste įsikūręs fondų valdytojas „Whiterock“ pranešė, kad per du fondus į Šiaurės Airijos smulkųjį ir vidutinį verslą jau investavo 82 mln. eurų. Abu fondai veikia su British Business Bank parama ir orientuojasi į įmones, kurios siekia augimo kapitalo ar lankstesnio skolinimosi.

    „Whiterock“ teigimu, lėšos nukreiptos į skirtingus sektorius – nuo pažangiosios gamybos iki technologijų ir vartojimo prekių. Tokia diversifikacija leidžia mažinti riziką ir palaikyti įmones skirtinguose plėtros etapuose, ypač kai finansavimo rinka tampa griežtesnė.

    Du fondai ir skirtingi įrankiai

    Investicijos vykdomos per Growth Capital Fund ir Investment Fund for Northern Ireland. Pirmasis dažniau taikomas kaip mažumos dalies kapitalo investicijos augančiose bendrovėse, o antrasis orientuotas į skolos finansavimą, kai įmonei svarbi apyvarta, įrangos įsigijimas ar plėtra neatsisakant akcininkų kontrolės.

    „Whiterock“ vadovas Paulas Millaras pabrėžė, kad vietos komanda, turinti regiono žinių, padeda ne tik suteikti kapitalą, bet ir prisidėti įžvalgomis bei partneryste.

    „Esame Šiaurės Airijoje veikiantis finansuotojas, turintis vietos žinių, todėl verslai vertina mūsų įžvalgas ir partnerystę“, – sakė Paulas Millaras.

    Fondas: dydis, apimtys ir poveikis

    „Whiterock“, įkurtas 2012 metais, šiuo metu valdo daugiau kaip 495 mln. eurų per penkis fondus. Bendrovė skelbia, kad nuo veiklos pradžios yra investavusi daugiau nei 224 mln. eurų, o tai, anot jos, padėjo pritraukti papildomą finansavimą iš kitų rinkos dalyvių ir prisidėjo prie daugiau nei 3 000 darbo vietų sukūrimo.

    Įmonė taip pat pateikė pastarųjų metų investicijų vaizdą: nuo 2024 metų per nuosavo kapitalo fondą investuota 47 mln. eurų į 15 bendrovių, o per skolos fondą – 35 mln. eurų į 60 įmonių. Tarp minimų gavėjų – Drinksology, MANTIS, Around Noon, taip pat Neighbourhood Café, Nomadic Watches, Axial 3D ir BLK BOX.

    British Business Bank atstovė Sue Barnard akcentavo, kad 82 mln. eurų riba yra reikšmingas etapas, rodantis, kaip viešojo ir privataus kapitalo derinys gali didinti prieigą prie finansavimo ir skatinti darbo vietų kūrimą bei inovacijas regione.

    „Tai svarbus etapas, rodantis, kokį poveikį gali turėti viešasis ir privatus finansavimas, padedantis ambicingoms mažesnėms įmonėms augti“, – sakė Sue Barnard.

    Kaip vieną iš pavyzdžių „Whiterock“ išskyrė Neighbourhood Café: įmonei gavus paskolos paramą ir išplėtus veiklą naujoje vietoje 2025 metų vasario mėnesį, ji, fondo teigimu, demonstravo spartesnį augimą ir aptarnauja vidutiniškai apie 11 000 lankytojų per mėnesį. Tolimesnis dėmesys, anot valdytojo, nukreiptas į renginių paslaugų plėtrą, siekiant įvairesnių pajamų šaltinių.

  • SEC siūlo naują kriptoturto saugojimo tvarką: kada fondai ir patarėjai galėtų laikyti patys

    SEC siūlo naują kriptoturto saugojimo tvarką: kada fondai ir patarėjai galėtų laikyti patys

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) pristatė siūlomą reguliavimo sistemą, kuri nustatytų aiškesnes taisykles, kaip investicijų patarėjai ir reguliuojami fondai gali saugoti kriptoturtą. Esminė naujovė – numatomas kelias tam tikrais atvejais kriptoturtą laikyti be įprasto kvalifikuoto saugotojo, kai toks sprendimas pagrindžiamas ir tinkamai dokumentuojamas.

    SEC pabrėžia, kad dabartinės saugojimo taisyklės didžiąja dalimi buvo kurtos dar iki šiuolaikinės skaitmeninės infrastruktūros, todėl praktikoje kyla spragų, kai instituciniai investuotojai nori laikyti tokį turtą kaip bitkoinas ar kitus žetonus tiesiogiai. Komisijos teigimu, tikslas yra sukurti suderinamą ir patikrinamą mechanizmą, o ne palikti rinką „pilkojoje zonoje“.

    Pagrindinis pokytis – ribotas savarankiškas saugojimas

    Pagal pasiūlymą investicijų patarėjams ir fondams būtų leidžiama tam tikromis sąlygomis kriptoturtą saugoti patiems, pavyzdžiui, kai rinkoje nėra prieinamo leidžiamo saugotojo konkrečiam kriptoturtui. Tokiu atveju patarėjas iš esmės atliktų saugotojo funkciją klientų ar fondo turtui, tačiau tai nebūtų tas pats, kas individualaus investuotojo asmeninis turto laikymas savo piniginėje.

    SEC taip pat siūlo aiškiau apibrėžti, kada kriptoturto saugotojais galėtų būti valstijų lygmens patikėjimo įmonės. Tai gali būti svarbu rinkos dalyviams, kurie siekia teisėtai laikyti kriptoturtą ne per biržoje prekiaujamus fondus ar kitus tarpininkus, o tiesiogiai savo struktūrose.

    Ką tai reiškia rinkai ir investuotojams?

    Siūloma sistema galėtų sumažinti situacijų, kai instituciniams investuotojams tenka atsisakyti tam tikrų kriptoturto rūšių vien todėl, kad nėra aiškaus kvalifikuoto saugojimo sprendimo. Kartu tai gali paskatinti didesnį dėmesį vidaus kontrolei, rizikų valdymui ir audituojamiems procesams, nes savarankiškas saugojimas reikštų didesnę operacinę atsakomybę.

    Komisijos nariai akcentuoja ir principinį aspektą: reguliuotojai neturėtų nepagrįstai riboti teisės rinktis, kaip saugoti skaitmeninį turtą, tačiau investuotojų apsauga privalo išlikti prioritetu. Praktikoje tai reiškia, kad bet koks savarankiško saugojimo modelis turėtų turėti aiškias procedūras dėl raktų valdymo, prieigos kontrolės, incidentų valdymo ir turto atskyrimo.

    Viešas komentarų laikotarpis numatytas 60 dienų, per kurias rinkos dalyviai galės pateikti pastabas dėl siūlomų taisyklių taikymo, apibrėžimų ir galimų išimčių. SEC signalizuoja, kad tai tik dalis spartėjančių pastangų suformuoti kriptoturto reguliavimo pagrindą po nesėkmingų bandymų Kongrese priimti platesnį teisėkūros paketą.

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.

  • „Crane Venture Partners“ pritraukė 419 mln. eurų: su „MassMutual Ventures“ plečiasi į JAV ir APAC

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Crane Venture Partners“ paskelbė pritraukusi 419 mln. eurų per keturias investavimo priemones ir tęsianti plėtrą Europoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (APAC) bei JAV.

    Įmonė taip pat pranešė apie planus kartu su „MassMutual Ventures“ kurti platformą, kuri leistų finansuoti startuolius nuo idėjos stadijos iki „Seed“ etapo ir juos lydėti ankstyviausiais augimo metais.

    Kur nukreipiami 419 mln. eurų

    „Crane Venture Partners“ nurodė, kad bendra suma suformuota iš keturių atskirų fondų ir priemonių. Didžiausią dalį sudaro „Crane III“ fondas, skirtas ankstyvos stadijos investicijoms, taip pat atskiros kryptys APAC ir JAV rinkoms.

    Pagal pateiktus duomenis, „Crane III“ siekia 146 mln. eurų, „Crane APAC I“ – 129 mln. eurų, „Crane US I“ – 86 mln. eurų, o „Crane Opportunity Fund“ – 56 mln. eurų.

    Partnerystė, kuri stiprina JAV kryptį

    Vienas svarbiausių šio pritraukimo elementų – gilesnė partnerystė su „MassMutual Ventures“, kuri, pasak „Crane Venture Partners“, tampa kertine atrama plečiant veiklą JAV. Abi pusės akcentuoja norą veikti kaip tarptautiniu mastu sujungta ankstyvos stadijos platforma.

    „Visada tikėjome, kad genialumas neturi sienų: talentas pasiskirstęs tolygiai, tačiau galimybės – ne“, – sakė „Crane Venture Partners“ bendraįkūrėjas ir partneris Krishna Visvanathan.

    „Crane Venture Partners“ teigimu, jų modelis skiriasi nuo tradicinių fondų, veikiančių vienoje geografinėje rinkoje. Bendrovė pabrėžia, kad sąmoningai kūrė vieną sujungtą platformą, kuri steigėjams suteikia prieigą ne tik prie kapitalo, bet ir prie klientų, talentų bei kompetencijų skirtinguose regionuose.

    Kontekstas: aktyvesnė fondų formavimo rinka

    „Crane Venture Partners“ pranešimas sutampa su platesne tendencija, kai Jungtinėje Karalystėje ir Europoje toliau formuojami nauji rizikos kapitalo fondai. Rinkoje pastebimas nuoseklus kapitalo telkimas, ypač ankstyvos stadijos segmentuose, kuriuose investuotojai siekia užimti pozicijas dar prieš startuoliams įgaunant didelį mastą.

    Pati „Crane Venture Partners“ veikia nuo 2015 metų ir investuoja nuo idėjos stadijos iki „Seed“, išlaikydama aktyvų įsitraukimą į portfelio įmones. Bendrovė nurodo, kad globali aprėptis turėtų padėti anksčiau identifikuoti perspektyvius steigėjus ir greičiau atverti jiems tarptautines rinkas.

    „Įžengėme į laikotarpį, kai kita technologijų bendrovė, keičianti industriją, gali prasidėti taip pat lengvai Bangalore ar Sidnėjuje, kaip Londone ar Niujorke“, – sakė „Crane Venture Partners“ bendraįkūrėjas ir partneris Scott Sage.

    „MassMutual Ventures“ ir „Crane Venture Partners“ bendradarbiavimas tęsiasi ne vienerius metus. „Crane“ nurodo, kad „MassMutual Ventures“ yra mažumos investuotojas nuo 2018 metų ir buvo pagrindinis investuotojas visuose „Crane“ fonduose.

    Pasak bendrovių, strateginis aljansas turėtų padėti pasiūlyti steigėjams vientisesnę paramą keliuose žemynuose – nuo ankstyvo produkto kūrimo iki tarptautinės plėtros ir komandos formavimo.

  • „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    „Accel“ subūrė 740 mln. eurų fondą Europai ir Izraeliui: ką tai reiškia startuoliams

    Rizikos kapitalo bendrovė „Accel“, investavusi į „Monzo“, „Vinted“ ir kitus sparčiai augusius technologijų verslus, paskelbė surinkusi padidintą ankstyvosios stadijos fondą, skirtą Europai ir Izraeliui. Fondo dydis siekia apie 740 mln. eurų, o tai daugiau nei ankstesnis tokio pat profilio įrankis, kurio vertė buvo apie 600 mln. eurų.

    Šis fondas yra dalis platesnio „Accel“ lėšų pritraukimo, iš viso siekiančio apie 3 240 000 000 eurų. Kapitalas paskirstytas per kelias kryptis, kad bendrovė galėtų finansuoti tiek ankstyvuosius etapus, tiek didesnius pradinius sandorius ir vėlesnes investicijas skirtinguose regionuose.

    Didesnės sumos ankstyvose stadijose

    „Accel“ teigimu, nauji fondai skirti sustiprinti ankstyvosios stadijos strategiją JAV, Europoje, Izraelyje ir Indijoje, kartu suteikiant daugiau galimybių didesnėms pradinėms investicijoms bei papildomam finansavimui vėlesniuose etapuose. Tai signalizuoja, kad konkurencija dėl perspektyviausių komandų gali dar labiau aštrėti, o čekiai ankstyvose stadijose didėti.

    Europos ir Izraelio kryptis „Accel“ portfelyje nėra naujiena: fondas yra jau devintas tokio tipo, o komanda Londone veikia daugiau nei 25 metus. Rinkoje tai vertinama kaip ilgo laikotarpio statymas ant regiono talentų, ypač kai technologijų įmonės vis dažniau auga tarptautinėje aplinkoje nuo pirmųjų dienų.

    DI tampa centrine investicijų tema

    Pranešimuose apie naujus fondus „Accel“ pabrėžė, kad dirbtinio intelekto transformacija, jų vertinimu, dar yra ankstyvoje stadijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją: DI sprendimai vis dažniau tampa ne tik atskiru produktu, bet ir pagrindine infrastruktūra, leidžiančia greičiau kurti, testuoti ir plėsti verslus.

    „Niekada nebuvo įdomesnio laiko pradėti įmonę. DI atveria naujas inovacijų sritis ir sutrumpina kelią nuo idėjos iki išplėsto verslo“, – sakė „Accel“ partneris Harry Nelis.

    Startuoliams tai gali reikšti daugiau kapitalo ankstyvoms komandoms, bet kartu ir aukštesnę kartelę produktui, augimo tempui bei tarptautinėms ambicijoms. Investuotojai vis dažniau tikisi aiškios DI strategijos, tvaraus pajamų modelio ir gebėjimo greitai pritraukti klientus už vienos šalies ribų.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kad didesni fondai paprastai didina sandorių dinamiką: atsiranda daugiau galimybių finansuoti ambicingesnius planus, tačiau kartu gali brangti talentai ir didėti spaudimas išsiskirti iš konkurentų. Europoje ir Izraelyje tai ypač aktualu sektoriams, kur DI sprendimai persidengia su kibernetiniu saugumu, finansinėmis technologijomis, kūrybiniais įrankiais ir verslo procesų automatizavimu.

  • „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    Vaizdo žaidimų leidėja „Electronic Arts“ trečią kartą šiais metais mažina darbuotojų skaičių. Šįkart darbo vietų netenka dalis techninio palaikymo, klientų aptarnavimo, IT ir vidinių procesų komandų žmonių. Apie pokyčius viešai pranešė patys darbuotojai, atsisveikindami socialiniuose tinkluose.

    Viešumoje kol kas nenurodoma, kiek konkrečiai pareigybių panaikinama ir kokiuose padaliniuose tai sudaro didžiausią dalį. Vis dėlto šaltiniai žaidimų industrijos žiniasklaidoje teigia, kad atleidimai paliečia kelias funkcijas, susijusias ne tik su žaidimų kūrimu, bet ir su kasdieniu paslaugų užtikrinimu žaidėjams.

    Atleidimai ir DI kryptis

    „Electronic Arts“ pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie veiklos optimizavimą ir didesnį procesų automatizavimą. Bendrovė viešai akcentuoja, kad dirbtinis intelektas ir DI įrankiai turi padėti greičiau kurti prototipus, efektyvinti testavimą ir palengvinti dalį rutininio darbo kūrėjų komandose.

    Tokia kryptis sutampa su platesne visos žaidimų rinkos tendencija: didieji leidėjai mažina kaštus, o investicijas koncentruoja į projektus, kurie gali generuoti ilgalaikes pajamas. Dėl to dažniau peržiūrimos palaikymo, aptarnavimo ir administracinės grandys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su naujų žaidimų pajamų augimu.

    „DI pašalina dalį monotonijos ir leidžia greičiau pasiekti prototipą, todėl daugiau laiko lieka kūrybiniams sprendimams“, – sakė „Electronic Arts“ vadovybės atstovė.

    Fone – rekordinio masto sandoris

    Atleidimai vyksta tuo metu, kai rinkoje aptarinėjamas galimas „Electronic Arts“ kontrolės perėmimas iš Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo. Skelbiama, kad svarstomas sandoris vertinamas maždaug 51 milijardu eurų, o jo užbaigimas priklausytų ir nuo reguliuotojų sprendimų.

    Tokio dydžio įsigijimas būtų vienas didžiausių žaidimų industrijos istorijoje ir galėtų reikšmingai pakeisti bendrovės strategiją. Net ir įvykus sandoriui, įprasta, kad nauji savininkai inicijuoja vidinius auditus, peržiūri investicijų planus ir efektyvumo rodiklius, o tai kartais reiškia tolesnę restruktūrizaciją.

    Ko tikėtis darbuotojams ir rinkai

    Profesinių sąjungų ir darbuotojų organizacijų kritika, susijusi su darbo vietų stabilumu, žaidimų kokybe ir įmonių atsakomybe, pastaruoju metu visame sektoriuje garsėja. Žaidimų rinkoje po pandeminio augimo sekė lėtesnė plėtra, todėl daugelis bendrovių peržiūri komandas ir projektų portfelius.

    Kol kas neaišku, ar dabartinė atleidimų banga yra paskutinė, nes sprendimai dažnai priklauso nuo metų finansinių rezultatų ir strateginių prioritetų. Aišku viena: „Electronic Arts“ ir toliau sieks didesnio efektyvumo, o DI plėtra bei galimi nuosavybės pokyčiai šiuos procesus tik spartina.