Tag: Investicijų fondai

  • „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    Vaizdo žaidimų leidėja „Electronic Arts“ trečią kartą šiais metais mažina darbuotojų skaičių. Šįkart darbo vietų netenka dalis techninio palaikymo, klientų aptarnavimo, IT ir vidinių procesų komandų žmonių. Apie pokyčius viešai pranešė patys darbuotojai, atsisveikindami socialiniuose tinkluose.

    Viešumoje kol kas nenurodoma, kiek konkrečiai pareigybių panaikinama ir kokiuose padaliniuose tai sudaro didžiausią dalį. Vis dėlto šaltiniai žaidimų industrijos žiniasklaidoje teigia, kad atleidimai paliečia kelias funkcijas, susijusias ne tik su žaidimų kūrimu, bet ir su kasdieniu paslaugų užtikrinimu žaidėjams.

    Atleidimai ir DI kryptis

    „Electronic Arts“ pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie veiklos optimizavimą ir didesnį procesų automatizavimą. Bendrovė viešai akcentuoja, kad dirbtinis intelektas ir DI įrankiai turi padėti greičiau kurti prototipus, efektyvinti testavimą ir palengvinti dalį rutininio darbo kūrėjų komandose.

    Tokia kryptis sutampa su platesne visos žaidimų rinkos tendencija: didieji leidėjai mažina kaštus, o investicijas koncentruoja į projektus, kurie gali generuoti ilgalaikes pajamas. Dėl to dažniau peržiūrimos palaikymo, aptarnavimo ir administracinės grandys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su naujų žaidimų pajamų augimu.

    „DI pašalina dalį monotonijos ir leidžia greičiau pasiekti prototipą, todėl daugiau laiko lieka kūrybiniams sprendimams“, – sakė „Electronic Arts“ vadovybės atstovė.

    Fone – rekordinio masto sandoris

    Atleidimai vyksta tuo metu, kai rinkoje aptarinėjamas galimas „Electronic Arts“ kontrolės perėmimas iš Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo. Skelbiama, kad svarstomas sandoris vertinamas maždaug 51 milijardu eurų, o jo užbaigimas priklausytų ir nuo reguliuotojų sprendimų.

    Tokio dydžio įsigijimas būtų vienas didžiausių žaidimų industrijos istorijoje ir galėtų reikšmingai pakeisti bendrovės strategiją. Net ir įvykus sandoriui, įprasta, kad nauji savininkai inicijuoja vidinius auditus, peržiūri investicijų planus ir efektyvumo rodiklius, o tai kartais reiškia tolesnę restruktūrizaciją.

    Ko tikėtis darbuotojams ir rinkai

    Profesinių sąjungų ir darbuotojų organizacijų kritika, susijusi su darbo vietų stabilumu, žaidimų kokybe ir įmonių atsakomybe, pastaruoju metu visame sektoriuje garsėja. Žaidimų rinkoje po pandeminio augimo sekė lėtesnė plėtra, todėl daugelis bendrovių peržiūri komandas ir projektų portfelius.

    Kol kas neaišku, ar dabartinė atleidimų banga yra paskutinė, nes sprendimai dažnai priklauso nuo metų finansinių rezultatų ir strateginių prioritetų. Aišku viena: „Electronic Arts“ ir toliau sieks didesnio efektyvumo, o DI plėtra bei galimi nuosavybės pokyčiai šiuos procesus tik spartina.

  • „Transition Ventures“ surinko 128 mln. eurų fondą: statys ant DI ir fizinio pasaulio sandūros

    Transition Ventures, a London-based early stage investment firm, is today announcing they have closed their €128 million ($150 million) Fund II, taking its AUM to over €257 million ($300 million).

    According to the firm, their team has founded companies worth over €12 billion ($15 billion) across software, hardware and DeepTech.

    David Helgason, co-founder of Transition Ventures and founder/former CEO of Unity says: “Ambitious founders don’t just want to build a great business: they want to create something that will matter for generations to come. The world needs these companies more than ever. The question is whether they get the right backing to succeed.

    Transition Ventures’ Fund II sits within a broader 2026 EU-Startups pattern of specialist European venture funds raising capital for DeepTech, AI, climate, energy, industrial systems and research-led company formation.

    The UK is especially relevant: 2026 saw fund announcements from London-based 2150, Lansdowne Partners, Eka Ventures and Passion Capital, all in adjacent early-stage, climate, AI, sustainability or research-commercialisation segments.

    Outside the UK, comparable activity includes The Footprint Firm’s climate and DeepTech fund in Denmark, Montis VC’s AI-driven energy and IndustrialTech fund in Poland, 360 Capital’s DeepTech transfer fund in France, and Vanagon Ventures’ pre-Seed DeepTech and AI fund in Germany.

    Based on this activity, the capital formation context around Transition’s new fund is substantial, with more than €1 billion disclosed across similar or adjacent fund vehicles in 2026 as per our coverage.

    “At Transition, we believe that the classic VC model of backing more of the same, incremental improvements, has run out of road. Founders shouldn’t have to choose between a venture fund that has the capabilities to help them scale and a fund that is aligned with their values,” adds David.

    Founded in 2021, Transition invests from inception to Series A in companies leveraging tech in a rapidly changing world; from the energy systems powering AI, robotics for industrial efficiency, and next-generation solutions for critical minerals refining.

    The team invests across Europe and the US and consists of David Helgason, founder/ex-CEO of Unity ($2 billion+ AR), Ari Helgason (former entrepreneur, Index Ventures), Kristian Branaes (CPP, Atomico), Clara Ricard (Balderton) and David Pacák (Earlybird, Picus Capital).

    The firm is founded on the belief that the most important companies of the next decades will be built at the intersection of AI and the physical world, leveraging the latest technologies to replace legacy systems with cleaner and more efficient alternatives.

    Notable companies in their portfolio include:

  • „Mouro Capital“ surinko 343 mln. eurų trečiajam fondui: dėmesys DI ir finansų infrastruktūrai

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Mouro Capital“ pranešė uždariusi pirmąjį trečiojo fondo etapą ir pritraukusi apie 343 mln. eurų. Pagrindinis investuotojas yra Banco Santander, kuris ir toliau veikia kaip kertinis fondo rėmėjas.

    Naujasis fondas bus nukreiptas į finansinių paslaugų transformaciją per technologijas, ypač į sprendimus, kuriuose svarbūs duomenys, infrastruktūra ir dirbtinis intelektas. „Mouro Capital“ skelbia, kad bendra valdomų ir įsipareigotų investicijų suma dabar viršija 859 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad artimiausiu metu pirmą kartą planuoja į fondą pritraukti ir papildomų investuotojų šalia Banco Santander. Tai reikštų platesnę investuotojų bazę ir potencialiai didesnį kapitalo rezervą vėlesnėms investicijoms.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas, o tarp jų minimos ir tokios bendrovės kaip „ElevenLabs“ bei „Sakana AI“. „Mouro Capital“ akcentuoja, kad ieško komandų, kuriančių naujos kartos finansų infrastruktūrą ir efektyvinančių finansinių paslaugų veikimą.

    „Per pastarąjį dešimtmetį sukūrėme globalią platformą, kuri gali užtikrinti stiprią ir nuoseklią grąžą. Su šiuo fondu norime remti naują globalių įkūrėjų kartą, keičiančią finansines paslaugas per DI, duomenis ir infrastruktūrą“, – sakė „Mouro Capital“ generalinis partneris Manuelis Silva Martinezas.

    Pasak investuotojo, ypač daug potencialo matoma specializuotose srityse, tokiose kaip kapitalo rinkos ir turto valdymas, kur dar esama neišnaudotų nišų. Kartu pabrėžiama, kad DI plėtra didina ir poreikį sprendimams, susijusiems su valdysena, rizika ir atitiktimi, ypač kai įmonės DI diegia plačiai.

    „Finansinių paslaugų ir technologijų konvergencija vyksta jau daug metų, o DI dar labiau padidino pokyčių tempą. Matome DI pagrindu kuriamos finansų infrastruktūros atsiradimą: nuo realaus laiko mokėjimų iki tapatybės ir duomenų platformų“, – teigė „Mouro Capital“ generalinis partneris Christopheris Gottschalkas.

    „Mouro Capital“ yra nepriklausomai valdoma rizikos kapitalo įmonė, investuojanti į finansinių paslaugų ir technologijų sandūrą nuo 2015 metų. Ji investuoja Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje, dažniausiai nuo ankstyvos stadijos iki Series C.

    Bendrovė nurodo, kad per 26 sėkmingus pasitraukimus vidutiniškai pasiekė 4 kartus didesnę grąžą nuo investuoto kapitalo. Taip pat teigiama, kad dešimties didžiausių portfelio įmonių pajamų metinis augimo tempas per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai siekė 97 proc.

    Tarp žinomiausių portfelio investicijų minima „Ripple“, „TrueLayer“, „Upgrade“, „Creditas“ ir „Klar“. Investuotojas taip pat pabrėžia, kad rezervuoja kapitalą tolesniam finansavimui ir dažnai dalyvauja vėlesniuose etapuose, o tokia strategija leidžia išlaikyti pozicijas sėkmingiausiose įmonėse.

    „Mouro Capital“ komandos dirba Londone, Madride ir San Fransiske. Įmonė skelbia stiprinanti komandą ir planuojanti plėtrą, kad galėtų aktyviau vykdyti sandorius bei gilinti kompetencijas sparčiai kintančioje finansų technologijų rinkoje.

  • Privataus kredito bumas artėja prie 1 800 000 000 000 eurų: FSB įspėja dėl grandininės rizikos

    Privataus kredito bumas artėja prie 1 800 000 000 000 eurų: FSB įspėja dėl grandininės rizikos

    Privataus kredito rinka, kurios apimtis pasaulyje jau vertinama maždaug 1 400 000 000 000–1 800 000 000 000 eurų, vis dažniau kelia sisteminės rizikos klausimų. Finansinio stabilumo taryba (FSB) ragina nacionalinius priežiūros institucijų vadovus griežčiau vertinti šio sektoriaus sąsajas su bankais, draudikais ir turto valdytojais.

    FSB ataskaitoje pabrėžiama, kad privataus kredito rinka auga sparčiai, tačiau jai vis dar būdingas ribotas duomenų standartizavimas ir skaidrumas. Prie rizikų priskiriami ne vien sudėtingi finansavimo mechanizmai, bet ir mažiau aiškios turto vertinimo praktikos, galinčios iškreipti realų rizikos vaizdą.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    FSB dėmesio centre atsidūrė didėjantis sektoriaus susietumas su tradicine bankų sistema. Kalbama apie bankų suteikiamas kredito linijas, atnaujinamas finansavimo sutartis ir partnerystes, kai bankai bei turto valdytojai kartu kuria ar platina privataus kredito produktus.

    FSB duomenimis, bankų suteiktų panaudotų ir nepanaudotų kredito linijų suma siekia apie 200 000 000 000 eurų, tačiau komerciniai vertinimai rodo, kad realūs skaičiai gali būti gerokai didesni. Nors tai nėra dominuojanti dalis viso bankų kapitalo, FSB pažymi, kad kitos sąsajos gali sustiprinti šokų plitimą rinkoje.

    Neišbandytas scenarijus per nuosmukį

    Ataskaitoje akcentuojama, kad privataus kredito portfeliuose neretai taikomas didelis svertas, o finansavimas koncentruojasi tokiuose sektoriuose kaip technologijos, sveikatos apsauga ir paslaugos. Tokia struktūra, FSB vertinimu, dar nebuvo rimtai išbandyta užsitęsusio ekonomikos nuosmukio sąlygomis.

    Be to, fiksuojama, kad dalis skolininkų dažniau remiasi vadinamosiomis natūrinių palūkanų paskolomis, kai palūkanos ne mokamos grynaisiais, o pridedamos prie skolos. FSB tai įvardija kaip signalą, galintį rodyti blogėjančias kredito sąlygas ir didesnę nemokumo riziką.

    „Tai apima rizikingesnį fondų portfelių finansavimą, bankų atnaujinamas kredito linijas įmonėms, kurios tuo pat metu skolinasi iš privataus kredito fondų, ir vis dažnesnes bankų bei turto valdytojų partnerystes, orientuotas į privatų kreditą“, – teigiama FSB ataskaitoje.

    Ko prašoma reguliuotojų?

    FSB siekia, kad priežiūros institucijos sustiprintų sektoriaus kontrolę ir geriau matytų bendrą rizikų koncentraciją. Tarp prioritetų nurodoma geresnė ekspozicijų agregacija, nuoseklesnis vertinimo metodų taikymas, atsargesnis privačių reitingų naudojimas ir išsamesni paskolų lygmens duomenys.

    Taip pat siūloma griežčiau vertinti likvidumo neatitikimus, kai investuotojams siūlomos dažnesnės išpirkimo galimybės, nei realiai leidžia parduoti mažiau likvidų turtą. Ši tema tapo ypač aktuali augant pusiau likvidiems produktams, kurie kai kuriose rinkose pritraukia ir mažmeninius investuotojus.

    Privataus kredito augimas įgavo pagreitį po 2008 metų pasaulinės finansų krizės, kai bankai atsitraukė nuo rizikingesnių skolos rinkos segmentų. Alternatyvūs skolintojai užėmė šią nišą, o šiandien vis dažniau finansuoja ne tik vidutinio dydžio, bet ir dideles bendroves.

    Didžiųjų bankų atskleidžiami skaičiai rodo, kad ekspozicijos jau matomos ir Europoje. Pavyzdžiui, „Barclays“ nurodė apie 18 000 000 000 eurų privataus kredito ekspoziciją, „Deutsche Bank“ – apie 27 000 000 000 eurų, o „BNP Paribas“ – apie 23 000 000 000 eurų, todėl riziką vis aktyviau vertina ir Europos centriniai bankai.