Tag: Investicijų pritraukimas

  • Donaldas Tuskas kuria vieningą Lenkijos įvaizdžio strategiją: akcentas turizmui ir vietos turiniui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pristatė planą suvienodinti šalies įvaizdžio ir ekonominės diplomatijos komunikaciją. Vyriausybės įgaliotine Lenkijos prekės ženklo (angl. nation brand) promocijai paskirta dr. hab. Barbara Mróz-Gorgoń, Vroclavo ekonomikos universiteto profesorė.

    Premjero teigimu, siekiama, kad skirtingų ministerijų ir institucijų vykdoma komunikacija užsienyje būtų nuosekli, o dabar išskaidyti biudžetai būtų apjungti į vieną programą. D. Tuskas pabrėžė, kad tam neplanuojama skirti papildomų lėšų, o tik efektyviau perskirstyti esamus resursus.

    „Kalbame apie Lenkijos patrauklumą turizmui, šalies įvaizdį ir atskirų prekės ženklų matomumą užsienyje“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Naujoje strategijoje, be turizmo ir reputacijos, išskiriamas ir vadinamasis vietos turinys, kuris praktikoje reiškia skatinimą, kad užsienio investuotojai daugiau bendradarbiautų su Lenkijos įmonėmis. Tai atliepia platesnę Europos tendenciją stiprinti vietos tiekimo grandines, didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo importo kritinėse srityse.

    Ko tikimasi iš naujos įgaliotinės?

    B. Mróz-Gorgoń akcentavo, kad nacionalinė reputacija nėra vien valdžios projektas ir negali būti siejama su viena institucija ar pavienėmis investicijomis. Jos teigimu, šalies vardą kuria verslas, kultūra, mokslas, sportas ir patys gyventojai, todėl reikalingas ilgalaikis koordinavimo modelis.

    „Stiprus nacionalinis prekės ženklas reiškia realią naudą: daugiau investicijų, didesnį mūsų įmonių ir produktų atpažįstamumą užsienyje, taip pat daugiau svorio tarptautiniuose santykiuose“, – sakė Barbara Mróz-Gorgoń.

    Įgaliotinė pabrėžė, kad šioje srityje būtina profesionali kompetencija: rinkodara, viešieji ryšiai, strateginė komunikacija, tyrimai ir sisteminga koordinacija su institucijomis. Pasak jos, tikslas nėra politinė kampanija, o nuolat veikiantis mechanizmas, kuris mažintų fragmentaciją ir leistų nuosekliai matuoti rezultatą.

    Rizika: ar nebus dubliavimo?

    Lenkijoje jau veikia kelios struktūros, prisidedančios prie eksporto ir investicijų skatinimo, tarp jų ir „Team Poland“ iniciatyva, jungianti institucijas, siejamas su Lenkijos plėtros fondo grupe. Dėl to viešojoje erdvėje keliamas klausimas, ar naujas įgaliotinio vaidmuo nesidubliuos su esamomis funkcijomis.

    Vis dėlto Lenkijos plėtros fondas signalizavo nematantis grėsmės kompetencijų dubliavimui ir tikisi praktinės partnerystės. Tai bus vienas svarbiausių naujos strategijos testų: ar pavyks sukurti vieną kryptį, kurioje turizmas, investicijos ir šalies reputacija veiktų kaip viena sistema, o ne tarpusavyje konkuruojantys projektai.

  • Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno PPA rūmų taryba posėdžiavo Kėdainiuose: kokius sprendimus verslui siūlo po susitikimo su meru

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba gegužės 12 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį Kėdainių rajono savivaldybėje. Į susitikimą atvyko Kauno PPA rūmų ir Kėdainių filialo tarybų nariai, kurie su meru Valentinu Tamuliu aptarė regiono ekonomikos prioritetus.

    Posėdžio dalyvius pasveikino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius. Savivaldybės vadovas akcentavo, kad savivaldos ir verslo partnerystė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant konkurencingos ir investicijoms patrauklios vietos ekonomikos.

    Kas buvo svarstoma posėdyje?

    Tarybos darbotvarkėje buvo keli klausimai, kurie pastaraisiais metais tapo ypač jautrūs įmonėms: energetikos kainų svyravimų poveikis, darbo rinkos aktyvumo skatinimas ir vadinamieji nedarbo spąstai. Taip pat aptartas talentų įstatymo projekto aktualumas, nes kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas išlieka vienu svarbiausių augimo ribojimų daugelyje sektorių.

    Diskusijoje pabrėžta, kad verslui svarbus ne tik mokesčių ar paramos priemonių stabilumas, bet ir aiškūs, iš anksto numatomi reguliaciniai sprendimai. Praktikoje tai reiškia greitesnes leidimų procedūras, mažiau administracinės naštos ir efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą su investuotojais.

    Narių augimas ir regiono potencialas

    Posėdžio metu patvirtintas 13 naujų narių priėmimas į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Organizacija nurodo vienijanti 1 020 narių įmonių, todėl narių plėtra išlieka vienu rodiklių, atspindinčių verslo bendruomenės susitelkimą ir poreikį turėti bendrą atstovavimo platformą.

    Susitikime pristatytos ir Kėdainių rajono plėtros kryptys: planuojami infrastruktūros projektai, savivaldybės strateginiai tikslai bei priemonės investicijoms pritraukti. Tarybos nariai domėjosi, kaip savivaldybė mato darbo vietų kūrimą, kokių sprendimų reikia jaunimui išlaikyti regione ir kaip gali būti stiprinama vietos tiekimo grandinė.

    Ką rodo tokie susitikimai?

    Išvažiuojamieji posėdžiai dažniausiai tampa praktiniu kanalu suderinti verslo lūkesčius su savivaldos galimybėmis, ypač kai kalbama apie infrastruktūrą, žemėtvarką, pramonės teritorijų parengimą ir investuotojams svarbias paslaugas. Tokiose diskusijose dažnai aiškiau identifikuojamos vietinės kliūtys, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos nacionaliniu lygmeniu.

    Posėdžio dalyviai akcentavo, kad konstruktyvus dialogas tarp verslo ir savivaldos tampa vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių greičiau reaguoti į ekonomikos pokyčius. Tikimasi, kad aptarti pasiūlymai dėl darbo rinkos, energetikos ir talentų pritraukimo bus toliau konkretinami, įtraukiant ir platesnę verslo bendruomenę.