Europos Sąjunga turėtų atgaivinti derybas su Kinija dėl plataus prekybos susitarimo, o ne apsiriboti atskirų sektorių sandoriais, teigia Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange. Jo vertinimu, fragmentuotos derybos nepadės iš esmės sumažinti įtampos ir spręsti ilgalaikių konkurencijos problemų.
Ši pozicija išsakyta prieš planuojamą 12 europarlamentarų vizitą į Pekiną, kur numatyti susitikimai su Kinijos prekybos ministerijos atstovais ir Nacionalinio liaudies kongreso nariais. Taip pat planuojami pokalbiai su aukštųjų technologijų verslo atstovais Hangdžou mieste.
Pastaruoju metu Briuselis ir Pekinas bandė mažinti trintį, tačiau Europos Parlamentas pabrėžia, kad vien sektorių susitarimai gali būti per siauri. ES akcentuoja, kad prekybos disbalansas išlieka didelis, o dalis rinkos iškraipymų paliečia ne vieną konkrečią pramonės šaką.
Grįžimas prie investicijų darbotvarkės
B. Lange siūlo į platesnę derybų darbotvarkę įtraukti ir investicijų temą, prisimenant anksčiau derėtą išsamų investicijų susitarimą. Šis susitarimas buvo įšaldytas 2021 metais, kai Europos Parlamentas sustabdė ratifikavimą po Kinijos atsakomųjų sankcijų, susijusių su ES sprendimais dėl žmogaus teisių.
Pasak europarlamentaro, prasminga peržiūrėti bent investicinę dalį, jei abi pusės siekia greitesnės pažangos. Jo teigimu, nesibaigiančios derybos be aiškaus rezultato neturi prasmės, todėl reikalingas platesnis politinis susitarimas.
„Reikia turėti kur kas išsamesnį susitarimą. Esu už tai, kad jo būtų siekiama gana greitai, nes derybos be pabaigos neturi prasmės“, – sakė Berndas Lange.
Ne tik automobiliai: problema platesnė
Spalio 9 dieną ES ir Kinija pasiekė susitarimą dėl hibridinių automobilių, tačiau dalis politikų jį vadina tik pirmu žingsniu. Europos Komisija šį susitarimą pristatė kaip pradinį etapą, numatant, kad techninės derybos tęsis iki kitų politinių pokalbių, planuojamų 2027 metų kovą.
Pagal paskelbtas sąlygas, numatyta šaliai priskirta metinė kvota, leidžianti į ES rinką įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių, su 6 proc. metiniu koregavimu. Kinija taip pat įsipareigojo per ketverius metus perpus sumažinti hibridinių automobilių eksportą į ES.
Tačiau europarlamentarai pabrėžia, kad problema gali būti horizontali, o ne vien sektorių. Prancūzijos europarlamentaras Pascalis Canfinas, taip pat vykstantis į Kiniją, įspėja, kad atskiros pramonės šakos nėra vienintelė rizika, nes poveikį gali jausti platesnis Europos gamintojų spektras.
„Esame atviri deryboms sektorius po sektoriaus, bet kartu matome, kad grėsmė nėra vien sektorinė. Tai rizika dėl horizontalių nesąžiningų praktikų, kurios gali labai pakenkti mūsų pramonei“, – sakė Pascalis Canfinas.
Kas kelia didžiausią įtampą?
Europos Parlamento prekybos komiteto vadovas išskiria kelis klausimus, kurie, jo nuomone, turėtų atsirasti būsimame susitarime. Tarp jų minimi Kinijos eksporto ribojimai, įskaitant licencijavimo reikalavimus retųjų žemių tiekimui, kurie svarbūs Europos pramonei ir aukštosioms technologijoms.
Taip pat keliamos abejonių dėl subsidijų praktikos chemijos ir mašinų gamybos sektoriuose bei viešųjų pirkimų sąlygų, kai ES bendrovių pasiūlymams, pasak europarlamentarų, gali būti taikomi papildomi kainų priedai. ES institucijos savo ruožtu balansuoja tarp dialogo su Pekinu ir prekybos gynybos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti vietos gamintojus.
Ši dinamika atsispindi ir valstybių narių požiūriuose: dalis šalių ragina griežčiau reaguoti į konkurencinį spaudimą, kitos, pavyzdžiui, Ispanija, linkusios švelninti toną, siekdamos pritraukti Kinijos investicijų. Artimiausi susitikimai Kinijoje turėtų parodyti, ar įmanoma grįžti prie platesnės darbotvarkės be naujos eskalacijos.