CP v2

Tag: Investiciniai fondai

  • Japonijos SBI ir „Rakuten“ kuria kriptovaliutų investicinius fondus: kada tai pasieks smulkiuosius?

    Japonijos SBI ir „Rakuten“ kuria kriptovaliutų investicinius fondus: kada tai pasieks smulkiuosius?

    Dvi didžiausios Japonijos internetinės brokerių bendrovės SBI Securities ir „Rakuten Securities“ kuria kriptovaliutomis susietus investicinius fondus savo grupių viduje ir planuoja juos siūlyti smulkiesiems investuotojams. Apie tai pranešė „Nikkei“, o rinkoje tai vertinama kaip ženklas, kad skaitmeninis turtas vis labiau artėja prie tradicinės investavimo infrastruktūros.

    Pagal skelbiamą informaciją, SBI planuoja platinti produktus, kuriuos ruošia grupės turto valdymo padalinys, o siūlomas spektras turėtų apimti tiek biržoje prekiaujamus fondus, tiek investicinius fondus, susietus su likvidžiu turtu, pavyzdžiui, bitkoinu ir eteriu. Esminė detalė ta, kad siekiama visą grandinę, nuo produkto kūrimo iki platinimo, valdyti viduje.

    „Rakuten Securities“ renkasi panašią kryptį per „Rakuten Investment Management“, o produktus ketina integruoti į prekybą per išmaniojo telefono programėlę. Tokia struktūra gali sumažinti barjerus žmonėms, kurie iki šiol kriptovaliutas pirkdavo tik per specializuotas biržas, atskiras paskyras ar pinigines.

    Reguliavimas juda, bet laikas svarbus

    Japonijos Finansinių paslaugų agentūra svarsto, kaip atnaujinti investicinių fondų reguliavimo įgyvendinamuosius teisės aktus, kad kriptovaliutos būtų įtrauktos į leidžiamo turto sąrašą. Viešai minimas tikslinis laikotarpis siejamas su 2028 metais, o tai rodo, kad iki pilnos teisinės bazės dar gali prireikti kelerių metų.

    Lygiagrečiai vyksta ir platesni pokyčiai: Japonijos Vyriausybė yra pritarusi įstatymo projektui, kuriuo kriptovaliutos būtų perklasifikuotos pagal Finansinių priemonių ir biržų įstatymą. Jei sprendimai būtų priimti dabartinėje parlamento sesijoje, nauja tvarka galėtų įsigalioti jau apie 2027 fiskalinius metus, o tai reikštų griežtesnį ir labiau su vertybiniais popieriais suvienodintą priežiūros modelį.

    Kodėl brokeriai renkasi fondus

    Tokie produktai kaip investiciniai fondai ar ETF daugeliui investuotojų yra patogesni, nes juos galima laikyti įprastoje vertybinių popierių sąskaitoje, kartu su akcijomis ar obligacijomis. Brokeriams tai taip pat yra labiau pažįstamas verslo modelis, paremtas platinimu, administravimu ir mokesčiais, o ne tiesiogine prekybos rizika.

    „Nikkei“ apklausoje minėta, kad dalis kitų didžiųjų Japonijos tarpininkų taip pat svarstytų panašius produktus, kai tik bus aiškesnis reguliavimo rėmas. Tuo pat metu kai kurios grupės jau viešai signalizavo apie pasirengimą kurti vidinius sprendimus, o tai rodo besiformuojančią konkurenciją dėl pirmųjų pozicijų, jei rinka bus atverta plačiau.

    Kada gali atsirasti kriptovaliutų ETF

    Laiko horizontą papildo ir signalai iš biržos pusės: Tokijo vertybinių popierių biržoje kriptovaliutų ETF tema siejama su 2027 metais, jei bus užbaigti teisiniai pakeitimai ir aiškiai sutvarkytas mokesčių taikymas. Tai būtų ankstesnis scenarijus nei anksčiau rinkoje aptarinėtas 2028 metų terminas.

    Jei reguliavimas bus užfiksuotas, o didieji brokeriai iš tiesų pasiūlys fondus plačiai auditorijai, Japonijoje gali įvykti lūžis: kriptovaliutų ekspozicija iš nišinės, techninių žinių reikalaujančios veiklos persikeltų į labiau kasdienę investavimo aplinką. Vis dėlto, galutinis tempas priklausys nuo teisėkūros sprendimų ir nuo to, kokius produktų rizikos bei informacijos atskleidimo standartus nustatys priežiūros institucijos.

  • Vyriausybė pritarė OKI įstatymui: mokesčių lengvatos investicijoms ir nauja konkurencija fondams

    Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę pritarė įstatymo projektui dėl Asmeninių investicinių sąskaitų (OKI). Šios sąskaitos būtų nauja, mokesčių režimu išskirta priemonė, skirta paskatinti gyventojų taupymą nukreipti į kapitalo rinką, o ne laikyti vien bankuose.

    Idėjos šalininkai, tarp jų ir Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovai, teigia, kad OKI galėtų pritraukti į biržą papildomą kapitalą. Tačiau jie pabrėžia, kad sėkmę lems paprastos, aiškios taisyklės ir tai, kaip produktą realiai pasiūlys finansų įstaigos.

    Kas būtų atleidžiama nuo mokesčių

    Pagal projektą dalis investicijų OKI sąskaitoje būtų atleidžiama nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo iki nustatytų ribų. Investicijoms į akcijas ar investicinius fondus lengvata būtų taikoma iki 100 000 zlotų, o indėliams ir taupomosioms obligacijoms iki 25 000 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų maždaug iki 23 000 eurų akcijoms ir fondams bei iki 5 800 eurų indėliams ir taupomosioms obligacijoms. Viršijus šias ribas būtų taikomas kitas modelis: numatomas mokestis nuo sąskaitoje laikomo turto vertės, kurio bazė susieta su Lenkijos centrinio banko referencine norma.

    Fondams – spaudimas mažinti mokesčius

    Asociacijos vertinimu, OKI atsiradimas gali sustiprinti finansų įstaigų kovą dėl klientų ir išprovokuoti kainų spaudimą investicinių fondų mokesčiams. Lenkijoje fondų mokesčiai jau buvo mažinti teisės aktais, tačiau rinkos dalyviai juos vis dar laiko palyginti aukštais Europos Sąjungos kontekste.

    „OKI yra žingsnis teisinga kryptimi ir galimybė plėtoti kapitalo rinką, jei galutinis sprendimas bus paprastas ir suprantamas milijonams lenkų“, – sakė Lenkijos Individualių investuotojų asociacijos atstovas Michałas Żuławińskis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad masinei sėkmei prireiks ir informacinės kampanijos, ir laiko, panašiai kaip anksčiau diegiant darbuotojų kapitalo kaupimo programą PPK. Galutinis gyventojų aktyvumas, pasak jo, priklausys ir nuo pasitikėjimo nauju produktu, ir nuo situacijos Varšuvos biržoje.

    Kada galėtų startuoti

    Įstatymo projekto priėmimas vyriausybėje dar nereiškia, kad OKI įsigalios nedelsiant: laukia parlamentinis procesas ir įgyvendinimo detalės. Vis dėlto projekte numatyta, kad pirmaisiais OKI veikimo metais, tai yra 2027 metais, turto mokesčio tarifas siektų 0,85 proc.

    Šis sprendimas signalizuoja ambiciją perorientuoti dalį namų ūkių santaupų į investavimą, bet kartu kelia klausimų dėl taisyklių sudėtingumo ir realių sąnaudų, kurias pajus klientai. Būtent aiškumas, produktų palyginamumas ir mokesčių skaidrumas, anot rinkos dalyvių, lems, ar OKI taps masiniu sprendimu, ar liks nišine priemone patyrusiems investuotojams.

  • Aktyvistas „Saba Capital“ perėmė JK technologijų fondą: dėl „SpaceX“ kilo atvira kova

    Aktyvistas „Saba Capital“ perėmė JK technologijų fondą: dėl „SpaceX“ kilo atvira kova

    Aktyvistinis rizikos fondas „Saba Capital“, vadovaujamas investuotojo Boazo Weinsteino, laimėjo lemiamą balsavimą ir perėmė Jungtinės Karalystės investicinio fondo Edinburgh Worldwide Investment Trust valdymo kontrolę. Akcininkai pritarė planui atstatydinti pirmininką Jonathaną Simpsoną-Dentą ir dar penkis valdybos narius bei paskirti tris „Saba Capital“ remiamus kandidatus.

    Šis sprendimas užbaigė ilgai trukusią įtampą tarp aktyvistų ir fondo valdybos, kurią dar labiau kaitino ginčai dėl vienos įspūdingiausių portfelio pozicijų. Fondas investuoja į pažangias viešas ir privačias technologijų bendroves, o viena ryškiausių jo investicijų yra „SpaceX“.

    „Saba Capital“ kritikavo valdybos sprendimą anksčiau sumažinti „SpaceX“ dalį portfelyje ir akcentavo, kad fondo akcijos ilgą laiką buvo prekiaujamos su didele nuolaida, palyginti su grynąja turto verte. Aktyvistų teigimu, tokia situacija reiškė reikšmingą vertės praradimą akcininkams ir reikalavo ryžtingų pokyčių.

    „Tai nuvilianti diena ilgalaikiams akcininkams, kurie rizikuoja prarasti prieigą prie šio įdomaus mandato, orientuoto į naujos kartos technologijas“, – sakė Jonathanas Simpsonas-Dentas.

    Po pergalės „Saba Capital“ pareiškė ketinanti siūlytis tapti naujuoju fondo valdytoju, išlaikant jo kotiravimą Londone, tačiau iš esmės keičiant strategiją. Numatyta kryptis apimtų portfelį, kuriame didesnę dalį sudarytų Jungtinėje Karalystėje listinguojami investiciniai fondai, turintys globalų investavimo mandatą, taip pat aktyvesnę nuolaidos grynajai turto vertei mažinimo politiką per akcijų supirkimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JK investicinių fondų rinkoje, kur aktyvistiniai investuotojai vis dažniau siekia pokyčių valdyme, mokesčiuose ir kapitalo grąžinimo politikoje. Kai fondų akcijos ilgai prekiaujamos su nuolaida, aktyvistams atsiranda daugiau argumentų spausti valdybas imtis supirkimų, strateginių peržiūrų ar net valdymo pakeitimų.

    Pasak rinkos dalyvių, akcininkų bazė per konfliktą taip pat pasikeitė: dalis mažmeninių ir privačios bankininkystės investuotojų traukėsi, o jų vietą užėmė didesni instituciniai fondai. Būtent instituciniai balsai, kaip nurodė pats fondas, tapo esminiu veiksniu, nulėmusiu valdybos pralaimėjimą.

    Analitikai pažymi, kad šis precedentas gali atsiliepti ir kitų JK investicinių fondų valdyboms, ypač ten, kur nuolaida grynajai turto vertei išlieka didelė, o strategija investuotojams kelia klausimų. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Saba Capital“ pavyks įgyvendinti pažadėtus pokyčius, išlaikyti investuotojų pasitikėjimą ir kokią vietą naujame plane užims investicijos į privačias technologijų bendroves.