Tag: Investiciniai fondai

  • ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    ECB įspėja: susvyravus pasitikėjimui DI, akcijų ralis gali baigtis staigiu „pervertinimu“

    Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad investuotojai gali patirti didelių nuostolių, jei susilpnėtų pasitikėjimas dirbtinio intelekto (DI) sektoriaus augimu.

    Kaip skelbia „Euronews“, pirmadienį Frankfurte ECB viceprezidentas Borisas Vujčićas teigė, jog spartus DI plėtros tempas euro zonoje kuria naujų finansinio stabilumo iššūkių.

    Pasak jo, rinka gali staigiai „pervertinti“ DI istoriją – tai reikštų greitą kainų korekciją ir reikšmingus įmonių vertės kritimus.

    ECB dėmesį atkreipia ir tai, kad aktyvumas per pirminius viešuosius akcijų siūlymus JAV, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu, artėja prie vėlyvųjų 1990-ųjų „dot-com“ burbulo piko.

    Euro zonos fondai – labiau pažeidžiami

    B. Vujčićas pabrėžė, kad staigus DI bendrovių vertinimų smukimas smogtų euro zonai, nes regiono investiciniai fondai yra tapę labiau veikiami šio sektoriaus svyravimų.

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu, anot jo, jau veikė keli sukrėtimai – tarp jų ir „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango atsistatydinimas po skandalo bei JAV vidurio kadencijos rinkimai.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį į prognozes, kad didžiosios JAV technologijų bendrovės iki 2030 metų kapitalo investicijoms kartu gali skirti 5,5 trilijono JAV dolerių. Tai didina riziką, kad investuotojų lūkesčiai gali tapti pernelyg optimistiniai.

    Kitos trys rizikos: skolos, fondai ir „šešėlinis“ finansavimas

    Be DI vertinimų, ECB įvardijo ir dar dvi galimas grėsmes finansiniam stabilumui: didelę kai kurių euro zonos šalių viešąją skolą bei silpnesnę jų viešųjų finansų būklę.

    Augant ilgalaikėms skolinimosi sąnaudoms, investuotojai gali netikėtai pareikalauti gerokai didesnės grąžos už valstybės obligacijas. ECB pabrėžė, kad nors rizikos draudimo fondai padeda palaikyti sklandžią obligacijų prekybą, streso metu jie gali greitai „susitraukti“ ir mažinti pozicijas.

    Trečia rizika siejama su sparčiai augančiais privačiais skolintojais ir investiciniais fondais. ECB teigimu, dalis tokių rinkos dalyvių gali daug skolintis, būti sunkiau prižiūrimi ir glaudžiai susiję su likusia finansų sistema, todėl sukrėtimai gali sustiprėti.

    Ko siekia ECB ir ką sako apie bankus

    ECB ragina peržiūrėti fondų išpirkimų (lėšų atsiėmimo) taisykles, kad jos geriau atspindėtų, kaip greitai fondai iš tiesų gali parduoti turimą turtą.

    Taip pat siūloma svarstyti ribas, kiek rizikos draudimo fondai gali skolintis, kad sumažėtų galimų staigių „išsipardavimų“ poveikis rinkoms.

    B. Vujčićas įspėjo, kad visos trys rizikos – DI vertinimų korekcija, valstybės skolų įtampa ir nebankinių finansuotojų sukrėtimai – gali pasireikšti vienu metu. Tuo metu euro zonos bankų kapitalo ir likvidumo padėtis, jo teigimu, išlieka stipri.

  • Turkija: teisingumo ministras apie milijardų skandalą – atskleistas „nusikalstamas tinklas“

    Turkija: teisingumo ministras apie milijardų skandalą – atskleistas „nusikalstamas tinklas“

    Turkijoje tiriant kelių milijardų vertės investicinio fondo skandalą atskleistas „platus nusikalstamas tinklas“, teigia šalies teisingumo ministras Akínas Gürlekas.

    Jo žodžiai nuskambėjo po to, kai šioje byloje buvo sulaikytas Stambulo biržos „Borsa Istanbul“ vadovas. Apie tai pranešė „Euronews“.

    Tyrimas pradėtas rugsėjo viduryje, įtariant plataus masto rinkos manipuliacijas, kurios, kaip skelbiama, palietė beveik pusės milijono investuotojų santaupas.

    Ministro teigimu, tai nėra vien „paprasta biržos apgaulė“: esą nustatyta organizuota struktūra, siekusi veikti per kyšininkavimą ir daryti įtaką kapitalo rinkoms bei finansų biurokratijai.

    Tyrimas pasiekė aukščiausius finansų sluoksnius

    Gürlekas teigė, kad iš pradžių tyrimas buvo nukreiptas į rinkos dalyvius, tačiau vėliau esą išryškėjo ryšiai, vedantys į aukštesnius finansų sistemos ir kapitalo rinkų sluoksnius.

    Pasak ministro, tinklas veikė „artimai ir sistemiškai“, o jo nariai, anot jo, siekė suformuoti kartelį, manipuliuodami tam tikromis akcijomis ir taip „išsiurbdami“ likvidumą iš rinkos.

    Taip pat pareikšta, kad kyšininkavimo schema galėjo padaryti neveiksmingus priežiūros mechanizmus, kurie turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui finansų rinkose.

    Šimtai įtariamųjų ir sulaikytas biržos vadovas

    Ministro duomenimis, tiriami 433 įtariamieji. Iš jų 112 asmenų buvo suimti laukiant teismo, 186 – paleisti su sąlygomis, o dar 38 tuo metu buvo ieškomi.

    Tarp įtariamųjų, anot Gürleko, esą yra ir „politinių figūrų“, siejamų su nusikalstamomis organizacijomis fondų rinkoje, tačiau detalių jis nepateikė.

    Valstybinė Anadolu naujienų agentūra pranešė, kad „Borsa Istanbul“ vadovas Korkmazas Enesas Ergünas buvo sulaikytas spalio 31 dieną. Jis suimtas, jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo ir narystės organizacijoje, sukurtoje daryti nusikaltimus.

    Valdžia ragina grąžinti lėšas, minimos dešimtys milijardų lirų

    Skandalo fone Turkijos valdžia paragino savanoriškai grąžinti visas lėšas, gautas dėl rinkos manipuliacijų.

    Gürlekas sakė, kad iki šiol surinkta apie 30 mlrd. lirų grynaisiais, nekilnojamuoju turtu ir akcijomis. Jis taip pat žadėjo siekti susigrąžinti pinigus, jei jie buvo pervesti į užsienį.

    Tuo pat metu per dvi pastarąsias savaites įvyko reikšmingų permainų: Turkijos kapitalo rinkų reguliuotojo SPK vadovas buvo atleistas prezidento dekretu, o finansų viceministras atsistatydino po to, kai jo žentas buvo suimtas šioje byloje.

    Ministro teigimu, tiriama ir galima „plati sąveika“ tarp rinkos manipuliacijas vykdžiusių asmenų ir žiniasklaidos. Nors detalių jis nepateikė, pranešta, kad policija sulaikė penkis žurnalistus, jiems pareikšti kaltinimai dėl melagingos informacijos skleidimo apie skandalą, dalis jų suimti.

    Gürlekas pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų – investuotojų pinigų grąžinimas. Prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano biuras paskelbė, kad iki spalio 30 dienos beveik 250 000 investuotojų buvo išmokėta 97,3 mlrd. lirų.

  • Nauji Asmeniniai investiciniai kontai Lenkijoje nuo 2027 metų: ką žada santaupoms ir biržai

    Lenkija ruošiasi pokyčiui, kuris gali iš esmės pakeisti gyventojų taupymo ir investavimo įpročius: nuo 2027 metų sausio 1 dienos turėtų startuoti Asmeniniai investiciniai kontai. Ši priemonė kuriama siekiant paskatinti daugiau žmonių dalį santaupų nukreipti į kapitalo rinkas, o ne laikyti vien bankuose.

    Iki šiol Lenkijos namų ūkių finansinio turto struktūroje dominuoja grynieji pinigai ir bankų sąskaitose laikomos lėšos. Remiantis Lenkijos plėtros fondo pateiktais duomenimis, 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje kiek daugiau nei 37 proc. namų ūkių finansinio turto sudarė grynieji ir lėšos einamosiose sąskaitose, dar apie 10 proc. – kiti bankiniai indėliai, įskaitant terminuotus indėlius.

    Tuo pat metu tiesiogiai valdomų biržoje listinguojamų akcijų dalis siekė tik apie 2,9 proc., o investicinių fondų vienetų – apie 6,2 proc. Abu rodikliai yra pastebimai mažesni už Europos Sąjungos vidurkį, todėl naujas instrumentas vertinamas kaip bandymas sumažinti šį atotrūkį.

    Ko tikimasi iš naujos schemos

    Lenkijos ekonomikos instituto vertinimu, jei Asmeniniai investiciniai kontai prigytų, iki 2040 metų į Varšuvos biržą galėtų papildomai nukeliauti apie 17 milijardų eurų naujų lėšų. Tokios prognozės remiasi prielaida, kad dalis gyventojų santaupų palaipsniui persiskirstytų iš mažai uždirbančių indėlių į investicinius produktus.

    „Užsienio patirtis rodo, kad investavimą plačiau paskatinti gali mokestinės lengvatos“, – teigiama instituto apžvalgose, kuriose analizuojami panašūs modeliai kitose šalyse.

    Vienu dažniausiai minimų pavyzdžių laikoma Japonijos sistema, leidžianti tam tikromis sąlygomis investuoti į akcijas ir fondus su palankesniu kapitalo prieaugio apmokestinimu. Lenkijos atveju pagrindinė idėja panaši: sukurti paprastą ir gyventojams suprantamą „vartus į investavimą“ modelį, kuris mažintų administracinę naštą.

    Kodėl svarbios paprastos taisyklės

    Analizuojant kitų valstybių praktiką pabrėžiama, kad didžiausią įtaką dalyvių skaičiui daro ne vien lengvatos, bet ir aiškios taisyklės. Šalyse, kur tokios sąskaitos paplito sparčiau, dažnai taikomas paprastas mokestinis režimas, lankstūs pinigų išėmimo sprendimai ir platus investicinių instrumentų pasirinkimas.

    Lenkijoje, kaip rodo rinkos tendencijos, investavimo infrastruktūra pamažu plečiasi. Skelbiama, kad 2026 metų birželį investicinių sąskaitų skaičius pasiekė 30,5 milijono ir buvo maždaug 8,1 proc. didesnis nei 2025 metų pabaigoje, tačiau vien sąskaitų augimas dar nereiškia proporcingai didėjančio aktyvaus investavimo.

    Poveikis ekonomikai ir gyventojams

    Galutinis Asmeninių investicinių kontų poveikis priklausys nuo to, kiek gyventojų nuspręs jais naudotis ir kokias sumas skirs investavimui. Didesnis santaupų nukreipimas į kapitalo rinkas teoriškai galėtų padidinti biržos likvidumą ir sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms pritraukti finansavimą.

    Kita vertus, šalia skatinimo priemonių lemiamu veiksniu išlieka finansinis raštingumas. Investavimas, skirtingai nei indėliai, reiškia kainų svyravimus ir riziką, todėl sėkmingam reformos įgyvendinimui svarbu, kad gyventojai aiškiai suprastų tiek galimą naudą, tiek galimus nuostolius.

    Jei naujoji sistema bus sukurta pakankamai aiškiai ir patogiai, ji gali tapti vienu reikšmingesnių žingsnių keičiant Lenkijos taupymo kultūrą. Tačiau rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės sėkmės nebus be nuoseklios edukacijos ir pasitikėjimo stiprinimo.

  • Indonezijos birža krito 11 proc.: „MSCI“ svarsto pažeminimą, investuotojai skaičiuoja nuostolius

    Indonezijos birža krito 11 proc.: „MSCI“ svarsto pažeminimą, investuotojai skaičiuoja nuostolius

    Staigus išpardavimas biržoje

    Indonezijos akcijų rinka penktadienį patyrė vieną didžiausių smūgių per kelis dešimtmečius: pagrindinės akcijos pigo apie 11 proc. Rinkos dalyviai reagavo į „MSCI“ signalą, kad šalies statusas pasauliniuose indeksuose gali būti peržiūrėtas.

    Toks kritimas investuotojams svarbus ne tik psichologiškai. „MSCI“ indeksai yra orientyras daugybei pasaulinių fondų, todėl bet koks statuso pokytis gali sukelti priverstinius portfelių pertvarkymus ir kapitalo nutekėjimą.

    Ką reiškia „MSCI“ siūlomas perklasifikavimas

    „MSCI“ pranešė pradedanti konsultaciją dėl siūlymo Indoneziją iš besiformuojančių rinkų grupės perkelti į vadinamąją savarankišką rinką. Tai reikštų, kad šalis atsidurtų už pagrindinių „MSCI“ rinkų grupių ribų, o dalis investuotojų turėtų peržiūrėti pozicijas.

    Indeksų teikėjas rinkas paprastai skirsto į išsivysčiusias, besiformuojančias, pasienio ir savarankiškas. Perėjimas į savarankišką kategoriją dažnai sumažina pasyvias investicijas, nes šalis tampa mažiau atstovaujama plačiuose pasauliniuose indeksuose.

    Įvardytos rizikos ir terminai

    „MSCI“ nurodė, kad rinkos dalyviai kelia reikšmingų abejonių dėl Indonezijos akcijų rinkos investuojamumo. Tarp minimų problemų įvardijamas nepakankamas aiškumas dėl akcininkų struktūrų ir įtarimai dėl koordinuotos prekybos.

    „MSCI“ pažymėjo, kad nors Indonezijos institucijos skelbė reformas, pažanga, indekso teikėjo vertinimu, nėra pakankama, o rinkos veikimo sutrikimų rizika išlieka.

    „MSCI“ tikisi tęsti siūlomą perklasifikavimą, jei konsultacija neatskleis aiškių ir reikšmingų pagerėjimo įrodymų rinkos valdyme ir veikime, kurie leistų persvarstyti sprendimą.

    Galutinis sprendimas, kaip skelbiama, turėtų būti paskelbtas iki 2027 metų birželio pabaigos. Iki tol rinkai svarbiausia bus tai, ar pavyks įtikinti tarptautinius investuotojus dėl skaidrumo ir priežiūros pokyčių.

    Kapitalo nutekėjimas ir valiutos spaudimas

    Rinkos nervingumas sustiprėjo tuo metu, kai, remiantis tarptautinių rinkų duomenimis, šiais metais iš Indonezijos akcijų rinkos jau fiksuojami reikšmingi grynieji išėjimai. Toks fonas didina riziką, kad bet koks neigiamas „MSCI“ sprendimas gali dar labiau paspartinti pardavimus.

    Jakartos biržos indeksas nuo metų pradžios buvo smukęs apie 39 proc., o Indonezijos rupija – apie 8 proc. Centrinis bankas yra kartojęs, kad sieks rupijos stabilumo, tačiau investuotojų pasitikėjimą labiausiai lems kapitalo srautai ir rinkos priežiūros patikimumas.

  • Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijoje atšauktas turto įšaldymas 45 įmonėms: milijardinis fondų skandalas gilėja

    Turkijos prokurorai panaikino turto apribojimus 45 įmonėms ir 19 investicinių fondų, kurie buvo įtraukti į tyrimą dėl plataus masto investicinių fondų krizės. Kaip skelbiama, daugiau nei 450 000 investuotojų turi dalis fonduose, kurių turtas vertinamas apie 15,7 mlrd. eurų, o dalis jų pradėti likviduoti.

    Turto įšaldymas buvo pritaikytas po įtarimų dėl rinkos manipuliavimo ir galimo fondų vertės dirbtinio išpūtimo. Teisingumo ministro Akıno Gürleko viešintais duomenimis, pradžioje apribojimai buvo taikomi 46 juridiniams asmenims, 18 fondų ir 42 fiziniams asmenims, tačiau vėliau sprendimas buvo peržiūrėtas.

    Po naujo Turkijos kapitalo rinkų priežiūros institucijos vertinimo Stambulo vyriausioji prokuratūra atšaukė priemones daugumai juridinių subjektų ir fondų. Vis dėlto apribojimai fiziniams asmenims, kurių veiksmai tiriami, išlieka, o tyrimas dėl galimų pažeidimų tęsiamas.

    Finansų ministras Mehmetas Şimşekas pabrėžė, kad prioritetas yra investicijų, užimtumo, gamybos ir eksporto apsauga, o teisėsauga ir toliau sieks atsakomybės tiems, kurie galėjo iškraipyti rinką. Pasak jo, su galimais pažeidimais nesusiję asmenys ir įmonės neturėtų tapti perteklinių priemonių taikiniu.

    Krizei įsibėgėjus iš pareigų pasitraukė prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos vicepirmininkė Fatma Betül Sayan Kaya. Jos sprendimas sutapo su viešais kaltinimais, kad prieš akcijų rinkos smukimą ji galėjo parduoti akcijų paketą už dešimtis milijonų eurų.

    „Paskelbsime, kad visi, kurie prisidėjo prie pažeidimų, korupcijos ar piktnaudžiavimo, bus patraukti atsakomybėn“, – sakė partijos atstovas Ömeras Çelikas.

    Opozicijos atstovai teigia, kad politikė prieš rinkos kritimą galėjo parduoti akcijų maždaug už 23,3 mln. eurų, o anksčiau, balandį, esą buvo įsigijusi didelį paketą už apie 1,1 mln. eurų. Viešo atsakymo į šiuos konkrečius kaltinimus ji nepateikė, tačiau tvirtino pasitraukianti tam, kad situacija būtų išsamiai išaiškinta.

    Pasak tyrimo kontekste skelbiamos informacijos, krizę paskatino griežtesnės taisyklės, įvestos rugpjūčio 28 dieną, po kurių dalis investuotojų ėmė masiškai atsiiminėti lėšas. Kai kurie fondai buvo sukaupę reikšmingas pozicijas mažai likvidžiose akcijose, todėl greitas išpardavimas dar labiau smukdė kainas ir didino įtampą rinkoje.

    Rugsėjo 17 dieną kapitalo rinkų priežiūros institucija nusprendė likviduoti 131 fondą, siejamą su keliomis valdymo bendrovėmis, o vėliau Stambulo prokuratūra pradėjo išsamų tyrimą. Skelbiama, kad per šią bylą jau sulaikyta mažiausiai 45 asmenys, o institucijos aiškinasi, ar fondų vertinimai ir sandoriai nebuvo naudojami dirbtinai paveikti akcijų kainas.

    Analitikai pastebi, kad tokio tipo krizės dažniausiai paaštrina diskusijas dėl priežiūros griežtinimo, fondų skaidrumo ir rizikos valdymo reikalavimų, ypač kai portfeliuose dominuoja mažai likvidūs aktyvai. Investuotojams tai priminimas, kad likvidumo rizika ir reguliavimo pokyčiai gali staiga pakeisti fondų gebėjimą vykdyti išpirkimus, o rinkos panika dar labiau sustiprina nuostolius.

  • Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkiją purto 16 mlrd. eurų fondų skandalas: sulaikytas „Tera Yatirim“ vadovas

    Turkijos teisėsauga sulaikė brokerių bendrovės „Tera Yatirim Menkul Degerler AS“ valdybos pirmininką Emre Tezmeną, tiriant investicinių fondų veiklą, kuri valdžios institucijų vertinimu turi Ponzi schemos požymių. Skandalas palietė 455 758 investuotojus, o likviduojamų fondų vertė siekia apie 15,9 mlrd. eurų.

    Turkijos žiniasklaida skelbia, kad kartu su E. Tezmenu buvo suimti ir dar keturi asmenys, susiję su „Tera“ valdomais fondais bei kitomis finansų grupėmis. Tyrimas įsibėgėjo po to, kai dalis fondų praėjusią savaitę pranešė vėluojantys atsiskaityti su klientais, bandžiusiais atsiimti pinigus.

    Kas nutiko investuotojų pinigams?

    Krizė kilo tuomet, kai keli fondų valdytojai, įskaitant „Tera Portföy“ ir „Pusula Portföy“, susidūrė su grynųjų trūkumu, augant išpirkimo prašymams. Problema buvo struktūrinė: portfeliuose dominavo mažai prekiaujamų įmonių akcijos, kurias greitai parduoti sunku neįmušant kainos žemyn.

    Valdžios institucijos aiškina, kad tokio tipo portfeliai gali sukurti užburtą ratą: ribota akcijų pasiūla leidžia kainoms kilti net ir esant santykinai mažai paklausai, o išaugusios vertės ataskaitose pritraukia naujų investuotojų. Tačiau prasidėjus masiškesniems išpirkimams, bandymai skubiai realizuoti pozicijas gali smarkiai numušti kainas ir sumažinti grąžinamas sumas.

    Likviduojami 131 fondas

    Turkijos Kapitalo rinkų taryba nurodė likviduoti 131 fondą, kurį valdė septynios įmonės. Reguliuotojas skelbia, kad fondų vienetai bus parduodami, o investuotojams gautos lėšos bus paskirstytos proporcingai jų turimai daliai, tačiau galutinės atgavimo sumos dar neaiškios.

    Likvidavimo procesą prižiūri „Türkiye İş Bankası“ ir valstybės valdoma Ziraat Bank, o turto pardavimo terminas pratęstas nuo trijų iki šešių mėnesių. Tokiu sprendimu siekiama sumažinti riziką, kad priverstinis skubus pardavimas dar labiau destabilizuotų kainas ir sumažintų investuotojams grąžintiną sumą.

    Tyrimas plečiamas ir į kriptoturtą

    Valdžios institucijos taip pat įšaldė su kai kuriais vadovais susijusį turtą ir apribojo dalies asmenų sandorius, įskaitant jų sutuoktinius ir artimuosius. Prokurorai pareikalavo duomenų apie nuo 2024 metų į užsienį atliktus pinigų ir kriptoturto pervedimus, siekdami nustatyti, ar turtas nebuvo išvestas iš šalies.

    „Mes probleminę zoną izoliuojame ir kontroliuojame“, – sakė Turkijos finansų ministras Mehmet Şimşek, pabrėždamas, kad paveikti fondai sudaro apie 10 proc. viso sektoriaus.

    Tuo pat metu rinkos įtampa išaugo: Stambulo biržos plačiosios rinkos indeksas per savaitę smuko apie 12 proc., o dalis akcijų neteko 40 proc. ar daugiau vertės. MSCI dar anksčiau buvo perspėjusi apie galimai koordinuotą prekybą mažesnių Turkijos įmonių akcijomis, kuri galėjo iškreipti kainas, o reguliuotojams sugriežtinus taisykles rugpjūtį, kai kurių vertybinių popierių kritimas paspartėjo.

  • Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijoje viešai prieinama informacija apie būsto nuosavybės struktūrą išlieka fragmentiška, ypač kai kalbama apie didžiuosius savininkus. Praktikoje tai reiškia, kad sudėtinga greitai ir tiksliai įvertinti, kiek būsto valdo stambūs nuomotojai ir kas iš tiesų ateina į rinką.

    Nors kadastro duomenys leidžia matyti bendrus nuosavybės mastus, jie dažnai neatskleidžia savininkų tapatybės. Nuomos rinkoje dalį informacijos galima susirinkti per regionų administruojamus nuomininkų užstatų registrus, tačiau tai neapima savininkų gyvenamo būsto, tuščių butų ar trumpalaikės nuomos.

    Nauji žaidėjai ir vieša žemė

    2026 metais didžiausiu viešai skelbtu metų sandoriu tapo „Fidere“ portfelio perėmimas: sandorio vertė siekė apie 1,05 mlrd. eurų. Kanados grupė „Brookfield“ šį paketą įsigijo iš „Blackstone“, perimdama 47 pastatus ir daugiau kaip 5 000 nuomojamų būstų portfelį.

    Kitas ryškus pavyzdys – „Azora“ susitarimas įsigyti apie 1 200 nuomojamų būstų Barselonos metropolinėje zonoje už daugiau nei 350 mln. eurų. Ši teritorija laikoma viena labiausiai įkaitusių šalyje, o paklausą palaiko didelė gyventojų koncentracija ir ribota naujo būsto pasiūla.

    Rinkoje daugėja ir sandorių, kuriuose būstas perkamas dar nebaigtas statyti. Tokie susitarimai leidžia fondams užsitikrinti būsimą nuomos pasiūlą, o vystytojams – ankstyvą finansinį aiškumą, tačiau kartu didina klausimų dėl kainodaros ir rizikos, jei ekonominė aplinka pasikeistų.

    Dalį projektų skatina ir viešos žemės koncesijos, kurias suteikia autonominės bendruomenės bei savivaldybės, neretai 45–75 metų laikotarpiui. Tai siejama su socialinio nuomos būsto stygiumi: jo dalis Ispanijoje vertinama kaip itin maža ir gerokai atsiliekanti nuo daugelio Europos šalių vidurkio.

    Ar NT burbulas pradeda leistis?

    Sandorių skaičius Ispanijoje 2026 metais rodo vėsesnę dinamiką, kuri dažniausiai aiškinama būsto kainų šuoliu ir suprastėjusiomis finansavimo sąlygomis. Tai reiškia, kad dalis pirkėjų sprendimus atideda, o daugiau namų ūkių ilgesniam laikui lieka nuomos rinkoje, taip palaikydami nuomos kainų spaudimą.

    Tuo pat metu investicijų į nuomojamą būstą vertė gali augti net ir mažėjant sandorių skaičiui, nes ją stipriai išpučia keli itin dideli portfelių pirkimai. Kitaip tariant, vienas milijardinis sandoris statistiškai gali nusverti šimtus mažesnių pirkimų, todėl šie rodikliai apibūdina skirtingas rinkos puses.

    Analitikai pabrėžia, kad vertinant įmonių valdomo būsto mastą būtinas atsargumas: vien viešai paskelbti sandoriai neleidžia suskaičiuoti bendro portfelių dydžio visoje šalyje. Vis dėlto tendencija aiški – Ispanijos būstas išlieka vienu patraukliausių Europos nuomos investicijų taikinių, o visuomenės susirūpinimas dėl prieinamumo ir kainų tik auga.

    „Kai nuosavybės duomenys nėra pakankamai skaidrūs, realiu laiku suprasti, kas valdo būstą ir kaip keičiasi rinka, tampa beveik neįmanoma“, – teigiama analizėse, vertinančiose stambiųjų nuomotojų įtaką.

    Šiame fone didėja politinis spaudimas ieškoti sprendimų: nuo socialinio būsto plėtros iki trumpalaikės nuomos reguliavimo ir didesnio skaidrumo. Investuotojams tai reiškia papildomą reguliacinę riziką, o gyventojams – viltį, kad pasiūlos didinimas galiausiai pristabdys kainų augimą.

  • „Monzo“ pristatė metalinę kortelę už 17 eurų per mėnesį: grąža automatiškai investuojama

    „Monzo“ pristatė metalinę kortelę už 17 eurų per mėnesį: grąža automatiškai investuojama

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ pristatė vaivorykštinio atspalvio metalinę kredito kortelę „Monzo Aura“, kurios mėnesio kaina siekia apie 17 eurų. Bendrovė teigia, kad tai pirmoji šalyje kredito kortelė, kuri automatiškai investuoja klientų uždirbamą grynųjų pinigų grąžą jiems apsiperkant.

    „Monzo“ šį produktą pozicionuoja kaip sprendimą tiems, kurie nori paprasčiau tvarkyti finansus ir nuosekliau planuoti ilgalaikius tikslus. Tokia kryptis atliepia ir platesnę rinkos tendenciją, kai bankai bando sujungti kasdienį atsiskaitymą, lojalumo naudą ir investavimą vienoje paslaugoje.

    Kaip veikia grąžos investavimas

    Kortelės naudotojai gauna 1 proc. grynųjų pinigų grąžą už pirkinius maisto prekių kategorijoje ir 0,5 proc. už kitas išlaidas. Sukauptą grąžą galima automatiškai nukreipti į pasirinktus „Monzo“ investicinius fondus arba išsiimti kaip išmoką į sąskaitą.

    Automatinis investavimas, susietas su išlaidomis, dažnai pristatomas kaip būdas mažinti atidėliojimą ir padėti formuoti įprotį investuoti mažomis sumomis. Vis dėlto galutinė nauda priklauso nuo fondų mokesčių, investavimo krypties, rinkų svyravimų ir to, ar klientui tokio tipo rizika apskritai priimtina.

    Prenumeratos kaina ir papildomos naudos

    „Monzo Aura“ kainuoja apie 17 eurų per mėnesį, arba maždaug 210 eurų per metus. Bankas skelbia, kad į paketą įtrauktų partnerių naudų vertė per metus viršija 420 eurų, tarp jų minimos „Apple TV“ ir „Google AI Plus“ prenumeratos.

    Be prenumeratų, siūlomos ir kelionių naudos, tokios kaip oro uostų poilsio zonų bei greitojo patikros praėjimo pasai. Kortelės kredito limitas gali siekti iki maždaug 17 500 eurų, tačiau realus limitas priklauso nuo kliento kreditingumo vertinimo.

    Kur „Aura“ įsiterpia „Monzo“ produktų linijoje

    Naujoji kortelė papildo kitas „Monzo“ skolinimosi paslaugas, įskaitant „Monzo Flex Purchase“, kuri leidžia pirkinius išskaidyti į mėnesines įmokas, ir „Flex Build“, skirtą tiems, kurie siekia gerinti savo kredito istoriją. Bankas taip pat konkuruoja su kitais žaidėjais, kurie vis dažniau siūlo prenumeratos tipo bankininkystę su papildomomis paslaugomis.

    „Monzo“ pabrėžia, kad idėja paprasta: kasdieniai pirkimai tampa automatizuotu būdu kaupti investicijoms, kartu suteikiant apčiuopiamą naudą čia ir dabar per partnerių pasiūlymus.

    „„Aura“ kiekvieną apsipirkimą paverčia investavimu į ateitį, nesvarbu, ar taupote atostogoms, pirmajam būstui ar kitam tikslui, kartu jau šiandien suteikdama vertę per partnerių naudas“, – sakė „Monzo“ skolinimo padalinio vadovas Luke Enock.

  • „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų plėtrai Europoje: DI žada sumažinti rankinio darbo naštą fonduose

    Europos skaitmeninė alternatyvių investicinių fondų operacijų platforma „Fundcraft“ pritraukė 12 mln. eurų strateginio augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir technologijų vystymui, siekiant supaprastinti vis sudėtingesnį fondų administravimą.

    Finansavimo raundui kartu vadovavo „Riverside Acceleration Capital“ ir „CCAP Investments“, prie jo taip pat prisidėjo esami investuotojai 3VC, MiddleGame Ventures ir „Aperture Capital“. Po šio sandorio „Fundcraft“ nuo įkūrimo iš viso yra pritraukusi apie 40 mln. eurų kapitalo.

    „Fundcraft“ kuria skaitmeninę infrastruktūrą alternatyviems investiciniams fondams, sujungdama fondų administravimo paslaugas su darbo eigų automatizavimu ir DI sprendimais. Platforma apima investuotojų, fondų ir portfelio operacijas, o jos tikslas – sumažinti rankinių procesų apimtį, kuri dažnai auga kartu su sudėtingesnėmis fondų struktūromis ir reguliavimo reikalavimais.

    Rinkoje, į kurią taikosi bendrovė, vis dar plačiai naudojami fragmentuoti įrankiai ir daug rankinio darbo, o tai didina klaidų riziką ir lėtina procesus. Dėl to fondų valdytojai vis dažniau ieško centralizuotų platformų, kurios leistų standartizuoti duomenų srautus, automatizuoti pasikartojančias užduotis ir greičiau parengti ataskaitas.

    Bendrovė skelbia šiuo metu aptarnaujanti beveik 300 fondų ir teigia, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasirašė tiek naujų sutarčių, kiek per visus 2025 metus. „Fundcraft“ taip pat išplėtė veiklą Prancūzijoje ir palaiko fondų struktūras keliose jurisdikcijose, įskaitant Liuksemburgą, Prancūziją, JAV ir Ispaniją.

    Įmonės bendraįkūrėjas ir vadovas Julien De Mayer pabrėžė, kad naujas finansavimas padės augti dirbant su institucinių klientų poreikiais, kurie vis dažniau tampa sudėtingesni skirtingose Europos rinkose.

    „Mūsų požiūris – pradėti spręsti išpirkimo strategijų turto valdytojų poreikius ir sudėtingumą bei organiškai diegti patikrintą veiklos modelį skirtingose jurisdikcijose, nesuklijuojant atskirų platformų ar paslaugų modelių“, – sakė Julien De Mayer.

    Pasak bendrovės, gautos lėšos bus naudojamos stiprinti pozicijas esamose Europos rinkose, žengti į papildomas jurisdikcijas ir plėsti galimybes instituciniams privataus kapitalo išpirkimo segmentams. Kartu planuojama didinti DI taikymą investuotojų aptarnavimo, fondų administravimo ir portfelio operacijų procesuose, remiantis jau įdiegtomis automatizuotomis darbo eigomis.

  • „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: kas gaus paskolas Europos technologijoms ir mokslui

    „Claret Capital Partners“ uždarė 575 mln. eurų fondą: kas gaus paskolas Europos technologijoms ir mokslui

    575 mln. eurų fondas Europos augimui

    Londone įsikūrusi augimo skolos valdytoja „Claret Capital Partners“ pranešė uždariusi ketvirtąjį fondą „Claret European Growth Capital Fund IV“, kurio bendra suma pasiekė 575 mln. eurų. Tai daugiau nei pradinis 500 mln. eurų tikslas, o fondas skirtas investicijoms į Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikio sektorius.

    Bendra 575 mln. eurų suma sudaryta iš 440 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų pačiame fonde ir 135 mln. eurų susijusio diskrecinio mandato. Bendrovė teigia, kad lėšas skyrė instituciniai investuotojai, tarp jų pensijų fondai, draudimo bendrovės ir šeimos biurai, o dalis pritraukta ir per privačios bankininkystės kanalus.

    Kodėl skola vėl tampa patraukli

    „Claret Capital Partners“ specializacija yra augimo skola, kai verslui suteikiamas finansavimas nesumažinant akcininkų dalies taip, kaip tai nutinka pritraukiant nuosavą kapitalą. Tokie sprendimai ypač aktualūs laikotarpiu, kai rizikos kapitalo rinka išlieka selektyvesnė, o įmonės ieško būdų prailginti veiklos finansavimo laiką iki kito raundo.

    „Tai ne tik mūsų požiūrio ir rezultatų patvirtinimas, bet ir didelis pasitikėjimo balsas Europos technologijų, gyvybės mokslų ir poveikio ekosistemoms“, – sakė „Claret Capital Partners“ valdantysis partneris Davidas Batemanas.

    Bendrovės duomenimis, įprastų paskolų dydžiai svyruoja nuo 2 mln. iki 100 mln. eurų, o kiekvienas sandoris vertinamas individualiai. Kapitalas gali būti nukreiptas organiniam augimui, įsigijimams, investicijoms į įrangą, apyvartinėms lėšoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei plėtrai į naujas rinkas.

    Kur jau nukeliavo dalis lėšų

    „Claret Capital Partners“ skelbia, kad jau panaudota 32 proc. fondo, paremta 27 įmonės. Tarp įvardijamų pavyzdžių yra „Billie“, „Cinclus Pharma“, „PRODA“, „Inventiva“ ir „Surfe“.

    Valdytojas taip pat primena, kad nuo 2013 metų per fondus investavo daugiau nei 1,5 mlrd. eurų ir parėmė per 210 bendrovių. Bendras nuo veiklos pradžios pritrauktas kapitalas, anot bendrovės, siekia 1,3 mlrd. eurų.

    „Kai nuosavo kapitalo rinka tampa išrankesnė, o įkūrėjai ieško augimo be nereikalingo akcijų išskiedimo, lankstaus finansavimo paklausa turėtų toliau augti“, – sakė valdantysis partneris Johanas Kampe.

    Po galutinio fondo uždarymo „Claret Capital Partners“ planuoja toliau plėsti veiklą Europoje, stiprindama vietinę komandą pagrindiniuose inovacijų centruose. Bendrovė nurodo turinti komandos narių Paryžiuje ir planuojanti plėtrą Berlyne.