Tag: Įperkamas būstas

  • Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Azerbaidžano sostinėje Baku šią savaitę surengta pirmoji tarptautinė nekilnojamojo turto paroda AIREX 2026, į kurią atvyko regiono vystytojai ir investuotojai. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos ir tvarumo tikslai keičia miestų plėtrą bei būsto rinką.

    Kaip skelbia „Euronews“, parodoje aptartos tiek paties Azerbaidžano nekilnojamojo turto sektoriaus kryptys, tiek platesnės tendencijos – nuo įperkamo būsto ir urbanistinio planavimo iki „išmanių“ sprendimų bei kintančių gyventojų poreikių.

    AIREX organizatorius Riadas Salajevas teigė, kad parodos tikslas – pritraukti daugiau svarbių regiono žaidėjų, taip pat daugiau tarptautinių dalyvių ir investuotojų. Tai vyksta tuo metu, kai šalis investuoja į didelio masto urbanistinę plėtrą ir atstatymą.

    Baku miestas, pasak tekste pateiktos informacijos, patiria didelius pokyčius, o atstatymo darbai Karabache kuria naujų būstų ir viešosios infrastruktūros paklausą. Renginyje akcentuota, kad nauji rajonai negali apsiriboti vien gyvenamaisiais pastatais – būtini ir mokyklų, sveikatos priežiūros, transporto bei kitų paslaugų sprendimai.

    Valstybiniai projektai ir įperkamo būsto kryptis

    Azerbaidžano Valstybinės būsto plėtros agentūros (MIDA) administracijos vadovas Jamshidas Amirovas parodoje sakė, kad agentūra pradėjo 20 projektų, skirtų gyventojams padėti įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis.

    Jo teigimu, septyni projektai vykdomi Baku, trys – Karabache, dar dešimt – kituose šalies regionuose. Planuose numatoma ne tik gyvenamoji statyba, bet ir socialinė infrastruktūra, įskaitant mokyklas, darželius bei medicinos centrą.

    J. Amirovas nurodė, kad iki šiol užbaigta 11 įperkamo būsto projektų: penki Baku ir šeši regionuose. Pasak jo, šiuo metu įgyvendinami dar trys papildomi projektai, o dar trys gyvenamųjų kompleksų projektai yra projektavimo etape.

    DI įrankiai ir duomenimis grįsti sprendimai

    Parodoje kalbėta ir apie tai, kaip nekilnojamojo turto vystyme vis svarbesni tampa duomenys, prognozavimas ir klientų patirtis. PASHA Real Estate Group komercijos vadovas Elchinas Gadimovas teigė, kad sektorius krypsta į kapitalo efektyvumą, vartotojo patirtį, tarptautinę paklausą ir ilgalaikę turto vertę.

    Jo aiškinimu, dirbtinio intelekto pažanga leidžia vystytojams naudojant paprastą nuotrauką vizualizuoti planuojamą projektą ir tai atlikti be brangios vizualizavimo programinės įrangos ar specializuotos įrangos.

    Pasak E. Gadimovo, tai, kam anksčiau prireikdavo daug laiko, techninių žinių ir finansinių išteklių, dabar gali būti išbandoma per kelias minutes. Tai leidžia komandoms anksti tikrinti idėjas ir greičiau priimti sprendimus dėl koncepcijų.

    Skirtingos rinkos ir besikeičiantys lūkesčiai

    Parodoje dalyvavę kitų šalių atstovai akcentavo ir regioninių ryšių svarbą. Pavyzdžiui, „Kinglike Luxury“ įkūrėjas Tarikas Imamas, dirbantis Sakartvele ir Turkijoje, Baku įvardijo kaip besiformuojančią kryptį tarptautinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.

    Tuo metu Sakartvelo vystytojos „Silk Development“ komercijos vadovė Lina Buziashvili parodą pristatė kaip galimybę stiprinti regionines partnerystes ir užmegzti ryšius su investuotojais. Pasak jos, potencialios partnerystės galėtų kurti ilgalaikę vertę plačiau regione.

    Kitas pavyzdys, pateiktas parodoje, atskleidė, kad nekilnojamojo turto plėtra kai kuriose šalyse apima ne tik gyvenamuosius projektus. Maldyvų valstybinės Būsto plėtros korporacijos (Housing Development Corporation) svetingumo sektoriaus laikinasis vadovas Meekailas Haleemas pristatė kruizinių laivų terminalo ir pakrantės komercinio rajono planus Hulhumalé, taip pat siūlomą turizmo kryptį Kudagiri Falhu.

    Technologijos – ir pastatų valdyme

    Tekste pabrėžiama, kad skaitmeniniai įrankiai keičia ne tik projektų planavimą, bet ir tai, kaip valdomi gyvenamieji pastatai – nuo gyventojų aptarnavimo iki pastato sistemų priežiūros.

    Sea Breeze projekte Azerbaidžane „Digital Residence“ kuria modelį, jungiantį DI pagrįstas paslaugas su išmania pastatų valdymo sistema. Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Denysas Rudnykas teigė, kad kitas žingsnis – IT Hub Sea Breeze, kuriuo siekiama pritraukti tarptautines technologijų įmones, startuolius ir skaitmeninius verslus.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į valstybines paskatas, tarp jų – 20 metų trukmės mokesčių lengvatas tinkamiems technologijų parkų rezidentams. AIREX paroda, kaip teigiama, tapo proga palyginti skirtingus požiūrius į plėtrą: nuo įperkamo būsto iki skaitmeninių paslaugų ir turizmo infrastruktūros.

  • Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Europos Komisija žada per 25 metus panaikinti skurdą: strategija pristatyta, biudžeto nėra

    Ambicingas tikslas iki 2050 metų

    Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu teigia sieksianti, kad Europos Sąjungoje per 25 metus būtų panaikintas skurdas. Šie pareiškimai nuskambėjo Komisijai pristačius pirmąją didelę kovos su skurdu strategiją, orientuotą į 2050 metus.

    Strategija numato mažinti itin didelį skurdą ir socialinę atskirtį, tačiau didžioji dalis priemonių remiasi rekomendacijomis ir gerosios praktikos gairėmis. Tai reiškia, kad valstybėms narėms siūloma keisti politiką, bet nenumatoma plačiai taikomų privalomų teisinių įpareigojimų.

    Kiek žmonių paliečia skurdas?

    Komisija pabrėžia, kad problema išlieka didelė: apie 92,7 mln. žmonių Europos Sąjungoje yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Tai sudaro beveik penktadalį visų ES gyventojų, todėl socialinė politika tampa ne tik gerovės, bet ir ekonominio stabilumo klausimu.

    R. Mînzatu pripažino, kad ES kol kas atsilieka nuo 2030 metų tikslo sumažinti skurdą bent 15 mln. žmonių. Pasak jos, iki šiol realiai pavyko pagerinti padėtį maždaug 3,7 mln. europiečių, todėl naujas 2050 metų užmojis vertinamas kaip itin aukšta kartelė.

    Priemonės: nuo vaikų iki būsto

    Strategijoje daug dėmesio skiriama vaikams iš nepasiturinčių šeimų, taip pat socialiniam ir įperkamam būstui. Viena ryškesnių idėjų yra bandomasis vadinamosios vaiko garantijų kortelės projektas, kuris kai kuriose šalyse turėtų padėti tiksliau identifikuoti vaikus, kuriems reikia paramos, ir greičiau suteikti paslaugas.

    „Jeigu vaikas, atsidūręs pažeidžiamoje situacijoje, turi gauti medicininę ar odontologinę pagalbą, turime tai žinoti ir užtikrinti, kad parama būtų suteikta“, – sakė Roxana Mînzatu.

    Kita kryptis susijusi su benamystės ir iškeldinimų prevencija: Komisija ragina valstybes nares diegti ankstyvo perspėjimo sistemas, plėsti skolų konsultavimo paslaugas ir ieškoti sprendimų, kurie mažintų žmonių išstūmimą iš būsto. Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikė nuoma turėtų būti patrauklesnė už trumpalaikę, jei siekiama stabilumo pažeidžiamoms grupėms.

    Didžiausia kritika: nėra atskiro biudžeto

    Vienas pagrindinių strategijos silpnųjų taškų, dėl kurio ją kritikuoja dalis nevyriausybinių organizacijų, yra atskiro biudžeto nebuvimas. Komisija aiškina, kad finansavimo instrumentų jau yra, o kovai su socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi numatytas Europos socialinio fondo plius finansavimas siekia apie 50,2 mlrd. eurų.

    Be to, Komisija nurodo, kad būsimame daugiametės finansinės programos laikotarpyje socialinei politikai planuojama apie 100 mlrd. eurų. Vis dėlto kritikai atkreipia dėmesį, kad be aiškių teisinių priemonių ir konkrečių įgyvendinimo mechanizmų net ir deklaruojami tikslai gali likti labiau politiniu pažadu nei pamatuojamu planu.

    Papildomą spaudimą namų ūkiams, Komisijos vertinimu, gali didinti ir energetikos bei pragyvenimo išlaidų svyravimai, ypač jei geopolitinė įtampa vėl išaugintų sąskaitas. Tai, pasak R. Mînzatu, reiškia, kad skurdo rizikoje atsiduriančių žmonių skaičius per palyginti trumpą laiką gali dar padidėti.

    Kartu su kovos su skurdu paketu Komisija pristatė ir peržiūrą, kaip stiprinti žmonių su negalia įtrauktį. Joje numatomas platesnis iniciatyvų skaitmeninimas, įskaitant Europos negalios kortelę ir Europos automobilių statymo kortelę, kad teisės ir paslaugos būtų lengviau pasiekiamos skirtingose ES šalyse.