CP v2

Tag: Ipsos

  • 38 proc. europiečių nebevalgo trijų kartų per dieną: apklausa atskleidė, kas laukia toliau

    38 proc. europiečių nebevalgo trijų kartų per dieną: apklausa atskleidė, kas laukia toliau

    Kylant kainoms vis daugiau europiečių atsiduria finansiškai nestabilioje padėtyje, o daliai tai jau reiškia tiesioginius kasdienius apribojimus. Naujausio Europos barometro apie skurdą ir nesaugumą duomenimis, 38 proc. apklaustųjų teigia nebegalintys reguliariai valgyti trijų kartų per dieną.

    Tyrimą, kuriame dalyvavo 10 000 žmonių, atliko „Ipsos“ Prancūzijos organizacijos „Secours Populaire“ užsakymu. 29 proc. respondentų savo padėtį įvardijo kaip nesaugią, o netikėta išlaida, jų teigimu, galėtų akimirksniu išbalansuoti biudžetą.

    Apklausa rodo, kad per pastaruosius trejus metus daugumos europiečių perkamoji galia prastėjo. Dėl to žmonės vis dažniau renkasi vadinamuosius sudėtingus sprendimus: atideda pirkinius, mažina išlaidas maistui, energijai ar sveikatai.

    Brangimas pakeitė kasdienybę

    Tyrime pabrėžiama, kad kompromisai apima ne tik pigesnių produktų paiešką, bet ir pagrindinių poreikių ribojimą. Dalis žmonių pripažįsta praleidžiantys valgymus net būdami alkani, o kai kuriose šalyse šis reiškinys ypač ryškus.

    Prie spaudimo prisideda ir tai, kad atlyginimų augimas kai kuriais laikotarpiais nespėjo paskui kainas, todėl realios pajamos traukėsi. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje skurdo rizikos lygis 2021 metais siekė 17 proc., o kainų šokai vėlesniais metais daugeliui šeimų tapo papildomu išbandymu.

    Kita dažnai minima taupymo kryptis yra šildymas ir kitos energijos sąnaudos, taip pat skolinimasis kasdienėms išlaidoms. Tyrimo autoriai pažymi, kad dalis gyventojų atideda ir sveikatos priežiūrą, nes paslaugos ar vaistai pabrango, o biudžete nelieka laisvų lėšų.

    Smūgis šeimoms su vaikais

    Ypač jautriai situaciją apibūdina tėvai: kai kurie jų teigia ribojantys savo maistą, kad galėtų pamaitinti vaikus. 21 proc. tėvų nurodė bent kartą patyrę atvejį, kai „nevalgė pakankamai“ tam, kad maisto užtektų atžaloms.

    Tai atspindi platesnę tendenciją, kurią fiksuoja ir nevyriausybinės organizacijos įvairiose valstybėse: augant maisto kainoms, dalis žmonių dažniau renkasi nukainotas prekes arba kreipiasi į labdaros maisto bankus.

    Tokie signalai rodo, kad pragyvenimo kaštų krizė palietė ne tik pažeidžiamiausias grupes, bet ir dalį anksčiau stabiliai gyvenusių namų ūkių. Apklausos duomenimis, nemaža dalis europiečių baiminasi, kad artimiausiais mėnesiais rizika patekti į nesaugią finansinę padėtį išliks didelė.

    Infliacija lėtėja, bet kainos nekinta taip greitai

    Nors bendri infliacijos rodikliai Europoje vėliau ėmė lėtėti, gyventojai dažnai nejaučia greito palengvėjimo, nes maisto ir energijos kainos paprastai mažėja lėčiau. 2022 metais infliacija daugelyje šalių pasiekė rekordinius lygius, o vien būsto, vandens, dujų ir kitų susijusių išlaidų kategorija Europos mastu šoktelėjo dviženkliu tempu.

    Tyrime nurodoma, kad 62 proc. respondentų labiausiai nerimauja dėl maisto kainų, o 59 proc. įvardija netikėtas išlaidas ir degalų kainas kaip pagrindinius finansinio nerimo šaltinius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis bendram kainų augimui, šeimų biudžetams labiausiai skauda ten, kur išlaidų sumažinti sudėtingiausia.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo apklausos pirmiausia parodo gyventojų savijautą ir kasdienius pasirinkimus, o kartu leidžia matyti, kaip greitai kainų šokai perauga į socialines pasekmes. Jei realios pajamos neatsigauna, maisto nepriteklius ir energinis skurdas gali tapti ilgalaike problema net ir mažėjant oficialiems infliacijos rodikliams.

  • Reuters/Ipsos: Donaldo Trumpo reitingai smuko iki 34 proc. – amerikiečius slegia kainos ir Iranas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo palaikymas nusileido iki žemiausio lygio per jo antrąją kadenciją – jį palankiai vertina 34 proc. amerikiečių, rodo agentūros Reuters ir „Ipsos“ apklausa. Tai 2 procentiniais punktais mažiau nei ankstesniame, balandžio 21 dieną skelbtame matavime, kai palaikymas siekė 36 proc.

    Apklausos duomenys išryškina dvi temas, kurios labiausiai veikia nuotaikas: pragyvenimo išlaidų augimas ir JAV veiksmai Irano atžvilgiu. Būtent šių veiksnių derinys, anot Reuters, didina visuomenės nuovargį ir mažina pasitikėjimą prezidento darbotvarke.

    Kainos ir karas – pagrindiniai priekaištai

    Reuters nurodo, kad daliai respondentų svarbiausias klausimas išlieka kasdienės išlaidos, o prezidento pastangos jas mažinti vertinamos itin prastai. Apklausos duomenimis, tik 22 proc. amerikiečių teigiamai vertina Donaldo Trumpo veiksmus dėl pragyvenimo kaštų mažinimo, kai ankstesnėje apklausoje taip manė 25 proc.

    Nuotaikas pakurstė ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio vasario 28 dieną pradėtų antskrydžių Irane, pasak Reuters, Teheranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų regione, o tai prisidėjo prie didesnio neapibrėžtumo naftos rinkoje.

    Tekste pažymima, kad JAV degalų kainos pakilo iki daugiau nei 4 JAV dolerių už galoną. Perskaičiavus pagal 3,785 litro ir suapvalinus, tai sudaro apie 0,98 euro už litrą, nors galutinė kaina vairuotojams JAV paprastai skiriasi priklausomai nuo mokesčių ir valstijos.

    Apklausa taip pat rodo atsargų požiūrį į karinę kryptį: JAV veiksmus prieš Iraną šiuo metu palaiko tie patys 34 proc. respondentų. Tai reiškia, kad užsienio politikos sprendimai visuomenėje netapo aiškiu mobilizuojančiu faktoriumi, o greičiau prisidėjo prie bendro nepasitenkinimo.

    Respublikonų bazė išlieka, bet įtampa auga

    Nors Donaldas Trumpas ir toliau remiamas daugumos Respublikonų partijos šalininkų, apklausa atskleidžia ir trintį partijos viduje. Reuters/Ipsos duomenimis, tarp respublikonų prezidentą palaiko 78 proc., tačiau dalis rinkėjų kritiškai vertina būtent ekonominę darbotvarkę.

    Apklausoje nurodoma, kad 41 proc. Respublikonų partijos rinkėjų nepritaria tam, kaip prezidentas tvarkosi su augančiomis pragyvenimo išlaidomis. Tai svarbus signalas, nes ekonomika tradiciškai yra vienas jautriausių rinkėjų pasirinkimą lemiančių veiksnių.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus grįžo po 2024 metų rinkimų, kampanijoje pabrėždamas kovą su infliacija. Lūkesčiai, kad kainų spaudimas bus greitai suvaldytas, daliai visuomenės akivaizdžiai nepasiteisino.

    Artėjant rinkimams lems nepriklausomi

    Reuters primena, kad lapkritį JAV vyks kadencijos vidurio rinkimai į Kongresą, kurie dažnai tampa referendumu dėl prezidento politikos. Respublikonai sieks išsaugoti daugumą Atstovų Rūmuose ir, tikėtina, taip pat Senate, todėl net ir nedideli nuotaikų pokyčiai gali turėti didelę reikšmę.

    Apklausa rodo, kad nepriklausomi rinkėjai šiuo metu labiau linksta į demokratus: 34 proc. jų palankiau vertina demokratus, o 20 proc. – respublikonus. Toks atotrūkis signalizuoja, kad kova dėl politinio centro gali tapti lemiamu veiksniu rinkimų finišo tiesiojoje.

    Reuters taip pat atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis atsakymų surinkta dar iki šaudymo incidento Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos renginyje, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas. Todėl kol kas neaišku, ar šis įvykis vėliau pakeitė visuomenės vertinimus.