CP v2

Tag: Irano karas

  • IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    IEA įspėja: naftos rinka jau vasarą gali atsidurti raudonojoje zonoje – kas laukia kainų?

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėja prie kritinės ribos: mažėjant atsargoms ir vasarą augant kelionių sezonui paklausai, situacija gali tapti itin įtempta jau liepą ar rugpjūtį.

    IEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad svarbiausias žingsnis siekiant sušvelninti su Irano karu siejamą energijos šoką yra visiškas ir besąlygiškas strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio atvėrimas.

    Hormūzo sąsiauris ir pasiūlos smūgis

    Per Hormūzo sąsiaurį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet koks ilgesnis judėjimo sutrikimas greitai persiduoda kainoms, tiekimo grandinėms ir degalų rinkoms.

    Pasak IEA vadovo, jei sąsiauris nebus atvertas, o iš Artimųjų Rytų neatsiras papildomos naftos pasiūlos, rinką vienu metu veiks du nepalankūs veiksniai: toliau mažėjančios atsargos ir sezoninis paklausos šuolis.

    Strateginės atsargos jau buvo pajudintos

    IEA primena, kad tarptautiniu mastu jau buvo imtasi intervencijų: koordinuotai iš strateginių atsargų į rinką nukreipta apie 400 mln. barelių naftos, siekiant amortizuoti karo sukeltą pasiūlos sutrikimą.

    Agentūra pabrėžia, kad tokios priemonės paprastai skirtos laikinam stabilizavimui, tačiau ilgalaikis sprendimas priklauso nuo fizinių tiekimo srautų atkūrimo ir infrastruktūros darbo normalizavimo.

    Kainos kyla, rizikos didėja

    Rinkos dalyviai atidžiai stebi diplomatinį procesą, nes bet kokios žinios dėl sąsiaurio, gavybos ir perdirbimo pajėgumų gali greitai pakeisti kainų kryptį. Prekyboje matomas kainų šuolis atspindi išaugusią rizikos premiją, kurią pirkėjai moka už neapibrėžtumą.

    Pasak Fatihos Birolio, didžiausią šios krizės kainą gali sumokėti besivystančios Azijos ir Afrikos šalys, kur energijos brangimas greičiau virsta transporto, maisto ir bazinių prekių kainų augimu.

    „Jei sąsiauris nebus atvertas ir neatsiras naujos pasiūlos, rinka liepą ar rugpjūtį gali įžengti į raudonąją zoną“, – sakė Fatihas Birolis.

    IEA taip pat pabrėžia, kad Artimųjų Rytų gavybai ir perdirbimui grįžti į iki konflikto buvusius lygius gali prireikti daug laiko, todėl agentūra teigia esanti pasirengusi koordinuoti papildomus veiksmus, jei situacija dar labiau pablogėtų.

  • Irano karas stumia rinkas nuo naftos: Kinijos elektromobiliai, saulės energija ir baterijos šauna į viršų

    JAV ir sąjungininkų konfliktas su Iranu pastaraisiais mėnesiais sujudino pasaulinę naftos rinką ir išryškino seną riziką: kai sutrinka tiekimas, brangsta ne tik degalai, bet ir visa logistika, pramonė bei vartojimas. Energetinio nesaugumo akivaizdoje dalis šalių vis aktyviau ieško alternatyvų, o tai netikėtai tapo palankiu fonu Kinijos švarios energetikos eksportui.

    Kinijos gamintojai jau kelerius metus agresyviai didina elektromobilių, saulės modulių ir energijos kaupimo įrangos apimtis bei mažina savikainą, todėl jų produkcija daugeliui rinkų tampa greitai įgyvendinamu sprendimu. Kai naftos kainos svyruoja, argumentas dėl energetinės nepriklausomybės sustiprėja: vietinė elektra ir atsinaujinantys šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių.

    Kas iš to laimi pirmiausia?

    Didžiausią impulsą dažniausiai pajunta šalys, kurioms brangūs degalai tiesiogiai kelia socialinę ir politinę įtampą: nuo pietryčių Azijos iki dalies Europos rinkų. Elektromobiliai ir hibridai tokiu atveju tampa ne vien klimato politikos, bet ir kainos stabilumo priemone, ypač miestuose, kur viešasis transportas, taksi parkai ar kurjerių paslaugos gali greitai pereiti prie elektrifikacijos.

    Tuo pat metu saulės elektrinių plėtra ir baterijų diegimas padeda amortizuoti elektros kainų šuolius, nes daugiau vietinės generacijos mažina poreikį importuoti brangias dujas ar naftos produktus. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose tinklai patiria apkrovas, o elektros tiekimo patikimumas yra kritinis pramonei.

    Kinijos pranašumas ir Vakarų dilema

    Kinijos stiprybė šioje situacijoje yra mastas: nuo žaliavų perdirbimo ir komponentų iki galutinio surinkimo ji kontroliuoja didelę dalį tiekimo grandinės. Dėl to Kinija gali konkuruoti ne tik kaina, bet ir pristatymo greičiu, o krizės metu tai tampa svarbiu pranašumu šalims, ieškančioms sprendimų čia ir dabar.

    Vakarams tai kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėse technologijose, kita vertus, rinkos spaudžia rinktis pigesnę įrangą, ypač kai energijos kainos kelia infliaciją. Dėl to stiprėja protekcionistinės priemonės, diskusijos dėl subsidijų ir vietinės gamybos skatinimo.

    Ką tai reiškia JAV ir Kinijos deryboms?

    JAV politikoje energija dažnai pristatoma kaip konkurencinis pranašumas: šalies naftos ir dujų gavyba leidžia didinti eksportą bei amortizuoti kainų šokus partneriams. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kai vis daugiau rinkų siekia mažinti naftos vartojimą, technologijų eksportas gali tapti tokia pat svarbia geopolitine įtaka kaip ir angliavandenilių tiekimas.

    Kinijai dabartinė situacija suteikia argumentą, kad energetinis saugumas vis labiau priklauso nuo technologijų, o ne nuo naftos telkinių ar jūrinių maršrutų kontrolės. Tai sustiprina Pekino pozicijas prieš aukšto lygio derybas, kuriose greta prekybos vis dažniau atsiranda tiekimo grandinių, tarifų ir švarios energetikos klausimai.

    Vis dėlto energetinė krizė nebūtinai vienareikšmiškai paspartina žaliąją transformaciją: dalis šalių trumpuoju laikotarpiu gali grįžti prie pigesnių iškastinių alternatyvų, jei jos lengvai prieinamos. Tačiau bendra kryptis išlieka aiški: kuo didesnis naftos rinkų nepastovumas, tuo daugiau politinės ir ekonominės logikos investuoti į saulės, vėjo, elektromobilių ir baterijų sprendimus, kuriuos šiandien efektyviausiai eksportuoja Kinija.

  • Bulvių ateities sandoriai šoktelėjo 705 proc.: rinką audrina Irano karo baimės

    Bulvių ateities sandoriai šoktelėjo 705 proc.: rinką audrina Irano karo baimės

    Bulvių kainas atspindinantys finansiniai instrumentai Europoje per kelias savaites pabrango apie 705 proc., nors realiame ūkių ir perdirbėjų pasaulyje vis dar vyrauja ryškus bulvių perteklius. Analitikai šį šuolį sieja su spekuliatyvia prekyba ir bandymu įkainoti rizikas, kurias didina karas su Iranu bei galimi tiekimo grandinių sutrikimai.

    Skaičiuojama, kad nuo balandžio 21 dienos orientacinė kaina už 100 kilogramų pakilo nuo maždaug 2,11 euro iki 18,50 euro. Vis dėlto net ir toks šuolis nebūtinai reiškia, kad bulvės staiga tapo brangios parduotuvėse, nes biržoje judantys kontraktai dažnai reaguoja į lūkesčius, o ne į šiandienines sandėlių atsargas.

    Fizinėje rinkoje situacija priešinga: po kelių sezonų, kai bulvės buvo brangesnės ir trūko žaliavos, augintojai Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje smarkiai išplėtė pasėlių plotus. Palankūs orai lėmė išskirtinai gausų derlių, todėl perdirbėjams ir eksportuotojams tapo sudėtinga sugerti pasiūlą, o supirkimo kainos spaudžiamos žemyn.

    Rinkos dalyviai mini, kad dalis prastesnės kokybės bulvių, skirtų pašarams ar pramoniniam naudojimui, kai kuriais atvejais buvo realizuojamos itin pigiai, o kartais net susiformuodavo neigiamos kainos. Tokiose situacijose augintojams didžiausiu kaštu tampa ne pati produkcija, o logistika ir utilizavimas, kai reikia atlaisvinti sandėlius.

    18,50 euro už 100 kilogramų dažniausiai siejama su vadinamosiomis laisvai parduodamomis bulvėmis, kai sandoriai sudaromi atviroje rinkoje, o ne pagal iš anksto sutartas fiksuotas kainas tarp augintojų ir perdirbėjų. Dalis ūkininkų ir šį lygį vadina finansiškai sunkiai pakeliamu, nes per pastaruosius metus brango kuras, trąšos, sandėliavimas ir elektra.

    Kas iš tiesų kelia kainą?

    Dideli procentiniai pokyčiai bulvių finansiniuose instrumentuose dažnai atsiranda tada, kai startinis lygis būna labai žemas, todėl net nedidelis absoliutus brangimas atrodo įspūdingai. Be to, finansų rinkose kainą formuoja ne vien dabartinis derlius, bet ir lūkesčiai dėl būsimos pasiūlos, eksporto, orų rizikų ir politinių sukrėtimų.

    Šį kartą dėmesio centre atsidūrė su Irano karu siejamas nestabilumas, kuris gali paveikti žemės ūkio gamybos sąnaudas ir tarptautinę prekybą. Prekiautojai iš anksto įskaičiuoja scenarijus, kai brangsta trąšos, sudėtingėja tiekimas arba atsiranda papildomų logistikos ribojimų, net jei šiandien Europoje bulvių fiziškai per daug.

    Trąšos ir logistika: nervinga grandinė

    Bulvės laikomos maistinių medžiagų reikalaujančia kultūra, todėl trąšų prieinamumas ir kaina tiesiogiai veikia būsimų sezonų derlingumą ir augintojų sprendimus dėl pasėlių. Jei rinkoje daugėja ženklų, kad trąšos brangs arba jų tiekimas taps nepastovus, finansų rinka tokią riziką pradeda įkainoti iš anksto.

    Ne mažiau svarbi ir logistika, nes geopolitinė įtampa didina transportavimo kaštus bei draudimo rizikas, o tai galiausiai persiduoda žemės ūkio žaliavų prekybai. Dėl to bulvių kainą atspindintys kontraktai gali šokinėti net tada, kai parduotuvėse pokytis iš karto nepastebimas.

    Vartotojams Europoje tai kol kas greičiau signalas apie nervingas rinkos nuotaikas, o ne apie neišvengiamą staigų bulvių kainų šuolį kasdieniuose pirkiniuose. Vis dėlto, jei trąšų ir energijos kainos išliks aukštos, o geopolitinė įtampa užsitęs, poveikis žemės ūkio produkcijos savikainai gali pasijusti vėliau, jau planuojant kitą sezoną.

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    „Shell“ pelnas šoktelėjo dėl Irano karo: naftos kainos kilo, bet akcijų supirkimas mažinamas

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo daugiau, nei prognozavo analitikai. Bendrovė nurodė, kad rezultatams palanki buvo įtampa Artimuosiuose Rytuose, po kurios rinkose brango energijos žaliavos.

    „Shell“ pakoreguotas pelnas 2026 metų sausio–kovo laikotarpiu siekė apie 6,4 mlrd. eurų ir viršijo maždaug 5,7 mlrd. eurų analitikų lūkesčius. Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo skelbusi apie maždaug 5,2 mlrd. eurų pakoreguotą pelną.

    „Shell“ generalinis direktorius Waelis Sawanas akcentavo veiklos efektyvumą ir gebėjimą dirbti itin nepastovioje rinkoje.

    „Pasiekėme tvirtus rezultatus dėl nuoseklaus dėmesio veiklos rodikliams, nors pasaulinė energijos rinka patyrė beprecedentį sukrėtimą“, – sakė W. Sawanas.

    Kartu bendrovė pranešė mažinanti ketvirtinį akcijų supirkimo tempą iki maždaug 2,8 mlrd. eurų, kai anksčiau jis siekė apie 3,2 mlrd. eurų. Taip pat „Shell“ padidino dividendą maždaug 5 proc., iki apytikriai 0,36 euro už akciją.

    Rinkos fone tebėra geopolitinė rizika, ypač susijusi su strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet koks trikdis šiame maršrute paprastai greitai persiduoda degalų, logistikos ir pramonės kaštams.

    Tarptautinė energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir konfliktų rizika išlieka viena svarbiausių energijos saugumo grėsmių. Tokiais laikotarpiais integruotos energetikos bendrovės, turinčios ir gavybą, ir perdirbimą, dažnai sugeba geriau amortizuoti šokus.

    „Shell“ duomenimis, grynoji skola ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 48,8 mlrd. eurų ir buvo didesnė nei metų pradžioje. Rinkos analitikai tai sieja ir su apyvartinio kapitalo svyravimais, kurie didėjančių naftos kainų aplinkoje gali laikinai „pririšti“ daugiau lėšų atsargose.

    Įmonė taip pat tęsia aktyvius portfelio pertvarkymus ir plėtrą Šiaurės Amerikoje. Balandį „Shell“ paskelbė susitarusi įsigyti Kanados bendrovę „ARC Resources“ sandoryje, kurio vertė, įskaitant skolą ir nuomos įsipareigojimus, siekia apie 14,4 mlrd. eurų.

    Bendrovė teigia, kad šis įsigijimas sustiprintų jos išteklių bazę ir ilgalaikę gavybos perspektyvą, ypač Montney skalūnų baseine Britų Kolumbijoje ir Albertoje. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Shell“ siekia derinti grąžą akcininkams su didesniu dėmesiu gamtinių dujų ir naftos projektams, kurie užtikrina pinigų srautus esant kainų svyravimams.

  • Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas balandžio 30 dieną nusprendė nepakeisti bazinių palūkanų ir paliko jas 3,75 proc., nes rinkas sukrėtė Irano karo pasekmės ir išaugusios energijos kainos. Sprendimas buvo plačiai prognozuotas, tačiau kontekstas pasikeitė iš esmės: pavasarį investuotojai dar tikėjosi artėjančio palūkanų mažinimo ciklo.

    Didžiausią įtaką nuotaikoms padarė rizika dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl karo sukeltų trikdžių ir neapibrėžtumo naftos kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį per kelerius metus, o tai greitai persiduoda ir į degalų, ir į platesnį prekių bei paslaugų krepšelį.

    Brent rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi virš maždaug 108 eurų už barelį ribos, nes dalis rinkos dalyvių ėmė vertinti scenarijų, kad transporto koridorius gali būti sutrikdytas ilgesniam laikui. Tai reikštų brangesnį žaliavų gabenimą, didesnes įmonių sąnaudas ir lėtesnį infliacijos grįžimą prie centrinių bankų tikslų.

    Infliacijos rizika vėl išaugo

    Jungtinėje Karalystėje infliacija kovą pasiekė 3,3 proc. ir pakilo į trijų mėnesių aukštumas, o vienas ryškiausių veiksnių buvo degalų brangimas po karo pradžios. Energija dažnai tampa grandinine reakcija: brangstant degalams ir elektrai, kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kainos, o tai ilgiau palaiko aukštesnę bendrą infliaciją.

    Dėl to pinigų politikos formuotojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje: per anksti mažinant palūkanas būtų rizikuojama pakurstytomis infliacijos lūkesčiais, o per ilgai išlaikant aukštas palūkanas gali būti slopinamas augimas. Rinkos taip pat stebi, ar infliacijos spaudimas taps laikinas, ar įsitvirtins per atlyginimų ir paslaugų kainų kanalus.

    Ką gali signalizuoti centrinis bankas

    Anglijos banko devynių narių Monetarinės politikos komitetas, tikėtina, daugiausia balsavo už palūkanų palikimą nepakeistų, nors dalis narių galėjo svarstyti ir nedidelį didinimą kaip prevenciją. Tokie nesutarimai paprastai rodo, kad bankas nori išlaikyti lankstumą ir prireikus reaguoti griežčiau.

    Ne mažiau svarbios nei pats sprendimas yra ketvirtinės ekonominės prognozės ir banko vadovo Andrew Bailey spaudos konferencija. Prognozėse dažnai atsispindi atnaujinti vertinimai, kaip energijos šokas paveiks infliaciją, vartojimą ir investicijas, o tai gali koreguoti rinkos lūkesčius dėl būsimų palūkanų trajektorijų.

    Kaip tai gali paliesti gyventojus

    Jeigu naftos ir energijos kainos išliks aukštos, namų ūkiams tai pirmiausia reikš brangesnius degalus ir didesnę dalį biudžeto kasdienėms išlaidoms. Verslui tai gali reikšti augančias gamybos ir transporto sąnaudas bei spaudimą kelti kainas, ypač sektoriuose, kuriuose energija sudaro didelę savikainos dalį.

    Tuo pačiu aukštesnės palūkanos ilgiau išlaiko brangesnį skolinimąsi, o tai svarbu būsto paskolų turėtojams ir įmonėms, planuojančioms investicijas. Jungtinės Karalystės iždo vadovė Rachel Reeves yra sakiusi, kad prireikus būtų svarstoma parama namų ūkiams ir verslui, tačiau realūs sprendimai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis sukrėtimas energijos rinkose.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai stebės du dalykus: ar energijos šokas persiduos į bazinę infliaciją ir ar centriniai bankai pradės kalbėti apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį. Kol rizikos dėl tiekimo grandinių ir geopolitikos išlieka didelės, palūkanų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas, o kainų spaudimas – atsinaujinti.

  • „General Motors“ perspėja dėl Irano karo: kaštai auga, bet brangūs automobiliai šluojami

    „General Motors“ perspėja dėl Irano karo: kaštai auga, bet brangūs automobiliai šluojami

    JAV automobilių gamintoja „General Motors“ pranešė, kad dėl Irano karo didėja jos veiklos kaštai, ypač energetikos ir logistikos srityse. Vis dėlto bendrovė kol kas nemato ženklų, kad pirkėjai masiškai atsisakytų brangesnių automobilių.

    Bendrovės vadovė Mary Barra investuotojams teigė, kad įmonė stebi vartotojų elgseną, tačiau automobilų pardavimų struktūra išlieka palanki. Anot jos, didžiausias neapibrėžtumas šiuo metu yra konflikto trukmė ir jo poveikis tiekimo grandinėms bei transportavimo kainoms.

    „Didžiausias kintamasis, kurį stebime, yra tai, kiek ilgai tęsis konfliktas ir kokią kainą tai sukurs logistikai bei tiekimo grandinei, tačiau kol kas ryškaus pokyčio nematome“, – sakė Mary Barra.

    „General Motors“ nurodė, kad pirmąjį ketvirtį vidutinė automobilio sandorio kaina siekė apie 52 000 eurų ir buvo panaši kaip prieš metus. Platesnėje rinkoje, remiantis naujausiais viešai skelbiamais skaičiavimais, vidutinė naujo automobilio sandorio kaina kovo mėnesį buvo apie 45 000 eurų.

    Vadovybė pabrėžė, kad net ir augant degalų kainoms bei bendram pragyvenimo brangimui, pirkėjai vis dar linkę rinktis didesnės komplektacijos visureigius ir pikapus. Tačiau bendrovė pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas gali pakeisti paklausą, pavyzdžiui, didinti jautrumą kainai arba spartinti perėjimą prie elektrinių modelių.

    „General Motors“ taip pat pranešė, kad stengiasi kompensuoti papildomas išlaidas, ieškodama efektyvumo, mažindama kitas sąnaudas ir peržiūrėdama kai kuriuos samdymo planus. Įmonė neįvardijo, kiek tiksliai kainuoja karo sukelti pokyčiai, tačiau patvirtino, kad spaudimas kaštams yra apčiuopiamas.

    „Nors mūsų veiklos rezultatai išlieka stiprūs, Irano karas padidino mūsų kaštus, o jo trukmė lieka neaiški. Šį spaudimą mažiname sumažindami išlaidas kitose srityse ir ieškodami efektyvumo visame versle“, – sakė Mary Barra.

    Be geopolitinių rizikų, „General Motors“ akcentavo ir kitą svarbų veiksnį, darantį įtaką sąnaudoms, tai mikroelektronikos komponentai. Bendrovė tikisi, kad šiemet jai papildomai kainuos žaliavos ir krovinių gabenimas, įskaitant brangstančią logistiką ir didesnes DRAM lustų kainas, o bendras šių veiksnių poveikis gali siekti 1,4–1,9 mlrd. eurų.

    DRAM lustai yra svarbūs šiuolaikiniams automobiliams, nes naudojami informacijos ir pramogų sistemose, skaitmeniniuose prietaisų skydeliuose, pažangiose pagalbinėse vairuotojo sistemose ir elektromobilių valdymo sprendimuose. Rinkos analitikai pabrėžia, kad šių lustų kainas kelia išaugusi paklausa duomenų centrams ir dirbtinio intelekto infrastruktūrai, todėl automobilių gamintojai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su technologijų sektoriumi.

    Finansų vadovas Paul Jacobson teigė, kad šiuo metu įmonė nemato tiesioginės žaliavų ar komponentų stygiaus rizikos dėl konflikto. Tačiau „General Motors“ pripažino, kad perskirsto kai kuriuos automobilių srautus, daugiau produkcijos nukreipdama į JAV rinką, o ne į Artimuosius Rytus, kur dėl karo paklausa ir logistika tapo mažiau prognozuojamos.

    Įmonė taip pat priminė, kad pirmąjį ketvirtį jos pardavimai, palyginti su ankstesniais metais, mažėjo, o vienas iš veiksnių buvo mažesnės kai kurių modelių atsargos. Pasak bendrovės, ypač juntamas didesnių pikapų segmentas, nes gamyba buvo derinama prie planuojamų atnaujinimų vėlesniu laikotarpiu.

    Rinkai svarbiausias klausimas išlieka, ar užsitęsęs karas kartu su didesnėmis energijos ir logistikos sąnaudomis nepakeis vartotojų elgsenos. „General Motors“ tikina esanti pasirengusi prisitaikyti, jei pirkėjai ryškiau pasisuks į pigesnius modelius arba greičiau rinksis elektrines transporto priemones.