Tag: IRGC

  • Naftos ir dujų kainos gali vėl kilti: Iranas skelbia dronais atakavęs JAV bazę Bahreine

    Naftos ir dujų kainos gali vėl brangti, nes Artimuosiuose Rytuose fiksuojama nauja įtampos eskalacija. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sekmadienį pranešė, kad dronais smogė JAV bazei Bahreine.

    Pasak IRGC, taikiniu tapo oro gynybos radarų sistema sraigtasparnių bazėje Al-Riffa, į kurią esą buvo nukreipti šeši dronai. Šią informaciją citavo agentūra FARS, tačiau JAV pusė atakos nepatvirtino.

    Tuo pat metu Bahreino vidaus reikalų ministerija socialiniame tinkle X paskelbė perspėjimus apie grėsmę ir paragino gyventojus išlikti ramiais bei vykti į artimiausias saugias vietas. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio perspėjimai šalyje nuo rugsėjo.

    Situaciją rinkose ypač aštrina ir pranešimai dėl Ormūzo sąsiaurio – strategiškai svarbaus naftos transportavimo kelio. IRGC pareiškė, kad sąsiauris lieka uždarytas, nepaisant JAV pastangų lydėti laivus šiuo maršrutu.

    Iranas kalba apie smūgį, JAV viešai nepatvirtina

    IRGC savo pareiškime taip pat pagrasino, kad bet koks JAV „agresijos aktas“ sulauktų dar griežtesnio atsako. Kol kas JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) šio naujausio pranešimo nekomentavo.

    Vis dėlto prieš dvi dienas, po panašaus IRGC pareiškimo apie ataką Bahreine, JAV kariuomenė šiuos teiginius buvo paneigusi. Tuomet skelbta, kad perimti du Irano dronai, o žalos nepadaryta.

    Bahreine – oro gynybos veiksmai ir perspėjimai gyventojams

    Apie oro gynybos veiksmus skelbė ir regiono žiniasklaida. „Al Jazeera“ pranešė, kad vietos priešlėktuvinė gynyba sunaikino kelias į Bahreiną nukreiptas „oro atakas“.

    Bahreine yra dislokuota JAV karinio jūrų laivyno Penktoji flotilė – tai vienas svarbiausių JAV karinių taškų Persijos įlankos regione. Tokios aplinkybės didina riziką, kad incidentai gali turėti platesnių pasekmių saugumui ir energijos išteklių tiekimui.

    „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad įtampos foną gali veikti ir politiniai sprendimai: penktadienį Bahreinas ragino visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2817, kurioje pasmerkti Irano išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes ir raginama juos nedelsiant nutraukti.

  • Iranas grasina JAV iždo sekretoriui: Scottas Bessentas su šeima persikėlė į karinę bazę

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, sulaukęs grasinimų iš Irano, kartu su šeima persikėlė iš namų į karinę bazę. Tai patvirtino JAV Iždo departamentas.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai, kaip skelbė „Fox News Digital“, grasinimų lygis pasiekė tokią stadiją, kad aukšto rango pareigūnas ėmėsi papildomų apsaugos priemonių.

    Iždo departamento atstovas teigė, kad S. Bessentas nesileis įbauginamas Irano režimo grasinimų. Tuo pat metu administracijos pareigūnai tokį Teherano elgesį sieja su Vašingtono ekonominio spaudimo kampanija.

    S. Bessentas yra vienas pagrindinių JAV sankcijų politikos vykdytojų Irano atžvilgiu. Pasak administracijos atstovų, ši kampanija daro pastebimą poveikį: traukiasi Irano ekonomika, silpnėja rialas, o gyvenimo sąlygos šalyje prastėja.

    Sankcijų tikslas – finansų srautai į IRGC

    „The New York Times“ priminė, kad S. Bessentas vadovauja veiksmams, susijusiems su sankcijų griežtinimu. Pagrindinis JAV ekonominio spaudimo tikslas – apriboti pinigų srautus Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusui (IRGC), laikomam galingiausia Irano karine struktūra, turinčia didelę įtaką ir šalies ekonomikai.

    Administracija tikisi, kad ekonominis spaudimas leis išvengti būtinybės grįžti prie plataus masto karinių operacijų kare, kurį Donaldas Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo vasario 28 dieną.

    Po grėsmių – ir diplomatinio personalo pokyčiai

    Pranešime taip pat pažymima, kad S. Bessentas nėra vienintelis aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, kuris persikėlė į saugesnę vietą. Pernai taip pasielgė mažiausiai keli asmenys, tarp jų D. Trumpo patarėjas Stephenas Milleris (dabar – Baltųjų rūmų personalo vadovas) ir tuometinė generalinė prokurorė Pam Bondi.

    Tekste primenama ir apie ankstesnį JAV sprendimą sustiprinti budrumą Artimuosiuose Rytuose: spalį JAV valdžia dėl žvalgybinės informacijos ėmėsi priemonių mažinti darbuotojų skaičių ambasadose ir konsulatuose bei įvedė padidintos parengties režimą.

    Tuo metu, remiantis žvalgybos duomenimis, Iranas esą buvo pažengusiame planavimo etape dėl galimų atakų prieš amerikiečius. Taip pat buvo pranešta, kad JAV kariuomenė perkėlė bombonešius iš bazės Jungtinėje Karalystėje, kilus įtarimams dėl galimo teroristinio išpuolio.

  • JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė Omane apgadino komercinį laivą: įgula ignoravo perspėjimus dėl Irano blokados

    JAV kariuomenė pranešė Omano įlankoje „išjungusi“ komercinį laivą po to, kai jo civilinė įgula esą ignoravo pakartotinius perspėjimus ir bandė pažeisti Iranui taikomą jūrinę blokadą.

    Kaip skelbia „Euronews“, JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) nurodė, kad karinis orlaivis tiksliaisiais šaudmenimis smogė į Sent Kitso ir Nevio vėliava plaukiojusio krovininio laivo M/V „Huda“ laivagalį.

    Pasak CENTCOM, prieš smūgį laivo įgulai buvo liepta palikti konkrečias laivo zonas. Teigiama, kad krovininis laivas mėgino išplaukti iš regiono vandenų po vizito Irano uoste.

    Šis incidentas vyksta augant įtampai dėl laivybos viename strategiškai svarbiausių pasaulio regionų, kur bet kokie suvaržymai ar išpuoliai gali turėti platesnių pasekmių tarptautinei prekybai ir energijos išteklių tiekimo grandinėms.

    JAV: nuo liepos nukreipė 147 laivus

    CENTCOM teigia, kad nuo liepos JAV pajėgos nukreipė 147 komercinius laivus, kurie esą laikėsi blokados reikalavimų.

    Tuo pačiu pareiškime nurodyta, kad penki prekybiniai laivai, atsisakę paklusti, buvo „išjungti“.

    Be to, JAV karinė vadovybė tvirtina anksčiau sunaikinusi dar 10 Irano komercinių naftos tanklaivių, kuriuos sieja su Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) „šešėliniu“ tinklu.

    JK agentūra ir JAE: pranešta apie incidentą, išgelbėti 22 žmonės

    Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų agentūra (UKMTO) šeštadienio vakarą pranešė gavusi informaciją apie incidentą, susijusį su birių krovinių laivu ir karinėmis pajėgomis Omano įlankoje.

    Agentūra nurodė, kad įvykis fiksuotas maždaug 18 jūrmylių į rytus nuo Chor Fakano (Khor Fakkan) – Jungtinių Arabų Emyratų rytinėje pakrantėje.

    Tuo metu Jungtinių Arabų Emyratų Nacionalinė gvardija sekmadienio paryčiais paskelbė, kad iš krovininio laivo įlankoje išgelbėjo 22 žmones.

    IRGC: du tanklaiviai užsidegė užplaukę ant minų

    Iranas savo ruožtu pateikė kitą versiją apie padėtį regione. IRGC karinis jūrų laivynas pareiškė, kad du naftos tanklaiviai – vienas į rytus nuo Hormūzo sąsiaurio, kitas plaukęs pačiame strateginiame farvateryje – užsidegė užplaukę ant minų.

    Anot IRGC, tanklaiviai esą naudojo „neleistiną“ maršrutą. Teigiama, kad laivai kelis kartus pažeidė taisykles ir buvo išjungę navigacijos bei pozicionavimo sistemas.

    IRGC taip pat apkaltino CENTCOM vadą „fantazijomis“ ir perspėjo, kad bet kuris laivas, bendradarbiaujantis su JAV kariuomene, nepaklūstantis Irano nustatytoms Hormūzo sąsiaurio taisyklėms ir įplaukiantis į „neleistiną“ zoną, esą neišvengiamai užplauks ant minos.

    Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono dėl Hormūzo sąsiaurio, kaip nurodoma pranešimuose, pastarosiomis dienomis vėl išaugo po JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos.

    Penktadienio naktį pasirodė pranešimų apie sprogimus Kešmo (Qeshm) saloje, o Irano naujienų agentūra „Tasnim“ skelbė, kad teritoriją galėjo pasiekti dvi raketos.

    Netrukus JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad JAV pajėgos buvo nutaikiusios smūgį į Irano oro gynybos sistemą. Vėliau Irano žiniasklaida informavo, jog šeštadienio vakarą dar sprogimų girdėta Kešme, Sirike, Džaske ir Bandare Abase.

  • Iranas dėl Ormuzo sąsiaurio: blokada tęsis, kol JAV priims Teherano sąlygas

    Iranas pranešė, kad Ormuzo sąsiaurio ribojimai išliks tol, kol Jungtinės Valstijos nepriims Teherano keliamų sąlygų. Apie tai valstybinei žiniasklaidai teigė Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso atstovas, pabrėžęs, kad sąsiauris Iranui yra strateginis svertas.

    „Mūsų dabartinė strategija – išlaikyti šios sąsiaurio kontrolę ir ribojimus, kol priešininkas neįvykdys visų mūsų sąlygų“, – sakė IRGC atstovas Hosseinas Mohebi.

    Teheranas nurodo, kad iš Vašingtono tikisi kelių žingsnių: nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną ir jo sąjungininkus regione, atlaisvinti Irano uostų veiklą bei atšaukti dalį sankcijų. Taip pat reikalaujama kompensacijų už patirtą žalą ir įšaldytų Irano aktyvų atblokavimo.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pripažino, kad tiesioginių derybų su JAV nėra, o komunikacija vyksta per Omaną, kuris veikia kaip tarpininkas. Pasak jo, tai labiau žinučių apsikeitimas, o ne pilnavertės derybos.

    Tuo pat metu Omano užsienio reikalų ministerija skelbė, kad pokalbiai dėl būsimo Ormuzo sąsiaurio valdymo juda „pozityvia“ kryptimi, tačiau perspėjo dėl išpuolių prieš laivus. Toks įspėjimas atspindi augančią riziką laivybos saugumui, kai politiniai sprendimai tiesiogiai veikia komercinius maršrutus.

    Kas svarbu Ormuzo sąsiauryje?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Būtent todėl net ir riboti trikdžiai čia gali greitai paveikti naftos kainas, draudimo įmokas bei krovinių pristatymo laiką.

    Dar prieš dabartinį konflikto etapą per Ormuzo sąsiaurį buvo eksportuojama apie penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į faktinius apribojimus, bet ir į pareiškimus, kurie didina neapibrėžtumą dėl tiekimo.

    Laivyba ir kontrolė: ką keičia ribojimai?

    Po karinių veiksmų atsinaujinimo vasarą Iranas sugriežtino sąsiaurio kontrolę ir siekia didesnės įtakos laivybai, nurodydamas laivams laikytis maršrutų arčiau Irano pakrantės. Tokia praktika kelia papildomų klausimų dėl navigacijos laisvės, saugumo ir laivų tikrinimo rizikos.

    Laivybos bendrovėms ir energijos importuotojams tai reiškia didesnes logistikos sąnaudas: dalis krovinių gali būti nukreipiami alternatyviais maršrutais, o draudimo kainos karo rizikos zonose paprastai auga. Jei ribojimai užsitęstų, poveikis galėtų persikelti į degalų kainas ir platesnę infliaciją, ypač importo priklausomose šalyse.

    Kokie galimi scenarijai?

    Artimiausia dinamika priklausys nuo to, ar per Omaną tarpininkaujamos konsultacijos peraugs į konkrečius įsipareigojimus ir kontrolės mechanizmus, kurie sumažintų incidentų tikimybę. Kuo ilgiau sąsiauris išlieka politinių sąlygų įkaitu, tuo didesnė tikimybė, kad situacija bus sprendžiama ne vien diplomatiniais pareiškimais, bet ir praktiniais laivybos apribojimais.

    Kol kas Teherano žinutė išlieka aiški: Ormuzo sąsiaurio klausimas siejamas su platesniu JAV ir Irano konfliktu bei reikalavimais dėl sankcijų, aktyvų ir saugumo regione. Tai signalas, kad energetikos ir laivybos rizika Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu greičiausiai nesumažės.

  • IRGC įspėja apie neatskleistas Irano galimybes: derybos su JAV sustojo, įtampa auga

    IRGC įspėja apie neatskleistas Irano galimybes: derybos su JAV sustojo, įtampa auga

    Griežtas signalas iš Teherano

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) brigados generolas Mohammadas Jafaras Asadi pareiškė, kad Iranas esą dar neatskleidė visų savo karinių pajėgumų ir yra pasirengęs bet kokiam scenarijui, įskaitant tiesioginę konfrontaciją su JAV ir NATO. Pasak jo, Teheranas išlieka aukščiausio pasirengimo būsenoje, o galimas naujas konfliktas skirtųsi tiek operacijų pobūdžiu, tiek geografija ir naudojamais ginklais.

    Asadi eina pareigas „Khatam al-Anbiya“ centriniame štabe, kuris Irane laikomas pagrindiniu centralizuotu karo meto vadovavimo centru. Ši struktūra koordinuoja strategines karines operacijas, o platesnė kontrolė siejama su IRGC ir Irano religine bei politine vadovybe.

    „Mes ne kartą sakėme, kad dar neatskleidėme visų savo kozirių. Yra daug pajėgumų ir pasirinkimų, apie kuriuos neviešiname, ir prireikus juos panaudosime“, – sakė Mohammadas Jafaras Asadi.

    Derybos su JAV pakibo ore

    Tuo pat metu Irano ir JAV netiesioginės derybos dėl branduolinių ir regioninių klausimų, kaip skelbia Irano valstybei artimi kanalai, kelioms dienoms buvo sustabdytos. Pranešama, kad šiuo metu tarp Teherano ir Vašingtono nekeičiama žinutėmis, o diskusijos dėl pradinio susitarimo rėmų yra įstrigusios.

    Irano derybininkų komandos komunikacijos grandyje minėta, kad pasiūlymai dar vertinami Aukščiausiojo nacionalinio saugumo taryboje ir ekspertų grupėse. Kituose pareiškimuose pabrėžiama, kad Iranas reikalauja apčiuopiamos naudos ir įgyvendinamų garantijų, remdamasis ankstesnių JAV įsipareigojimų nepatikimumu.

    „JAV diskusijos su Iranu dabar gali apimti jų branduolinės programos aspektus, kurių dar visai neseniai jie net nebuvo pasirengę aptarti“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

    „Tai negarantuoja, kad galiausiai bus pasiektas priimtinas susitarimas“, – pridūrė Marco Rubio.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad derybos su Teheranu esą juda sparčiai, nors Irano pusė pateikia kitokią versiją. Tokie prieštaringi signalai didina neapibrėžtumą dėl to, ar artimiausiu metu įmanomas bent jau laikinas, riboto masto susitarimas.

    Vidaus kovos Irane ir regiono „frontai“

    Analitikai pabrėžia, kad Irano sprendimų priėmimą stipriai veikia konkuruojančios jėgos šalies viduje, ypač su IRGC susiję politiniai ir kariniai centrai. Vertinimuose nurodoma, kad vieni veikėjai remia griežtesnę liniją ir didesnį spaudimą derybose, o kiti linkę į pragmatiškesnį kompromisą, siekdami mažinti ekonominį ir politinį spaudimą.

    Tarp kietosios linijos šalininkų minimas laikinasis IRGC vadas Ahmadas Vahidi. Tuo metu Irano parlamento pirmininkas ir deryboms svarbus politinis veikėjas Mohammadas Bagher Ghalibafas dažniau siejamas su lankstesniu požiūriu į dialogą, nors ir kritikuoja JAV dėl, jo teigimu, neįgyvendintų įsipareigojimų.

    Įtampą papildo ir tai, kad Teheranas savo sprendimus derybose sieja su regiono situacija, įskaitant konfliktus, kuriuose dalyvauja Irano remiamos grupuotės. Irano diplomatijoje kartojama mintis, kad eskalacija viename regione gali persikelti į platesnį susitarimų paketą, todėl derybų dinamika vis labiau priklauso ne tik nuo branduolinių klausimų, bet ir nuo saugumo situacijos keliuose „frontuose“.

  • Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Irano vyrų futbolo rinktinė išvyko į treniruočių stovyklą Turkijoje, tačiau iki šiol negavo JAV vizų nei žaidėjams, nei trenerių štabui. Teheranas teigia, kad Vašingtonas vilkina procesą ir taip apsunkina pasirengimą 2026 metų pasaulio čempionatui, kurio dalis rungtynių vyks JAV.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailis Baghaei vizų neišdavimą pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad tai pažeidžia tarptautinių sporto varžybų organizavimo principus. Pasak jo, Irano futbolo atstovai Turkijoje susitiko su FIFA vadovais ir gavo patikinimų, kad organizacija sieks užtikrinti savo nuostatų laikymąsi.

    Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Taj tvirtino, kad iki šiol nei vienam delegacijos nariui vizos nebuvo išduotos. Jo teigimu, federacija neturi aiškios informacijos, ar apskritai kam nors jau suteiktas leidimas atvykti į JAV, todėl planai dėl dalies rungtynių lieka neapibrėžti.

    Stovyklos planai ir rizika

    Turkijoje Iranas planuoja sužaisti dvejas kontrolines rungtynes: Antalijoje numatytas mačas su Gambija, o antrojo varžovo paieškos tęsiasi. Taip pat suplanuotos rungtynės su Turkijos klubu ir susitikimas su Puerto Riku Tuksone, tačiau pastarosios priklausys nuo to, ar bus išduotos vizos.

    Neapibrėžtumas ypač jautrus dėl to, kad 2026 metų pasaulio čempionate Iranui grupės etapo rungtynės numatytos JAV stadionuose. Pagal FIFA turnyro formatą ir sudarytą šeimininkų pasiskirstymą, dalis komandų visą grupės etapą žaidžia vienoje iš priimančiųjų šalių, todėl logistika ir atvykimo leidimai tampa kritiniu pasirengimo veiksniu.

    Rinktinė ruošiasi chaoso fone

    Šaltinių teigimu, Iranas į turnyrą juda būdamas prastai pasirengęs: dalis numatytų kontrolinių rungtynių buvo atšaukta, o treniruočių ritmą trikdė politinė ir saugumo situacija regione. Komanda pastaruoju metu neturėjo aukščiausio lygio varžovų, o viena iš paskutinių treniruočių rungtynių Teherane buvo vidinė dvikova, kai žaidėjai buvo padalyti į dvi komandas.

    Papildomą dėmesį kelia ir sudėties klausimai. Vyriausiasis treneris Amir Ghalenoei paskelbė 30 žaidėjų preliminarų sąrašą, tačiau jame nėra puolėjo Sardaro Azmouno, laikomo vienu ryškiausių Irano futbolo veidų ir žaidusio dviejuose ankstesniuose pasaulio čempionatuose.

    Vietos žiniasklaida nurodo, kad žaidėjas į konfliktą su dalimi valdžios palaikytojų pateko po viešų politinių pasisakymų ir paramos protestams, o artimi valdžiai komentatoriai reikalavo viešo atsiprašymo. Pranešta ir apie teisines priemones, susijusias su žaidėjo turtu, tačiau detalesnė informacija apie konkrečius sprendimus skirtinguose šaltiniuose pateikiama nevienodai.

    Politika, sankcijos ir atvykimo ribojimai

    Vizų klausimą komplikuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso statusas, nes JAV ir Kanada šią struktūrą laiko teroristine organizacija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešai teigė, kad asmenims, susijusiems su šia organizacija, atvykimas į šalį nebūtų leidžiamas, o tai kelia riziką ne tik pareigūnams, bet ir platesnei delegacijai, jei būtų įžvelgtos sąsajos.

    Situaciją dar labiau paaštrino anksčiau pasirodę pranešimai, kad Mehdi Taj buvo neįleistas į Kanadą, kai mėgino vykti į FIFA kongresą. Tokie atvejai rodo, jog sporto diplomatinė įtampa gali persikelti ir į pasaulio čempionato organizacinius klausimus, ypač kai turnyro šeimininkėms tenka derinti saugumo politiką su FIFA reikalavimais dėl komandų atvykimo.

    Tuo pat metu Irane ryškėja visuomenės nuotaikų pokytis rinktinės atžvilgiu. Kritikai teigia, kad po protestų, interneto ribojimų ir dalies komandos viešų pasirodymų valstybiniuose renginiuose sirgalių palaikymas sumenko, o rinktinė vis dažniau atsiduria politinių ginčų epicentre.

  • Kanada neįleido Irano futbolo vadovų: ryšiai su IRGC įkaitino konfliktą dėl pasaulio čempionato

    Kanada neįleido Irano futbolo vadovų: ryšiai su IRGC įkaitino konfliktą dėl pasaulio čempionato

    Kanada šią savaitę atsisakė įleisti į šalį tris aukšto rango Irano futbolo pareigūnus, kurie vyko į FIFA kongresą Vankuveryje. Incidentas iš karto peraugo į diplomatinį ginčą ir dar labiau paaštrino diskusijas dėl Irano dalyvavimo 2026 metų pasaulio futbolo čempionate.

    Irano futbolo federacija pranešė, kad į Torontą atskridusiems jos prezidentui Mehdi Taj, generaliniam sekretoriui Hedayat Mombeini ir generalinio sekretoriaus pavaduotojui Hamed Momeni buvo panaikinti atvykimo leidimai. Pasak federacijos, visi trys buvo priversti grįžti pirmuoju reisu į Turkiją.

    Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand patvirtino, kad atvykimo leidimai delegacijai buvo atšaukti dar prieš jiems pasiekiant šalies sieną. Tuo metu visuomenės saugumo ministras Gary Anandasangaree, remdamasis privatumo taisyklėmis, konkretaus atvejo nekomentavo, tačiau pabrėžė, kad su teroristinėmis organizacijomis siejami asmenys Kanadoje nėra laukiami.

    Kanada 2024 metais Islamo revoliucinės gvardijos korpusą (IRGC) įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą. Būtent dėl galimų ryšių su šia struktūra ir kilo pagrindiniai klausimai, kodėl pareigūnai apskritai buvo gavę vizas ir galėjo išvykti kelionėn.

    Kanados konservatorių parlamentarė Michelle Rempel Garner viešai kėlė klausimą, kaip buvo atliktas patikrinimas, jei M. Taj praeityje esą buvo IRGC vadas.

    „Tai, kad jis apskritai pasiekė mūsų sieną, jau kelia nerimą“, – sakė Michelle Rempel Garner.

    Papildomų klausimų sukėlė ir delegacijos maršrutas. Nors FIFA kongresas vyko Vankuveryje, iraniečiai skrido į Torontą, kuris nuo Vankuverio nutolęs daugiau kaip 4 300 kilometrų, o vėliau turėjo keliauti toliau šalies viduje.

    Ši situacija vyksta platesnio ginčo dėl 2026 metų pasaulio čempionato fone. Irano grupės etapo rungtynės numatytos Jungtinėse Valstijose, tačiau Teheranas prašė FIFA svarstyti alternatyvias vietas, motyvuodamas kelionių ir įvažiavimo sąlygomis komandai, personalui ir delegacijoms.

    FIFA tokių prašymų netenkino ir kol kas laikosi turnyro plano, pagal kurį čempionatą kartu rengia Jungtinės Valstijos, Kanada ir Meksika. Vankuveryje vykstantis FIFA kongresas, į kurį atvyksta daugiau kaip 200 nacionalinių asociacijų atstovai, laikomas vienu svarbiausių organizacinių etapų prieš pirmąjį 48 komandų pasaulio čempionatą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2026 metų turnyras bus didžiausias FIFA istorijoje, todėl politiniai ir saugumo klausimai neišvengiamai taps ryškesni. Kuo arčiau čempionatas, tuo daugiau dėmesio sulauks valstybių sprendimai dėl delegacijų judėjimo, patikrų pasienyje ir teisinio statuso asmenų, siejamų su sankcijomis ar terorizmo rizika.