CP v2

Tag: IRIS2

  • Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Strateginė priklausomybė tampa rizika

    Europos Sąjunga spartina planus kurti savo saugaus ryšio palydovų sistemą IRIS2 ir vis dažniau kalba apie būtinybę turėti nepriklausomas raketų paleidimo galimybes. Ekspertai pabrėžia, kad klausimas čia ne vien technologinis, bet ir strateginis, susijęs su saugumu bei atsparumu krizėms.

    Poreikis ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai palydovinis internetas ir ryšys tapo kritiškai svarbūs tiek civilinei saugai, tiek gynybai. Stichinės nelaimės, plataus masto elektros tiekimo sutrikimai ar kibernetinės atakos gali greitai paralyžiuoti antžemines ryšių infrastruktūras.

    Kas yra IRIS2 ir kam ji skirta

    IRIS2 planuojama kaip europinė daugiasluoksnė palydovų konstelacija, skirta pirmiausia saugiam institucijų ryšiui ir kritinių paslaugų tęstinumui. Sistemoje numatyta derinti skirtingas orbitas ir antžeminę infrastruktūrą, kad ryšys išliktų patikimas įvairiais scenarijais.

    Skirtingai nuo grynai komercinių tinklų, IRIS2 akcentas yra suverenumas ir prioritetas viešojo sektoriaus naudotojams, kai ryšys tampa gyvybiškai svarbus. Tai apima valstybės institucijas, gelbėjimo tarnybas ir kitas struktūras, kurioms būtinas kontroliuojamas bei patikimas kanalas.

    „Valstybė neturėtų remtis strateginiu ryšiu vien sprendimu, kurį kontroliuoja subjektas už Europos ribų“, – sakė „Creotech Instruments“ vadovas dr. Jakubas Bochińskis.

    Kodėl vien palydovų neužtenka

    Europos argumentas paprastas: jei konstelacija kuriama Europoje, tačiau palydovų paleidimui, papildymui ar greitam pakeitimui nuolat tenka naudotis užsienio paslaugomis, priklausomybė išlieka. Palydovai turi ribotą eksploatacijos laiką, todėl konstelacijas reikia nuolat atnaujinti ir plėsti.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama visai grandinei: nuo projektavimo, komponentų gamybos ir surinkimo iki paleidimų ir valdymo. Europa jau turi „Ariane 6“, o kartu auga ir mažesni paleidimo paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir konkurencijos.

    Lenkijos šuolis kosmose ir vaidmuo Europoje

    Straipsnyje akcentuojama, kad Lenkija per kelerius metus nuo pavienių projektų perėjo prie platesnės orbitinės infrastruktūros. Šalis jau turi mokslinių, Žemės stebėjimo ir karinės paskirties sprendimų, o dalis naujų palydovų yra kuriami ar užsakomi skirtingoms reikmėms.

    Minimi ir konkretūs projektai: Žemės stebėjimui skirti PIAST palydovai, taip pat moksliniai sprendimai, įskaitant BRITE konstelaciją. Gynybos srityje pažymimos radarinių ir optoelektroninių sistemų kryptys, kurios padeda užtikrinti operatyvią žvalgybinę informaciją ir valstybės institucijų poreikius.

    Numatoma, kad pirmieji IRIS2 palydovai orbitoje galėtų pasirodyti apie 2029 metais, o dalis paslaugų startuotų 2030 metais. Lenkijai tai reiškia galimybę įsitraukti į projektą, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo infrastruktūros elementų.

  • Lenkijos kosmoso agentūra prašo riboti astronauto komentarus: kilo ginčas dėl IRIS2 programos

    Lenkijos kosmoso agentūra prašo riboti astronauto komentarus: kilo ginčas dėl IRIS2 programos

    Lenkijoje kilo viešas konfliktas tarp Lenkijos kosmoso agentūros POLSA ir astronauto Sławoszo Uznańskio-Wiśniewskio. Žiniasklaidos paviešintuose dokumentuose teigiama, kad agentūros vadovybė kreipėsi į valdžios institucijas prašydama imtis veiksmų, jog astronautas viešai nebekomentuotų su agentūros veikla susijusių klausimų.

    Skelbiama, kad POLSA vadovė Marta Wachowicz raštu kreipėsi į vyriausybę ir agentūros tarybą, ragindama „nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų“, kad būtų sustabdytas viešas pasisakymas apie strateginius projektus, tarptautinį bendradarbiavimą ir valstybės saugumą. Taip pat esą prašoma, kad astronautas viešumoje nebūtų pristatomas kaip asmuo, siejamas su agentūros veikla.

    Kas užkūrė ginčą?

    Konflikto ašimi tapo astronautui priskiriami pasisakymai apie Europos Sąjungos saugaus palydovinio ryšio iniciatyvą IRIS2. Žiniasklaida nurodo, kad 2026 metų gegužės 11 dieną agentūros tarybos posėdyje jis neigiamai įvertino POLSA įsitraukimą į šį projektą ir teigė, kad programa esą labiau naudinga Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybėms, nes reikšmingą dalį darbų vykdo šių šalių bendrovės.

    IRIS2 laikomas vienu svarbiausių ES bandymų stiprinti strateginę autonomiją ryšių infrastruktūroje, ypač atsižvelgiant į kibernetines grėsmes ir karinių bei civilinių ryšių patikimumą. Dėl to bet kokie aukšto profilio pareiškimai apie valstybių įtaką ar naudos pasidalijimą šiame projekte greitai perauga į politinį ginčą.

    POLSA argumentai ir institucijų reakcija

    POLSA savo komentare žiniasklaidai pabrėžė, kad Sławoszas Uznańskis-Wiśniewskis nėra agentūros darbuotojas ir nėra POLSA tarybos narys, todėl jo pasisakymai turėtų būti vertinami kaip asmeninė nuomonė. Agentūros vadovybė taip pat akcentavo, kad viešos diskusijos forma ir turinys gali daryti apčiuopiamą žalą Lenkijos interesams.

    Pranešama, kad Lenkijos finansų ministerija patvirtino gavusi POLSA vadovės raštą, o klausimas turėtų būti svarstomas artimiausiame agentūros tarybos posėdyje birželį. Tai rodo, kad ginčas jau peržengė viešųjų pareiškimų ribas ir persikelia į institucinių sprendimų lygmenį.

    Ką anksčiau viešai sakė astronautas?

    Pastaraisiais mėnesiais astronautas viešai kritikavo Lenkijos kosmoso sektoriaus strategijos rengimo tempą ir institucijų atstovavimą tarptautiniuose formatuose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lenkijos nedalyvavimą kai kuriuose susitikimuose, susijusiuose su Artemis Accords, tarptautiniu susitarimu dėl Mėnulio ir platesnės kosmoso erdvės tyrinėjimo principų, kurį Lenkija yra pasirašiusi.

    „Lenkijos kosmoso agentūra nebuvo atstovaujama. Mūsų vieta iš mokslo ir kompetencijų pusės buvo tuščia“, – sakė Sławoszas Uznańskis-Wiśniewskis.

    POLSA, atsakydama į klausimus apie neatstovavimą, aiškino, kad to priežastis buvo trumpas laikas sureaguoti į NASA kvietimą. Vis dėlto kritika, sklindanti iš žinomo astronauto, agentūrai tampa reputaciniu išbandymu, nes viešumoje keliami klausimai dėl prioritetų, kompetencijų ir koordinavimo kosmoso politikoje.

    Šis atvejis atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria daug šalių: kaip suderinti demokratinę diskusiją ir žodžio laisvę su atsakomybe komentuojant temas, kurios gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui, tarptautinėms deryboms ir strateginių programų finansavimui. Ypač jautru tai tampa kosmoso sektoriuje, kur civilinės technologijos dažnai turi ir gynybinį pritaikymą, o informacijos interpretacijos daro įtaką partnerystėms.