Tag: Irklentės

  • Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Visagino sportininko auksas Italijoje: Korobovas pirmą kartą privertė skambėti himną

    Italijoje surengtame pasaulio irklenčių čempionate aukso medalį iškovojo iš Visagino kilęs Vadimas Korobovas. Lietuvos sportininkas triumfavo 100 metrų sprinto rungtyje, kuri laikoma viena prestižiškiausių dėl itin didelio greičio ir konkurencijos.

    Šis laimėjimas Korobovui tapo pirmuoju aukso medaliu svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Anksčiau pasaulio čempionate jis yra iškovojęs sidabrą, o Europos pirmenybėse 2024 ir 2026 metais taip pat pelnė du sidabro medalius.

    „Pagaliau aukso medalis ir pagaliau ant nugalėtojų pakylos galiu išgirsti Lietuvos himną. Tai svajonės išsipildymas, kryptingai ėjau šio tikslo link ir pagaliau viskas pavyko“, – sakė Vadimas Korobovas.

    Organizatoriai skelbia, kad jau septintą kartą rengiamame pasaulio irklenčių čempionate fiksuotas dalyvių rekordas. Šiemet Italijoje startuoja 934 sportininkai iš 59 valstybių, o tai gerokai daugiau nei pernai, kai varžėsi beveik 500 dalyvių iš 40 šalių.

    Augant dalyvių skaičiui didėja ir rungčių lygis, o sprinto distancijose dažnai viską lemia sekundžių dalys, starto reakcija ir technikos tikslumas. Korobovo pergalė šiame kontekste išryškina ne tik asmeninį progresą, bet ir Lietuvos atstovų galimybes konkuruoti su stipriausiomis irklenčių mokyklomis.

    Lietuvos sporto bendruomenei tai reikšmingas pasiekimas, galintis paskatinti didesnį susidomėjimą irklentėmis ir jaunimo įsitraukimą į šią sparčiai augančią sporto šaką. Pats sportininkas po finišo pabrėžė, kad pergalė jam yra ilgai brandinto darbo rezultatas.

  • Drama prieš finalą Kretoje: visaginietis Vadimas Korobovas tapo Europos irklenčių vicečempionu

    Drama prieš finalą Kretoje: visaginietis Vadimas Korobovas tapo Europos irklenčių vicečempionu

    Graikijos Kretos saloje vykstančiame Europos irklenčių čempionate visaginietis Vadimas Korobovas iškovojo sidabro medalį ir tapo sprinto rungties vicečempionu. Lietuvis finale distanciją įveikė per 22,041 sekundės ir nuo čempiono atsiliko vos 0,126 sekundės.

    Aukso medalį iškovojo rumunas Matei Barnu, o bronza atiteko ispanui Manueliui Rojas. Tokie minimalūs skirtumai sprinto rungtyse įprasti, nes rezultatą lemia ne tik galingumas, bet ir starto reakcija, stabilumas ant irklentės bei kelių taktinių klaidų nebuvimas.

    Šis sidabras V. Korobovui tapo jau trečiu svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Vicečempiono titulą jis buvo pelnęs ir 2024 metais pirmajame Europos irklenčių čempionate, o 2023 metais sidabro medalį iškovojo pasaulio čempionate.

    Kodėl šis medalis ypač vertingas

    Kelias iki finalo šįkart buvo komplikuotas ne tik dėl konkurencijos. Sportininkui teko startuoti ne su savo įranga, nes jo naudojamo modelio nebuvo galimybės skraidinti lėktuvu, todėl prieš varžybas ieškota, kur irklentę išsinuomoti ar pasiskolinti.

    Situaciją dar labiau apsunkino treniruotėje patemptas petys, dėl kurio prieš startus teko spręsti ir sveikatos klausimus. Tokiose rungtyse, kur greitis ir irklo technika yra lemiami, net nedidelis skausmas gali kainuoti šimtąsias sekundės dalis.

    Atrankoje visaginietis savo plaukime buvo antras, pusfinalyje užėmė trečią vietą. Prieš finalą jam pavyko rasti kolegą, kuris paskolino tokio paties modelio irklentę, kokia sportininkas treniruojasi, todėl finišo atkarpai jis galėjo ruoštis su pažįstama įranga.

    „Esu labai patenkintas iškovotu sidabro medaliu, ypač žinant, kokius sunkumus teko įveikti prieš finalą ne tik varžybų trasoje“, – sakė Vadimas Korobovas.

    Kas laukia toliau

    Finale sportininkas susikaupė ir pademonstravo geriausią čempionato laiką, o tai rodo, kad forma leidžia kovoti dėl aukščiausių vietų. Artimiausias išbandymas laukia jau netrukus, kai po dviejų savaičių Italijoje vyks pasaulio irklenčių čempionatas.

    Tarptautiniame irklenčių sporte konkurencija auga, nes į discipliną ateina vis daugiau atletų iš kitų vandens sporto šakų, o techninės detalės, tokios kaip irklentės standumas, finų parinkimas ir starto paruošimas, tampa vis svarbesnės. V. Korobovo rezultatai rodo, kad Lietuva šiame sporte jau turi stabilų elitinį lygį.

  • SUP Wielkopolskoje: kur geriausia plaukti ežerais ir upėmis ir kokią naudą duoda irklentės

    Kas yra SUP ir kodėl populiarėja

    Plaukimas irklente, dar vadinamas SUP, yra vandens pramoga ir sportas, kai ant specialios lentos stovint irkluojama per vandens paviršių. Tai artima banglenčių idėjai, tačiau didžiausias skirtumas tas, kad daugeliu atvejų plaukiama ramiuose vandenyse, todėl ši veikla tapo prieinama gerokai platesniam žmonių ratui.

    Pastaraisiais metais SUP išpopuliarėjo dėl paprasto starto: dažniausiai užtenka bazinės instrukcijos, gelbėjimosi liemenės ir tinkamai parinktos lentos. Be to, irklentės vis dažniau nuomojamos prie poilsio zonų, todėl norint išbandyti sportą nebūtina iš karto investuoti į įrangą.

    Kur rinktis plaukimui

    SUP galima plaukti skirtinguose vandens telkiniuose – nuo ramių ežerų iki upių ar net jūros, jei sąlygos palankios. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojami užuovėją turintys ežerai ar įlankos, kur mažesnė bangavimo ir stiprių srovių tikimybė.

    Upėse papildomai reikia įvertinti tėkmę, kliūtis ir išlipimo taškus, ypač jei planuojamas ilgesnis maršrutas. Prieš plaukimą verta pasitikrinti vėjo prognozę, nes priešinis vėjas greitai išvargina ir gali apsunkinti grįžimą į starto vietą.

    Kuo naudinga irklentė

    SUP dažnai vadinamas viso kūno treniruote, nes irkluojant dirba ne tik rankos, bet ir pečių juosta, nugaros raumenys, pilvo presas, sėdmenys ir kojos. Nuolatinis balansavimas aktyvina stabilizuojančius raumenis, todėl gerėja koordinacija ir pusiausvyra.

    Fizinis krūvis lengvai reguliuojamas: lėtas irklavimas tinka ramiam pasiplaukiojimui, o greitesnis tempas ar ilgesnis atstumas jau tampa ištvermės treniruote. Dėl mažesnio smūginio krūvio sąnariams ši veikla dažnai pasirenkama kaip alternatyva bėgimui ar intensyvesnėms sporto šakoms.

    Nauda savijautai ir saugumo akcentai

    Laikas ant vandens dažnai veikia ir psichologiškai: gamtos aplinka, ritmingas judesys ir atitrūkimas nuo triukšmo padeda mažinti įtampą. Daugeliui tai tampa lėtos rekreacijos forma, kai fizinis aktyvumas dera su poilsiu.

    Vis dėlto saugumas išlieka esminis: rekomenduojama dėvėti gelbėjimosi liemenę, naudoti pavadėlį, kuris sujungia žmogų su lenta, ir neplaukti vieniems nepažįstamuose maršrutuose. Jei vanduo vėsus, svarbu pasirūpinti tinkama apranga, nes net ir šiltą dieną kūnas greitai atvėsta vėjyje.