CP v2

Tag: Iron Dome

  • ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    ES ir Izraelis artina ryšius: dėmesys oro gynybai, kosmosui ir DI, keičiantis saugumo situacijai

    Europos Sąjunga ieško būdų greičiau sustiprinti oro gynybos ir kosmoso pajėgumus, o vienu svarbiausių partnerių vis dažniau įvardijamas Izraelis. Briuselyje šią savaitę vykę susitikimai rodo, kad bendradarbiavimas gali apimti ir gynybai, ir civilinėms reikmėms pritaikomas technologijas.

    Izraelio kosmoso agentūros vadovė Shimrit Maman Briuselyje susitiko su Europos Komisijos nare Ekaterina Zaharieva, atsakinga už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pokalbiuose akcentuotos sritys, kurios tampa kritiškai svarbios šiuolaikiniam saugumui, įskaitant DI, robotiką ir pažangią palydovinę žvalgybą.

    Kas stumia ES ieškoti partnerių?

    ES institucijos vis dažniau pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra ir oro gynyba yra ne tik karinės, bet ir ekonominės atsparos klausimas. Palydovai reikalingi ryšiams, navigacijai, stebėsenai, o jų pažeidžiamumas didėja dėl augančios įtampos ir karinių pajėgumų plėtros.

    Izraelio pusė atkreipia dėmesį, kad kosmoso militarizacija jau vyksta, net jei visuomenė to ne visuomet pastebi. Todėl, anot pašnekovų, vienai valstybei ar net regionui tampa sunkiau savarankiškai kurti visą technologinę grandinę nuo ankstyvojo perspėjimo iki duomenų analizės.

    Ankstyvasis perspėjimas ir daugiasluoksnė gynyba

    Vienas dažniausiai minimų bendradarbiavimo taškų yra ankstyvojo perspėjimo sistemos, skirtos laiku informuoti gyventojus apie grėsmes. Tokios sistemos remiasi jutiklių tinklais, ryšio kanalais ir automatizuotu sprendimų priėmimu, kad perspėjimai pasiektų žmones per kelias sekundes ar minutes.

    „Vienas dalykų, prie kurių dirbame, yra ankstyvojo perspėjimo sistemos. Svarbu, kaip įspėjimai pasiekia civilius ir kaip tai mažina aukų skaičių“, – sakė Shimrit Maman.

    Pastaruoju metu ES šalyse vis daugiau diskutuojama apie daugiasluoksnį oro gynybos modelį, apimantį dronų, raketų ir orlaivių grėsmes. Kartu su tuo auga poreikis sujungti oro gynybos sprendimus su kosmoso duomenimis, vaizdinimu ir modeliavimu, kur DI gali padėti greičiau apdoroti informaciją ir įvertinti rizikas.

    Pramonės sandoriai ir politiniai ribojimai

    Gynybos pramonės lygmeniu Europoje matyti konkretūs žingsniai: Izraelio bendrovė Rafael Advanced Defense Systems patvirtino, kad Vokietijoje atidarys gamyklą, susijusią su „Iron Dome“ oro gynybos sistemos gamyba. Tuo pat metu Graikija sudarė maždaug 3 000 000 000 eurų vertės susitarimą su Izraelio gynybos institucijomis dėl naujo daugiasluoksnio oro gynybos tinklo.

    Vis dėlto bendradarbiavimą lydi ir politinės įtampos, ypač dėl karo Gazos Ruože ir su tuo susijusių debatų ES viduje. Dalis valstybių anksčiau buvo atsargesnės dėl jautrių technologijų priklausomybės, tačiau didėjanti konkurencija su kitomis pasaulio galybėmis ir saugumo rizikos skatina pragmatiškiau vertinti tiekimą ir partnerystes.

    Platesniame kontekste ES siekis stiprinti oro gynybą ir kosmoso politiką tampa strateginiu klausimu, kur sprendimai gali būti priimami greičiau nei įprasta. Artimiausiais mėnesiais tikėtina daugiau diskusijų dėl finansavimo, technologinių standartų ir to, kaip subalansuoti saugumo interesus su politiniais įsipareigojimais.

  • Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Palios nepaiso abi pusės

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė esantis pasirengęs „padaryti neįmanoma“, kad būtų sustabdytas karas su Izraeliu, tačiau Izraelio smūgiai šalies pietuose ir toliau tęsiasi. Tuo pat metu „Hezbollah“ pranešė sudavusi smūgį kariniam taikiniui Izraelio šiaurėje.

    Pagal anksčiau paskelbtą paliaubų susitarimą kovos turėjo rimti balandžio 17 dieną, tačiau praktikoje smurtas nesiliovė. Abi pusės viena kitą kaltina pažeidžiant paliaubų sąlygas, o tai didina riziką, kad susitarimas taps tik laikina pauze, o ne realiu deeskalacijos planu.

    Ko siekia Beirutas derybose

    Prezidento biuro išplatintame pareiškime pabrėžta, kad Libanas derybose kelia kelis esminius tikslus: Izraelio pajėgų pasitraukimą, tvarų ugnies nutraukimą, Libano kariuomenės dislokavimą pasienyje, pasitraukusių gyventojų sugrįžimą ir ekonominės paramos paketą.

    „Mano pareiga, atsižvelgiant į mano pareigas ir atsakomybę, yra padaryti neįmanoma ir pasirinkti mažiausiai kainuojantį sprendimą, kad būtų sustabdytas karas prieš Libaną ir jo žmones“, – sakė Josephas Aounas.

    Praėjusią savaitę paliaubos buvo pratęstos 45 dienoms po dar vieno derybų etapo Vašingtone, kuriame dalyvavo Libano ir Izraelio atstovai. „Hezbollah“ šiose derybose nedalyvauja ir viešai kritikuoja tokį formatą, todėl susitarimo įgyvendinimas išlieka trapiu kompromisu.

    Smūgiai pietuose ir įspėjimai civiliams

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie naują Izraelio smūgių seriją šalies pietuose. Izraelio kariuomenė taip pat tęsė evakuacijos įspėjimų praktiką pasienio kaimuose, o dalyje teritorijos veikia Izraelio nustatyta maždaug 10 kilometrų gylio zona į šiaurę nuo sienos.

    Izraelis teigia neturintis teritorinių ambicijų pietų Libane, tačiau pranešama apie griaunamus pastatus ir tęsiamas karines operacijas. Tokie veiksmai apsunkina civilių sugrįžimą ir didina įtampą vietovėse, kurios jau patyrė didelę žalą.

    „Hezbollah“ savo ruožtu paskelbė panaudojusi droną prieš Izraelio priešlėktuvinės gynybos „Iron Dome“ poziciją šiaurės Izraelyje ir tvirtino, kad tai yra atsakas į paliaubų pažeidimus. Nepriklausomai patikrinti visų incidentų detalių paprastai sudėtinga, o informacija dažnai skelbiama konflikto šalių pareiškimais.

    Aukų skaičiai ir humanitarinė našta

    Libano sveikatos ministerija pranešė, kad nuo karo pradžios kovo 2 dieną per Izraelio smūgius žuvo 3 020 žmonių. Tarp žuvusiųjų, ministerijos duomenimis, yra 211 nepilnamečių ir 116 sveikatos priežiūros darbuotojų.

    Šie skaičiai pabrėžia, kad net ir paskelbus paliaubas humanitarinė situacija išlieka itin įtempta, o sveikatos apsaugos sistema patiria papildomą spaudimą. Tarptautinė bendruomenė ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, tačiau reali padėtis vietoje rodo, kad konfliktas dar nėra stabilizuotas.