90 mlrd. eurų planas ir naujos įtampos
Europos Komisija kol kas nenori grįžti prie politiškai jautrios diskusijos dėl papildomo finansavimo Ukrainai, nors Briuselyje daugėja abejonių, ar 90 mlrd. eurų paskolos pakaks iki 2027 metų pabaigos. Šią paskolą ES lyderiai patvirtino kaip bendrą finansinį instrumentą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą karo sąlygomis.
Komisija planuoja išmokėti po 45 mlrd. eurų per dvejus metus: 2026 metais ir 2027 metais. Iki šiol, pagal viešai skelbtą informaciją, jau išmokėta 3,2 mlrd. eurų biudžetinės pagalbos ir 8,35 mlrd. eurų karinės paramos.
„Kalbant apie trukmę, būtent tai ir numatyta: ši 90 mlrd. eurų paskola turi būti išmokėta per dvejus metus“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.
Ji pabrėžė, kad išmokos yra siejamos su reformomis Ukrainoje, kurios laikomos svarbia sąlyga skaidrumui, atsparumui ir valstybės institucijų stiprinimui. Pasak Komisijos, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į patį išmokėjimo planą, kuris įvardijamas kaip ambicingas.
Karo eskalacija brangina Ukrainos poreikius
Tuo pat metu Rusijos karo veiksmai didina Ukrainos finansinę naštą. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėję dronų antskrydžiai ir atakos prieš kritinę infrastruktūrą ne tik kelia grėsmę civiliams, bet ir trikdo ekonominę veiklą, didina remonto, energijos ir gynybos išlaidas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąjungininkus ragino užpildyti 23 mlrd. eurų spragą Gynybos ministerijos biudžete, akcentuodamas poreikį užtikrinti ginklų tiekimą ir galimybes vykdyti tolimuosius smūgius. Kaip vieną iš variantų jis siūlė dalį kitais metais numatyto finansavimo perkelti į ankstesnį laikotarpį, tačiau tai reikštų mažesnes galimybes 2027 metais.
„Mums reikia daugiau pinigų, gerokai daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Komisija nurodė kol kas negavusi oficialaus Kyjivo prašymo dėl tokio finansavimo perstumdymo. Vis dėlto klausimas aptartas ES šalių narių ministrų susitikime Airijoje, kur Ukrainos rėmimas buvo vienas pagrindinių darbotvarkės punktų.
Grįžta idėja dėl įšaldyto Rusijos turto
Po diskusijų Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee teigė matanti bendrą sutarimą siekti dalį lėšų išmokėti anksčiau, tačiau pripažino, kad Briuselyje prireiks papildomų sprendimų. Praktinis klausimas čia paprastas: pagreitintas finansavimas gali padėti dabar, bet palikti mažiau erdvės vėliau.
Tuo metu Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija atgaivino siūlymą papildomai remti Ukrainą pasitelkiant imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą. ES jurisdikcijose laikoma apie 210 mlrd. eurų tokio turto, kuris įšaldytas po plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.
„Matome, kad Ukrainai reikia daugiau paramos ir, atvirai kalbant, jos nesuteikiame pakankamai nei dvišaliai, nei per ES, todėl lieka įšaldytas turtas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
Komisija šiuo klausimu išlieka atsargi. Anksčiau Briuselis buvo rėmęs idėją panaudoti Rusijos turto generuojamas pajamas ar sukurti finansinį mechanizmą, kuris taptų ilgalaike pagalbos linija Ukrainai, tačiau politinis pasipriešinimas, ypač dėl teisinių rizikų ir pasekmių finansų rinkoms, ne kartą stabdė sprendimus.
Šįkart atsargumą didina ir tai, kad ES sostinės tuo pat metu įsitraukusios į sudėtingas derybas dėl kito Europos Sąjungos biudžeto. Todėl Komisija papildomai spaudžia Vakarų partnerius, kurių indėlis turėtų padengti maždaug trečdalį Ukrainos poreikių.
Tarp didesnių ne ES donorų išsiskiria Norvegija: ji įsipareigojo 2027 metais Ukrainai skirti 7,86 mlrd. eurų, išlaikydama tokį patį lygį kaip ir 2026 metais. Tai rodo, kad finansinis krūvis vis labiau tampa ne vien ES vidaus, bet ir platesnės Vakarų koalicijos atsakomybės klausimu.