Tag: Iskander-M

  • Ukrainiečiai sunaikino „Iskander-M“ paleidimo įrenginį Kurske: grėsmė mažėjo ir Lenkijai

    Ukrainiečiai sunaikino „Iskander-M“ paleidimo įrenginį Kurske: grėsmė mažėjo ir Lenkijai

    Ukrainos kariuomenė pranešė sudavusi smūgį Rusijos operatyvinio taktinių raketų komplekso „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui Kursko srityje, netoli Ukrainos sienos. Pasak Ukrainos Generalinio štabo, ataka taip pat palietė teritoriją, skirtą balistinių raketų perkrovimui ir logistikai.

    „Iskander-M“ laikomas vienu pavojingiausių Rusijos arsenalo smogiamųjų įrankių, nes mobilios sistemos gali greitai keisti pozicijas ir suduoti staigius smūgius. Šių raketų perėmimas sudėtingas dėl manevravimo skrydžio pabaigoje ir didelio greičio, o tai kelia papildomų iššūkių priešlėktuvinei gynybai.

    Ukrainos Generalinis štabas nurodė, kad smūgis buvo suduotas Fatežo rajone Kursko srityje. „Kiekvienas sunaikintas ar rimtai apgadintas paleidimo įrenginys mažina Rusijos galimybes rengti balistinių raketų atakas“, – teigiama Ukrainos pusės pranešimuose.

    Šis epizodas svarbus ne tik Ukrainai, bet ir NATO rytiniam flangui, nes „Iskander“ sistemos ilgą laiką vertinamos kaip reali grėsmė regiono saugumui. Rusijos dislokavimas Kaliningrado srityje ir kituose vakariniuose regionuose suteikia Maskvai galimybę daryti karinį spaudimą kaimyninėms valstybėms, įskaitant Lenkiją.

    Kartu Ukraina pranešė surengusi atakas prieš Rusijos amunicijos sandėlius ir remonto infrastruktūrą keliuose fronto regionuose. Tokie smūgiai paprastai siejami su pastangomis mažinti artilerijos ir raketų apšaudymų intensyvumą bei apsunkinti pažeistos technikos grąžinimą į rikiuotę.

    „Iskander-M“, NATO klasifikacijoje žinomas kaip SS-26, į tarnybą įvestas XXI amžiaus pirmoje pusėje ir yra skirtas tiksliems smūgiams į svarbius taikinius. Tipinė savaeigė paleidimo mašina gabena dvi raketas ir, priklausomai nuo situacijos, gali būti parengta šūviui per trumpą laiką, todėl tokios sistemos medžioklė reikalauja greitos žvalgybos ir tikslių smūgių.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau akcentuoja smūgius į gilesnę Rusijos užnugario infrastruktūrą, ypač į raketų sandėliavimo, perkrovimo ir paleidimo grandis. Kuo labiau sutrikdoma logistika ir paleidimo pajėgumai, tuo sunkiau Rusijai palaikyti nuolatinį balistinių raketų atakų tempą prieš Ukrainos miestus ir energetikos objektus.

  • Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukraina prabilo: Rusijos raketas gamina užsienio staklės – įvardijo Kinijos ir Vokietijos techniką

    Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) platformoje War&Sanctions paskelbta informacija rodo, kad Rusijos gynybos pramonė, nepaisant pastangų keisti importą vietiniais analogais, tebėra priklausoma nuo užsienio technologijų. Skelbiama, kad tai apima precizines metalo apdirbimo stakles ir matavimo įrangą, reikalingą raketų komponentams gaminti.

    Pasak HUR, viena iš identifikuotų sistemų yra penkiaašis apdirbimo centras GX-650, siejamas su Kinijos gamintoju „Hyper Machine Tool“. Teigiama, kad tokio tipo įranga naudojama Votkinsko gamykloje, kuri gamina balistines raketas 9M723 Iskander-M ir komponentus orlaiviais leidžiamoms raketoms Ch-47M2 Kindžal.

    Žvalgybos vertinimu, penkiaašės CNC staklės yra kritiškai svarbios, kai reikia itin tiksliai apdirbti sudėtingos geometrijos detales. Ginkluotės gamyboje tokio tikslumo stoka gali turėti tiesioginę įtaką patikimumui ir deklaruojamiems parametrams.

    War&Sanctions medžiagoje taip pat minimi Kinijos prekės ženklo Shtral tekinimo ir frezavimo centrai, kurie, HUR teigimu, naudojami įmonės PEMZ Molot gamybos procesuose. Skelbiama, kad šis fabrikas susijęs su elektroninių mazgų, skirtų Iskander-M raketoms, tiekimu.

    HUR atkreipia dėmesį, kad užsienio kilmės įranga, anot jų, pasitelkiama ne tik mechaninių dalių apdirbime, bet ir platesnėje tiekimo grandinėje, apimančioje elektronikos gamybą. Tokia praktika, pasak žvalgybos, rodo, kad sankcijų apėjimas gali vykti per tarpininkus, distributorius ir reeksporto kanalus.

    Ukrainos žvalgyba taip pat mini Vokietijos gamintojo „Rohde & Schwarz“ matavimo įrangą, kuri, kaip teigiama, įdiegta konstravimo biure UPKB Detal. HUR nurodo, kad ši įmonė siejama su aukščiametriais, naudojamais hipergarsinėse raketose 3M22 Zircon, kurių gamybai esą reikalinga specializuota testavimo ir matavimo bazė.

    HUR pabrėžia, kad galutinės staklės kilmės šalis nebūtinai sutampa su visų komponentų kilme. Žvalgybos vertinimu, net ir Kinijoje surinktos staklės gali turėti dalių iš Europos, Japonijos ar Taivano, įskaitant CNC valdymo sistemas, servopavaras, precizinius velenus, guolius, matavimo sistemas ir linijines kreipiančiąsias.

    Pasak HUR, ši situacija parodo, jog vien sankcijų nepakanka, jei jų nepapildo griežtesnė galutinių naudotojų kontrolė ir realaus įrangos panaudojimo tikrinimas. Žvalgyba siūlo tikrinti, ar įranga įrengiama deklaruotais adresais, kruopščiau vertinti tarpininkus ir sekti reeksporto atvejus.

    Skelbiama, kad kontrolė, HUR vertinimu, turėtų apimti ne tik pačias stakles ar prietaisus, bet ir atsargines dalis, eksploatacines medžiagas, programinę įrangą, atnaujinimus bei servisą. Taip pat keliama idėja riboti CNC sistemų ir kitų kritinių komponentų tiekimą tiems gamintojams, kurių įranga, anot Ukrainos institucijų, patenka į Rusijos gynybos sektorių.

  • Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Per Rusijos ataką prieš Kijevą buvo apgadinti gyvenamieji namai, sandėliai ir infrastruktūros objektai, keliuose rajonuose kilo gaisrai. Ukrainos pareigūnai skelbė, kad į sostinę buvo nukreipta mažiausiai kelios dešimtys įvairaus tipo sparnuotųjų ir balistinių raketų.

    Vienas iš atakoje naudotų ginklų, sprendžiant iš viešai pasirodžiusių nuotraukų ir Ukrainos pranešimų, buvo balistinių raketų kompleksas 9K720 „Iskander-M“. Tokie kadrai dažniausiai rodo raketos variklio ar kitų dalių nuolaužas, tačiau vien iš jų ne visuomet įmanoma tiksliai pasakyti, ar konkreti raketa buvo numušta, ar nukrito po smūgio.

    9K720 „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, kurį Rusija naudoja smūgiams į taikinius Ukrainos užnugaryje. „Iskander-M“ dažniausiai siejamas su raketomis 9M723, kurios gali skristi sudėtinga trajektorija ir atlikti manevrus, taip apsunkindamos perėmimą.

    Šios raketos tapo viena svarbiausių Rusijos priemonių atakuoti strategiškai reikšmingus taikinius, įskaitant energetikos infrastruktūrą, logistiką ir oro gynybos pozicijas. Ukrainos karo kontekste būtent balistinės raketos yra vienas didžiausių iššūkių, nes jos į taikinį atskrenda gerokai greičiau nei sparnuotosios, o perspėjimo laikas būna trumpesnis.

    Ukrainos Gynybos ministerijos žvalgybos vertinimu, Rusija yra išlaikiusi „Iskander-M“ raketų gamybą maždaug 60 vienetų per mėnesį tempu. Toks pajėgumas, Ukrainos teigimu, leidžia Maskvai tęsti reguliarias atakas, derinant balistines raketas su bepiločiais orlaiviais ir kitomis smūgio priemonėmis.

    „Iskander“ šeimos raketos gali būti komplektuojamos skirtingomis kovinėmis galvutėmis, įskaitant įprastines sprogstamąsias ir kasetines, o taip pat minimos ir branduolinės versijos. Pastarosios dažniau naudojamos politiniam spaudimui bei grasinimams, tačiau pats faktas, kad kompleksas yra pritaikytas įvairiems užtaisams, didina jo reikšmę Rusijos arsenale.

    Šalia karo veiksmų Ukrainoje „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes dalis Baltijos valstybių ir Lenkijos teritorijos patenka į potencialų šių raketų nuotolį. Dėl to NATO šalys nuosekliai stiprina oro gynybos ir priešraketinės gynybos pajėgumus, o Ukrainos patirtis tampa svarbiu atspirties tašku vertinant realias grėsmes ir gynybos sprendimų efektyvumą.

  • Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rekordinis tempas liepą

    2026 metų liepos pradžioje Rusija smarkiai suintensyvino smūgius Ukrainai, vis dažniau panaudodama hipergarsines raketas 3M22 „Cirkon“. Ukrainos institucijų vertinimu, nuo liepos 1 iki 19 dienos buvo paleista 20 tokių raketų.

    Toks skaičius išsiskiria net karo kontekste: tai prilygsta maždaug dviem trečdaliams metinės „Cirkon“ gamybos apimties. Įvairiuose vertinimuose nurodoma, kad 2026 metais realiai galėtų būti pagaminama apie 30 vienetų.

    Smūgiai balistinėmis raketomis

    Lygiagrečiai liepos mėnesį augo ir balistinių raketų panaudojimas. Ukrainos pusės duomenimis, per tą patį laikotarpį iš viso fiksuotos 107 balistinės raketos, tarp jų mažiausiai 60 „Iskander-M“ ir apie 40 raketų, leidžiamų iš S-400 sistemų.

    Naktį iš liepos 19 į 20 dieną vėl fiksuota didesnė ataka, rodanti, kad Rusija spaudimą didina bangomis. Toks modelis dažnai siejamas su siekiu išsekinti oro gynybą ir priversti ją naudoti brangius perėmėjus.

    Ką rodo atsargų skaičiai

    Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, prieš naujausią smūgių seriją Rusija galėjo turėti iki 120 „Cirkon“ raketų atsargų. Ankstesniuose vertinimuose taip pat buvo minimas daugiau nei 120 vienetų rezervas.

    „Iskander-M“ atsargos, pagal ukrainietiškus skaičiavimus, nuo 2025 metų gruodžio laikėsi ties maždaug 200 vienetų riba, o prieš liepos atakas buvo vertinamos kaip viršijančios 100. S-400 raketų atsargos buvo minimos kaip viršijančios 400 vienetų.

    Gamybos ribos ir sankcijų poveikis

    „Cirkon“ siejamas su Rusijos įmone „NPO Mašinostrojenija“, įsikūrusia Reutove netoli Maskvos. Nors kai kuriuose dokumentuose buvo minėtos ambicingesnės sutartys, reali gamybos sparta, vertinama pagal karo meto praktiką ir technologinį sudėtingumą, laikoma gerokai mažesne.

    Šio tipo ginkluotei reikalinga itin sudėtinga gamyba ir specifinės komponentų tiekimo grandinės, todėl poveikį daro ir tarptautinės sankcijos. Dėl to hipergarsinių raketų panaudojimo šuoliai paprastai interpretuojami kaip ženklas, kad naudojamos ne vien naujai pagamintos, bet ir anksčiau sukauptos atsargos.

    3M22 „Cirkon“ siejamas su 8–9 Machų greičiu, o jo nuotolis, priklausomai nuo paleidimo būdo, gali siekti apie 1 000 kilometrų. Viešai skelbiamuose aprašymuose minima, kad raketa gali gabenti ir įprastinę, ir branduolinę kovinę galvutę, o pati sistema naudoja reaktyvinį variklį.

    Nors pradžioje „Cirkon“ buvo projektuojamas kaip priešlaivinė priemonė, kare jis pritaikytas smūgiams į sausumos taikinius. Toks panaudojimas didina riziką miestams ir infrastruktūrai, nes mažesnis reakcijos laikas apsunkina perėmimą.

    Šios raketos gali būti leidžiamos iš 22350 projekto fregatų, tarp jų minimas „Admirol Gorshkov“, taip pat iš pakrantinių kompleksų „Bastion“. Birželio pradžioje buvo fiksuotas atvejis, kai per vieną naktį paleistos aštuonios „Cirkon“ raketos, daugiausia Kijivo kryptimi.

    Ukrainos pusė yra skelbusi ir apie atskiras operacijas, kuriomis siekta mažinti „Bastion“ kompleksų pajėgumus okupuotose teritorijose. Tokie veiksmai laikomi vienu iš nedaugelio būdų sumažinti hipergarsinių smūgių riziką dar prieš paleidimą.

    Liepos šuolis leidžia manyti, kad Rusija vis dažniau remiasi sukauptomis aukštos vertės ginklų atsargomis, o ne vien einamąja gamyba. Kartu tai rodo, kad ilgainiui tokio intensyvumo palaikymas gali tapti ribotas, jei gamyba nepasieks ženkliai didesnių apimčių.

  • Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Per naktinę ataką Rusija į Kyjivą paleido apie 40 įvairaus tipo raketų, pranešė Ukrainos institucijos. Smūgiai sukėlė gaisrus, apgadino gyvenamuosius namus ir infrastruktūrą, o oro pavojaus signalai mieste truko dešimtis minučių.

    Šis išpuolis išsiskyrė tuo, kad vienu metu panaudotos kelios skirtingos ginklų sistemos, kurių paskirtis ir veikimo principai gerokai skiriasi. Tarp jų minimos trumpojo nuotolio balistinės Iskander-M, hipergarsine vadinama „Cirkon“ ir S-400 sistemos raketos, pritaikytos smūgiams į žemės taikinius.

    Kas yra Iskander-M?

    9K720 Iskander-M yra viena svarbiausių Rusijos trumpojo nuotolio raketinių sistemų, dažnai naudojama smūgiams į Ukrainos miestus ir karinės reikšmės objektus. Paleidimo įrenginiai montuojami ant mobilių ratinių platformų, todėl gali greitai keisti poziciją ir taip apsunkinti jų aptikimą.

    Šios sistemos raketų nuotolis įprastai siejamas su maždaug 500 kilometrų riba, o skriejimo greitis gali būti labai didelis. Iskander-M gali gabenti skirtingų tipų kovines galvutes, įskaitant įprastines sprogstamąsias, kasetines, o kai kuriuose šaltiniuose taip pat minima ir potenciali branduolinė paskirtis.

    „Cirkon“ ir hipergarsinio ginklo dilema

    3M22 „Cirkon“ yra gerokai naujesnė konstrukcija, kuri, kaip skelbia Rusija, kurta pirmiausia kovai su laivais, tačiau naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Maskva ją vadina hipergarsine ir deklaruoja itin didelį greitį, dėl kurio tokias raketas sudėtingiau perimti.

    Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti visų deklaruojamų techninių savybių ir variklio tipo. Vis dėlto net ir esant alternatyviems paaiškinimams dėl skriejimo profilio, tokia raketa išlieka sudėtingu taikiniu oro gynybai dėl greičio ir manevringumo derinio.

    Kodėl S-400 raketos naudojamos puolimui?

    S-400 „Triumf“ pirmiausia yra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus ir dalį balistinių taikinių. Tačiau kare Ukrainoje fiksuojama praktika, kai kai kurios šios sistemos raketos panaudojamos ir smūgiams į žemės objektus.

    Nors tokios raketos nebuvo kuriamos kaip puolamosios, jos gali smogti dideliu greičiu, o jų panaudojimas rodo ir kitą tendenciją: modernūs ginklai vis dažniau taikomi ne pagal pirminę paskirtį. Tai apsunkina gynybos planavimą, nes vieno tipo atakai gali būti pasitelkiamos skirtingos trajektorijos ir skirtingi perėmimo scenarijai.

    Ukrainos oro gynybai tenka spręsti užduotį, kai per trumpą laiką į vieną miestą nukreipiama mišri ataka, derinant skirtingus greičius, skriejimo aukščius ir taikinių tipus. Tokios atakos paprastai siekia išsekinti perėmimo priemonių atsargas ir padidinti tikimybę, kad dalis raketų prasprūs.

  • Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos naktį surengė dronų ataką prieš paslėptą Rusijos operatyvinių taktinių raketų sistemų „Iskander“ sandėlį laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos vertinimu, tai buvo reikšmingas operacinis taikinys, siejamas su raketinių smūgių rengimu prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino raketų ir dronų atakas, o „Iskander-M“ išlieka vienu pagrindinių ginklų, naudojamų preciziškiems smūgiams greta „Shahed“ tipo dronų ir jų rusiškų versijų. Šios sistemos gali smogti per palyginti trumpą laiką, o jų mobilumas apsunkina žvalgybą ir perėmimą.

    Pranešimuose nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į buvusią raketinę bazę netoli Ovriažkų gyvenvietės, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Simferopolio. Ukrainos šaltinių teigimu, Rusijos pajėgos šią teritoriją buvo pritaikiusios kaip užnugarinę aikštelę „Iskander“ kompleksams, kad šie galėtų greitai vykdyti smūgius tiek fronte, tiek toliau esančiuose miestuose.

    Teigiama, kad Rusijos kariuomenė bandė apsaugoti paleidimo įrenginius ir įrangą, slėpdama juos gelžbetonio slėptuvėse. Vis dėlto, pasak Ukrainos pusės, koviniai dronai prasiskverbė į statinių vidų ir apgadino ten laikytą techniką.

    Socialiniuose tinkluose platinamuose įrašuose matyti gaisrai taikiniuose, o tai leidžia spėti apie didelę žalą infrastruktūrai ir galimai sandėliuotai įrangai. Taip pat skelbiama, kad ugnies židiniai kelias valandas buvo fiksuojami palydovinių gaisrų stebėsenos sistemose, kurios registruoja intensyvius šilumos šaltinius.

    Šio taikinio svarba siejama ne tik su sandėliavimo funkcija, bet ir su geografine padėtimi Kryme, leidžiančia Rusijos pajėgoms greitai parengti smūgius ir sutrumpinti laiką, per kurį Ukraina galėtų sureaguoti oro gynyba. Ukrainos pusė taip pat pabrėžia, kad taikinio aktyvumą iš anksto stebėjo okupuotose teritorijose veikiantis pasipriešinimas.

    Rusijos okupuoto Krymo administracija ryte patvirtino dronų ataką, tvirtindama, kad oro gynyba numušė 20 bepiločių. Nepriklausomai patikrinti tikslaus numuštų dronų skaičiaus ir sunaikinimo masto iš karto nebuvo galimybės, tačiau gaisrų vaizdai ir netiesioginiai palydoviniai požymiai rodo, kad smūgis galėjo būti veiksmingas.

    Ataka Kryme įsilieja į platesnę balandžio pabaigoje fiksuotą Ukrainos smūgių seriją okupuotose teritorijose, kai taikiniais tampa amunicijos sandėliai, artilerijos priemonės ir vadavietėms priskiriama infrastruktūra. Tokie veiksmai paprastai siejami su siekiu mažinti Rusijos atsargų prieinamumą ir trikdyti smūgių logistiką prieš Ukrainą.