CP v2

Tag: Iskander-M

  • Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rusija į Ukrainą paleido rekordą „Cirkon“: per 19 dienų – beveik metinė hipergarsinių raketų norma

    Rekordinis tempas liepą

    2026 metų liepos pradžioje Rusija smarkiai suintensyvino smūgius Ukrainai, vis dažniau panaudodama hipergarsines raketas 3M22 „Cirkon“. Ukrainos institucijų vertinimu, nuo liepos 1 iki 19 dienos buvo paleista 20 tokių raketų.

    Toks skaičius išsiskiria net karo kontekste: tai prilygsta maždaug dviem trečdaliams metinės „Cirkon“ gamybos apimties. Įvairiuose vertinimuose nurodoma, kad 2026 metais realiai galėtų būti pagaminama apie 30 vienetų.

    Smūgiai balistinėmis raketomis

    Lygiagrečiai liepos mėnesį augo ir balistinių raketų panaudojimas. Ukrainos pusės duomenimis, per tą patį laikotarpį iš viso fiksuotos 107 balistinės raketos, tarp jų mažiausiai 60 „Iskander-M“ ir apie 40 raketų, leidžiamų iš S-400 sistemų.

    Naktį iš liepos 19 į 20 dieną vėl fiksuota didesnė ataka, rodanti, kad Rusija spaudimą didina bangomis. Toks modelis dažnai siejamas su siekiu išsekinti oro gynybą ir priversti ją naudoti brangius perėmėjus.

    Ką rodo atsargų skaičiai

    Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, prieš naujausią smūgių seriją Rusija galėjo turėti iki 120 „Cirkon“ raketų atsargų. Ankstesniuose vertinimuose taip pat buvo minimas daugiau nei 120 vienetų rezervas.

    „Iskander-M“ atsargos, pagal ukrainietiškus skaičiavimus, nuo 2025 metų gruodžio laikėsi ties maždaug 200 vienetų riba, o prieš liepos atakas buvo vertinamos kaip viršijančios 100. S-400 raketų atsargos buvo minimos kaip viršijančios 400 vienetų.

    Gamybos ribos ir sankcijų poveikis

    „Cirkon“ siejamas su Rusijos įmone „NPO Mašinostrojenija“, įsikūrusia Reutove netoli Maskvos. Nors kai kuriuose dokumentuose buvo minėtos ambicingesnės sutartys, reali gamybos sparta, vertinama pagal karo meto praktiką ir technologinį sudėtingumą, laikoma gerokai mažesne.

    Šio tipo ginkluotei reikalinga itin sudėtinga gamyba ir specifinės komponentų tiekimo grandinės, todėl poveikį daro ir tarptautinės sankcijos. Dėl to hipergarsinių raketų panaudojimo šuoliai paprastai interpretuojami kaip ženklas, kad naudojamos ne vien naujai pagamintos, bet ir anksčiau sukauptos atsargos.

    3M22 „Cirkon“ siejamas su 8–9 Machų greičiu, o jo nuotolis, priklausomai nuo paleidimo būdo, gali siekti apie 1 000 kilometrų. Viešai skelbiamuose aprašymuose minima, kad raketa gali gabenti ir įprastinę, ir branduolinę kovinę galvutę, o pati sistema naudoja reaktyvinį variklį.

    Nors pradžioje „Cirkon“ buvo projektuojamas kaip priešlaivinė priemonė, kare jis pritaikytas smūgiams į sausumos taikinius. Toks panaudojimas didina riziką miestams ir infrastruktūrai, nes mažesnis reakcijos laikas apsunkina perėmimą.

    Šios raketos gali būti leidžiamos iš 22350 projekto fregatų, tarp jų minimas „Admirol Gorshkov“, taip pat iš pakrantinių kompleksų „Bastion“. Birželio pradžioje buvo fiksuotas atvejis, kai per vieną naktį paleistos aštuonios „Cirkon“ raketos, daugiausia Kijivo kryptimi.

    Ukrainos pusė yra skelbusi ir apie atskiras operacijas, kuriomis siekta mažinti „Bastion“ kompleksų pajėgumus okupuotose teritorijose. Tokie veiksmai laikomi vienu iš nedaugelio būdų sumažinti hipergarsinių smūgių riziką dar prieš paleidimą.

    Liepos šuolis leidžia manyti, kad Rusija vis dažniau remiasi sukauptomis aukštos vertės ginklų atsargomis, o ne vien einamąja gamyba. Kartu tai rodo, kad ilgainiui tokio intensyvumo palaikymas gali tapti ribotas, jei gamyba nepasieks ženkliai didesnių apimčių.

  • Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Per naktinę ataką Rusija į Kyjivą paleido apie 40 įvairaus tipo raketų, pranešė Ukrainos institucijos. Smūgiai sukėlė gaisrus, apgadino gyvenamuosius namus ir infrastruktūrą, o oro pavojaus signalai mieste truko dešimtis minučių.

    Šis išpuolis išsiskyrė tuo, kad vienu metu panaudotos kelios skirtingos ginklų sistemos, kurių paskirtis ir veikimo principai gerokai skiriasi. Tarp jų minimos trumpojo nuotolio balistinės Iskander-M, hipergarsine vadinama „Cirkon“ ir S-400 sistemos raketos, pritaikytos smūgiams į žemės taikinius.

    Kas yra Iskander-M?

    9K720 Iskander-M yra viena svarbiausių Rusijos trumpojo nuotolio raketinių sistemų, dažnai naudojama smūgiams į Ukrainos miestus ir karinės reikšmės objektus. Paleidimo įrenginiai montuojami ant mobilių ratinių platformų, todėl gali greitai keisti poziciją ir taip apsunkinti jų aptikimą.

    Šios sistemos raketų nuotolis įprastai siejamas su maždaug 500 kilometrų riba, o skriejimo greitis gali būti labai didelis. Iskander-M gali gabenti skirtingų tipų kovines galvutes, įskaitant įprastines sprogstamąsias, kasetines, o kai kuriuose šaltiniuose taip pat minima ir potenciali branduolinė paskirtis.

    „Cirkon“ ir hipergarsinio ginklo dilema

    3M22 „Cirkon“ yra gerokai naujesnė konstrukcija, kuri, kaip skelbia Rusija, kurta pirmiausia kovai su laivais, tačiau naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Maskva ją vadina hipergarsine ir deklaruoja itin didelį greitį, dėl kurio tokias raketas sudėtingiau perimti.

    Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti visų deklaruojamų techninių savybių ir variklio tipo. Vis dėlto net ir esant alternatyviems paaiškinimams dėl skriejimo profilio, tokia raketa išlieka sudėtingu taikiniu oro gynybai dėl greičio ir manevringumo derinio.

    Kodėl S-400 raketos naudojamos puolimui?

    S-400 „Triumf“ pirmiausia yra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus ir dalį balistinių taikinių. Tačiau kare Ukrainoje fiksuojama praktika, kai kai kurios šios sistemos raketos panaudojamos ir smūgiams į žemės objektus.

    Nors tokios raketos nebuvo kuriamos kaip puolamosios, jos gali smogti dideliu greičiu, o jų panaudojimas rodo ir kitą tendenciją: modernūs ginklai vis dažniau taikomi ne pagal pirminę paskirtį. Tai apsunkina gynybos planavimą, nes vieno tipo atakai gali būti pasitelkiamos skirtingos trajektorijos ir skirtingi perėmimo scenarijai.

    Ukrainos oro gynybai tenka spręsti užduotį, kai per trumpą laiką į vieną miestą nukreipiama mišri ataka, derinant skirtingus greičius, skriejimo aukščius ir taikinių tipus. Tokios atakos paprastai siekia išsekinti perėmimo priemonių atsargas ir padidinti tikimybę, kad dalis raketų prasprūs.

  • Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos naktį surengė dronų ataką prieš paslėptą Rusijos operatyvinių taktinių raketų sistemų „Iskander“ sandėlį laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos vertinimu, tai buvo reikšmingas operacinis taikinys, siejamas su raketinių smūgių rengimu prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino raketų ir dronų atakas, o „Iskander-M“ išlieka vienu pagrindinių ginklų, naudojamų preciziškiems smūgiams greta „Shahed“ tipo dronų ir jų rusiškų versijų. Šios sistemos gali smogti per palyginti trumpą laiką, o jų mobilumas apsunkina žvalgybą ir perėmimą.

    Pranešimuose nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į buvusią raketinę bazę netoli Ovriažkų gyvenvietės, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Simferopolio. Ukrainos šaltinių teigimu, Rusijos pajėgos šią teritoriją buvo pritaikiusios kaip užnugarinę aikštelę „Iskander“ kompleksams, kad šie galėtų greitai vykdyti smūgius tiek fronte, tiek toliau esančiuose miestuose.

    Teigiama, kad Rusijos kariuomenė bandė apsaugoti paleidimo įrenginius ir įrangą, slėpdama juos gelžbetonio slėptuvėse. Vis dėlto, pasak Ukrainos pusės, koviniai dronai prasiskverbė į statinių vidų ir apgadino ten laikytą techniką.

    Socialiniuose tinkluose platinamuose įrašuose matyti gaisrai taikiniuose, o tai leidžia spėti apie didelę žalą infrastruktūrai ir galimai sandėliuotai įrangai. Taip pat skelbiama, kad ugnies židiniai kelias valandas buvo fiksuojami palydovinių gaisrų stebėsenos sistemose, kurios registruoja intensyvius šilumos šaltinius.

    Šio taikinio svarba siejama ne tik su sandėliavimo funkcija, bet ir su geografine padėtimi Kryme, leidžiančia Rusijos pajėgoms greitai parengti smūgius ir sutrumpinti laiką, per kurį Ukraina galėtų sureaguoti oro gynyba. Ukrainos pusė taip pat pabrėžia, kad taikinio aktyvumą iš anksto stebėjo okupuotose teritorijose veikiantis pasipriešinimas.

    Rusijos okupuoto Krymo administracija ryte patvirtino dronų ataką, tvirtindama, kad oro gynyba numušė 20 bepiločių. Nepriklausomai patikrinti tikslaus numuštų dronų skaičiaus ir sunaikinimo masto iš karto nebuvo galimybės, tačiau gaisrų vaizdai ir netiesioginiai palydoviniai požymiai rodo, kad smūgis galėjo būti veiksmingas.

    Ataka Kryme įsilieja į platesnę balandžio pabaigoje fiksuotą Ukrainos smūgių seriją okupuotose teritorijose, kai taikiniais tampa amunicijos sandėliai, artilerijos priemonės ir vadavietėms priskiriama infrastruktūra. Tokie veiksmai paprastai siejami su siekiu mažinti Rusijos atsargų prieinamumą ir trikdyti smūgių logistiką prieš Ukrainą.