CP v2

Tag: Iskander

  • Kijevas skelbia: „Patriot“ numušė ir „Cirkon“, ir „Iskander“ – Rusija prarado milijonus

    Kijevas skelbia: „Patriot“ numušė ir „Cirkon“, ir „Iskander“ – Rusija prarado milijonus

    Ukraina pranešė, kad birželio 25 dienos vakare Rusija surengė raketų ataką prieš Kijevą, tačiau visi taikiniai esą buvo perimti oro gynybos. Ukrainos šaltinių teigimu, atakos metu panaudotos penkios raketos, tarp jų balistinės ir hipergarsinės.

    Kaip skelbiama, Rusija galėjo paleisti tris trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander-M“ ir dvi hipergarsines sparnuotąsias raketas „Cirkon“. Ukrainos pusė tvirtina, kad visas raketas pavyko sunaikinti ore, o Kijevo danguje matyti perėmimo blyksniai atitiko priešlėktuvinės gynybos darbo vaizdus.

    „Mūsų oro gynyba perėmė visas taikinius, nė viena raketa nepasiekė savo tikslo“, – teigiama ukrainietiškuose pranešimuose.

    Jei šie teiginiai pasitvirtintų, tai būtų reikšmingas signalas dėl Kijevo oro gynybos gebėjimų, ypač kalbant apie sudėtingas, dideliu greičiu skrendančias raketas. Kartu tai primena, kad informacija apie konkrečių tipų raketų numušimą karo sąlygomis neretai vertinama atsargiai, kol jos nepatvirtina nepriklausomi šaltiniai.

    „Iskander-M“ yra Rusijos trumpojo nuotolio balistinė raketa, sukurta smūgiams į taikinius už kelių šimtų kilometrų. Ji laikoma sudėtingesne perimti dėl manevravimo galimybių skrydžio pabaigoje, o Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad tokių atakų mastą iš dalies riboja turimų oro gynybos sistemų ir perėmėjų kiekis.

    „Cirkon“ Rusija pristato kaip vieną moderniausių hipergarsinių ginklų, galinčių pasiekti labai didelį greitį. Vakarų analitikai pabrėžia, kad hipergarsinių sistemų perėmimas teoriškai sudėtingesnis dėl greičio ir galimo manevravimo, tačiau praktikoje daug lemia konkreti skrydžio trajektorija, ankstyvas aptikimas radarais ir tinkamai parinkta gynybos architektūra.

    Ukrainos teigimu, perėmimui panaudotos Jungtinių Valstijų ir NATO šalių perduotos „Patriot“ sistemos, dažniausiai minint PAC-3 konfigūraciją. Ši versija naudoja kinetinio pataikymo principą, kai perėmėjas taikinį sunaikina tiesioginiu smūgiu, ir yra skirta kovoti tiek su balistinėmis, tiek su sparnuotosiomis raketomis.

    Pastaraisiais mėnesiais daug diskutuojama apie perėmėjų atsargas ir tiekimo tempą, nes intensyvi raketų kampanija verčia Ukrainą nuolat balansuoti tarp skirtingų miestų apsaugos poreikių. Kijevo atvejis ypač jautrus, nes sostinė išlieka vienu svarbiausių Rusijos taikinių, o oro gynybos efektyvumas tiesiogiai veikia ir civilių saugumą, ir kritinės infrastruktūros stabilumą.

    Ukrainos pateikiamas epizodas taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai oro gynyba tampa vienu lemiamų veiksnių kare. Kuo daugiau modernių perėmimo sistemų ir šaudmenų turi Ukraina, tuo sunkiau Rusijai pasiekti politinį ir karinį efektą masinėmis raketų atakomis, net jei jos brangios ir techniškai pažangios.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kiekvienas toks perėmimas turi ir ekonominį matmenį: modernių raketų panaudojimas kainuoja brangiai, o masinėms atakoms reikalingos didelės atsargos. Dėl to tiek karo eiga, tiek pramoniniai pajėgumai ir logistika tampa ne mažiau svarbūs už deklaruojamas konkrečių ginklų charakteristikas.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.

  • Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Lenkijoje, Žešuve vykusioje konferencijoje „Road to URC – Security and Defense Dimension“ pirmą kartą viešai parodytas Ukrainoje kuriamos balistinės raketos FP-9 maketas. Vien nuotraukų pakako, kad projektas sukeltų didelį susidomėjimą, nes kalbama apie sistemą, kurios deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Rusijos gilumoje.

    Už FP-9 projekto stovi bendrovė „Fire Point“, kuri paraleliai vysto ir mažesnę raketą FP-7. Būtent abiejų maketų demonstravimas greta leido pirmą kartą realistiškiau įvertinti naujos raketos mastelį, nes iki šiol FP-9 daugiausia buvo matomas tik iliustracijose.

    Kas žinoma apie FP-9 dydį

    FP-7, kaip nurodoma ankstesnėje viešoje informacijoje, siejamas su 48N6 tipo raketos konstrukcine baze ir yra maždaug 7,5 metro ilgio bei apie 0,52 metro skersmens. Lyginant su greta rodytu FP-9 maketu, daroma prielaida, kad FP-9 galėtų būti apie 12,5 metro ilgio ir maždaug 1,1 metro skersmens.

    Tokie matmenys FP-9 pastatytų į gerokai stambesnių balistinių raketų kategoriją. Pavyzdžiui, rusiškos „Iskander“ sistemos raketos viešai nurodomos kaip maždaug 7,2 metro ilgio ir apie 0,95 metro skersmens, tad ukrainietiškas maketas vizualiai atrodo didesnis.

    Nuotolis ir kovinė galvutė

    Anksčiau skelbta, kad FP-9 galėtų gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę maždaug 855 kilometrų atstumu. Tokia parametrų kombinacija paprastai tiesiogiai reiškia didesnę raketos masę ir apimtį, nes ilgesnis nuotolis ir sunkesnė galvutė reikalauja daugiau kuro ir didesnių konstrukcinių tūrių.

    Teoriškai toks nuotolis reikštų galimybę atakuoti taikinius netoli Maskvos, priklausomai nuo paleidimo vietos ir realių skrydžio charakteristikų. Vis dėlto kol kas kalbama apie demonstracinę stadiją, o ne apie patikrintą, kovinėmis sąlygomis patvirtintą pajėgumą.

    Kada projektas galėtų pasiekti kariuomenę

    „Fire Point“ yra užsiminusi, kad FP-9 galėtų pereiti kodyfikacijos procesą Ukrainos gynybos institucijose 2026 metų vasarą. Kodyfikacija paprastai laikoma vienu svarbiausių etapų, atveriančių kelią oficialiam priėmimui į ginkluotę, tačiau ji pati savaime dar negarantuoja greitos masinės gamybos.

    FP-9 pasirodymas Lenkijoje išryškina platesnę tendenciją: Ukraina siekia plėsti toliašaudžių priemonių spektrą ir didinti savarankiškumą gynybos pramonėje. Tikrosios sistemos galimybės, kaip įprasta tokiuose projektuose, bus aiškiau įvertinamos tik prasidėjus bandymams ir vėlesniam diegimui.