Baku surengtame trečiajame aukšto lygio Islamo bendradarbiavimo organizacijos šalių kovos su korupcija institucijų vadovų susitikime pareigūnai ragino kurti platesnę tarptautinę teisėsaugos koaliciją. Pagrindinis tikslas – greičiau sekti neteisėtus pinigų srautus, keistis duomenimis ir susigrąžinti išgrobstytą turtą.
Susitikime, kaip skelbta renginio organizatorių, dalyvavo daugiau kaip 250 atstovų iš 46 valstybių ir kelių tarptautinių organizacijų. Darbotvarkėje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos keičia finansinius nusikaltimus ir kodėl tradicinės tarptautinės teisinės pagalbos procedūros nebespėja su rizikomis.
Vieningos taisyklės ir greitesnis reagavimas
Renginio ašimi tapo Makos al Mukarramah konvencijos įgyvendinimas – tai instrumentas, kuriuo siekiama suvienodinti praktikas kovojant su korupcija ir palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Dokumentas numato mechanizmus, leidžiančius greičiau keistis informacija, derinti veiksmus ir efektyviau vykdyti turto paiešką bei areštą.
Praktikoje būtent skirtingos jurisdikcijos ir ilgi diplomatiniai keliai dažnai tampa kliūtimi: tyrimai užstringa dėl skirtingų įrodymų standartų, lėto atsakymo į paklausimus ar ribotų galimybių greitai įšaldyti lėšas. Todėl vieningesnis teisinis pagrindas vertinamas kaip būdas trumpinti laiką nuo įtarimų iki realaus turto grąžinimo.
1MDB pamoka: milijardai dingsta per sienas
Vienu ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių tarptautinių bylų mastą, tapo Malaizijos 1Malaysia Development Berhad, trumpinama 1MDB, istorija. Malaizijos kovos su korupcija komisijos vadovas Abd Halim Bin Aman pasakojo, kad lėšų paieška ir grąžinimas truko ne vienus metus, o pažangą dažnai lėtino biurokratinės procedūros.
„Biurokratija visada yra kliūtis bet kokiam tyrimui“, – sakė Abd Halim Bin Aman.
Remiantis JAV Teisingumo departamento viešai skelbta informacija, 2009–2015 metais per tarptautines finansų institucijas buvo išplauta ir pasisavinta daugiau kaip 4 000 000 000 eurų, susijusių su 1MDB. Institucija yra pranešusi ir apie maždaug 1 200 000 000 eurų siekiančias grąžintas sumas, kurios rodo, kad tarptautinis turto susigrąžinimas įmanomas, tačiau reikalauja glaudžios koordinacijos.
Kova su technologijomis ir DI
Susitikime pabrėžta, kad nusikaltėliai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant šifruotą komunikaciją, sudėtingas pinigų plovimo grandines ir greitas tarpvalstybines perlaidas. Tuniso institucijų atstovas Imed Hazgui akcentavo, kad technologijų pažanga suteikia naujų būdų slėpti lėšas ir vengti sankcijų, todėl teisėsaugai būtina modernizuoti įrankius.
„Šiandien matome, kad teroristinės ir organizuoto nusikalstamumo grupės vis dažniau naudojasi pažangiomis technologijomis nusikaltimams daryti, lėšoms slėpti ir sankcijoms apeiti“, – sakė Imed Hazgui.
Pasak dalyvių, viena krypčių – didesnis DI taikymas rizikoms prognozuoti, įtartinoms transakcijoms aptikti ir tyrimų duomenims apdoroti. Kartu akcentuota, kad tokios priemonės efektyviausios tada, kai valstybės suderina duomenų mainų taisykles, užtikrina asmens duomenų apsaugą ir susitaria dėl bendrų standartų, kad skirtingose jurisdikcijose surinkti duomenys būtų panaudojami teisme.
Azerbaidžano prokuratūros atstovai skelbė, kad šaliai patikėtas biuro vadovavimas artimiausiems dvejiems metams, o tai, jų teigimu, turėtų padėti pagreitinti praktinį susitarimų įgyvendinimą. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad sėkmę lems ne deklaracijos, o realūs, greitai veikiantys kanalai bendriems tyrimams ir turto susigrąžinimui.