Tag: Išmanieji akiniai

  • Šie „Ray-Ban Meta“ akiniai gali pakeisti kasdienybę: ką žada Gen 3 ir naujie Audio modeliai

    „Ray-Ban Meta“ pristato naują išmaniųjų akinių kartą „Ray-Ban Meta (Gen 3)“ ir plečia asortimentą papildydama jį „Ray-Ban Meta Audio“ – modeliais, orientuotais į klausymąsi ir balso komandas. Bendrovė akcentuoja patogesnį dizainą, geresnį garsą ir DI funkcijas, kurios leidžia dažniau apsieiti be telefono.

    Naujoje linijoje „Gen 3“ numatyti „Wayfarer“, „Aviator“ ir „Zena“ modeliai, o „Audio“ šeimą sudaro „Clubmaster“ ir „Burbank“. Pasak gamintojų, pirkėjai galės rinktis skaidrius ar saulės lęšius, taip pat poliarizuotus, su mėlynos šviesos filtru ir fotohrominius, o korekciniams lęšiams žadomos plačios pritaikymo galimybės.

    Kas naujo Gen 3 akiniuose

    „Ray-Ban Meta (Gen 3)“ pagrindinis akcentas – atnaujinta techninė dalis ir komfortas. Gamintojai nurodo, kad akiniai turi 3K raiškos kamerą, skirtą filmuoti ir fotografuoti laisvomis rankomis, taip pat šešių mikrofonų sistemą, kuri turėtų gerinti balso komandų atpažinimą ir skambučių kokybę.

    Įdiegiamas programuojamas funkcinis mygtukas, leidžiantis greitai įjungti pasirinktą veiksmą ar DI asistentą. Taip pat žadama iki 9 valandų veikimo trukmė vienu įkrovimu, o lankstesni kojelių antgaliai skirti individualesniam pritaikymui.

    DI funkcijos orientuotos į kasdienes situacijas: vartotojai gali klausti apie tai, ką mato, gauti vietų rekomendacijų, versti pokalbius realiu laiku, tikrinti pranešimus ar nusistatyti priminimus. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai išmanieji dėvimi įrenginiai vis dažniau tampa balsu valdomais pagalbininkais, o ne tik papildomu ekranu.

    Aviator pirmą kartą su DI

    Vienas ryškiausių pokyčių kolekcijoje – „Aviator“ įtraukimas į „Ray-Ban Meta“ šeimą. Gamintojai primena, kad šis dizainas pirmą kartą pristatytas 1937 metais, o dabar jis derinamas su filmavimo be rankų galimybe, balso valdymu ir aukštos kokybės garsu.

    Šalia „Aviator“ išlieka ir kiti atpažįstami modeliai: „Wayfarer“ bei „Zena“, apibūdinamas kaip drąsesnės, geometrinės formos variantas. Bendras tikslas – išlaikyti klasikinį stilių, tuo pat metu įdiegiant funkcijas, kurios praverčia judant mieste, keliaujant ar kuriant turinį.

    Meta Audio: akcentas į garsą

    Kartu pristatomi „Ray-Ban Meta Audio“ – išmanieji akiniai, sutelkti į garso patirtį. Gamintojai teigia, kad tai pasirinkimas tiems, kurie pirmiausia nori klausytis muzikos, tinklalaidžių, patogiai atsiliepti į skambučius ir naudotis balso komandomis, neieškant telefono kišenėje.

    Šie akiniai naudoja atviro tipo garso sprendimą, kai garsas perduodamas neįkišant ausinių į ausį. Nurodoma, kad „Audio“ modeliai sveria apie 43 gramus, o baterijos veikimo trukmė siekia iki 12 valandų, todėl jie labiau orientuoti į visos dienos naudojimą.

    „Clubmaster“ dizainas siejamas su 6–7 dešimtmečių estetika, o „Burbank“ apibūdinamas kaip kvadratinės formos acetato rėmelis, grįžęs iš prekės ženklo archyvų. Tokie modeliai rodo aiškią kryptį: išmanieji akiniai vis dažniau pristatomi ne kaip futuristinis eksperimentas, o kaip kasdienis aksesuaras, kuriame technologija paslepiama po pažįstamu dizainu.

    Įrenginių plėtra vyksta ir geografiškai: „Ray-Ban Meta“ skelbia apie naujas rinkas, tarp jų Lenkiją, Portugaliją, Pietų Afrikos Respubliką, Honkongą, Malaiziją, Tailandą, Indoneziją, Filipinus ir Naująją Zelandiją. Konkrečios pradžios datos gali skirtis priklausomai nuo šalies.

    Ekspertai pabrėžia, kad išmaniųjų akinių ateitį lems ne vien kamera ar garsas, bet ir privatumo bei saugumo sprendimai. Augant dėvimos technikos populiarumui, didėja ir vartotojų lūkesčiai aiškiai suprasti, kada įrenginys įrašo, kur saugomi duomenys ir kaip valdomi leidimai.

    „Išmanieji akiniai turi būti tokie pat patogūs kaip įprasti, o technologija privalo padėti nepastebimai, o ne trukdyti“, – sakė bendrovės atstovas.

  • Nauja technologija Seime: Jaroslawas Sachajko skaitė iš išmaniųjų akinių – kiek kainavo

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė deputatas Jaroslawas Sachajko, per kalbas naudojęs išmaniuosius akinius ir žiedą, veikiančius kaip teleprompteris. Internautai pastebėjo, kad tekstas jam rodomas tiesiai regėjimo lauke, o turinys valdomas beveik nepastebimai.

    Situacija išplito po to, kai turinio kūrėjas, analizuojantis Seimo posėdžių įrašus, atkreipė dėmesį į neįprastą politikui būdingą kalbėjimo manierą ir įrenginius. Tai paskatino diskusiją, ar tokie sprendimai padeda kalbėti tiksliau, ar tampa dar vienu būdu skaityti paruoštą tekstą.

    Kiek kainuoja toks komplektas?

    Pats J. Sachajko žiniasklaidai teigė, kad įrangą įsigijo savo lėšomis ir ją pasirinko dėl praktinių priežasčių. Pasak jo, visas rinkinys kainavo apie 740 eurų, o kainą jis įvardijo kaip žemesnio segmento.

    Politikas aiškino, kad technologijos sparčiai pinga, todėl sprendimai, anksčiau buvę prieinami tik studijoms ar dideliems renginiams, persikelia į kasdienį darbą. Jo teigimu, tai leidžia išvengti klaidų, laikytis laiko ir aiškiau pateikti argumentus.

    Teleprompteris kišenėje ir nauja norma

    Teleprompteriai politikoje nėra naujiena, tačiau dažniausiai jie naudojami filmuojant įrašus ar kalbant nuo scenos su didesne technine komanda. Išmanieji akiniai ir valdymo žiedas šį principą sumažina iki asmeninio, mobiliai naudojamo formato, kai tekstas gali būti koreguojamas realiu laiku.

    J. Sachajko taip pat pabrėžė, kad akiniai jam patogesni dėl regėjimo problemų, o įrenginys praverčia ne vien tribūnoje. Pasak politiko, per akinius jis gali matyti pranešimus apie posėdžius, komitetų laikus ir žinutes, kas esą padeda efektyviau planuoti darbotvarkę.

    Kritika ir atsakymas kolegoms

    Po šios istorijos socialiniuose tinkluose netrūko pašaipų, tačiau politikas į kritiką sureagavo tiesmukai. Jo teigimu, dalis kolegų viešai ironizuoja, nors patys savo komunikacijoje naudoja panašius įrankius.

    „Jei vieni juokiasi iš akinių, bet patys filmuoja įrašus su teleprompteriais, tai sunku vadinti principingumu“, – sakė Jaroslawas Sachajko.

    Diskusija, panašu, dar nesibaigs: vieni tokias priemones laiko skaidrumo ir pasirengimo ženklu, kiti baiminasi, kad technologijos politines kalbas dar labiau pavers iš anksto surežisuotais pasirodymais. Vis dėlto akivaizdu, kad išmanieji dėvimi įrenginiai, DI ir mobilūs teleprompteriai vis dažniau persikelia iš verslo į viešąjį sektorių.

  • Seime kilo triukšmas: J. Sachajko kalbas skaito per išmaniuosius akinius – kiek kainavo?

    Lenkijos Seime dėmesį patraukė parlamentaro Jarosławo Sachajko pasisakymai – ne tiek dėl turinio, kiek dėl priemonių. Politikas kalbas skaito per išmaniuosius akinius, o tekstą valdo žiedu, veikiančiu tarsi teleprompteris. Jis teigia, kad taip taupo laiką ir rodo pagarbą rinkėjams.

    Apie neįprastą sprendimą viešai imta kalbėti po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodė įrašai iš posėdžių, kuriuose pastebėta, kad parlamentarui tekstas rodomas tiesiai regėjimo lauke. Tokie akiniai leidžia skaityti parengtą kalbą nežiūrint į lapus ar telefoną.

    Šalia akinių naudojamas ir žiedas, kuriuo, nedarant akivaizdžių judesių, galima slinkti tekstą pirmyn. Tokia pora dažniausiai siejama su pristatymais ar turinio kūrėjais, tačiau pastaraisiais metais panašių sprendimų vis daugiau matoma ir viešajame sektoriuje.

    Kiek kainavo įranga?

    Internete iškart kilo diskusija, ar tai nėra itin brangi, tik didžiosioms institucijoms prieinama įranga. Pats J. Sachajko žiniasklaidai nurodė, kad visas komplektas jam kainavo apie 700 eurų, o tai, pasak jo, yra žemesnės kainos segmento sprendimas.

    Politikas pabrėžė, kad technologijos atpigo ir tapo lengviau prieinamos, todėl nemato priežasties jų nenaudoti kasdieniame darbe. Jo teigimu, tikslas paprastas – mažiau improvizacijos ir daugiau aiškumo, kai kalbama apie įstatymus ar procedūras.

    Kodėl tai kelia ginčus?

    Kritikai tokį kalbėjimo būdą vertina skeptiškai ir juokauja, kad tai primena iš anksto surežisuotą pasirodymą. Kita vertus, parlamentuose įprasta naudoti parengtą medžiagą, o politinė komunikacija seniai persikėlė į vaizdo įrašus, kur teleprompteriai yra dažnas įrankis.

    J. Sachajko aiškina, kad išmanieji akiniai jam patogūs ir dėl regėjimo, nes taip lengviau skaityti nei iš popieriaus. Be to, tokie įrenginiai gali rodyti pranešimus apie posėdžių laiką ar kitą darbinę informaciją, o tai, anot politiko, padeda geriau planuoti dienotvarkę.

    Ši istorija atnaujino platesnę diskusiją apie technologijų ribas politikoje: kur baigiasi patogumas ir prasideda manipuliacijos įspūdis. Kartu tai parodo tendenciją, kad dėvimi įrenginiai ir skaitmeniniai pagalbininkai vis dažniau naudojami ne tik biuruose, bet ir aukščiausio lygio politinėse tribūnose.

  • Europos privatumo reguliuotojai griežtina taisykles išmaniesiems akiniams: šviesos, garsai ir atsakomybė

    Europos privatumo reguliuotojai griežtina taisykles išmaniesiems akiniams: šviesos, garsai ir atsakomybė

    Europos duomenų apsaugos institucijos siunčia aiškią žinią išmaniųjų akinių rinkai: filmuojant viešumoje turi būti lengva ir iš karto suprasti, kad žmogus yra įrašinėjamas. Europos duomenų apsaugos valdyba, vienijanti nacionalinius priežiūros organus, pateikė rekomendacijas, kurios gali pakeisti tai, kaip tokie įrenginiai kuriami ir parduodami Europoje.

    Reguliuotojų vertinimu, vienas svarbiausių principų yra skaidrumas, todėl išmaniuosiuose akiniuose turėtų veikti aiškūs signalai apie įrašymą. Siūloma derinti kelias priemones, pavyzdžiui, mirksinčias lemputes, garsinius perspėjimus ar kitas dizaino užuominas, kad aplinkiniai galėtų atpažinti įrenginį ir suprasti, kada jis renka vaizdo ar garso duomenis.

    Taip pat aptariamos ir modernesnės priemonės, kurios perkeltų perspėjimą į skaitmeninę erdvę, pavyzdžiui, pranešimai netoliese esantiems žmonėms į telefonus. Nors tokia idėja techniškai sudėtinga, ji atspindi kryptį, kuria juda privatumo priežiūra: vien vartotojo geros valios neužtenka, o skaidrumas turi būti įdiegtas pačiame produkte.

    Svarbi žinia rinkai yra ir atsakomybės klausimas. Reguliuotojai pabrėžia, kad privatumo reikalavimų laikymasis gali būti vertinamas ne tik per vartotojo elgesį, bet ir per gamintojų bei susijusių programėlių ar paslaugų teikėjų veiksmus, ypač jei jie nulemia, kaip lengvai ir nepastebimai galima filmuoti.

    Europos bendrasis duomenų apsaugos reglamentas daugiausia taikomas organizacijoms, tačiau yra išimtis asmeniniam, namų ūkio naudojimui. Vis dėlto išmaniųjų akinių atveju siūloma šią išimtį aiškinti siaurai, nes turinys dažnai greitai patenka į socialinius tinklus ir gali būti prieinamas neribotam žmonių skaičiui, o tai jau priartėja prie viešo duomenų tvarkymo.

    Kontekstas rinkoje rodo, kodėl šios rekomendacijos atsiranda dabar. Tokie gamintojai kaip „Meta“ išmaniuosius akinius pristato kaip stilingus ir diskretiškus įrenginius, o tai vartotojams patogu, bet aplinkiniams kelia daugiau rizikų. Kartu didieji žaidėjai, tarp jų „Samsung“ ir „Google“, yra paskelbę apie bendradarbiavimą kuriant naują išmaniųjų akinių kryptį, o „Apple“ planai šioje srityje viešojoje erdvėje taip pat aptarinėjami vis dažniau.

    Nors Europos duomenų apsaugos valdybos pozicija pati savaime nėra tiesiogiai privaloma, ji paprastai tampa orientyru, kaip nacionalinės institucijos vėliau vertins realius skundus ir tyrimus. Dėl to gamintojams tai yra signalas iš anksto peržiūrėti techninius sprendimus, vartotojų informavimą ir numatytą įrenginių naudojimo scenarijų, kad atitiktų privatumo reikalavimus dar prieš pasirodant naujiems produktams.

    Reguliuotojai taip pat kalba apie poreikį kurti bendrus, visai rinkai taikomus standartus, kurie padėtų žmonėms atpažinti išmaniuosius akinius ir suprasti, kaip tvarkomi duomenys. Praktikoje tai gali reikšti, kad Europoje įsitvirtins aiškesnės, vienodesnės taisyklės, o įrenginių dizainas taps mažiau nematomas, bet labiau prognozuojamas aplinkiniams.

    Privatumo tema išmaniųjų akinių kontekste vis labiau susikerta ir su dirbtinis intelektas pažanga, nes įrenginiai gali ne tik filmuoti, bet ir realiu laiku atpažinti objektus, versti tekstą ar apibendrinti aplinką. Tokios funkcijos didina patogumą, tačiau kartu kelia klausimų, kaip užtikrinti, kad viešumoje renkami duomenys būtų minimalūs, aiškiai paaiškinti ir tvarkomi teisėtai.

  • Ar „Google“ išnyks per 10 metų? DI prognozė: paiešką pakeis agentai ir akiniai

    „Google“ dešimtmečius buvo pagrindinis kelias į informaciją internete, tačiau paieškos įpročiai keičiasi. Vis dažniau vartotojai atsakymą gauna iš karto paieškos puslapyje, o ne paspaudę nuorodą į svetainę, todėl mažėja organinių paspaudimų dalis.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad paieška tampa nebe nuorodų sąrašu, o atsakymų teikimo paslauga. DI generuojamos santraukos ir pokalbio principu veikiančios sistemos keičia vartotojų lūkesčius: jie nori greito, apibendrinto atsakymo, o ne kelių minučių naršymo po kelis šaltinius.

    Kas gali pakeisti paiešką?

    Viena labiausiai aptariamų krypčių yra asmeniniai DI agentai. Idėja paprasta: vietoj to, kad žmogus pats rinktųsi iš dešimčių nuorodų, asistentas surenka informaciją iš daugelio šaltinių, ją apibendrina, pritaiko prie situacijos ir pateikia konkretų rezultatą.

    Toks pokytis reikštų, kad klasikinė schema įvesk užklausą, gauk nuorodų sąrašą palaipsniui taptų nišiniu įrankiu. Praktikoje tai matoma jau dabar: dalis užklausų persikelia į pokalbių sistemas, kurios ypač patogios aiškinantis sudėtingas temas, planuojant pirkinius ar lyginant pasirinkimus.

    Akiniai ir papildyta realybė

    Kita kryptis siejama su papildyta realybe ir vadinamąja erdvine kompiuterija, kai informacija pririšama prie fizinio pasaulio. Vietoj teksto įvedimo žmogus gali tiesiog pažvelgti į objektą, o sistema pateiktų kontekstines instrukcijas, paaiškinimus ar rekomendacijas realiuoju laiku.

    Tokiu atveju paieška taptų beveik nematoma: ji vyktų fone, remdamasi aplinka, žvilgsniu, vieta ir tuo, ką žmogus tuo metu daro. Tai ypač aktualu kelionėse, remonte, mokymuose ar situacijose, kai rankomis naudotis telefonu nepatogu.

    Ar „Google“ tikrai dings?

    Labiau tikėtina, kad ne išnyks, o transformuosis. Paieškos milžinės jau integruoja DI atsakymus į paiešką ir kuria modelius, kurie sujungia tradicinę indeksavimo logiką su generuojamais paaiškinimais, o tai leidžia išlaikyti auditoriją ekosistemoje.

    Vis dėlto esminis klausimas išlieka pasitikėjimas: kuo daugiau sprendimų priims DI agentai, tuo svarbiau bus skaidriai nurodyti, iš kur paimti duomenys, kaip jie sutikrinti ir kokios yra klaidų rizikos. Būtent patikimumas, duomenų kokybė ir atsakomybė gali nulemti, kurios platformos po dešimtmečio taps naujuoju standartu.

    Realistiškiausias scenarijus yra mišrus modelis: dalį užklausų spręs asmeniniai DI agentai, dalį papildyta realybė, o sudėtingoms temoms, pirkiniams ar faktų tikrinimui žmonės vis dar naudos paiešką. Tik ji atrodys kitaip nei šiandien, o „googlinti“ gali reikšti nebe ieškoti nuorodų, o gauti suformuotą atsakymą.

  • Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta paskelbė, kad konferencija Meta Connect 2026 vyks rugsėjo 23 ir 24 dienomis Menlo Park Kalifornijoje. Pagrindinį pranešimą pirmąją dieną skaitys Markas Zuckerbergas, o renginio darbotvarkėje šiemet dominuos dirbtinis intelektas ir dėvimi įrenginiai.

    Nors Connect istoriškai buvo siejama su virtualia realybe, pastaraisiais metais tai tapo platforma, kurioje Meta demonstruoja visą ekosistemą: nuo „Quest“ įrenginių iki „Ray-Ban“ išmaniųjų akinių ir DI paslaugų. Rinka laukia žinių, kurios signalizuotų, kuria kryptimi kompanija stums vartotojų technologijas 2027 metais.

    DI agentai – kitas žingsnis

    Didžiausias dėmesys, tikėtina, teks DI agentams, kurie gali atlikti sudėtingesnes užduotis nei įprasti balso asistentai. Tokie agentai paprastai kuriami tam, kad galėtų savarankiškai vykdyti kelių žingsnių veiksmus, pavyzdžiui, parengti žinutę, suplanuoti susitikimą ar padėti apsiperkant.

    Meta jau anksčiau viešai akcentavo, kad DI turi tapti kasdieniu sluoksniu virš aplikacijų ir įrenginių. Connect metu gali būti parodyta, kaip agentai veikia praktiškai, o ypač kaip jie integruojami į dėvimą techniką, kur balsas ir greitas atsakas yra svarbesni už didelį ekraną.

    Akiniai be kamerų ir privatumas

    Vienas daugiausiai diskusijų keliantis scenarijus – išmanieji akiniai be integruotų kamerų. Tokia kryptis būtų aiški reakcija į privatumo kritiką, kuri pastaraisiais metais lydėjo išmaniųjų akinių segmentą dėl galimybės nepastebimai fiksuoti aplinką viešose erdvėse.

    Net ir be kameros, akinių vertė gali išlikti, jei gamintojas sustiprins mikrofonų sistemą, garso kokybę ir nuolatinę sąveiką su DI. Tokiu atveju akiniai labiau primintų diskretišką komunikacijos bei asistavimo įrenginį, o ne filmavimo priedą.

    „Mes ir toliau diegsime atnaujinimus, kad būtume tikri, jog indikatorius aiškiai perspėja aplinkinius, kai daromos nuotraukos ar filmuojama“, – sakė Meta dėvimų įrenginių padalinio vadovas Alexas Himel.

    Nauja karta ir didesnės kainos

    Tarp labiausiai tikėtinų naujienų minima ir naujos kartos išmanieji akiniai, kuriami kartu su partneriais. Rinkoje aptarinėjama, kad galėtų pasirodyti atnaujintos sportinio stiliaus linijos versijos bei nauja pagrindinio modelio karta, orientuota į ilgesnį baterijos laiką ir pažangesnes DI funkcijas.

    Kartu stiprėja signalai, kad kainos gali kilti. Technologijų sektoriuje tai siejama su komponentų ir tiekimo grandinių įtampa, taip pat su augančiomis pažangių funkcijų sąnaudomis, kai įrenginiuose didėja reikalavimai atminčiai ir skaičiavimo ištekliams.

    Dar vienas aptariamas scenarijus – modelis su vaizdo rodymu abiejuose lęšiuose, kuris išplėstų sąsają už telefono ribų ir priartintų prie tikros papildytos realybės naudojimo kasdien. Tokie įrenginiai paprastai būna brangesni dėl ekranų, optikos ir energijos valdymo kompromisų.

    Meta Connect 2026 bus svarbus testas, ar Meta pavyks įtikinti, kad dėvimi įrenginiai ir DI agentai yra ne demonstracija, o praktiškas produktų etapas. Jei bendrovė pristatys aiškų privatumo atsaką ir apčiuopiamą naudą, tai gali išjudinti visą išmaniųjų akinių rinką.

  • Prancūzijos prokuratūra tiria „Meta“ išmaniuosius akinius: ar filmavimas be sutikimo taps nauja norma?

    Prancūzijos prokuratūra Paryžiuje pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių ir vietų filmavimo bei tokių vaizdų platinimo socialiniuose tinkluose. Tyrimas siejamas su išmaniaisiais akiniais, kuriuos rinkoje aktyviai siūlo „Meta“, bendradarbiaudama su optikos grupe „EssilorLuxottica“.

    Lygiagrečiai skundus vertina Prancūzijos duomenų apsaugos institucija CNIL. Ji analizuoja, ar kameromis ir fotografavimo funkcijomis aprūpinti akinių modeliai nekuria situacijų, kai aplinkiniai realiai nebegali suprasti, kad yra įrašinėjami.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Didžiausias ginčų taškas – diskretiškas filmavimas ir fotografavimas, kai pašaliniams nėra akivaizdu, kad vyksta įrašymas. Net jei gamintojai diegia indikatorius, priežiūros institucijos pabrėžia praktinę problemą: triukšmingoje aplinkoje ar judriose vietose signalas gali likti nepastebėtas.

    Prie rizikų pridedamos ir funkcijos, susijusios su DI: išmaniosios sistemos gali palengvinti turinio apdorojimą, atpažinimą ir publikavimą. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tai mažina „trintį“ tarp įrašymo ir pasidalijimo, todėl klaidos ar piktnaudžiavimas gali išplisti itin greitai.

    Duomenų apsaugos ekspertai taip pat pabrėžia, kad problema neapsiriboja vien privačiomis situacijomis. Įrašai gali atsirasti darbo vietose ar riboto priėjimo teritorijose, o vėliau būti panaudoti spaudimui, šantažui ar siekiant išgauti pinigus.

    Rinka auga, ginčų daugėja

    Išmaniųjų akinių segmentas pastaraisiais metais sparčiai plečiasi: gamintojai juos pozicionuoja kaip patogų kasdienį įrenginį skambučiams, navigacijai, nuotraukoms ir vaizdo įrašams. Augant pardavimams, daugėja ir reguliuotojų klausimų, ar privatumo apsauga spėja paskui technologijų raidą.

    „Meta“ yra nurodžiusi, kad vartotojų pasitikėjimas šiais įrenginiais yra esminė jų plėtros sąlyga, o aplinkiniai turi turėti galimybę suprasti, kada filmuojama. Vis dėlto CNIL vertinimu, vien techninių indikatorių gali nepakakti, jei informavimas realiomis sąlygomis neveikia patikimai.

    Ne tik Prancūzijos problema

    Susirūpinimas dėl išmaniųjų akinių nėra vien Prancūzijos klausimas: apie panašius iššūkius kalba ir vartotojų organizacijos kitose Europos šalyse. Kai kur keliami klausimai dėl to, ar tokie įrenginiai atitinka privatumo principus ir ar gamintojų komunikacija apie filmavimo galimybes yra pakankamai aiški.

    Artimiausiu metu tyrimai ir institucijų išvados gali tapti svarbiu precedentu visam segmentui. Jei bus nustatyta, kad esamos apsaugos priemonės nepakankamos, gamintojams gali tekti keisti dizainą, programinę įrangą ir informavimo logiką, o vartotojams – priprasti prie griežtesnių taisyklių viešose erdvėse.

  • Londonas riboja „Meta“ akinius su kamera: pubai, teatrai ir net teismai ima juos atiminėti

    Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose daugėja vietų, kurios prašo lankytojų nusiimti „Meta“ išmaniuosius akinius su kamera arba iš viso neįsileidžia su jais į vidų. Sprendimus lemia privatumo argumentai: verslai ir institucijos sako negalintys užtikrinti, kad aplinkiniai nebus filmuojami be aiškaus sutikimo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Wetherspoons“ tinklas, valdantis daugiau nei 800 barų nuo Anglijos iki Airijos. Tinklo įkūrėjas Timas Martinas viešai aiškino, kad jų taisyklės draudžia filmuoti klientus ir darbuotojus be tiesioginio leidimo, o akiniai su kamera tokią ribą pernelyg lengvai peržengia.

    „Mūsų lokaluose, kaip ir daugumoje barų, galioja paprasta taisyklė: negalima filmuoti klientų ar darbuotojų be jų sutikimo. „Meta“ akiniai atrodo laužantys šią taisyklę ir sveiką protą, nes leidžia slapta stebėti, todėl instinktyviai sakome: išjunkite kameras“, – sakė Timas Martinas.

    Panašios nuostatos laikosi ir dalis aukštesnės klasės Londono restoranų. Restoranų verslo atstovas Jeremy Kingas įvedė visišką „Meta“ akinių draudimą keliuose savo valdomuose restoranuose, argumentuodamas, kad svečių privatumas neturi būti pažeidžiamas jokiais papildomais įrašymo įrenginiais.

    „Niekada sąmoningai neleisiu jokio svečių privatumo pažeidimo, išskyrus tai, ką fiksuoja akys, su kuriomis gimėme“, – sakė Jeremy Kingas.

    Apribojimai plečiasi už barų ribų

    Privatumo dilema jau peržengė restoranų ir barų ribas. Kai kurios organizacijos, valdančios renginių erdves, prašo žiūrovų nusiimti akinius spektaklių metu, o dalis renginių organizatorių apskritai taiko nulinę toleranciją bet kokiam galimam slapto filmavimo scenarijui.

    Ši tendencija siejama su paprastu klausimu: kaip aplinkiniai gali suprasti, ar jie filmuojami. Nors gamintojas nurodo, kad akiniuose yra šviesos indikatorius, turintis signalizuoti apie įrašymą, vietų savininkai ir organizatoriai pabrėžia, jog realiame šurmulyje mažai kas į jį atkreipia dėmesį.

    Kodėl „indikatoriaus lemputės“ nepakanka

    Technologiškai „Meta“ sprendimas dažnai aiškinamas taip: įrašymo metu mirksi LED indikatorius, o bandant jį uždengti sistema esą gali reaguoti. Vis dėlto kritikai teigia, kad vien techninis ženklas neišsprendžia socialinio aspekto, nes atsitiktinis pašalinis žmogus gali nė nepastebėti, kad yra filmuojamas.

    Verslams tai tampa reputacijos ir konfliktų valdymo klausimu. Prietaisai, kurių idėja buvo sumažinti priklausomybę nuo telefono rankoje, dalyje viešų erdvių virsta ginčų šaltiniu: darbuotojams tenka aiškinti taisykles, o lankytojams kyla nepasitenkinimas, kai prašoma nusiimti akinius.

    Kur link juda rinka?

    Privatumo ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad dėvimos technologijos su kamera grąžina seną problemą į naują formą: filmavimo veiksmas tampa mažiau pastebimas ir lengviau nuolatinis. Dėl to tikėtina, kad taisyklių daugės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose Europos šalyse, ypač vietose, kuriose jautriai vertinamas asmens duomenų apsaugos ir sutikimo klausimas.

    Artimiausiu metu daug ką lems tai, ar gamintojai ras patikimesnių būdų aiškiai informuoti aplinkinius apie filmavimą ir suteikti jiems realią galimybę nesutikti. Kol kas dalis verslų renkasi paprasčiausią sprendimą: akinius su kamera viešose erdvėse riboti arba drausti.

  • „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    „Meta“ išmanieji akiniai Vokietijoje atsidūrė teisėsaugos akiratyje: skundas dėl privatumo pažeidimų

    Berlyne įsikūrusi nevyriausybinė organizacija HateAid pateikė baudžiamąjį skundą dėl „Meta“ išmaniųjų akinių prekybos Vokietijoje. Organizacija teigia, kad šie įrenginiai sudaro prielaidas nepastebimai filmuoti žmones ir taip pažeidžia griežtas šalies privatumo taisykles.

    Pastaraisiais mėnesiais išmaniųjų akinių tema Europoje aštrėja, nes daugėja pranešimų apie filmavimą be sutikimo viešose erdvėse. Kritikai pabrėžia, kad nedidelė kamera veido lygyje pakeičia situaciją iš esmės, nes aplinkiniai ne visada supranta, kada yra įrašinėjami.

    HateAid argumentuoja, kad vien galimybė filmuoti nepastebimai gali būti vertinama kaip teisinė rizika, o prekyba tokiu produktu turėtų būti ribojama, kol bus įtvirtinti aiškesni saugikliai. Skunde minimi ir akinių partneriai bei prekybininkai, kurie, anot organizacijos, prisideda prie įrenginių platinimo.

    „Meta“ atstovas Matthew Pollard teigė, kad išmanieji akiniai dar 2022 metais buvo suderinti su Vokietijos reguliuotoju BNetzA. Bendrovė pabrėžia, kad įrenginiai nuo pradžių kurti su privatumo apsaugomis, tarp jų ir įrašymą rodantis indikatorius bei techniniai sprendimai, skirti apsunkinti jo išjungimą.

    Vis dėlto kritikai tvirtina, kad vien indikatorius ne visada išsprendžia problemą, nes realiomis sąlygomis jis gali būti nepastebimas, o situacijos dinamiškos. HateAid siūlo, kad tokie akiniai būtų lengvai atpažįstami iš tolo, o filmavimui jautriose vietose galiotų aiškūs apribojimai, panašūs į taikomus automobilio vaizdo registratoriams ar kūno kameroms.

    Diskusiją stiprina ir tai, kad Europos privatumo priežiūros institucijos yra užsakiusios ataskaitą apie išmaniuosius akinius, kuri turėtų būti baigta šią vasarą. Jos išvados gali tapti svarbiu pagrindu tam, kaip Europoje bus reguliuojami dėvimi įrašymo įrenginiai ir kokių papildomų reikalavimų sulauks gamintojai.

  • „Samsung“ Galaxy Glasses: ką atskleidė apie kainą, kamerą ir „Android XR“ akinius

    „Samsung“ Galaxy Glasses: ką atskleidė apie kainą, kamerą ir „Android XR“ akinius

    „Samsung“ pamažu atskleidžia vis daugiau detalių apie „Galaxy Glasses“ – išmaniuosius akinius, kuriuos bendrovė kuria kaip „Android XR“ ekosistemos dalį. Nauja informacija pasirodė po vasarą surengto „Unpacked“ renginio, o įrenginio debiutas, kaip skelbiama, planuojamas šių metų rudenį.

    Šis projektas gimsta bendradarbiaujant su rėmelių ir mados prekių ženklais „Warby Parker“ ir „Gentle Monster“. Tokia partnerystė rodo, kad „Samsung“ siekia ne tik technologijų, bet ir kasdieniam nešiojimui tinkamo dizaino, kuris iki šiol daugeliui išmaniųjų akinių buvo silpnoji vieta.

    Oficialios kainos „Samsung“ dar nepateikė, tačiau rinkoje jau sklando galimų sumų intervalas. Minima, kad paprastesnė versija, tikėtina, galėtų kainuoti apie 350–460 eurų, o modelis su integruotais ekranais ateityje galėtų priartėti prie maždaug 830 eurų ribos.

    „Android XR“ ir ryšio standartai

    „Galaxy Glasses“ turėtų veikti su „Android XR“ – platforma, kurią „Google“ vysto išplėstajai realybei ir įrenginiams, kuriuose svarbus nuolatinis konteksto suvokimas bei darbas su DI. Tai reiškia, kad didelė dalis funkcijų gali būti paremta balso valdymu, realaus laiko informacijos pateikimu ir išmaniais pranešimais, o ne vien tradiciniu programėlių principu.

    Techniškai „Samsung“ patvirtino, kad akiniuose bus naudojama „Qualcomm Snapdragon AR1“ platforma, sukurta dėvimiems įrenginiams. Taip pat numatomas „Wi‑Fi 7“ palaikymas ir „Bluetooth 5.3“, o tai svarbu tiek greitam ryšiui su telefonu, tiek mažesnėms energijos sąnaudoms ir stabilesniam ryšiui judant.

    Kamera ir privatumas

    Patvirtinta, kad „Galaxy Glasses“ turės integruotą kamerą, todėl neišvengiamai kyla privatumo klausimų. Įmonė nurodo, kad filmavimas ar fotografavimas turėtų būti aiškiai matomas aplinkiniams, nes ant rėmelių bus įmontuotas LED indikatorius.

    Toks sprendimas primena anksčiau rinkoje matytą praktiką, kai matomas signalas turi sumažinti riziką, jog kamera bus naudojama nepastebimai. Vis dėlto galutinis pasitikėjimas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendintos papildomos apsaugos, pavyzdžiui, programiniai apribojimai, leidimų kontrolė ir duomenų saugumas.

    Ką tai reiškia rinkai

    „Galaxy Glasses“ atsiradimas rodo augančią konkurenciją dėvimų XR įrenginių segmente, kur gamintojai vis dažniau ieško balanso tarp funkcionalumo, baterijos laiko ir išvaizdos. Rinkai tai gali reikšti spartesnį „Android XR“ plėtimąsi ir daugiau realių, ne tik koncepcinių produktų, kurie pretenduoja tapti kasdieniu aksesuaru.

    Daugiau oficialių detalių „Samsung“ žada pateikti rudenį, kai turėtų paaiškėti tikslesnė komplektacija, galutinės kainos ir pirmosios rinkos, kuriose akinius bus galima įsigyti.