Tag: Išmanieji skaitikliai

  • Lenkijos energetikos tinklams – beveik 108 mlrd. zlotų investicijų 2026–2031 metais

    Lenkijoje penki didžiausi elektros skirstymo sistemų operatoriai 2026–2031 metais planuoja investicijas į skirstomuosius tinklus, kurių bendra vertė siekia beveik 108 mlrd. zlotų. Tai – ženklas, kad šalies energetikos infrastruktūra laikoma būtina tolesniam ekonomikos augimui ir elektrifikacijai.

    Tokios išvados nuskambėjo Katovicuose vykusioje „Energy Days“ konferencijoje, diskusijoje apie technologijas skirstyme, išmaniuosius tinklus ir tinklo sprendimus. Joje pabrėžta, kad be tinklų plėtros sunku užtikrinti tiek patikimą elektros tiekimą, tiek naujų vartotojų prijungimą.

    Skaičiuojama, kad planuojamas investicijų mastas, lyginant su 2020–2025 metų laikotarpiu, reiškia beveik 80 proc. augimą. Toks šuolis siejamas su didėjančiu elektros poreikiu, pramonės ir transporto elektrifikacija, taip pat atsinaujinančių išteklių integracija į sistemą.

    Kartu diskusijoje akcentuota ir praktinė nauda vartotojams: diegiami išmanieji skaitikliai, tinklų automatizavimas ir pažangesnis gedimų valdymas turėtų padėti greičiau izoliuoti avarijas bei stabiliau palaikyti įtampą.

    Išmanieji skaitikliai ir automatika – greitesniam gedimų suvaldymui

    Skirstymo tinklų modernizacijoje vienu svarbiausių įrankių įvardyti išmanieji skaitikliai. Jie leidžia sudaryti vartojimo profilius, rinkti duomenis apie tinklo kokybę ir tiksliau valdyti tinklą, įskaitant ir pasiūlymų vartotojams rengimą.

    Kalbėta, kad automatizacija vis labiau „leidžiasi“ į žemos įtampos tinklus – sprendimai, anksčiau daugiausia taikyti vidutinės ir aukštos įtampos lygiuose, plečiami ir arčiau galutinių vartotojų.

    Kaip pavyzdys paminėtas FDIR tipo sprendimas (gedimų aptikimas, izoliavimas ir maitinimo atkūrimas) vidutinės įtampos tinkluose. Jo esmė – automatiškai aptikti problemą, atskirti pažeistą atkarpą ir greičiau atkurti elektros tiekimą, sumažinant tiek trukmę, tiek paveiktą teritoriją.

    Elektra tampa regiono patrauklumo veiksniu

    Diskusijoje pabrėžta, kad elektros prieinamumas ir tinklo parametrai vis dažniau vertinami kaip vienas iš veiksnių, lemiančių, kur investuotojai pasirinks kurti gamyklas ar vystys kitus projektus. Elektros tiekimas esą nebėra vien „sąnaudų eilutė“ – tai tampa infrastruktūros kriterijumi greta kelių, vandens ar skaitmeninių ryšių.

    Taip pat akcentuota, kad skirstymo operatoriai neturėtų apsiriboti vien reagavimu į klientų prašymus dėl prijungimo. Buvo kalbėta apie proaktyvų planavimą, bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir institucijomis bei skaidrų prijungimo procesą.

    Augant investicijoms – ir kliūtys: kainos, terminai, standartizacija

    Didelė investicijų banga susiduria su praktiniais apribojimais. Tarp jų įvardytas ilgas kritinių komponentų – pavyzdžiui, transformatorių ir kabelių – tiekimo laikas, taip pat reikšmingas kainų augimas.

    Rangovų pusė atkreipė dėmesį ir į nepakankamą dokumentacijos bei reikalavimų standartizaciją – skirtingų operatorių konkursuose sąlygos gali smarkiai skirtis, todėl pasirengimas projektams užima daugiau laiko ir didina administracinę naštą.

    Be tinklų statybos ar rekonstrukcijos, vykdytojams tenka integruoti ir kitus elementus – aukštos įtampos įrangą, telekomunikacinius sprendimus duomenų apsikeitimui, taip pat saugumo infrastruktūrą. Diskusijoje nuskambėjo ir mintis, kad ateityje dalis infrastruktūros gali būti pritaikoma tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms.

    Energijos kaupikliai vis svarbesni tinklui

    Dar viena tema – energijos kaupiklių vaidmuo. Pabrėžta, kad jų plėtrai vien prijungimo prie tinklo nepakanka: investuotojams svarbu, kad kaupikliai galėtų atsipirkti per visą eksploatavimo laiką.

    Pasak diskusijos dalyvių, kaupikliai veikia dviem kryptimis – tiek įkrauna, tiek atiduoda energiją, todėl dialogas su operatoriumi tampa esminis planuojant jų darbo grafikus. Taip pat atkreiptas dėmesys į sprendimus, susijusius su cable pooling.

    Buvo teigiama, kad Lenkijoje daugėja energijos kaupiklių pas pramoninius vartotojus, ypač turinčius nuosavus gamybos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines – tokie kaupikliai neretai veikia įmonės vidiniams poreikiams.

    Skaičiais įvardyta ir namų ūkių rinka: Lenkijoje esą jau yra beveik 150 tūkst. namų energijos kaupiklių, o Vokietijoje tokių veikiančių įrenginių skaičius siekia beveik 2,5 mln.

  • Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Elektros skaitiklio rodoma valanda namuose, kur taikomi dviejų ar trijų laiko zonų tarifai, turi tiesioginę įtaką tam, kiek mokate už kilovatvalandę. Skaitiklio laikrodis dažniausiai lemia, kada sistema persijungia iš dieninio į naktinį tarifą ir atvirkščiai, todėl net ir vienos valandos neatitikimas gali branginti vartojimą.

    Ypač tai aktualu tiems, kurie didelės galios įrenginius paleidžia pagal pigesnio tarifo laiką. Šilumos siurbliai, boileriai, elektrinis grindų šildymas ar namų energijos kaupikliai neretai programuojami taip, kad intensyviausiai dirbtų naktį, kai kaina mažesnė.

    Laiko persukimas į žiemos arba vasaros laiką gali sukelti painiavos: dalis įrenginių laiką atnaujina automatiškai, tačiau ne visi elektros skaitikliai tai daro vienodai. Praktikoje svarbiausias klausimas paprastas: ar pasikeitus laikui skaitiklis pats perskaičiuos valandas ir tiksliai perjungs tarifą.

    Ar skaitiklis laiką keičia automatiškai?

    Senesniuose indukciniuose skaitikliuose su besisukančiu disku laiką dažnai „prižiūrėdavo“ atskiras, išorinis laikmatis, o jo nustatymai galėjo išsiderinti. Tokiu atveju tarifo perjungimas priklausydavo nuo mechaninio sprendimo ir jo būklės.

    Naujesniuose elektroniniuose skaitikliuose laikrodis paprastai būna integruotas pačiame įrenginyje, o ekrane rodoma data ir laikas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas modelis pats persuka laiką keičiantis sezonui.

    Daugelyje namų vis dažniau įrengiami išmanieji skaitikliai, kurie leidžia nuotoliniu būdu perduoti suvartojimo duomenis ir kitą informaciją. Tokie skaitikliai dažniausiai sinchronizuoja laiką automatiškai, todėl perėjimas į žiemos ar vasaros laiką paprastai įvyksta be vartotojo įsikišimo.

    Kaip greitai pasitikrinti, ar tarifas persijungė?

    Po laiko keitimo verta pažiūrėti į skaitiklio ekraną ir palyginti rodomą valandą su tikslia vietos laiko reikšme. Patikimiausia tai daryti tuo metu, kai pagal jūsų planą turėtų įvykti perėjimas į kitą tarifą.

    Jei matote, kad skaitiklio laikas atsilieka arba skuba, o pigesnis tarifas neprasideda tada, kada įprasta, tai gali reikšti, kad perjungimas vyksta netiksliai. Tokiu atveju automatizuoti įrenginių grafikai gali pradėti naudoti brangesnę elektrą, nors buvo suplanuoti pigesniam laikui.

    Pastebėjus neatitikimą, galima kreiptis į elektros skirstymo operatorių ar tiekėją dėl patikros ir laiko korekcijos. Vis dėlto praktikoje koregavimas ne visada atliekamas automatiškai ir kai kuriais atvejais gali būti taikomas papildomas mokestis, todėl iš anksto verta pasitikslinti sąlygas.

  • „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas pradeda strateginę partnerystę: kurs saugesnį, skaitmeninį elektros tinklą

    Lenkijos skirstomųjų tinklų operatorė „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas (valstybinis mokslinių tyrimų institutas) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą. Jo tikslas – spartinti skaitmeninės ir atsparesnės elektros infrastruktūros kūrimą, kai tinklui tenka vis daugiau užduočių dėl atsinaujinančios energetikos plėtros ir augančių duomenų srautų.

    Partneriai skelbia, kad daugiausia dėmesio skirs ryšio sprendimams, kurie leidžia valdyti tinklą realiuoju laiku ir mažina kibernetinių incidentų riziką. Tarp numatytų krypčių – privačios 5G ryšio sistemos, palydovinis ryšys, kibernetinis saugumas, laiko sinchronizacija ir nuotolinis elektroenergetikos įrenginių valdymas.

    Pastaraisiais metais elektros tinklai vis labiau priklauso nuo duomenų: informaciją generuoja išmanieji skaitikliai, tinklo automatika, išskaidyta gamyba ir vartotojai, tampantys aktyviais rinkos dalyviais. Kad toks modelis veiktų patikimai, duomenys turi būti perduodami stabiliai, apsaugotai ir atspariai trikdžiams, o operatoriai privalo greitai reaguoti į avarijas, apkrovas ir svyruojančią generaciją.

    Skaitmeninimas kelia naujų rizikų

    Susitarime pabrėžiama, kad tinklo modernizacija neapsiriboja laidais ir pastotėmis – vis svarbesnė tampa ryšių infrastruktūra ir saugus duomenų mainų sluoksnis. Didėjant išmaniųjų įrenginių skaičiui, plečiasi ir potencialus atakos paviršius, todėl prioritetu tampa kibernetinio saugumo priemonės, sistemų suderinamumas ir kritinės infrastruktūros atsparumas.

    Partneriai planuoja dirbti su sprendimais, skirtais saugiam duomenų perdavimui tarp energijos rinkos dalyvių ir tinklo valdymo sistemų. Taip pat numatyti bandymai, pilotiniai projektai ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros veiklos, kurios padėtų praktiškai įvertinti technologijų patikimumą skirtingomis tinklo darbo sąlygomis.

    „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas nurodo, kad skaitmeninis tinklas turi būti pasirengęs integruoti vis daugiau atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupiklių ir naujų paslaugų. Tokiai integracijai būtina ne tik galia ir pralaidumas, bet ir tikslus laiko suderinimas bei saugus valdymas, nes nuo to priklauso automatikos veikimas ir sistemos stabilumas.

    5G, palydovinis ryšys ir išmanus valdymas

    Bendradarbiavimas apims privačių 5G tinklų pritaikymą energetikai, palydovinio ryšio naudojimo scenarijus kaip papildomą kanalą, taip pat pažangių tinklo valdymo platformų vystymą. Įvardijamos ir technologijos, kurios palaiko nuotolinį skaitiklių duomenų surinkimą bei išmanaus apskaitos sprendimus.

    Ryšių sprendimai energetikoje tampa kritiški dėl augančio poreikio keistis informacija realiuoju laiku: nuo apkrovų balansavimo iki gedimų lokalizavimo ir tinklo perkonfigūravimo. Partneriai akcentuoja, kad modernus ryšys ir kibernetinis saugumas yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių tinklui išlikti patikimam didėjant sudėtingumui.

    „Transformacija reikalauja modernios, patikimos ir saugios ryšių infrastruktūros. Sujungus Ryšių instituto kompetencijas telekomunikacijų, laiko sinchronizacijos ir kibernetinio saugumo srityse su „Energa-Operator“ patirtimi valdant skirstomąjį tinklą, atsiranda galimybė kurti sprendimus, atliepiančius šiandienos energetikos iššūkius“, – sakė Ryšių instituto vadovė Anna Streżyńska.

    „Energetikos ateitis remsis duomenimis ir gebėjimu juos saugiai panaudoti. Plėtojant išmanaus tinklo valdymą ir nuotolinę apskaitą, o taip pat augant atsinaujinančių šaltinių ir kaupiklių skaičiui, patikimas ryšys bei kibernetinis saugumas tampa esminiai. Bendradarbiavimas leis kurti technologijas, didinančias kritinės infrastruktūros atsparumą ir duomenų saugą“, – teigė „Energa-Operator“ vadovas Robert Świerzyński.

    Susitarimas vertinamas kaip platesnių pastangų dalis stiprinant energetinį ir skaitmeninį saugumą. Partneriai tikisi, kad bendrų projektų rezultatas bus lankstesnis, atsparesnis ir geriau valdomas elektros skirstymo tinklas, pritaikytas sparčiai besikeičiančiai energetikos sistemai.

  • Išmanieji skaitikliai tik pradžia: energetika vis drąsiau remiasi DI, duomenimis ir automatika

    Energetikos sektoriuje skaitmenizacija vis labiau tolsta nuo vieno sprendimo, pavyzdžiui, išmaniųjų skaitiklių diegimo. Operatoriai investuoja į duomenų analitiką, tinklų automatizaciją, skaitmeninius infrastruktūros modelius ir sprendimus, kurie padėtų tinklą valdyti realiuoju laiku.

    Šį poslinkį skatina ir Europos Sąjungos kryptis: Europos Komisija 2026 metais pristatė planą, kuriuo siekiama paspartinti skaitmeninių technologijų ir dirbtinis intelektas taikymą energetikoje. Akcentuojami tinklų optimizavimas, saugi duomenų apykaita bei didesnis dėmesys kibernetiniam saugumui.

    Skaitmenizacija pereina į mastą

    Vienas svarbiausių pokyčių yra investicijų dydis ir jų tikslas. Dideli projektai orientuojami į tai, kad duomenys padėtų greičiau aptikti gedimus, tiksliau planuoti remontus, efektyviau valdyti apkrovas ir lengviau prijungti naujus atsinaujinančių išteklių objektus.

    Lygiagrečiai didėja ir išmaniųjų skaitiklių apimtis, nes tai tampa pagrindu lankstesniems tarifams bei tikslesniam vartojimo valdymui. Vis daugiau vartotojų gauna galimybę matyti savo suvartojimą beveik realiuoju laiku, o tai svarbu tiek kainodarai, tiek paklausos valdymui.

    Skaitmeniniai dvyniai ir nauji duomenų šaltiniai

    Pažangiausia kryptis, į kurią investuoja dalis operatorių, yra skaitmeniniai dvyniai. Tai detalūs tinklo modeliai, atkartojantys realios infrastruktūros būseną ir elgseną, nuo aukštos įtampos linijų ir transformatorių iki atskirų prijungimų.

    Toks modeliavimas leidžia ne tik analizuoti esamą situaciją, bet ir simuliuoti scenarijus, pavyzdžiui, kaip tinklą paveiks didesnis saulės ar vėjo elektrinių skaičius. Kai tinklas tampa dinamiškesnis, auga poreikis sprendimams, kurie gebėtų prognozuoti ir rekomenduoti veiksmus.

    Kur DI duoda daugiausia naudos?

    Dirbtinis intelektas energetikoje dažniausiai siejamas su labai praktiniais uždaviniais: apkrovų ir gamybos prognozėmis, gedimų aptikimu, tinklo perkrovų valdymu ir investicijų planavimu. Tačiau DI taikymas neišvengiamai kelia klausimus dėl atsakomybės ir sprendimų patvirtinimo, kai algoritmas siūlo keisti tinklo konfigūraciją.

    Kartu didėja ir rizikos: kuo daugiau jutiklių, nuotolinės prieigos bei automatikos, tuo svarbesnis tampa kibernetinis saugumas. Papildomu iššūkiu laikoma senų sistemų integracija su naujomis IT ir OT technologijomis, kad būtų sukurtas vientisas duomenų vaizdas ir užtikrintas suderinamumas.

    Energetikos skaitmenizacijos sėkmė vis dažniau priklausys ne nuo pavienių pilotinių projektų, o nuo gebėjimo sujungti sistemas, standartizuoti duomenis, užtikrinti infrastruktūros atsparumą ir DI sprendimus perkelti į kasdienę, didelio masto tinklo eksploataciją.

  • Išmanieji skaitikliai – tik pradžia: energetika vis drąsiau remsis DI valdant tinklus ir duomenis

    Skaitikliai atveria kelią duomenims

    Energetikos sektoriaus skaitmenizacija vis rečiau apsiriboja vien išmaniaisiais skaitikliais. Operatoriai plečia skaitmenines platformas, kad duomenys realiu laiku padėtų valdyti tinklą, prognozuoti gedimus, planuoti remontus ir greičiau prijungti naujus atsinaujinančių išteklių pajėgumus.

    Didėjant saulės ir vėjo generacijos daliai, tinklas tampa dinamiškesnis, o sprendimų reikia greičiau. Būtent todėl dėmesys krypsta į duomenų analitiką, automatizaciją ir DI, kuris gali padėti numatyti apkrovas bei optimizuoti tinklo konfigūraciją.

    Investicijos: nuo IT iki kibernetinio saugumo

    Skaitmenizacijos projektai įgauna didesnį mastą ir vis dažniau apima ne tik apskaitą, bet ir IT infrastruktūros modernizavimą, tinklo automatizavimą bei kibernetinį saugumą. Praktikoje tai reiškia investicijas į duomenų mainus, ryšio sprendimus, nuotolinį valdymą ir apsaugą nuo incidentų.

    Operatoriams svarbus ir perėjimas nuo bandomųjų projektų prie plataus diegimo. Tam reikia suderinti standartus, procesus ir duomenų kokybę, kad skirtingos sistemos galėtų veikti kaip vientisas mechanizmas.

    Skaitmeniniai dvyniai ir CSIRE

    Vienas ambicingiausių žingsnių – skaitmeniniai dvyniai, kai realus tinklas atkuriamas skaitmeniniame modelyje ir leidžia testuoti scenarijus dar prieš atliekant realius veiksmus. Toks modeliavimas gali padėti tiksliau nustatyti silpnąsias vietas, įvertinti apkrovų pasiskirstymą ir optimizuoti investicijas.

    Kartu didėja ir centralizuotų duomenų sistemų svarba. Lenkijoje plėtojamas Centralny System Informacji Rynku Energii skirtas sujungti rinkos dalyvių duomenų mainus ir standartizuoti procesus, o didėjant duomenų apimtims kyla ir griežtesni reikalavimai jų kokybei bei saugai.

    DI: daugiau autonomijos, daugiau atsakomybės

    Europos Komisija yra pristačiusi veiksmų planą, skirtą skaitmenizacijai ir DI diegimui energetikoje, akcentuodama tinklų optimizavimą, saugius duomenų mainus ir kibernetinį atsparumą. Greta to plėtojamos iniciatyvos, kuriomis kuriami europiniai DI modeliai, skirti tinklų planavimui ir valdymui.

    DI praktiniai pritaikymai aiškūs: apkrovų ir gamybos prognozės, gedimų aptikimas, tinklo perkrovų valdymas, investicijų prioritetų parinkimas. Tačiau kuo daugiau sprendimų automatizuojama, tuo svarbesnis tampa klausimas, kas ir kaip patvirtina DI rekomendacijas, ypač kai klaidos kaina gali būti elektros tiekimo sutrikimai.

    Didžiausias iššūkis – integracija ir atsparumas

    Skaitmeninė energetika paprastai nekuriama nuo nulio: naujos sistemos turi veikti kartu su senesne įranga, programine įranga ir valdymo automatika. Todėl integracija tarp IT ir OT aplinkų, duomenų suderinamumas ir tiekėjų priklausomybės mažinimas tampa strateginiais uždaviniais.

    Didėjant nuotoliniam valdymui, jutiklių skaičiui ir automatizacijai, proporcingai auga ir kibernetinių grėsmių rizika. Operatoriams tai reiškia, kad skaitmenizacija ir DI diegimas turi eiti kartu su atsparumo didinimu, incidentų valdymo procedūromis ir griežtesne prieigos kontrole.

  • Nuo rugsėjo 1 dienos keičiasi atsiskaitymas už elektrą: kam TAURON įves mėnesines sąskaitas?

    Nuo rugsėjo 1 dienos keičiasi atsiskaitymas už elektrą: kam TAURON įves mėnesines sąskaitas?

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos daliai elektros energiją gaminančių vartotojų, vadinamų prosumeriais, keisis atsiskaitymo tvarka. Mėnesines sąskaitas pagal realius skaitiklių rodmenis gaus tie, kurių objektai prijungti prie TAURON Dystrybucja tinklo ir kurie iki šiol buvo atsiskaitę kas 2, 6 ar 12 mėnesių.

    Pakeitimai apims ne tik namų saulės elektrinių savininkus, bet ir kolektyvinius bei virtualius prosumerius. Vartotojai, prijungti nuo 2026 metų sausio 1 dienos, tokias sąskaitas jau gauna, o nuo rugsėjo mėnesinis ciklas bus pritaikytas ir ankstesniems klientams, kurie buvo palikti ilgesniame atsiskaitymo periode.

    Pokytis nėra visuotinai taikomas visiems saulės elektrinių savininkams Lenkijoje, nes jis siejamas su konkrečiu tinklo operatoriumi. Patikrinti, kas yra operatorius ir koks taikomas atsiskaitymo laikotarpis, galima pačioje sąskaitoje, kur paprastai nurodoma ir laikotarpio trukmė.

    TAURON įspėja, kad pereinamuoju metu kai kurie klientai gali gauti du dokumentus per trumpą laiką. Vienas jų užbaigs ankstesnį atsiskaitymo ciklą, o kitas bus pirma mėnesinė sąskaita, todėl svarbu atidžiai tikrinti datas, kad tai nebūtų palaikyta dvigubu apmokestinimu.

    Kas nesikeičia, o kas bus kitaip?

    Pati fotovoltinių įrenginių atsiskaitymo logika iš esmės nesikeičia: jei vartotojas yra senesniame modelyje, jis ir toliau atsiskaito pagal jam taikomą schemą, o naujesniuose modeliuose išlieka ta pati principinė tvarka. Esminis pokytis yra sąskaitų išrašymo dažnis ir tai, kad pagrindu tampa faktinis, o ne prognozuotas suvartojimas.

    Anksčiau prognozės dažnai išlygindavo sezoniškumą, nes operatorius įvertindavo ankstesnius rodmenis ir vėliau atlikdavo sutikslinimus dėl permokų ar nepriemokų. Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos mėnesinė sąskaita turėtų aiškiau parodyti konkretaus mėnesio vartojimą, todėl kai kuriais mėnesiais suma bus mažesnė, o kitais, ypač žiemą, gali pastebimai išaugti.

    Didžiausi skirtumai paprastai atsiskleidžia lyginant vasarą ir žiemą. Šiltuoju metų laiku saulės elektrinė dažnai padengia didesnę dalį dienos poreikio, o tamsiuoju sezonu gamyba mažėja, ilgėja vakarai ir dažniau naudojami energijai imlūs įrenginiai, pavyzdžiui, šilumos siurbliai ar elektriniai vandens šildytuvai.

    Kodėl svarbūs išmanieji skaitikliai?

    Mėnesinis atsiskaitymas remiasi nuotoliniu būdu nuskaitomais dvikrypčiais skaitikliais, kurie atskirai fiksuoja iš tinklo paimtą elektrą ir į tinklą atiduotus perteklius. Tokie duomenys automatiškai perduodami operatoriui, todėl sąskaita gali būti parengta be vizitų ir be suvartojimo spėjimų.

    Detalūs rodmenys leidžia tiksliau suprasti, kada ir dėl ko šokteli vartojimas, pavyzdžiui, per šalčius intensyviau dirbant šilumos siurbliui, įkraunant elektromobilį ar dėl pasenusio, daugiau elektros pradedančio vartoti boilerio. Pirmose mėnesinėse sąskaitose prosumeriams rekomenduojama atidžiai sutikrinti laikotarpį, pradinius ir galutinius skaitiklio rodmenis bei į tinklą paimtos ir atiduotos energijos kiekius.

  • Nauja tvarka nuo rugsėjo 1 dienos: baigiasi prognozės, „Tauron“ prosumentams keičia skaitiklių duomenis

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos „Tauron Dystrybucja“ keičia atsiskaitymo tvarką daliai klientų – visiems prosumentams įvedamas privalomas mėnesinis atsiskaitymo ciklas. Tai reiškia, kad sąskaitos bus išrašomos pagal faktinius elektros suvartojimo ir atidavimo duomenis, o ne pagal prognozes.

    Bendrovė praneša, kad pokytis bus įgyvendintas automatiškai, klientams nereikės teikti papildomų prašymų. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu prosumentai gali gauti dvi sąskaitas panašiu metu: galutinį atsiskaitymą už laikotarpį iki rugpjūčio 31 dienos ir pirmąją sąskaitą pagal naują mėnesinį modelį.

    Kas keičiasi prosumentams?

    Pagrindinis pokytis – atsisakoma prognozinių skaičiavimų, kai sąskaita formuojama iš anksto, o vėliau koreguojama pagal realius rodmenis. Nuo rugsėjo 1 dienos atsiskaitymai bus paremti faktiniais nuotolinio nuskaitymo skaitiklių duomenimis, todėl sąskaitos turėtų tiksliau atspindėti realų vartojimą konkrečiu mėnesiu.

    Tokie mėnesiniai atsiskaitymai pirmiausia taikomi prosumentams, nes ši klientų grupė paprastai jau turi įdiegtus nuotolinio nuskaitymo skaitiklius. Šie skaitikliai leidžia operatoriui surinkti duomenis be fizinio apsilankymo, o klientui suteikia galimybę patogiau sekti savo vartojimą ir gamybą.

    Kodėl atsisakoma prognozių?

    Prognozės energetikoje dažnai sukelia du kraštutinumus: vienais mėnesiais vartotojai permoka, kitais – susidaro didesnės korekcinės sumos. Pereinant prie faktinių rodmenų, sąskaitos tampa labiau „sezoninės“: vasarą jos gali būti mažesnės, o šaltuoju laikotarpiu – didesnės, nes vartojimas paprastai auga.

    „Tauron Dystrybucja“ taip pat akcentuoja, kad pirmosios sąskaitos po pokyčio gali skirtis nuo to, prie ko klientai buvo įpratę, nes keičiasi pats skaičiavimo principas. Ilgainiui naujas modelis turėtų sumažinti netikėtumų tikimybę, kai po kelių mėnesių gaunama didelė korekcija.

    Ką verta pasitikrinti klientams?

    Praktikoje prosumentams verta atkreipti dėmesį į pereinamojo laikotarpio sąskaitas ir jų laikotarpius, kad būtų aišku, už ką tiksliai mokama. Taip pat svarbu stebėti, ar skaitiklio duomenys perduodami reguliariai, nes nuo jų priklausys faktinė mėnesio sąskaita.

    Bendrovė klientus skatina naudotis savitarnos sprendimais ir programėlėmis, kurios leidžia matyti suvartojimo statistiką ir geriau planuoti elektros naudojimą namuose. Prosumentams tai ypač aktualu, nes duomenų analizė padeda efektyviau išnaudoti savo mikroinstaliacijos gamybą ir pasirinkti palankesnį vartojimo laiką.

  • EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    EIB skolina 50 mln. eurų Slovakijai: elektros tinklų atnaujinimas ruošiamas augančiai paklausai

    Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė 50 mln. eurų paskolos sutartį su Slovakijos energetikos bendrove „ZSE Group“. Lėšos bus skirtos nacionalinių elektros skirstymo tinklų modernizavimui, didinant jų patikimumą ir valdymo efektyvumą.

    Ši sutartis yra antroji dalis platesnio 400 mln. eurų finansavimo paketo, kuriuo siekiama nuosekliai atnaujinti šalies infrastruktūrą. Anksčiau EIB jau buvo suteikęs didesnę finansavimo dalį, o dabar papildoma injekcija nukreipiama konkretiems tinklo rekonstrukcijos darbams.

    „ZSE Group“ planuoja atnaujinti aukštos, vidutinės ir žemos įtampos oro linijas, taip pat požeminius kabelius. Bendrovė per regionines skirstymo įmones aptarnauja beveik 2 mln. klientų, todėl investicijų poveikis apims tiek namų ūkius, tiek verslą.

    Numatoma diegti išmaniuosius skaitiklius ir skaitmeninę tinklo automatizaciją, kuri leidžia greičiau aptikti gedimus, geriau subalansuoti apkrovas ir tiksliau planuoti tinklo pralaidumą. Tokie sprendimai tampa esminiai, kai didėja elektros vartojimas ir sparčiau elektrifikuojamos šildymo bei transporto sistemos.

    Modernizavimas taip pat turėtų palengvinti atsinaujinančios energetikos integraciją, ypač saulės elektrinių gamybos priėmimą ir paskirstymą tinkle. EIB nurodo, kad parama bus nukreipta tiek į vakarų, tiek į rytų Slovakiją, siekiant prisidėti prie tvaresnio ekonominio vystymosi ir regionų atotrūkio mažinimo.

    „Slovakijai reikės stipresnių ir išmanesnių tinklų, kad atlieptų augančią elektros paklausą, prijungtų daugiau atsinaujinančių išteklių ir paremtų dekarbonizaciją“, – sakė EIB viceprezidentas Marek Mora.

    Pasak banko, EIB grupė 2025 metais įsipareigojo rekordinę 33 mlrd. eurų sumą Europos energetinio saugumo projektams, iš kurių 11,6 mlrd. eurų buvo skirta elektros tinklams ir energijos kaupimo infrastruktūrai. Tokia kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją: didėjant nepastoviai gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, investicijos į tinklus ir skaitmenizaciją tampa ne mažiau svarbios nei nauji generacijos pajėgumai.

  • Lenkija skiria apie 230 mln. eurų išmaniesiems elektros skaitikliams: beveik 5 mln. įrenginių iki 2030

    Lenkijos Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (NFOŚiGW) pranešė jau pasirašęs dotacijų sutartis dėl maždaug 230 mln. eurų investicijų į išmaniuosius elektros skaitiklius. Lėšos skirtos skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu (AMI) pirkimui ir įrengimui namų ūkiuose bei įmonėse.

    Fondas teigia finansuosiantis beveik 5 mln. skaitiklių, o projektų įgyvendinimas planuojamas iki 2030 metų. Kartu numatoma modernizuoti ir prie naujos apskaitos sistemos pritaikyti dalį tinklo infrastruktūros, kad duomenys būtų perduodami automatiškai.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Išmanieji skaitikliai realiu laiku fiksuoja elektros suvartojimą ir perduoda rodmenis operatoriui, todėl sąskaitos dažniau paremamos faktiniu vartojimu, o ne prognozėmis. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurių vartojimas kinta sezoniškai, taip pat smulkiajam verslui.

    Vartotojams atsiranda daugiau galimybių sekti, kiek energijos suvartojama konkrečiu metu, ir atitinkamai koreguoti įpročius. NFOŚiGW pabrėžia, kad tai palengvina išlaidų kontrolę ir leidžia efektyviau pasinaudoti tarifu, kuris priklauso nuo paros meto.

    Kodėl tai svarbu tinklui?

    Fondas pažymi, kad išmanioji apskaita tampa viena iš prielaidų modernizuoti elektros sistemą, ypač sparčiau augant atsinaujinančių išteklių gamybai. Turint detalesnius duomenis, operatoriams lengviau planuoti tinklo apkrovas ir tiksliau prognozuoti poreikį.

    Tokie skaitikliai taip pat svarbūs turintiems saulės elektrines, nes padeda stebėti į tinklą atiduodamos energijos kiekius. Praktikoje tai reiškia aiškesnę apskaitą ir mažiau neapibrėžtumo, kai vartojimas ir gamyba vyksta skirtingu paros metu.

    Investicijos finansuojamos iš Modernizavimo fondo lėšų, o NFOŚiGW nurodo, kad planuojama pasirašyti ir daugiau sutarčių. Be to, duomenys iš skaitiklių turi būti integruojami į Centrinę energijos rinkos informacinę sistemą (CSIRE), kuri turėtų pagreitinti informacijos apsikeitimą rinkoje ir supaprastinti procesus tarp dalyvių.

    Pagal galiojančius reikalavimus Lenkijoje iki 2031 metų liepos mėnesio visi galutiniai elektros vartotojai turi būti aprūpinti nuotolinio nuskaitymo skaitikliais, sujungtais su CSIRE. Tai reiškia, kad dabartinė 230 mln. eurų programa yra tik dalis platesnio nacionalinio perėjimo prie išmaniosios apskaitos.

  • Vokietijoje vėjas ir saulė aplenkė iškastinį kurą, tačiau neigiamos elektros kainos niekur nedingo

    Vokietijoje vėjas ir saulė aplenkė iškastinį kurą, tačiau neigiamos elektros kainos niekur nedingo

    Vokietijos energetikos pertvarka pasiekė simbolinį lūžį: vėjo ir saulės elektrinės tapo didesniu elektros šaltiniu nei iškastinis kuras. Naujausi energetikos sektoriaus duomenys rodo, kad 2025 metais šie du atsinaujinantys šaltiniai kartu pagamino 44 proc. šalies elektros, o iškastinis kuras liko maždaug vienu procentiniu punktu žemiau.

    Tai ryškus pokytis, turint omenyje, kad nuo 2000 metais priimto Atsinaujinančios energijos įstatymo vėjo ir saulės dalis Vokietijos gamyboje išaugo apie 42 proc. Tuo pat metu anglis, ilgą laiką laikyta svarbiausiu, bet taršiausiu energijos šaltiniu, nuo daugiau nei pusės gamybos smuko iki maždaug 21 proc.

    Šis poslinkis stiprina lūkesčius, kad anglies atsisakymas gali įvykti anksčiau nei numatyta dabar galiojančiame grafike iki 2038 metų. Vis dėlto Vokietijos atvejį komplikuoja ir tai, kad šalis jau užbaigė branduolinės energetikos etapą, o tai reiškia mažiau stabilios bazinės generacijos sistemoje.

    Neigiamos kainos – augantis galvos skausmas

    Nors atsinaujinantys šaltiniai didina energetinę nepriklausomybę ir mažina emisijas, rinka vis dažniau susiduria su neigiamomis didmeninėmis elektros kainomis. Tai nutinka, kai pasiūla viršija paklausą, o dalis gamintojų už elektrą faktiškai turi primokėti, kad ją priimtų tinklas.

    Vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl pikinė generacija ne visada sutampa su vartojimu. Dėl to dažnėja gamybos ribojimas, kai elektrinių operatoriai laikinai sumažina galią arba visai išjungia parkus, ypač tais atvejais, kai gaminti tampa ekonomiškai nenaudinga.

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietijoje komercinis gamybos ribojimas, vertinant pagal elektros kiekį, išaugo apie 20 proc. – nuo 1 216 iki 1 463 GWh. Tuo pat metu neigiamų kainų valandų skaičius mažėjo nuo 389 iki 299, o tai rodo, kad problema siejasi ne tik su kainų epizodais, bet ir su sistemos bei paskatų dizainu.

    Kodėl elektrifikacija stringa?

    Vienas iš būdų mažinti išjunginėjimų poreikį – didinti elektros vartojimą tada, kai jos gausu, tai yra spartinti elektrifikaciją. Tačiau Vokietijoje šią kryptį lydėjo prieštaringi sprendimai: atsisakyta teisėkūros iniciatyvų, kurios būtų spartinusios pastatų šildymo perėjimą prie mažiau taršių technologijų.

    Paradoksalu, kad šilumos siurbliai rinkoje vis tiek stiprėja. 2025 metais jie sudarė beveik pusę visų naujų šildymo sistemų pardavimų – 48 proc., o pardavimai siekė 299 000 vienetų, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo dar 34 proc., palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Kitas silpnas taškas – išmaniųjų skaitiklių diegimas. Skelbiama, kad 2024 metais pažangius išmaniuosius skaitiklius turėjo tik apie 2 proc. namų ūkių, todėl daliai vartotojų sudėtinga pasinaudoti lanksčiais tarifais ir automatiškai perkelti vartojimą į valandas, kai elektra pigesnė arba jos perteklius didžiausias.

    Ekspertai pabrėžia, kad ateinančiais metais Vokietijai teks vienu metu spręsti kelias užduotis: sparčiau plėsti tinklus ir kaupimo pajėgumus, tobulinti rinkos taisykles bei kurti realias paskatas vartotojams ir verslui vartoti elektrą tada, kai ją efektyviausia gaminti. Priešingu atveju atsinaujinančios energetikos sėkmę ir toliau lydės brangiai kainuojantys gamybos ribojimai.