CP v2

Tag: Išmanieji telefonai

  • „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    „Apple“ iPhone 17 Pro kainų šokas: Europoje brangiau nei JAV, o Turkijoje – daugiau nei dvigubai

    By&nbspServet Yanatma
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The premium paid for Apple’s latest Pro model has widened across much of Europe since 2017, with taxes and currency movements creating stark differences between markets.

    An iPhone 17 Pro costs more than twice as much in Turkey as it does in the US, making it the most expensive place among 41 markets to buy the phone.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Deutsche Bank Research’s Mapping the World’s Prices 2026 report compares the price of the same 256GB model across the world. It finds that European countries occupy much of the expensive end of the ranking.

    The comparison also suggests that the price gap between Europe and the US has widened over the past decade.

    Switzerland offers Europe’s lowest price

    Among the 21 European countries analysed, Switzerland has the lowest price, at €1,187. At the other end of the ranking, Turkey is a clear outlier: the same phone costs €2,222, the highest price among all 41 markets.

    Hungary has Europe’s second-highest price, at €1,565. That is €657 less than in Turkey, but €378 more than in Switzerland.

    Only Japan is cheaper than the US, while South Korea matches it

    Among 40 markets, the iPhone 17 Pro is cheaper only in Japan than in the US. It costs €1,012 (or $1,181) in the US, compared with €961 (or $1,121) in Japan. South Korea matches the US price exactly.

    “Japan offers the cheapest iPhone amidst yen weakness. South Korea remains among the cheapest globally, amidst domestic competition from Samsung,” the report noted.

    Related

    Taxes matter significantly

    The report points to the role of taxes in the wide variation in iPhone prices across Europe. It emphasises that taxes raise the relative price of an iPhone in Hungary, where VAT stands at 27%.

    Despite being the world’s most expensive economy for nearly everything, Switzerland is the cheapest European economy in the sample, “thanks to its low 8.1% VAT”.

    Globally, Brazil ranks second, with the iPhone 17 Pro costing €1,937.

    “Türkiye and Brazil show how taxes, tariffs and currency weakness can distort the price of an iPhone,” the report said.

    Egypt ranks third at €1,605 and Mexico sixth at €1,420. Apart from Mexico, all the countries from fourth to 24th place, occupied by India, are in Europe.

    Major economies: UK cheapest but gap is narrow

    Among Europe’s five largest economies, the iPhone 17 Pro is cheapest in the UK (€1,265 or £1,080), while Italy (€1,332) is the most expensive. The gap is not large, and prices elsewhere are close: France (€1,323), Spain (€1,312) and Germany (€1,293).

    How expensive is Europe compared with the US?

    The report indexes the iPhone price at 100 in the US and compares it with prices in other countries. In Turkey, the iPhone 17 Pro costs 2.19 times the US price, or 119% more. That means people pay more than double the US price.

    Turkey is the only country on the list where the iPhone costs more than double the US price.

    A special consumption tax is the main reason why Turkey is an outlier. Even if people travel abroad – to the US, for example – to buy an iPhone, they need to pay an “IMEI registration fee” of 54,258 TL (€1,006 or $1,147) in Turkey. This is just $34 less than the price of the phone in the US.

    iPhone 17 Pro prices are 17% higher in Switzerland than in the US, while they are 25% higher in the UK.

    Relative prices: iPhone 7 and iPhone 17 Pro

    When prices relative to those in the US are compared between the iPhone 17 Pro in 2026 and the iPhone 7 in 2017, the index shows that prices have risen faster in Europe than in the US.

    The iPhone 7 price in 2017 was also indexed at 100 in the US, so there is no change in the index there. In nominal terms, it cost $815, compared with $1,181 for the iPhone 17 Pro.

    This is based on a simple index: if an iPhone costs 100 in the US, how much does it cost elsewhere?

    Turkey and Brazil recorded the largest increases in this context. The iPhone 7 was 47% more expensive in Turkey than in the US. That gap widened to 119% for the iPhone 17 Pro.

    Brazil follows a similar pattern, with the gap widening from 37% to 91%.

    The largest increases in the gap over the past decade were also seen in Norway (21 points), and in Sweden, Finland and the UK (15 points each).

    Among European countries, Greece saw the smallest change, up just 7 points.

    “Apple sets prices centrally and the product is identical worldwide — so price differences reflect taxes, tariffs, distribution costs, and currency effects, making it an excellent barometer of trade and fiscal policy,” the report said.

    According to European Central Bank reference rates, €1 bought an average of $1.1229 in June 2017, compared with $1.1518 in June 2026. This represents a slight change of 2.6%.

    Income gap makes the affordability divide even wider

    These are nominal prices and do not account for income levels, which vary widely across countries. For example, according to the OECD, annual gross average wages ranged from €18,590 in Turkey to €107,487 in Switzerland in 2025. The affordability gap widens even further once income is taken into account.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Išjungtas telefonas vis tiek ryja bateriją: paaiškėjo, kas veikia fone ir kaip to išvengti

    Išjungtas telefonas vis tiek ryja bateriją: paaiškėjo, kas veikia fone ir kaip to išvengti

    Kodėl krenta įkrova išjungus

    Net išjungus telefoną, jo baterija lėtai netenka energijos. Tai lemia natūralūs cheminiai procesai ličio jonų elemente, vadinami savi-iškrova, kai dalis energijos prarandama net ir nenaudojant įrenginio.

    Naujesnės, tvarkingos baterijos įprastai praranda apie 1–2 proc. įkrovos per mėnesį, tačiau senesniuose ar pažeistuose įrenginiuose nuostoliai gali būti didesni. Skirtumas per vieną dieną beveik nepastebimas, bet per kelias savaites jis išryškėja.

    Ne tik chemija: dalis elektronikos nemiega

    Prie savi-iškrovos prisideda ir minimalus elektros vartojimas, nes kai kurie valdymo mazgai išlieka gilaus miego būsenoje. Baterijos valdymo sistema stebi įtampą ir saugo elementą nuo per gilaus išsikrovimo, o maitinimo valdiklis laukia įjungimo mygtuko signalo.

    Kai kuriuose išmaniuosiuose telefonuose net ir išjungus gali likti aktyvus itin mažai energijos naudojantis „Bluetooth“ modulis. Jis periodiškai transliuoja užšifruotą identifikavimo signalą, kad įrenginys būtų aptinkamas vietos nustatymo tinkle.

    Kaip veikia paieška po išjungimo

    „Google“ nurodo, kad dalį suderinamų „Android“ telefonų, įskaitant „Pixel 8“ serijos modelius, galima rasti per „Find Hub“ tinklą dar kelias valandas po išjungimo arba visiško išsikrovimo. Tam iš anksto turi būti įjungti „Bluetooth“, vietos nustatymas ir įrenginių paieška neprisijungus.

    Panašiai veikia ir „Apple“ „Find My“ tinklas: palaikomuose „iPhone“ įrenginiuose paieška gali veikti ir tada, kai telefonas yra neprisijungęs ar išjungtas. Tai padidina galimybes susigrąžinti pamestą įrenginį, bet kartu paaiškina, kodėl baterija kartais senka net „išjungus“.

    Kada tai jau problema

    Vien paieškos funkcija neturėtų per naktį reikšmingai iškrauti tvarkingos baterijos. Jei išjungtas telefonas per 2–3 dienas netenka kelių dešimčių proc. įkrovos, priežastis gali būti susidėvėjęs elementas, maitinimo grandinės gedimas, nepilnai užsidaranti sistema arba netikslus įkrovos indikatoriaus rodymas.

    Senstant baterijai didėja jos vidinė varža, todėl įtampa krenta greičiau, o įjungus telefoną procentai kartais staigiai „nusmunka“. Tokiais atvejais verta patikrinti baterijos būklę servise, ypač jei įrenginys neįprastai kaista.

    Kaip teisingai laikyti telefoną

    Jei telefoną ketinate padėti keliems mėnesiams, rekomenduojama įkrauti iki maždaug 50 proc., išjungti ir laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Geriausiai tinka stalčius, esantis toliau nuo radiatorių ir tiesioginės saulės.

    Ilgam laikymui netinka nei 100 proc. įkrova, nei visiškai iškrauta baterija. Pilnai įkrautas elementas, ypač šilumoje, greičiau sensta, o visiškai iškrautas įrenginys gali nukristi į per gilią iškrovą ir patirti ilgalaikę žalą.

    Jei telefonas guli nenaudojamas ilgai, kas kelis mėnesius verta jį įjungti ir patikrinti įkrovą, prireikus papildant iki maždaug 50 proc. Įspėjamieji ženklai, kurių ignoruoti negalima, yra išsipūtusi baterija, atšokęs ekranas ar deformuotas korpusas.

    Tokio įrenginio nereikėtų krauti ar ardyti namuose. Saugiausia kreiptis į servisą arba priduoti elektronikos atliekų surinkimo punkte.

  • „Amazon“ meta iššūkį „Starlink“: planuoja 5 105 palydovus ryšiui tiesiai į telefoną nuo 2028 metų

    „Amazon“ pateikė JAV Federalinei ryšių komisijai (FCC) paraiškas dėl itin didelės žemų orbitų palydovų konstelacijos, kuri turėtų sudaryti sąlygas ryšiui tiesiai su įprastu išmaniuoju telefonu. Planas numato iki 5 105 palydovų ir paslaugas, kurios veiktų net ten, kur nėra mobiliojo ryšio bokštų.

    Šis žingsnis reiškia, kad „Amazon“ taikosi į tą pačią kryptį kaip „Starlink“ ir kiti kosminio ryšio rinkos žaidėjai: vadinamąsias direct-to-device paslaugas. Idėja paprasta, bet technologiškai sudėtinga: telefonas jungiasi ne prie artimiausio bokšto, o tiesiai prie palydovo.

    Ryšys be bokštų ir papildomos įrangos

    Pagal dokumentuose aprašomą koncepciją, palydovų tinklas turėtų palaikyti balso skambučius, trumpąsias žinutes, duomenų perdavimą ir pagalbos signalus. Tai ypač aktualu vietovėms, kur mobiliojo ryšio aprėptis išlieka fragmentiška arba kur infrastruktūrą nutiesti per brangu.

    Tokie sprendimai dažniausiai kuriami ne tam, kad pakeistų mobiliojo ryšio operatorius, o kad papildytų jų tinklus. Praktikoje tai reiškia, kad įprastomis sąlygomis telefonas naudotų antžeminį ryšį, o už aprėpties ribų automatiškai persijungtų į palydovinį.

    Konkurencija dėl mobiliojo ryšio iš kosmoso

    „Amazon“ planai įsilieja į spartėjančią konkurenciją, kurioje be „Starlink“ vis aktyviau minimos ir kitos bendrovės, kuriančios ryšio su telefonu iš orbitos technologijas. Rinka keičiasi: kova vyksta ne tik dėl plačiajuosčio interneto atokiose vietovėse, bet ir dėl to, kas pirmas pasiūlys patikimą bazinį ryšį masinei išmaniųjų telefonų auditorijai.

    Esminė priežastis, kodėl ši kryptis traukia technologijų milžinus, yra mastas. Net riboto pralaidumo paslauga, skirta ryšiui kritinėse situacijose ar atokiose teritorijose, gali tapti pasauliniu produktu, jei ji veiks įprastuose telefonuose ir bus integruota per operatorius.

    Didžiausia kliūtis gali būti ne pinigai

    Nors „Amazon“ turi finansinius išteklius, tokio projekto įgyvendinimą gali riboti raketų paleidimų pajėgumai ir grafikai. Palydovų konstelacijoms reikia ne vieno starto, o nuolatinės paleidimų serijos, be to, palydovus tenka reguliariai keisti ir papildyti.

    Jei planai bus įgyvendinti pagal numatytą kryptį, paslaugų startas siejamas su 2028 metais. Tokiu atveju palydovinis ryšys tiesiai į telefoną galėtų tapti viena reikšmingiausių telekomunikacijų naujovių nuo mobiliojo ryšio tinklų išplitimo.

  • Telefonas ar išmanusis? Daugelis kasdien painioja sąvokas – štai esminiai skirtumai

    Telefonas ar išmanusis? Daugelis kasdien painioja sąvokas – štai esminiai skirtumai

    Per pastaruosius du dešimtmečius mobilieji įrenginiai pasikeitė iš esmės: anksčiau telefonas dažniausiai buvo skirtas skambučiams ir SMS, o šiandien daugelio kišenėje esantis išmanusis telefonas veikia tarsi mažas kompiuteris. Vis dėlto kasdienėje kalboje žmonės šias sąvokas dažnai vartoja kaip sinonimus, nors skirtumai yra konkretūs ir praktiški.

    Paprastas mobilusis telefonas paprastai kuriamas maksimaliai paprastam naudojimui. Tokie įrenginiai dažniausiai turi fizinius mygtukus, mažesnį ekraną, o jų funkcijos apsiriboja skambučiais, žinutėmis, adresų knyga, žadintuvu ar elementaria kamera.

    Vienas didžiausių pranašumų yra baterijos veikimo laikas. Dėl paprastesnės aparatinės įrangos ir riboto funkcionalumo tokie telefonai neretai veikia kelias dienas ar net ilgiau, todėl juos renkasi tie, kuriems svarbiausia patikimumas ir ilga autonomija.

    Kas iš tikrųjų daro telefoną išmaniu?

    Išmanųjį telefoną nuo paprasto telefono labiausiai skiria operacinė sistema ir programėlių ekosistema. Dažniausiai tai yra „Android“ arba „iOS“, leidžiančios diegti programėles, gauti nuolatinius saugumo atnaujinimus ir integruoti paslaugas nuo navigacijos iki mobiliosios bankininkystės.

    Išmanieji telefonai suteikia prieigą prie interneto, el. pašto, vaizdo skambučių, socialinių tinklų, dokumentų tvarkymo ir debesijos. Daugeliui žmonių jie pakeitė fotoaparatą, muzikos grotuvą, GPS įrenginį, o kai kuriais atvejais net ir kompiuterį kasdienėms užduotims.

    „Išmanusis telefonas yra ne tik skambučių įrenginys, o platforma, kurioje svarbiausia programos, atnaujinimai ir ryšys su kitais įrenginiais“, – sako technologijų rinkos apžvalgininkai.

    Ekranas, mygtukai ir naudojimo įpročiai

    Klasikiniai telefonai dažniausiai turi fizinę klaviatūrą, kuri daugeliui vartotojų vis dar atrodo patogesnė skambinant ar rašant trumpas žinutes. Tokia konstrukcija ypač aiški tiems, kurie nenori mokytis gestų, nustatymų ir programėlių logikos.

    Išmanieji telefonai remiasi dideliais lietimui jautriais ekranais, pritaikytais naršymui, vaizdo turiniui, darbui su programėlėmis ir pramogoms. Didesnė raiška, spartesnis atsinaujinimas ir galingesni procesoriai tiesiogiai keičia naudojimo scenarijus, bet kartu didina energijos sąnaudas.

    Praktinis pasirinkimas dažnai priklauso nuo poreikių. Paprastas telefonas tinka kaip atsarginis įrenginys kelionėms, darbui sudėtingomis sąlygomis arba kai svarbiausia ilgas baterijos veikimas ir atsparumas, o išmanusis labiau pasiteisina tiems, kurie kasdien naudojasi internetu, bankininkyste, navigacija ir komunikacijos programėlėmis.

  • Atostogų košmaras elektronikai: karštis, drėgmė ir smėlis – kaip apsaugoti įrangą kelionėje

    Atostogų košmaras elektronikai: karštis, drėgmė ir smėlis – kaip apsaugoti įrangą kelionėje

    Atostogų metu į kelioninį krepšį dažnai keliauja telefonas, nešiojamas kompiuteris, fotoaparatas ir krūva kroviklių. Tačiau karštis, staigūs temperatūros pokyčiai, drėgmė ir smėlis elektronikai tampa rimtu išbandymu, kurio namuose paprastai nebūna.

    Didžiausia klaida per karščius yra palikti įrenginius tiesioginėje saulėje ar įkaitusiame automobilyje. Net išjungtas telefonas ar kompiuteris gali perkaisti, o dalis funkcijų laikinai išsijungti, kad įrenginys apsisaugotų nuo pažeidimų.

    Karštis pavojingiausias baterijai

    Nešiojamas kompiuteris neturėtų veikti ant lovos, rankšluosčio ar minkštos sofos, nes taip uždengiamos ventiliacijos angos ir sutrinka aušinimas. Saugiausia jį statyti ant kieto paviršiaus, paliekant laisvos vietos oro cirkuliacijai aplink korpusą.

    Telefoną karštyje verta krauti atsargiau: nuėmus storą dėklą, nelaikant prietaise vienu metu įjungtų daug resursų reikalaujančių programų. Jei korpusas akivaizdžiai įkaitęs, geriau padėti į šešėlį ir leisti natūraliai atvėsti, nes staigus vėsinimas gali sukelti kondensatą.

    Drėgmė ir smėlis patenka į jungtis

    Tropikuose ar prie jūros pavojų kelia ne tik tiesioginis vanduo, bet ir drėgmė, kuri kondensuojasi ant atvėsusio įrenginio išėjus iš kondicionuojamos patalpos. Jei ant telefono ar fotoaparato atsirado lašelių, jų geriau nejungti ir palikti išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje.

    Smulkus smėlis lengvai patenka į įkrovimo jungtis, klaviatūrą ir fotoaparato objektyvo mechanizmus, todėl paplūdimyje krepšį verta laikyti užsegtą. Praktika rodo, kad atskiri maišeliai priedams ir sandarus dėklas yra patikimesnė apsauga nei vien drėgmę sugeriantys paketėliai, kurie tinka tik kaip papildoma priemonė.

    Kelionėse dažni smūgiai ir vibracija per persėdimus, plaukimą laivu ar važiavimą nelygiais keliais. Dėl to nešiojamą kompiuterį rekomenduojama dėti į tvirtą, prigludusį dėklą su standesniais šonais, o laidus susukti ir laikyti atskirai, kad kištukai nesitrankytų į ekraną.

    Adapteris dar negarantuoja saugaus įkrovimo

    Keliaujant svarbu iš anksto pasitikrinti, kokio tipo kištukas naudojamas šalyje, ir įsigyti tinkamą adapterį. Vis dėlto adapteris nekeičia elektros įtampos, todėl prieš išvykstant verta ant įkroviklio korpuso susirasti įėjimo parametrus, dažniausiai pažymėtus kaip Input, ir įsitikinti, kad jie atitinka vietinį tinklą.

    Prieš kelionę pravartu pasidaryti svarbiausių failų ir nuotraukų kopijas, kad praradus ar sugadinus įrenginį neliktumėte be duomenų. Dažnas sprendimas yra vieną kopiją laikyti debesijoje, o kitą palikti namuose laikmenoje, o į kelionę pasiimti patikrintą išorinę bateriją, atsarginį laidą ir patikimą įkroviklį.

    Kelionėse elektronika dažnai tampa bilietų, rezervacijų, navigacijos ir mokėjimų centru, todėl net smulki detalė gali sukelti grandininę problemą. Dėl to verta dar namuose viską sujungti, patikrinti įkrovimą ir įsitikinti, kad priedai veikia, kad nemalonių staigmenų netektų spręsti jau nusileidus.

  • Kodėl su amžiumi laikas „įsibėgėja“? Mokslininkai atskleidė netikėtą smegenų triuką

    Kodėl su amžiumi laikas „įsibėgėja“? Mokslininkai atskleidė netikėtą smegenų triuką

    Kodėl laikas ima bėgti greičiau?

    Daugelis žmonių su amžiumi pastebi tą patį pojūtį: metai tarsi trumpėja, o pastarieji penkeri ar dešimt metų praeina neįtikėtinai greitai. Psichologai šį reiškinį sieja ne su laikrodžiu, o su tuo, kaip smegenys fiksuoja patirtis ir vėliau jas atkuria atmintyje.

    Vienas dažniausiai cituojamų tyrimų, kurį 2005 metais publikavo Marc Wittmann ir Sandra Lehnhoff, parodė svarbią detalę. Vertinant dienas ar savaites skirtumai tarp skirtingo amžiaus žmonių nebuvo dideli, tačiau vyresni dalyviai gerokai dažniau teigė, kad paskutinis dešimtmetis prabėgo ypač greitai.

    Atmintis fiksuoja ne rutiną, o naujoves

    Pagrindinis paaiškinimas siejamas su tuo, kad smegenys nekaupia gyvenimo kaip nenutrūkstamo filmo. Atmintyje stipriausiai įsitvirtina tai, kas nauja, emociškai reikšminga, netikėta ar reikalaujanti daug dėmesio.

    Vaikystėje ir paauglystėje tokių patirčių gausu: nauja aplinka, pirmi savarankiški sprendimai, intensyvus mokymasis, nauji žmonės. Suaugusiojo kasdienybėje daugiau pasikartojančių schemų, todėl panašios dienos susilieja, o atsigręžus atgal laikotarpis atrodo trumpesnis.

    Šią logiką patvirtina ir naujesni stebėjimai: kai žmogaus savaitės užpildytos panašiais darbais, atsiminimuose lieka mažiau ryškių „orientyrų“. Tuo metu laikotarpiai, kupini pokyčių, kelionių, naujų įgūdžių ar socialinių įvykių, retrospektyviai atrodo ilgesni, nes juose daugiau aiškiai atskiriamų epizodų.

    Paradoksas: įvykis praeina greitai, bet prisimenamas kaip ilgas

    Tyrimai rodo ir iš pirmo žvilgsnio keistą paradoksą. Nauja ir maloni veikla dažnai sukelia įsitraukimą, todėl tuo metu laikas subjektyviai bėga greičiau, tačiau vėliau tokia diena prisimenama kaip turtinga ir „ilga“, nes palieka daugiau detalių atmintyje.

    Priešingas efektas būdingas rutinai. Pavyzdžiui, ta pati kelionė į darbą iš pradžių reikalauja dėmesio, o po kelių mėnesių atliekama beveik automatiškai, kartais net neprisimenant atskirų etapų, todėl diena atrodo praslydusi pro šalį.

    Automatizacija smegenims naudinga, nes taupo energiją ir dėmesį, tačiau turi šalutinį poveikį: kai mažiau naujumo, atmintis sukuria mažiau ryškių „kadrų“. Dėl to vėliau susidaro įspūdis, kad laikas tiesiog dingo.

    Skaitmeniniai trukdžiai ir dėmesys

    Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad išmanieji įrenginiai gali netiesiogiai prisidėti prie laiko pojūčio pokyčių. 2020 metais publikuotas tyrimas parodė, kad vien telefono buvimas šalia gali bloginti informacijos įsiminimą, ypač jei žmogus nuolat apie jį galvoja.

    Tai nereiškia, kad telefonai „pagreitina laiką“ tiesiogine prasme, tačiau silpnesnis įsiminimas reiškia mažiau aiškių prisiminimų apie dieną. Kai vakare sunku atkurti, kas buvo nuveikta, daug lengviau patikėti, kad valandos prabėgo nepastebimai.

    Kaip „sulėtinti“ laiką savo galvoje?

    Nors laiko sustabdyti neįmanoma, tyrimų išvados leidžia daryti praktišką išvadą: ryškesni prisiminimai kuria ilgesnio laikotarpio įspūdį. Tam dažnai pakanka nedidelių pokyčių, kurie išmuša iš autopiloto ir priverčia atkreipti dėmesį į detales.

    Padėti gali sąmoningas dėmesio sutelkimas, naujas hobis, neįprasta veikla, kita kelionės kryptis ar seniai nematyto žmogaus sutikimas. Kuo daugiau naujų, aiškiai išskiriamų patirčių smegenys užfiksuoja, tuo mažesnė tikimybė, kad žvelgiant atgal mėnesiai ar metai atrodys tiesiog prabėgę pro pirštus.

  • Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Daugeliui įprasta vienu metu kalbėti telefonu, atrašinėti žinutes, žiūrėti televizorių ir dar naršyti internete. Nors atrodo, kad taip sutaupoma laiko, smegenys paprastai neatlieka kelių sudėtingų užduočių tikrai vienu metu. Dažniau vyksta greitas dėmesio perjungimas iš vienos veiklos į kitą.

    Kiekvienas toks perjungimas turi kainą, nes tenka nutraukti vieną minties eigą ir iš naujo įsijungti į kitą užduotį. Dėl to darbai dažnai trunka ilgiau, daugėja klaidų, o psichinis nuovargis ateina greičiau. Įspūdis, kad padaroma daugiau, neretai būna apgaulingas.

    Dėmesio perjungimas ir amžius

    Tyrimai apie dėmesio kontrolę rodo, kad vyresniame amžiuje gali būti sunkiau grįžti prie anksčiau pradėtos užduoties po trukdžio. Problema ne visada yra pati informacijos įsiminimo dalis. Dažniau kliūtis atsiranda tuomet, kai reikia ignoruoti dirgiklį, atsitraukti nuo jo ir vėl susikaupti.

    Kasdienybėje tai gali reikšti paprastus, bet erzinančius epizodus: patikrinus telefoną sunkiau prisiminti, ką ketinote padaryti, kur padėjote dokumentą ar koks buvo kitas gaminamo patiekalo žingsnis. Kuo daugiau pradėtų veiklų ir pranešimų, tuo labiau apkraunama darbinė atmintis, kurios talpa yra ribota.

    Ką rodo tyrimai apie medijas

    Kai kuriuose moksliniuose darbuose nustatomas ryšys tarp intensyvaus kelių medijų naudojimo vienu metu ir silpnesnės dėmesio kontrolės bei prastesnių atminties rodiklių. Kai kurie vaizdinimo tyrimai taip pat siejo tokį įprotį su skirtumais smegenų srityse, kurios dalyvauja dėmesio valdyme ir sprendimų priėmime.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad daugiafunkciškumas būtinai sukelia smegenų pokyčius. Dalis tyrimų yra stebimieji, todėl jie parodo ryšį, bet neįrodo priežasties ir pasekmės. Gali būti, kad dažniau dėmesį perjungia ir tie žmonės, kuriems iš prigimties ar dėl kitų priežasčių sunkiau atsirinkti dirgiklius.

    Paprasti žingsniai, kurie padeda

    Praktiškiausia kryptis yra vienos užduoties atlikimas vienu metu, kai sąmoningai mažinami trukdžiai. Galima pradėti nuo 20 minučių susikaupimo be pranešimų, be papildomų ekranų ir be fone veikiančio televizoriaus. Telefoną verta padėti taip, kad jo nesimatytų, nes vien matomas ekranas daugeliui tampa dirgikliu.

    Padeda ir trumpa pauzė tarp veiklų, kai užbaigiamas vienas etapas prieš pereinant prie kito. Jei galvoje kaupiasi darbai, juos patikimiau užsirašyti, o ne bandyti viską išlaikyti darbinėje atmintyje. Smegenų būklei svarbūs ir baziniai dalykai: reguliarus judėjimas, miegas, socialiniai kontaktai ir naujų įgūdžių mokymasis.

    Retkarčiais po išsiblaškymo pasitaikantis užmaršumas nėra tas pats, kas progresuojantys atminties sutrikimai. Jei atminties problemos ima trukdyti kasdienėms užduotims, atsiranda dezorientacija ar pasimetimas atliekant įprastus veiksmus, verta kreiptis į gydytoją, o ne viską nurašyti amžiui.

  • Vien nuotraukų trinti neužtenka: štai kaip saugiai paruošti išmanųjį telefoną pardavimui

    Vien nuotraukų trinti neužtenka: štai kaip saugiai paruošti išmanųjį telefoną pardavimui

    Parduoti naudotą išmanųjį telefoną dažnai atrodo paprasta: nufotografuoti, nustatyti kainą ir įkelti skelbimą. Tačiau svarbiausi veiksmai atliekami dar prieš susitikimą su pirkėju. Tinkamas paruošimas padeda apsaugoti asmeninius duomenis ir sumažina riziką, kad jie liks pasiekiami kitam žmogui.

    Šiuolaikiniuose telefonuose saugomos ne tik nuotraukos ar vaizdo įrašai. Juose dažnai lieka kontaktai, žinutės, dokumentai, prisijungimai prie el. pašto, socialinių tinklų, o kartais ir banko programėlių informacija. Dėl to pirmas žingsnis turėtų būti pilna atsarginė kopija, kad nepamestumėte svarbių failų ir galėtumėte sklandžiai persikelti duomenis į naują įrenginį.

    Pradėkite nuo paskyrų saugumo

    Prieš perduodant telefoną kitam žmogui būtina atsijungti nuo visų paskyrų, kurias įrenginyje naudojote kasdien. Tai apima el. paštą, programėlių parduotuves, debesijos paslaugas, socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir bankininkystę. Palikta aktyvi paskyra gali ne tik atverti prieigą prie jūsų informacijos, bet ir sukelti problemų pirkėjui, bandančiam telefoną aktyvuoti.

    Ypač svarbu atsijungti nuo pagrindinės gamintojo ar paslaugų teikėjo paskyros, nes po atkūrimo gali įsijungti aktyvavimo užraktas. Tokiais atvejais naujas savininkas gali likti pririštas prie jūsų prisijungimų, o jūs rizikuojate ginčais ir papildomais prašymais „sutvarkyti“ telefoną po pardavimo.

    Kodėl neužtenka ištrinti nuotraukų?

    Vien ištrintos nuotraukos ar pašalintos programėlės dar nereiškia, kad telefone nebeliko jautrios informacijos. Dalis duomenų gali išlikti atmintyje arba būti atkurti specialiomis priemonėmis, ypač jei nebuvo atliktas pilnas sistemos atstatymas. Dėl to patikimiausias sprendimas yra gamyklinių nustatymų atkūrimas.

    Prieš pradedant atstatymą verta dar kartą patikrinti, ar atsarginė kopija tikrai sukurta ir pasiekiama, o paskyros atjungtos. Atkūrus gamyklinius nustatymus telefonas grįžta į pradinę būseną, tarsi ką tik būtų išimtas iš dėžutės, ir pirkėjas gali jį konfigūruoti nuo nulio.

    Išvaizda taip pat parduoda

    Praktika rodo, kad pirkėjai vertina ne tik techninę būklę, bet ir tai, kaip įrenginys atrodo rankose. Net tvarkingas telefonas gali pasirodyti „nuvargęs“, jei ekranas riebaluotas, o garsiakalbių angose ir įkrovimo jungtyje susikaupę dulkių. Kruopštus nuvalymas dažnai pagerina pirmą įspūdį ir padeda išvengti bereikalingų klausimų.

    Valymui tinka minkšta mikropluošto šluostė, o jei reikia, galima naudoti elektronikai skirtas priemones, nepaliekančias drėgmės pertekliaus. Jei turite originalią dėžutę, laidą ar įkroviklį, juos verta pridėti, nes pilnas komplektas paprastai didina pasitikėjimą ir gali padėti lengviau derėtis dėl geresnės kainos.

    Galiausiai, pardavėją saugo ne tik tvarkinga techninė procedūra, bet ir aiški komunikacija. Jei pirkėjui parodysite, kad telefonas atstatytas, atsietas nuo paskyrų ir paruoštas naujai konfigūracijai, sandoris dažniausiai vyksta sklandžiau, o rizika dėl duomenų saugumo sumažėja iki minimumo.

  • Šią telefono funkciją ignoruoja dauguma: vakare įjunkite ir pajusite skirtumą

    Šią telefono funkciją ignoruoja dauguma: vakare įjunkite ir pajusite skirtumą

    Daugumoje šiuolaikinių telefonų yra naktinis režimas, dar vadinamas mėlynos šviesos filtru, tačiau nemaža dalis žmonių jo taip ir neišbando. Dažnai manoma, kad tai tik kosmetinis ekrano spalvų pakeitimas, bet jo paskirtis yra praktiška.

    Mėlyna šviesa yra natūrali matomos šviesos dalis, jos gausu ir saulės šviesoje. Tačiau vakare ryškus, vėsesnių atspalvių ekranas gali būti labiau varginantis, ypač jei telefonu naudojamasi prieš miegą.

    Kaip veikia naktinis režimas?

    Įjungus filtrą, ekranas sumažina mėlynų tonų kiekį, todėl vaizdas tampa šiltesnis, labiau gelsvas ar oranžinis. Tai nėra vaizdo kokybės pablogėjimas, o spalvų balanso pakeitimas, kuris daugeliui atrodo švelnesnis akims.

    Daugelyje įrenginių režimą galima įjungti rankiniu būdu arba nustatyti automatinį įsijungimą nustatytu laiku, pavyzdžiui, po saulėlydžio. Paprastai galima reguliuoti ir filtro intensyvumą, kad vaizdas būtų patogus skaitant ar naršant.

    Kodėl verta įjungti vakare?

    Vakare organizmas natūraliai ruošiasi poilsiui, todėl ryški šviesa gali trukdyti atsipalaiduoti. Dėl to gamintojai ir įdiegė sprendimus, skirtus sumažinti šaltos šviesos poveikį tada, kai žmonės dažniausiai žiūri į ekranus namuose.

    Dažniausiai minima nauda siejama su vakaro rutina: šiltesnis ekranas daugeliui atrodo mažiau intensyvus, todėl patogiau skaityti, bendrauti ar žiūrėti turinį prieš miegą. Vis dėlto verta prisiminti, kad vien režimas nepakeičia kitų įpročių, pavyzdžiui, vėlyvo „scrollinimo“ ar pernelyg ryškaus ekrano.

    Ar verta palikti įjungtą visą dieną?

    Visą laiką jo laikyti įjungto nebūtina, nes dieną dažnai norisi tikslesnių spalvų, ypač žiūrint nuotraukas, vaizdo įrašus ar dirbant su grafika. Dėl to daugumai patogiausia naktinį režimą naudoti vakare ir naktį.

    Jei norite paprasto sprendimo, praktiškiausia nustatyti automatinį įjungimą po saulėlydžio arba konkrečiu metu. Taip režimas veiks kasdien, o jūs neturėsite prisiminti jo įjungti rankiniu būdu.

  • Perki kartą ir pamiršti išsikrovusį telefoną: kokį powerbanką verta rinktis 2026 metais

    Perki kartą ir pamiršti išsikrovusį telefoną: kokį powerbanką verta rinktis 2026 metais

    Išorinė baterija, dar vadinama powerbanku, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių elektronikos aksesuarų. Ji gelbsti kelionėse, darbe ar ilgose dienose mieste, kai telefonas naudojamas navigacijai, darbui ir ryšiui. Tačiau 2026 metais modelių įvairovė tokia didelė, kad netinkamas pasirinkimas gali reikšti lėtą krovimą, didelį svorį ar trumpą tarnavimo laiką.

    Pirmas kriterijus, į kurį verta žiūrėti, yra talpa, dažniausiai nurodoma miliampervalandėmis. Kasdieniam nešiojimui dažniausiai pakanka 10 000–20 000 mAh talpos powerbanko: jis paprastai leidžia kelis kartus įkrauti išmanųjį telefoną, bet dar išlieka patogus kuprinėje ar rankinėje. Tokį pasirinkimą ypač vertina keliaujantys viešuoju transportu ar dirbantys ne biure.

    Didesni, 30 000 mAh ir didesnės talpos modeliai labiau tinka ilgesnėms išvykoms, stovyklavimui ar situacijoms, kai energijos šaltiniu dalijasi keli žmonės. Visgi reikia įvertinti ir praktinę pusę: didėjant talpai dažniausiai auga įrenginio matmenys ir svoris, todėl toks powerbankas ne visada patogus kasdienai. Keliaujantiems lėktuvu verta prisiminti, kad avialinijos taiko ribojimus ličio baterijoms, todėl prieš skrydį reikėtų pasitikrinti vežėjo taisykles.

    Ne mažiau svarbi yra įkrovimo galia ir jungtys. Šiuolaikiniai powerbankai vis dažniau orientuojasi į greitą įkrovimą, o 20 W ar didesnė galia leidžia telefoną papildyti energija gerokai sparčiau nei senesni sprendimai. Vis dažniau standartu tampa USB C jungtis, kuri patogi tuo, kad tinka ir įrenginiui krauti, ir pačiam powerbankui papildyti.

    Jei vienu metu kraunate kelis įrenginius, verta atkreipti dėmesį į išėjimų skaičių ir tai, ar bendra galia nemažėja iki lėto krovimo režimo. USB A prievadai dar išlieka aktualūs, ypač turint senesnių laidų ar priedų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje USB C dažniausiai yra universalesnis pasirinkimas. Taip pat pravartu įsivertinti, ar powerbankas palaiko greitą įkrovimą ne tik telefonui, bet ir sau pačiam, nes tai lemia, kiek laiko užtruks jį pasiruošti kitai dienai.

    Saugumas yra sritis, kur taupyti rizikinga. Kokybiški modeliai paprastai turi apsaugas nuo perkaitimo, trumpojo jungimo, perkrovimo ir per didelės įtampos, o tai saugo tiek pačią bateriją, tiek prijungtą telefoną. Praktikoje tai svarbu ir dėl ilgaamžiškumo: patikimesni elementai lėčiau praranda talpą, o tvirtesnis korpusas geriau atlaiko kasdienį nešiojimą.

    Galiausiai, geriausias powerbankas nebūtinai yra didžiausias ar brangiausias. Svarbiausia, kad jis atitiktų jūsų scenarijų: lengvas ir kompaktiškas kasdienai, talpesnis kelionėms, o dirbantiems su keliais įrenginiais – su keliomis jungtimis ir pakankama galia. Įvertinus talpą, įkrovimo galią, jungtis ir saugos funkcijas, pasirinkimas 2026 metais tampa ne spėlione, o racionaliu sprendimu.