CP v2

Tag: Išmanieji tinklai

  • „Huawei“ Eco-Connect Polska 2026: DI ir išmanieji tinklai keičia IT infrastruktūrą, bet kyla ir kaštų klausimas

    2026 metų spalio 27 dieną Varšuvoje vykusi konferencija „Huawei“ Eco-Connect Polska 2026 subūrė verslo ir IT ekspertus aptarti, kaip DI keičia įmonių infrastruktūros planavimą. Pagrindinė renginio ašis buvo praktiniai sprendimai, leidžiantys diegti DI neauginant išlaidų nevaldomai ir kartu stiprinant duomenų saugą.

    Renginyje akcentuota, kad DI projektų sėkmę vis dažniau lemia ne vien programinė įranga, o tinklų pralaidumas, duomenų saugyklų našumas ir atsparumas incidentams. Augant duomenų kiekiams ir modelių skaičiavimų poreikiui, organizacijoms svarbu iš anksto numatyti, kaip bus užtikrinamas mastelio didinimas, patikimumas ir veiklos tęstinumas.

    DI infrastruktūra: kaip suvaldyti kaštus?

    Vienas svarbiausių konferencijos klausimų buvo tai, kaip DI plėtra keičia serverių, tinklų ir saugyklų investicijų logiką. Pranešimuose pabrėžta, kad įmonės vis dažniau vertina ne tik pradinę įsigijimo kainą, bet ir bendrą nuosavybės kainą: energijos sąnaudas, priežiūrą, licencijavimą, atsarginių kopijų strategiją bei incidentų valdymą.

    IDC atstovas Jarosławas Smulskis pristatė įžvalgas apie išlaidų optimizavimą ir investicijų grąžos vertinimą, kai DI apkrovos tampa nuolatinės, o ne epizodinės. Daug dėmesio skirta ir apsaugai nuo išpirkos reikalaujančių atakų, nes būtent duomenų atkūrimo greitis ir sistemos atsparumas dažnai tampa kritiniais kriterijais renkantis infrastruktūrą.

    Išmanieji tinklai ir duomenų saugyklos

    „Huawei“ ekspertai konferencijoje pristatė kryptį, kurioje tinklas tampa ne tik ryšio kanalu, bet ir aktyvia DI darbo dalimi: svarbu užtikrinti mažą delsą, stabilų pralaidumą ir segmentavimą, padedantį valdyti rizikas. Tarp aptartų temų buvo ir „Huawei“ Stellar Intelligent Network koncepcija, orientuota į saugią ir automatizuotą jungtį organizacijose.

    Ne mažiau svarbi dalis buvo duomenų infrastruktūra: saugojimo našumas, prieinamumas ir apsauga. Duomenų saugyklų temą renginyje plėtojo Data Storage Summit, kur minėti sprendimai „Huawei“ OceanProtect ir „Huawei“ OceanStor Dorado 2000, skirti didesniam patikimumui ir greitesniam duomenų atkūrimui.

    Partnerystės ekosistema ir apdovanojimai

    Konferencijoje pabrėžta, kad skaitmeninė transformacija dažnai remiasi ne vien technologijomis, bet ir partnerių kompetencijomis bei vietine patirtimi diegiant sprendimus skirtinguose sektoriuose. „Huawei“ atstovai akcentavo ilgalaikio bendradarbiavimo su partneriais svarbą ir investicijas į ekosistemos plėtrą Lenkijoje.

    „„Huawei“ Lenkijoje veikia jau daugiau nei 22 metus. Didžiuojamės galėdami remti ekonomikos skaitmeninę plėtrą ir teikti sprendimus, atitinkančius klientų poreikius“, – sakė Ronnie Yang.

    Vakarinės renginio dalies metu pagerbti partneriai ir specialistai, prisidedantys prie sprendimų diegimo ir kompetencijų stiprinimo. Pranešta, kad HCIE sertifikatus gavo IT inžinieriai Adamas Koziełas iš S4E ir Szymonas Jańczakas iš Integrale IT, o partnerių kategorijose paminėtos bendrovės Ascomp, Grupa E, EHC, Net-o-logy, Arrow ECS ir Acnet.

    Renginio apibendrinime skambėjo mintis, kad DI vertė verslui atsiskleidžia tik tada, kai pagrindas yra patikima infrastruktūra: nuo tinklo ir duomenų saugyklų iki saugumo priemonių ir aiškaus investicijų planavimo. Būtent todėl įmonės vis dažniau ieško ne pavienių produktų, o tarpusavyje suderintų sprendimų ir partnerių, galinčių užtikrinti diegimo kokybę.

  • KPO skaitmenizavimo paskolos: pasirašyta 53 sutartys, beveik 700 mln eurų DI ir debesijai

    Beveik 700 mln eurų skaitmenizavimui

    Lenkijos plėtros bankas Bank Gospodarstwa Krajowego pranešė pasirašęs 53 sutartis pagal KPO priemonę Skaitmenizavimo paskola. Bendra sutarčių vertė viršija 670 mln eurų, o lėšos keliauja universitetams, ligoninėms, savivaldybėms, komunalinėms įmonėms ir energetikos bendrovėms.

    Priemonė finansuojama iš Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir skirta skaitmeninei transformacijai paspartinti. BGK nurodo, kad investicijos turi didinti veiklos efektyvumą, gerinti duomenų panaudojimą, automatizuoti procesus ir kelti kibernetinio saugumo lygį.

    Kur daugiausia keliauja pinigai?

    Didžiausia dalis, apie 350 mln eurų, numatyta informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai. Tai apima didelio masto kompiuterinę įrangą, duomenų centrus, duomenų apsaugos sprendimus ir telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimą.

    Į šią kryptį taip pat patenka išmaniosios vandens apskaitos ir tinklų stebėsenos sistemos, energijos valdymo sprendimai bei technologijos, padedančios sveikatos priežiūros įstaigoms greičiau atlikti diagnostiką ir gerinti pacientų gydymą. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su kritinės infrastruktūros atsparumu ir paslaugų prieinamumu.

    Apie 170 mln eurų skiriama pažangioms skaitmeninėms technologijoms, įskaitant duomenų apdorojimą, administracinių ir operacinių procesų skaitmeninimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir debesijos diegimus. Šioje dalyje taip pat finansuojami sprendimai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, ir virtualios laboratorijos.

    Dar maždaug 155 mln eurų numatyta išmaniosioms energetikos sistemoms, įskaitant išmaniuosius tinklus ir su jais susijusias ICT platformas. Energetikos sektoriuje tokios investicijos laikomos vienu iš pagrindų efektyvesniam tinklų valdymui ir didesniam patikimumui.

    Paklausa kelis kartus viršijo biudžetą

    BGK teigimu, susidomėjimas skaitmenizavimo paskolomis gerokai viršijo programos finansavimo galimybes. Bendra pateiktų paraiškų vertė siekė apie 2 260 mln eurų, tai yra daugiau nei tris kartus viršijo lėšas, skirtas šiai priemonei.

    Toks paraiškų šuolis rodo, kad viešasis sektorius ir su juo susijusios įmonės skaitmeninimą vis dažniau traktuoja kaip būtinybę, o ne papildomą projektą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų valdymui, sistemų integralumui, kibernetinei rizikai ir paslaugų perkėlimui į debesiją.

    „Be skaitmeninės Lenkijos nesukursime ekonomikos atsparumo ir saugumo. Šis projektas parodė sinchronizacijos jėgą ir tai, kad kaip lenkai gebame bendradarbiauti ir nebijome iššūkių“, – sakė prof. Marta Postuła.

    Bank Gospodarstwa Krajowego yra Lenkijos plėtros bankas, dalyvaujantis strateginių investicijų finansavime ir priemonių, susijusių su ekonomikos transformacija, administravime. Bankas pabrėžia, kad skaitmenizavimo paskolos turėtų padėti greičiau modernizuoti paslaugas ir sustiprinti institucijų atsparumą.