CP v2

Tag: Išorinė reklama

  • Tauragės savivaldybė pradeda išorinės reklamos patikrą: įspėja atnaujinti iškabas ir leidimus

    Prasideda reklamos įrenginių patikra

    Tauragės rajono savivaldybės administracija praneša artimiausiu metu savivaldybės teritorijoje atliksianti išorinės reklamos įrengimo ir naudojimo patikrą. Jos metu bus vertinama, ar reklaminės iškabos, skydai ir kiti įrenginiai įrengti laikantis nustatytos tvarkos ir ar jų būklė atitinka reikalavimus.

    Savivaldybės teigimu, patikros tikslas yra ne tik fiksuoti pažeidimus, bet ir paraginti reklamos veiklos subjektus sutvarkyti ar atnaujinti senas, nusidėvėjusias ar nebeaktualias iškabas. Taip pat akcentuojama pareiga pašalinti nenaudojamus reklamos įrenginius.

    Ką privalo padaryti pasibaigus leidimui?

    Primename, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimo turėtojas privalo per 3 darbo dienas nuimti išorinę reklamą. Savivaldybė taip pat nurodo, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų turi būti išardytas reklaminis įrenginys ir sutvarkyta aplinka.

    Jeigu reklama įrengta neturint leidimo, savivaldybė ragina nedelsti: arba pateikti dokumentus leidimui gauti, arba pašalinti reklamą. Praktikoje būtent leidimų galiojimo pabaiga ir nepašalinti seni įrenginiai dažniausiai tampa ginčų ir administracinių veiksmų priežastimi.

    Rinkliavos ir prašymo pateikimas

    Kai išorinė reklama įrengiama ant pastatų ar statinių, kurie savivaldybei priklauso nuosavybės teise arba yra valdomi patikėjimo teise, norint gauti leidimą taikoma vietinė rinkliava. Jos dydis ir taikymo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos sprendimais.

    Prašymą įrengti išorinę reklamą ar keisti jos spalvinį arba grafinį vaizdą galima pateikti keliais būdais: atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant registruotą laišką arba elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus.

    Reikalavimai užrašams ir kalbai

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad išorinėse reklamose ir iškabose vartojami užrašai turi būti taisyklinga lietuvių kalba ir atitikti bendrinės kalbos normas. Užsienio kalbų vartojimas galimas tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, nepažeidžiant lietuvių kalbos vartojimo prioriteto.

    Verslui tai reiškia, kad prieš gaminant naujas iškabas ar atnaujinant dizainą verta įsivertinti ne tik vizualinius sprendimus, bet ir formuluotes. Net ir nedideli tekstiniai netikslumai gali tapti priežastimi prašyti pataisyti iškabą.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir geodezijos skyriaus vyresniąją specialistę Sigitą Kiupelienę.

  • Valstybinės kalbos įstatymas: ką privalo daryti įstaigos ir verslas, o ką tikrina Kalbos inspekcija

    Kas nustatyta įstatyme?

    Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Tai reiškia, kad viešajame gyvenime, ypač ten, kur gyventojams teikiamos paslaugos ar tvarkomi oficialūs reikalai, pirmenybė teikiama lietuvių kalbai.

    Praktikoje šis principas labiausiai matomas dokumentuose, informacijoje klientams ir viešuosiuose užrašuose. Įstatymo logika paprasta: žmogus turi turėti galimybę be kliūčių gauti informaciją ir paslaugas lietuvių kalba.

    Kur lietuvių kalba privaloma?

    Įstatyme numatyta, kad institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybos bei įvairius apskaitos, atskaitomybės, finansinius ir techninius dokumentus turi tvarkyti lietuvių kalba. Ši pareiga apima ir vidinę dokumentų apyvartą, jei ji susijusi su oficialiomis funkcijomis.

    Lietuvių kalba taip pat privaloma iškabose, antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, tarnybinių patalpų užrašuose, taip pat gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose. Tai aktualu ne tik viešajam sektoriui, bet ir verslui, ypač klientų aptarnavimo srityse.

    Įstatymas įpareigoja ir visuomenės informavimo priemones bei leidėjus laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų. Ši nuostata tiesiogiai siejama su viešosios informacijos kokybe ir kalbos prestižu.

    Kas kontroliuoja ir kaip tai veikia?

    Valstybinės kalbos vartojimo kontrolę vykdo Valstybinė kalbos inspekcija, kuri prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Tikrinimų tikslas paprastai apima ne vien pažeidimų fiksavimą, bet ir prevenciją bei konsultavimą.

    Valstybei dalį funkcijų perdavus savivaldybėms, jos taip pat gali vykdyti valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę savo teritorijoje. Savivaldybėse neretai paskiriami atsakingi specialistai, kurie derina viešuosius užrašus, reklamos sprendinius ir konsultuoja įstaigas bei gyventojus.

    Egzaminai ir kalbos mokėjimo kategorijos

    Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai taikomi daliai pareigybių, ypač ten, kur būtinas nuolatinis kontaktas su gyventojais, pildomi dokumentai ar atliekamos vadovavimo funkcijos. Kalbos mokėjimas skirstomas į tris kategorijas, kurios siejamos su Europos Tarybos lygiais A2, B1 ir B2.

    Pirmoji kategorija paprastai taikoma paslaugų teikimo ir techninių funkcijų darbuotojams, antroji siejama su platesniu viešuoju aptarnavimu ir dalimi valstybės tarnautojų pareigybių, o trečioji – vadovams, aukštesnio lygio tarnautojams ir tiems, kuriems kalbos kompetencija būtina dėl profesinės atsakomybės.

    Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų datas nustato Nacionalinė švietimo agentūra, o pačius egzaminus organizuoja kvalifikavimo komisijos. Tai ypač aktualu asmenims, siekiantiems dirbti valstybės tarnyboje ar gyventojų aptarnavimo srityse, taip pat tam tikrais atvejais siekiantiems pilietybės.

    Dažniausios praktinės situacijos

    Didžiausia dalis klausimų kyla dėl iškabų ir reklamos tekstų, kai verslas nori vartoti užsienio kalbą, o lietuviškos informacijos pateikia nepakankamai aiškiai. Kita dažna sritis – juridinių asmenų pavadinimų sudarymas, kai simboliniai pavadinimai kuriami neįvertinus lietuvių kalbos taisyklių ir registravimo reikalavimų.

    Kalbos tvarkymas savivaldybėse dažnai apima ir vietovardžių, gatvių pavadinimų rašybą bei viešojo teksto kultūrą. Nors dalis problemų atrodo smulkios, jos tiesiogiai veikia informacijos suprantamumą ir viešosios kalbos kokybę.

    Jei kyla abejonių dėl taisyklingumo, dažniausiai efektyviausia ne ginčytis, o pasitikslinti per konsultacijų kanalus. Taip išvengiama situacijų, kai klaidos perkeliamos į viešus užrašus, dokumentus ar reklamos maketus ir vėliau kainuoja daugiau laiko bei lėšų taisymui.

  • Elektrėnų savivaldybė atnaujino rinkliavas už išorinę reklamą: kiek kainuos leidimas 1 metams

    Elektrėnų savivaldybė pranešė, kad įsigaliojo tarybos sprendimas, kuriuo pakeisti vietinių rinkliavų nuostatai dėl leidimų įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje. Rinkliava taikoma už leidimo išdavimą pageidaujamam laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 1 metams.

    Nauja tvarka aktuali verslui ir paslaugų teikėjams, planuojantiems įsirengti reklaminius stendus, skydus ar kitas išorinės reklamos priemones, taip pat atnaujinti jau esamus sprendinius. Savivaldybė pabrėžia, kad leidimas reikalingas ir tais atvejais, kai reklama matoma iš lauko pusės.

    Rinkliavos dydžiai ir taikymas

    Elektrėnų ir Vievio miestuose, kai reklama įrengiama savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose ar patikėjimo teise valdomuose objektuose, rinkliava siekia 29 eurus už 1 kv. m. Ne miestų teritorijose tokiuose objektuose nustatytas 14 eurų už 1 kv. m tarifas.

    Jei išorinė reklama įrengiama objektuose, kurie savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra valdomi patikėjimo teise, taikoma 15 eurų už 1 kv. m rinkliava. Galutinė suma priklausys nuo reklamos ploto ir leidimo laikotarpio, neviršijančio 1 metų.

    Kada iškaba laikoma išorine reklama?

    Remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, iškaba apibrėžiama kaip ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje įrengiama priemonė, kur pateikiamas pavadinimas, teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių informacija. Tokia informacija gali būti pateikiama ir ant pastato sienos, langų ar durų.

    Išorinė reklama – tai reklama, kurios pateikimo priemonės yra ne patalpose, pavyzdžiui, stenduose, skyduose, ant pastatų ar transporto priemonių. Išorine reklama laikoma ir patalpose įrengta reklama, jei ji matoma iš lauko pusės, taip pat iškaboje pateikiama informacija.

    Kur kreiptis dėl leidimo?

    Norint gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, savivaldybėje prašymas teikiamas Architektūros ir kraštotvarkos skyriui. Paraišką galima pateikti tiesiogiai, registruotu laišku arba per Elektroninius valdžios vartus, kartu pateikiant dokumentus, numatytus savivaldybės patvirtintoje leidimų išdavimo tvarkoje.

    Savivaldybė primena, kad įrengus išorinę reklamą be leidimo gali būti pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Verslui rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar planuojamas sprendinys priskirtinas išorinei reklamai, ir pasirūpinti leidimu prieš įrengimą.

  • Išorinė reklama Jurbarke: kur derinti projektą ir kas atsako už leidimų išdavimą savivaldybėje

    Jurbarko rajono savivaldybėje išorinės reklamos projektų derinimas vyksta per administraciją, kur atsakingi darbuotojai konsultuoja dėl reikalavimų ir leidimų išdavimo tvarkos. Kreipiantis svarbu iš anksto pasiruošti projekto medžiagą ir numatyti, kur tiksliai bus įrengiama reklama.

    Dėl išorinės reklamos rengimo projekto derinimo pagrindinis kontaktas yra Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vyriausiasis architektas Saulius Lapėnas. Jis konsultuoja dėl sprendinių suderinamumo su aplinka, vietos parinkimo ir kitų su projekto parengimu susijusių klausimų.

    Taip pat gyventojai ir verslo atstovai gali kreiptis į Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiąjį specialistą Antaną Gvildį. Šis kontaktas aktualus, kai reikia patikslinti dokumentų pateikimo eigą, derinimo terminus ar kitą administracinę informaciją.

    Tvarkant prašymus elektroniniu būdu, savivaldybės svetainėje naudojami slapukai, skirti svetainės veikimui, statistikai ir rinkodarai. Dalį funkcijų užtikrina trečiųjų šalių sprendimai, įskaitant „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti realius lankytojus nuo automatizuotų užklausų.

    Jei pildant užklausos formą kyla trikdžių, dažniausia priežastis būna ribojami našumo ar funkciniai slapukai, reikalingi apsaugos patikrai. Tokiu atveju verta peržiūrėti slapukų pasirinkimus ir leisti naudoti būtinus našumo sprendimus, kad forma veiktų sklandžiai.