CP v2

Tag: Ispanijos kinas

  • Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanijos kino akademija į trumpąjį sąrašą šalies kandidatų į 2027 metų „Oskarų“ apdovanojimą už geriausią tarptautinį filmą įtraukė režisierių dueto Javier Calvo ir Javier Ambrossi, geriau žinomo kaip Los Javis, juostą „La bola negra“.

    Filmas pasakoja apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone, o kūrinys siejamas su poetu Federico García Lorca. Pastaraisiais metais būtent istorinės dramos, turinčios aiškią autorinę poziciją, dažnai išsiskiria tarptautinio filmo kategorijoje.

    Kas išskiria „La bola negra“?

    „La bola negra“ jau sulaukė tarptautinio dėmesio: Kanuose filmas įvertintas kaip geriausios režisūros darbas, o reakcijos po Toronto tarptautinio kino festivalio seansų buvo palankios. Abu festivaliai tradiciškai laikomi svarbiais signalais artėjant apdovanojimų sezonui.

    Kritikai akcentuoja ansamblinę struktūrą ir kelias persipinančias istorijas, kurios plečia karo dramos žanrą į intymesnį, socialinį pasakojimą. Būtent tokios daugiasluoksnės juostos dažnai patraukia Akademijos narių dėmesį, ypač kai turi aiškią emocinę ašį.

    Aktoriai ir galimos papildomos nominacijos

    Analitikai svarsto, kad filmas galėtų pretenduoti ne tik į tarptautinio filmo kategoriją. Tarp minimų galimybių – antro plano aktorės nominacija už Penélope Cruz vaidmenį, kuriame ji įkūnija kabareto atlikėją Nené Romero.

    Filmo aktorių sąraše taip pat yra dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente, Miguel Bernardeau, Carlos González, Milo Quifes, Lola Dueñas, o epizode pasirodo ir Glenn Close – ji vaidina istorikę, atvykstančią į šiandieninį Madridą.

    Ką tai reiškia Ispanijai?

    Ispanija geriausio tarptautinio filmo „Oskarą“ yra laimėjusi keturis kartus, o pastarąjį sykį tai pavyko 2005 metais su Alejandro Amenábar filmu „Mar adentro“. Dėl to kiekvienas naujas kandidatas vertinamas ne tik kaip meninis pareiškimas, bet ir kaip reali galimybė grįžti į apdovanojimų viršūnę.

    „La bola negra“ Ispanijos atrankoje aplenkė kitus stiprius pretendentus, tarp jų Alauda Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen juostą „El ser querido“. Galutines „Oskarų“ nominacijas planuojama skelbti gruodžio 15 dieną, o pati ceremonija numatyta 2027 metų kovo 14 dieną.

  • Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Kas pateko į „Caja de las Letras“

    Režisierė Isabel Coixet Madride vykusio pagerbimo metu „Instituto Cervantes“ patikėjo simbolinę laiko kapsulę – daiktus ir laišką, kurie bus saugomi „Caja de las Letras“ seife ir vėl atverti po 50 metų. Į seifą ji įdėjo kasetę su 18 dainų, asmeninį koliažą ir laišką, rašytą „Bic“ rašikliu.

    Šis gestas Coixet kūrybai būdingu tonu jungia nostalgiją, ironiją ir rūpestį dėl to, kaip greitai nyksta analoginė kasdienybė. Pasak autorės, ateities skaitytojas gali jau nebežinoti, kaip atrodė daiktai, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais.

    Laiškas, kuriame kritikuojamas DI

    Laiške, perskaitytame ceremonijos metu, Coixet pabrėžia rankų darbo vertę ir sąmoningai renkasi paprastą priemonę – rašiklį – kaip priešpriešą skaitmeninei gausai. Ji perspėja nepasiduoti „traktatams apie pasaulio stebuklus“, o dėmesį sutelkti į tai, kas apčiuopiama ir tikra.

    Režisierės kritika apima ir šiuolaikines technologijų tendencijas: ji skeptiškai vertina dirbtinio intelekto pažadus, kai šie pateikiami kaip viską išsprendžianti panacėja. Coixet kalba ir apie platesnį kontekstą – globalią ekologinę krizę, kuri, jos akimis, susijusi su vartojimo ir „vienkartinių“ sprendimų logika.

    Kasetė, koliažas ir sąmoningai nepaaiškinta prasmė

    Vienas ryškiausių palikimo elementų – muzikinė kasetė, kurioje skamba skirtingų laikotarpių ir žanrų kūriniai, nuo Camarón iki Lucho Gatica, taip pat kataloniškos rumbos. Coixet ypač išskiria dainą La lista de la compra, kurioje kasdienybės detalės tampa visos epochos nuotaikos ženklu.

    Koliažas, sukurtas ant apleistos 1913 metais išleistos knygos viršelio, sąmoningai paliktas be aiškinimo. Coixet remiasi savo filmo „The Bookshop“ heroje mintimi, kad per didelis aiškinimas gali „tinginti protą“, todėl kai kurie dalykai paliekami žiūrovui ir būsimam atradėjui.

    „Rašau tai „Bic“ rašikliu, mano mėgstamiausiu. Įdomu, ar jie dar egzistuoja“, – rašoma Coixet laiške, perskaitytame ceremonijos metu.

    Šalia rimtų temų autorė įterpia ir kasdienišką, kandžią pastabą apie specializuotas kavos tinklines, kurios, jos akimis, yra dar vienas suvienodėjusios vartojimo kultūros simbolis. Laiškas balansuoja tarp humoro ir perspėjimo: ateitis, kuriai jis skirtas, gali būti patogesnė, bet kartu ir labiau atitolusi nuo paprastų patirčių.

    Pagerbimas ir režisierės karjeros kontekstas

    Coixet pagerbta ir dėl darbo, siejančio kiną bei literatūrą: jai skirtas Antonio de Sancha Award 2026, kurį teikia Madrido leidėjų asociacija. Apdovanojimo motyvuose akcentuojamas jos indėlis artinant literatūrą prie plačios auditorijos ir knygynų, kaip kultūrinio atsparumo erdvių, gynyba.

    Per renginį vyko pokalbis su kino kūrėja Cristina Andreu, o „Instituto Cervantes“ vadovas Luis García Montero pabrėžė Coixet tarptautinį kelią ir jos kūrybos gebėjimą ieškoti „daiktų esmės“. „Caja de las Letras“ seife, kuriame saugoma beveik 1 800 palikimų, jos kapsulė taps dar vienu ženklu, kaip kultūra bando kalbėtis su ateitimi per daiktus, tekstą ir atmintį.