CP v2

Tag: Ispanijos kinas

  • Ispanijoje „La bola negra“ sumušė rekordą: jau trečia pagal pajamas šalies kino istorijoje

    Ispanijoje „La bola negra“ sumušė rekordą: jau trečia pagal pajamas šalies kino istorijoje

    Filmas „La bola negra“, kurį režisavo Javieras Calvo ir Javieras Ambrossi, tapo trečiu daugiausiai pajamų Ispanijos kino istorijoje uždirbusiu šalies filmu.

    Kaip skelbia „Euronews“, iki lapkričio 1 dienos juosta surinko 36,7 mln. eurų ir į kino sales pritraukė 5,4 mln. žiūrovų.

    Pagal šį rezultatą „La bola negra“ nusileidžia tik dviem Ispanijos kino hitams – „Ocho apellidos vascos“ ir „Lo imposible“.

    Filme vaidina Penélope Cruz ir Glenn Close, o kūrinys įkvėptas Federico García Lorcos – tai, regis, prisidėjo prie platesnio auditorijos susidomėjimo drama.

    Kas vyksta Ispanijos kino rinkoje

    „La bola negra“ sėkmė sutampa su bendra Ispanijos kino kasų atsigavimo banga. Per pirmąsias 41 2026 metų savaitę pajamos išaugo 40 proc. ir pasiekė 489,4 mln. eurų.

    Nurodoma, kad šis rodiklis yra 8 proc. didesnis nei to paties laikotarpio prieš pandemiją vidurkis.

    Vis dėlto žiūrovų srautai dar negrįžo į ankstesnį lygį: nuo sausio iki rugsėjo lankomumas, lyginant su 2025 metais, didėjo 29 proc., bet vis dar buvo 13 proc. mažesnis už 2017–2019 metų vidurkį.

    Jaunesnė auditorija ir stipresni nepriklausomi platintojai

    Dar vienas išskirtinis šio filmo bruožas – jam pavyko pritraukti jaunesnius žiūrovus, nors dramos žanras įprastai dažniau siejamas su vyresne publika.

    Remiantis „Rentrak“ duomenimis, beveik 40 proc. apklaustųjų buvo jaunesni nei 35 metų, o moterys sudarė daugiau nei 62 proc. auditorijos.

    Taip pat pažymima, kad toks rezultatas sustiprino nepriklausomų platintojų vaidmenį Ispanijos rinkoje – kai didelių pajamų filmai vis dažniau siejami ne vien su didžiosiomis studijomis.

    Žvilgsnis į 2027-ųjų „Oskarus“

    „La bola negra“ jau atrinktas į kandidatų sąrašą atstovauti Ispanijai 2027 metų „Oskarų“ apdovanojimuose.

    Toks pripažinimas gali dar labiau paskatinti filmo žiūrimumą, nes atranka į „Oskarų“ lenktynes dažnai padidina tarptautinį dėmesį ir padeda pratęsti rodymo laiką kino teatruose.

  • Režisierė Isabel Coixet į laiko kapsulę perdavė analoginio pasaulio gynybą ir perspėjo dėl DI

    Režisierė Isabel Coixet į laiko kapsulę perdavė analoginio pasaulio gynybą ir perspėjo dėl DI

    Katalonų režisierė Isabel Coixet dalį savo asmeninio palikimo atidavė į Instituto Cervantes saugomą laiko kapsulę, kuri turėtų būti atverta po 50 metų, 2076 metais. Kūrėja joje paliko sąmoningai analogiškus, šiandienos skaitmenizacijos fone „anachronistiniais“ vadinamus daiktus ir tekstus.

    Į vadinamąją Caja de las Letras, kur saugomi kultūros pasaulio žmonių palikimai, Coixet perdavė kasetę su atrinktomis dainomis, ranka kurtą koliažą ir laišką, parašytą tušinuku. Šiuo gestu režisierė pabrėžė rankų darbo ir fizinių objektų vertę, kuri, jos manymu, ateityje gali tapti retenybe.

    Analoginė žinutė ateičiai

    Laiške režisierė išskyrė paprastus kasdienybės dalykus, kuriuos norėjo „užkonservuoti“ ateities žmogui: nuo vasaros kino po atviru dangumi iki molinių vandens ąsočių. Kartu ji pasiuntė aiškią žinutę apie technologijų įtaką kūrybai ir mąstymui, kritiškai vertindama dirbtinio intelekto pažadus.

    „Rašau tai tušinuku, savo mėgstamiausiu. Nežinau, ar jis dar egzistuos. Tu, kas bebūtum, nepasiduok kalboms apie pasaulio stebuklus“, – rašė Isabel Coixet.

    Pasak kūrėjos, analoginiai įrankiai ir fizinė kūryba yra ne vien nostalgija, bet ir sąmoningas pasirinkimas, primenantis apie lėtą mąstymą, rankų darbą ir klaidos teisę. Tokia nuostata vis dažniau girdima kūrybinėse industrijose, kur DI generuojamas turinys kelia autorystės, autentiškumo ir pasitikėjimo klausimus.

    Kodėl kritikuojamas DI

    Coixet pozicija dera su platesnėmis Europos kultūros sektoriaus diskusijomis apie DI reguliavimą ir kūrėjų teises. Sparčiai plintant generatyviniams modeliams, vis daugiau menininkų ir asociacijų ragina aiškiau apibrėžti, kaip gali būti naudojami kūriniai mokant sistemas, ir kokios apsaugos priemonės reikalingos autorinei teisei.

    Režisierė savo kalboje taip pat kėlė globalios ekologinės žalos temą, pabrėždama, kad technologinė pažanga neturi užgožti atsakomybės už aplinką. Šiame kontekste jos laiko kapsulė tampa ne tik asmenine žinute, bet ir kultūriniu dokumentu apie šiandienos nerimą dėl ateities.

    Kas yra Caja de las Letras

    Instituto Cervantes Madride esanti Caja de las Letras veikia kaip kultūrinė saugykla, kurioje laikomi rašytojų, menininkų, mokslininkų ir institucijų simboliniai palikimai. Tradicija pradėta 2007 metais, o per šį laiką sukaupta beveik 1 800 saugomų „indėlių“.

    Pati Coixet – viena ryškiausių šiuolaikinio Ispanijos kino kūrėjų, pelniusi ne vieną apdovanojimą ir tarptautinį pripažinimą. Per karjerą ji yra laimėjusi aštuonis „Goya“ apdovanojimus, buvo nominuota Berlyno kino festivalyje, o jos filmai ne kartą keliavo per didžiuosius Europos kino forumus.

  • Ispanijos kino akademija į „Oskarus“ 2027 siūlo „La bola negra“: kuo išsiskiria filmas

    Ispanijos kino akademija į „Oskarus“ 2027 siūlo „La bola negra“: kuo išsiskiria filmas

    Ispanijos kino akademija atrinko režisierių duetą Javierą Calvo ir Javierą Ambrossi, žinomus kaip Los Javis, su filmu „La bola negra“ kaip šalies kandidatą į 2027 metų „Oskarų“ geriausio tarptautinio filmo kategoriją. Galutinį pretendentų sąrašą vėliau sudaro JAV Kino meno ir mokslo akademija, o nominacijos turėtų paaiškėti 2026 metų pabaigoje.

    „La bola negra“ apibūdinamas kaip ansamblinis istorinis filmas apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone. Kūrinys siejamas ir su Federico García Lorcos figūra, kurios kūryba bei biografija neretai interpretuojama kaip vienas iš svarbiausių Ispanijos kultūrinės atminties raktų.

    Kas lėmė pasirinkimą?

    Rinkdamasi nacionalinį kandidatą, akademija paprastai vertina filmo tarptautinį potencialą, festivalinį kelią, kritikų reakcijas ir galimybes sulaukti platesnio balsuotojų palaikymo. „La bola negra“ jau spėjo atkreipti dėmesį didžiuosiuose festivaliuose, o tai dažnai tampa svarbiu tramplinu į apdovanojimų sezoną.

    Filmą aptariantys analitikai neatmeta, kad jis gali būti pastebėtas ne tik tarptautinio filmo kategorijoje. Minimos ir potencialios nominacijos kitose srityse, įskaitant antraplanį vaidmenį, kuriame pasirodo Penélope Cruz, nors šiuos spėjimus patvirtinti galėtų tik vėlesnės oficialios atrankos.

    Los Javis ir aktorių sudėtis

    Los Javis vardas tarptautinei auditorijai pirmiausia siejasi su televizijos projektais „Paquita Salas“, „Veneno“ ir „La Mesías“, kurie sustiprino kūrėjų reputaciją kaip drąsiai šiuolaikines temas interpretuojančių autorių. „La bola negra“ yra antrasis jų ilgametražis filmas po debiuto „La llamada“.

    Be Penélope Cruz, filme vaidina Miguel Bernardeau, Lola Dueñas, taip pat dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente. Pranešama ir apie epizodinį Glenn Close pasirodymą, kuris istorijoje siejamas su šiandienos Madridu.

    Kokius filmus aplenkė ir kokia konkurencija laukia?

    Ispanijos kino akademijos sprendime „La bola negra“ aplenkė kitus garsiai aptarinėtus pretendentus, tarp jų Alaudos Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen darbą „El ser querido“. Tokia konkurencija rodo, kad šalies atranka šiemet buvo ypač stipri ir orientuota į tarptautinį matomumą.

    Tarptautinėje arenoje akys krypsta į kitų šalių festivalinius lyderius, kurie tradiciškai sustiprina pozicijas dar prieš „Oskarų“ balsavimus. Įprastai lemiamu veiksniu tampa ne tik meninė kokybė, bet ir filmo sklaida JAV rinkoje, kritikų palaikymas bei kampanijos intensyvumas.

  • Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanija į „Oskarus“ siūlo filmą „La bola negra“: kodėl Los Javis drama laikoma favorite 2027 metais

    Ispanijos kino akademija į trumpąjį sąrašą šalies kandidatų į 2027 metų „Oskarų“ apdovanojimą už geriausią tarptautinį filmą įtraukė režisierių dueto Javier Calvo ir Javier Ambrossi, geriau žinomo kaip Los Javis, juostą „La bola negra“.

    Filmas pasakoja apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone, o kūrinys siejamas su poetu Federico García Lorca. Pastaraisiais metais būtent istorinės dramos, turinčios aiškią autorinę poziciją, dažnai išsiskiria tarptautinio filmo kategorijoje.

    Kas išskiria „La bola negra“?

    „La bola negra“ jau sulaukė tarptautinio dėmesio: Kanuose filmas įvertintas kaip geriausios režisūros darbas, o reakcijos po Toronto tarptautinio kino festivalio seansų buvo palankios. Abu festivaliai tradiciškai laikomi svarbiais signalais artėjant apdovanojimų sezonui.

    Kritikai akcentuoja ansamblinę struktūrą ir kelias persipinančias istorijas, kurios plečia karo dramos žanrą į intymesnį, socialinį pasakojimą. Būtent tokios daugiasluoksnės juostos dažnai patraukia Akademijos narių dėmesį, ypač kai turi aiškią emocinę ašį.

    Aktoriai ir galimos papildomos nominacijos

    Analitikai svarsto, kad filmas galėtų pretenduoti ne tik į tarptautinio filmo kategoriją. Tarp minimų galimybių – antro plano aktorės nominacija už Penélope Cruz vaidmenį, kuriame ji įkūnija kabareto atlikėją Nené Romero.

    Filmo aktorių sąraše taip pat yra dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente, Miguel Bernardeau, Carlos González, Milo Quifes, Lola Dueñas, o epizode pasirodo ir Glenn Close – ji vaidina istorikę, atvykstančią į šiandieninį Madridą.

    Ką tai reiškia Ispanijai?

    Ispanija geriausio tarptautinio filmo „Oskarą“ yra laimėjusi keturis kartus, o pastarąjį sykį tai pavyko 2005 metais su Alejandro Amenábar filmu „Mar adentro“. Dėl to kiekvienas naujas kandidatas vertinamas ne tik kaip meninis pareiškimas, bet ir kaip reali galimybė grįžti į apdovanojimų viršūnę.

    „La bola negra“ Ispanijos atrankoje aplenkė kitus stiprius pretendentus, tarp jų Alauda Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen juostą „El ser querido“. Galutines „Oskarų“ nominacijas planuojama skelbti gruodžio 15 dieną, o pati ceremonija numatyta 2027 metų kovo 14 dieną.

  • Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Isabel Coixet laiškas ateičiai: „Instituto Cervantes“ seife užrakino analoginio pasaulio manifestą

    Kas pateko į „Caja de las Letras“

    Režisierė Isabel Coixet Madride vykusio pagerbimo metu „Instituto Cervantes“ patikėjo simbolinę laiko kapsulę – daiktus ir laišką, kurie bus saugomi „Caja de las Letras“ seife ir vėl atverti po 50 metų. Į seifą ji įdėjo kasetę su 18 dainų, asmeninį koliažą ir laišką, rašytą „Bic“ rašikliu.

    Šis gestas Coixet kūrybai būdingu tonu jungia nostalgiją, ironiją ir rūpestį dėl to, kaip greitai nyksta analoginė kasdienybė. Pasak autorės, ateities skaitytojas gali jau nebežinoti, kaip atrodė daiktai, kuriuos šiandien laikome savaime suprantamais.

    Laiškas, kuriame kritikuojamas DI

    Laiške, perskaitytame ceremonijos metu, Coixet pabrėžia rankų darbo vertę ir sąmoningai renkasi paprastą priemonę – rašiklį – kaip priešpriešą skaitmeninei gausai. Ji perspėja nepasiduoti „traktatams apie pasaulio stebuklus“, o dėmesį sutelkti į tai, kas apčiuopiama ir tikra.

    Režisierės kritika apima ir šiuolaikines technologijų tendencijas: ji skeptiškai vertina dirbtinio intelekto pažadus, kai šie pateikiami kaip viską išsprendžianti panacėja. Coixet kalba ir apie platesnį kontekstą – globalią ekologinę krizę, kuri, jos akimis, susijusi su vartojimo ir „vienkartinių“ sprendimų logika.

    Kasetė, koliažas ir sąmoningai nepaaiškinta prasmė

    Vienas ryškiausių palikimo elementų – muzikinė kasetė, kurioje skamba skirtingų laikotarpių ir žanrų kūriniai, nuo Camarón iki Lucho Gatica, taip pat kataloniškos rumbos. Coixet ypač išskiria dainą La lista de la compra, kurioje kasdienybės detalės tampa visos epochos nuotaikos ženklu.

    Koliažas, sukurtas ant apleistos 1913 metais išleistos knygos viršelio, sąmoningai paliktas be aiškinimo. Coixet remiasi savo filmo „The Bookshop“ heroje mintimi, kad per didelis aiškinimas gali „tinginti protą“, todėl kai kurie dalykai paliekami žiūrovui ir būsimam atradėjui.

    „Rašau tai „Bic“ rašikliu, mano mėgstamiausiu. Įdomu, ar jie dar egzistuoja“, – rašoma Coixet laiške, perskaitytame ceremonijos metu.

    Šalia rimtų temų autorė įterpia ir kasdienišką, kandžią pastabą apie specializuotas kavos tinklines, kurios, jos akimis, yra dar vienas suvienodėjusios vartojimo kultūros simbolis. Laiškas balansuoja tarp humoro ir perspėjimo: ateitis, kuriai jis skirtas, gali būti patogesnė, bet kartu ir labiau atitolusi nuo paprastų patirčių.

    Pagerbimas ir režisierės karjeros kontekstas

    Coixet pagerbta ir dėl darbo, siejančio kiną bei literatūrą: jai skirtas Antonio de Sancha Award 2026, kurį teikia Madrido leidėjų asociacija. Apdovanojimo motyvuose akcentuojamas jos indėlis artinant literatūrą prie plačios auditorijos ir knygynų, kaip kultūrinio atsparumo erdvių, gynyba.

    Per renginį vyko pokalbis su kino kūrėja Cristina Andreu, o „Instituto Cervantes“ vadovas Luis García Montero pabrėžė Coixet tarptautinį kelią ir jos kūrybos gebėjimą ieškoti „daiktų esmės“. „Caja de las Letras“ seife, kuriame saugoma beveik 1 800 palikimų, jos kapsulė taps dar vienu ženklu, kaip kultūra bando kalbėtis su ateitimi per daiktus, tekstą ir atmintį.