Tag: Ispanijos kolonizacija

  • Kur buvo La Navidad tvirtovė Haitije: archeologai vis dar ieško pirmosios ispanų gyvenvietės

    Kur buvo La Navidad tvirtovė Haitije: archeologai vis dar ieško pirmosios ispanų gyvenvietės

    Per pirmąją Kristupo Kolumbo kelionę į Ameriką 1492 metais įvyko epizodas, kuris istorijoje laikomas pirmosios ispanų gyvenvietės Naujajame pasaulyje pradžia. Kūčių naktį laivas Santa María užplaukė ant seklumos prie šiaurinės Hispaniolos pakrantės, o iš jo medienos netrukus buvo pastatyta La Navidad tvirtovė.

    Tačiau paradoksas tas, kad po daugiau nei 500 metų ši vieta iki šiol nėra neabejotinai nustatyta. Archeologai turi kelias tikėtinas kryptis, bet trūksta vieno įrodymo, kuris galutinai patvirtintų, kur tiksliai stovėjo fortas ir kas nutiko jo liekanoms.

    Santa María avarijos naktis

    Išlikusiuose kelionės aprašymuose teigiama, kad nelaimė buvo klaidų grandinė. Kolumbas esą trumpam pailsėti paliko laivą plaukti ramiu oru, o budėjęs vairininkas perdavė vairą kajutės berniukui, nors tai buvo draudžiama.

    Srovės naktį nunešė Santa María ant rifo, o prisilietimas buvo toks švelnus, kad dalis įgulos iš pradžių net nesuprato, kas vyksta. Atsitrenkus į seklumą, laivo korpusas buvo pažeistas, o atslūgis panaikino šansus greitai jį išjudinti.

    Kolumbas bandė palengvinti laivą, nurodydamas kirsti stiebą, o kapitonui ir laivo savininkui Juanui de la Cosai liepė su mažu laiveliu išnešti inkarą. Šis, kaip rašoma kronikose, nepakluso ir nuplaukė prie netoliese buvusio laivo Niña, todėl Santa María galutinai pasviro ir pradėjo irti.

    Fortas, pastatytas iš nuolaužų

    Rytą Kolumbas kreipėsi į vietos tainų vadą Guacanagarí ir sulaukė pagalbos iškraunant krovinį. Išgelbėta viskas, ką buvo galima perkelti į krantą: atsargos, įrankiai, lentos ir kitos konstrukcinės dalys.

    Iš Santa María medienos ir vinių netrukus buvo pradėtas statyti fortas, pavadintas La Navidad, siejant jį su avarijos naktimi. Istoriniuose šaltiniuose minimas maždaug 39 vyrų įgulos dalinys, paliktas tvirtovėje su užduotimi palaikyti ryšius su vietiniais, prekiauti ir rinkti informaciją apie salos išteklius.

    Kolumbas 1493 metų pradžioje išplaukė atgal į Ispaniją su likusiais laivais, o La Navidad tapo ankstyviausiu, nors ir trumpalaikiu, Ispanijos įsitvirtinimo Amerikoje simboliu. Tai buvo momentas, kuris vėliau peraugo į daug didesnę kolonijinę ekspansiją Karibuose.

    Kodėl La Navidad vieta vis dar neaiški?

    1493 metų pabaigoje, per antrąją kelionę, Kolumbas su didesne flotile grįžo į Hispaniolą ir, kaip rašoma kronikose, rado tvirtovę sunaikintą, o paliktus žmones nužudytus. Po šio smūgio jis forto neatstatė toje pačioje vietoje ir įkūrė kitą gyvenvietę, o tai apsunkino vėlesnį tikslios La Navidad lokacijos fiksavimą.

    Šiuolaikinėje archeologijoje dažniausiai minima šiaurinio Haičio teritorija netoli Cap-Haïtien įlankos. Viena iš labiausiai aptarinėjamų krypčių yra En Bas Saline vietovė, kurioje tyrimuose fiksuota didelė tainų gyvenvietė ir degimo pėdsakai, datuojami vėlyvuoju 15 amžiumi.

    Vis dėlto net ir radus kultūrinį sluoksnį, laikotarpį atitinkančius artefaktus ar užfiksavus degėsių horizontą, galutinis patvirtinimas stringa. Fortas buvo pastatytas iš medienos, kuri tropiniame klimate greitai suyra, o vietos krantai per šimtmečius kito dėl upių atnešamų sąnašų, audrų ir pakrančių erozijos.

    Šiandien tyrėjai vis dažniau remiasi ne vien kasinėjimais, bet ir geofiziniais metodais, kurie leidžia aptikti žmogaus veiklos pėdsakus po sąnašomis. Tokie tyrimai teoriškai galėtų susiaurinti paieškos zoną iki kelių šimtų metrų, tačiau tam reikia ilgalaikių projektų, leidimų ir finansavimo.

    Kas žinoma apie Santa María likimą?

    Laivo paieškos taip pat tapo diskusijų objektu, nes dalis nuolaužų, tikėtina, buvo sąmoningai išardyta forto statyboms. Dėl to net ir aptikus nuskendusių konstrukcijų fragmentų, jų priskyrimas būtent Santa María reikalauja aiškios kilmės grandinės ir patikimų datavimo duomenų.

    Kita hipotezė teigia, kad per šimtmečius pakrantė galėjo pasistūmėti į jūrą arba į sausumą, o galimos nuolaužos šiandien gali būti užklotos storu sąnašų sluoksniu. Tokiu atveju paieška virsta ne vien povandenine archeologija, bet ir sausumos geologinių sluoksnių analize.

    Kol kas nei laivas, nei La Navidad tvirtovė nėra identifikuoti taip, kad mokslinėje bendruomenėje neliktų abejonių. Vis dėlto pati istorija, prasidėjusi nuo Santa María avarijos, išlieka vienu ryškiausių Karibų regiono ankstyvosios kolonijinės epochos pasakojimų, o ieškojimai tęsiasi.

  • Siaubinga XVI a. kolonijos paslaptis Magelano sąsiauryje: rasta moneta, galinti viską paaiškinti

    Siaubinga XVI a. kolonijos paslaptis Magelano sąsiauryje: rasta moneta, galinti viską paaiškinti

    XVI amžiaus pabaigoje Magelano sąsiaurio pakrantėje įkurta ispanų gyvenvietė Rey Don Felipe laikoma vienu tragiškiausių kolonizacijos bandymų Pietų Amerikoje. Archeologai dabar praneša radę sidabrinę monetą, kuri, jų vertinimu, gali būti tiesiogiai susijusi su pačia kolonijos įkūrimo ceremonija.

    Istoriniai šaltiniai nurodo, kad gyvenvietė buvo įkurta 1584 metų kovo 25 dieną, o jos steigėju laikomas ispanų jūrininkas ir tyrinėtojas Pedro Sarmiento de Gamboa. Pasakojama, kad per ceremoniją jis simboliškai pažymėjo naujos kolonijos pradžią, padėdamas monetą prie būsimos bažnyčios vietos.

    Archeologų komanda teigia monetą aptikusi ne atsitiktinėje vietoje, o teritorijoje, siejamoje su nedidelės bažnyčios buvimo vieta. Radinio padėtis, anot tyrėjų, dera su Sarmiento de Gamboos aprašytais veiksmais ir gali tapti svarbiu orientyru tiksliau atkuriant visą gyvenvietės planą.

    Radinys, padedantis atkurti gyvenvietę

    Monetos lokalizacija leidžia tyrėjams siaurinti bažnyčios vietą ir ją lyginti su išlikusiais dokumentais bei XVI amžiaus planu. Tai suteikia galimybę apytiksliai nustatyti, kur galėjo būti kiti pastatai, pavyzdžiui, gyvenamieji namai ar atsargų sandėliai.

    Tokie „inkariniai“ radiniai archeologijoje ypač vertingi, nes padeda sujungti rašytinius šaltinius su realiomis vietovės struktūromis. Tolesni kasinėjimai, remiantis šiuo tašku, gali patikslinti, kaip tiksliai buvo suplanuota kolonija ir kokiu mastu ji spėjo susiformuoti.

    Kodėl ši kolonija baigėsi katastrofa

    Rey Don Felipe istorija nuo pat pradžių buvo paženklinta rizika: gyvenvietė turėjo tapti Ispanijos atrama strategiškai svarbiame kelyje tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Tačiau atšiaurus klimatas, izoliacija, tiekimo sutrikimai ir ribotos galimybės apsirūpinti maistu, kaip manoma, greitai pavertė koloniją spąstais jos gyventojams.

    Istoriniai pasakojimai rodo, kad dauguma kolonistų mirė nuo bado ir išsekimo, o išlikusieji galiausiai pasitraukė. Dėl šios baigties gyvenvietė neretai minima kaip vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip logistika ir aplinka galėjo nulemti ankstyvųjų kolonijų likimą.

    Ką dar ketina daryti archeologai

    Tyrėjai planuoja atlikti išsamią monetos analizę: nustatyti tikslesnį datavimą, kilmę, lydinio sudėtį ir išlikimo būklę. Tokie duomenys gali padėti patikrinti, ar radinys iš tiesų atitinka laikotarpį ir aplinkybes, minimas istoriniuose aprašymuose.

    Lygiagrečiai ketinama tęsti archyvinę paiešką ir transkribuoti papildomus dokumentus apie Sarmiento de Gamboos ekspediciją. Jei monetos identifikacija pasitvirtins, ji gali tapti reta materialia grandimi, sujungiančia daugiau nei 440 metų senumo liudijimus ir šiuolaikinę archeologiją.