Tag: Ispanijos mokesčiai

  • Ispanijoje mokesčiai suvalgo per 53 proc. darbo kainos: tyrimas kelia audrą dėl Sánchez politikos

    Ispanijoje mokesčiai suvalgo per 53 proc. darbo kainos: tyrimas kelia audrą dėl Sánchez politikos

    Kiek kainuoja darbuotojas ir kas atitenka valstybei

    Daugiau nei pusė vidutinio darbuotojo įdarbinimo kainos Ispanijoje atitenka viešajam sektoriui, teigiama liberalios krypties analitinio centro Juan de Mariana instituto tyrime. Skaičiuojama, kad mokesčių našta siekia 53,60 euro už kiekvienus 100 eurų darbo sąnaudų.

    Tyrime vertinamos ne tik darbuotojo atlyginimo išskaitos, bet ir darbdavio įmokos bei netiesioginiai mokesčiai, tokie kaip pridėtinės vertės mokestis. Dėl tokios metodikos akcentuojama bendra darbo kaina, o ne vien atlyginimas į rankas.

    Skaičiai: nuo metinės naštos iki viso gyvenimo mokesčių

    Instituto pateiktais skaičiavimais, vidutinė metinė darbuotojo darbo kaina sudaro 39 481 eurą, iš kurių 21 144 eurai esą tenka mokesčiams ir socialinio draudimo įmokoms. Tai prilyginama 53,60 euro naštai nuo 100 eurų darbo sąnaudų.

    Taip pat skelbiama, kad per visą gyvenimą vidutinis mokesčių mokėtojas sumoka apie 460 600 eurų įvairių mokesčių. Tyrimo autoriai šią sumą lygina su beveik 30 metų dažniausiai mokamu atlygiu arba 16,4 metų vidutiniu atlygiu.

    Analitinio centro vertinimu, nuo 2018 metų iki 2026 metų buvo užfiksuotas 141 mokestinis pakeitimas, kurį jie įvardija kaip mokesčių didinimo tendenciją. Tyrimas apibūdinamas kaip premjero Pedro Sánchez valdymo laikotarpio ekonominė analizė.

    Biudžeto pajamos augo, bet kritika skiriama paslaugoms

    Ataskaitoje teigiama, kad mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pajamos nuo 2018 metų nominaliai išaugo 39,7 proc., arba maždaug 168,17 mlrd. eurų. Kartu nurodoma, kad mokesčių santykis su BVP pakilo nuo 34,9 proc. iki 37,1 proc.

    Tyrimas pripažįsta, jog išlaidos sveikatos apsaugai augo 43 proc., o švietimui 40 proc., tačiau tvirtina, kad paslaugų kokybė blogėjo. Kaip argumentai pateikiami ilgesni gydymo eilių rodikliai ir PISA rezultatai, nors ryšys tarp šių veiksnių tyrime vertinamas kritiškai.

    Skelbiama, kad valstybės skola siekia 1,763 trln. eurų ir yra maždaug 600 mlrd. eurų didesnė nei prieš aštuonerius metus. Taip pat teigiama, kad dalis pensijų finansavimo tenka biudžeto dotacijoms, o tai, autorių nuomone, didina ilgalaikį spaudimą viešiesiems finansams.

    Būsto krizė ir algų spaudimas

    Tyrime daug dėmesio skiriama būsto rinkai, kuri pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių klausimų Ispanijos politikoje. Teigiama, kad medianinė nuomos kaina siekia 1 080 eurų ir viršija jauno darbuotojo medianinį atlyginimą, kuris nurodomas kaip 1 048 eurai.

    Autoriai šią situaciją sieja su pasiūlos stygiumi, nes nuo 2021 metų, jų skaičiavimu, susikūrė 1,16 mln. naujų namų ūkių, o rinkai buvo perduota 465 000 užbaigtų būstų. Taip pat kritikuojami nuomos ribojimai, teigiant, kad kai kuriose teritorijose dėl jų mažėjo naujų nuomos sutarčių skaičius.

    Užimtumo temoje pripažįstama, kad minimalus atlygis per laikotarpį didėjo 66 proc., tačiau instituto vertinimu tai prisidėjo prie atlyginimų susispaudimo, kai mažesnės ir vidutinės algos artėja viena prie kitos. Taip pat keliami klausimai dėl nedarbo statistikos interpretavimo, akcentuojant sezoninių darbo sutarčių ypatumus.

    „Jei už kiekvienus 100 eurų darbo sąnaudų daugiau nei 53 eurai nukeliauja valstybei, tai tampa ne tik biudžeto, bet ir konkurencingumo klausimu“, – teigiama tyrimo išvadose.

    Ataskaita paskelbta politinio neapibrėžtumo fone, kai Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius visuotinius rinkimus po to, kai parlamente nebuvo patvirtinti dalis Vyriausybės dekretų. Mokesčių ir darbo sąnaudų tema tikėtina išliks viena centrinių rinkimų darbotvarkėje.

  • Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Ispanijos Vyriausybė atidėjo elektroninių sąskaitų ir fiskalinės kontrolės sistemą Verifactu, kuri turėjo startuoti 2026 metais. Pagal atnaujintą grafiką reikalavimai bus taikomi vėliau: pirmiausia kalbėta apie 2027 metus, o vėliau terminas nukeltas dar kartą, iki 2028 metų.

    Sprendimas reiškia papildomą laiką įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims pasirengti naujai tvarkai. Kartu verslo bendruomenėje daugėja klausimų, nes dalis techninių reikalavimų ir praktinio įgyvendinimo detalių vis dar kelia neapibrėžtumo.

    Kas yra Verifactu ir kam ji skirta?

    Verifactu – tai skaitmeninės apskaitos ir sąskaitų faktūrų išrašymo sistema, siejama su Ispanijos mokesčių administratoriaus tikslais didinti skaidrumą ir mažinti šešėlį. Esminė idėja ta, kad sąskaitos būtų išrašomos per sertifikuotą programinę įrangą, kuri užtikrina duomenų autentiškumą, vientisumą ir įrašų atsekamumą.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turės peržiūrėti, kokias apskaitos ir sąskaitų išrašymo programas naudoja, ir įsitikinti, jog jos atitinka reikalavimus. Tokia kryptis dera su platesnėmis Europos skaitmenizavimo ir fiskalinės kontrolės tendencijomis, kai vis dažniau pereinama prie standartizuotų elektroninių sąskaitų procesų.

    Nauji terminai: kam ir kada

    Pagal paskelbtą planą juridiniai asmenys, kuriems taikomas pelno mokestis, prie Verifactu turės prisitaikyti nuo 2028 metų. Savarankiškai dirbantys asmenys ir smulkios bei vidutinės įmonės papildomą laiką turės iki 2028 metų liepos 1 dienos.

    Nors atidėjimas sumažina trumpalaikį spaudimą, jis neatšaukia pačios reformos. Verslui svarbu atsižvelgti, kad kuo arčiau įsigaliojimo datos, tuo didesnė tikimybė susidurti su tiekėjų apkrova, diegimo eilėmis ir staigiai kylančiomis konsultacijų bei integracijų kainomis.

    Daugiau laiko, bet ir daugiau neaiškumo

    Verslo atstovai atidėjimą vertina dvejopai: viena vertus, lengviau planuoti IT atnaujinimus ir vidaus procesus, kita vertus, neapibrėžti reikalavimai apsunkina sprendimus, ką tiksliai diegti jau dabar. Dalis organizacijų, atstovaujančių savarankiškai dirbantiems, viešai ragino suteikti daugiau laiko, argumentuodamos informacijos trūkumu ir sudėtingu pasirengimu.

    Tuo pat metu Ispanijos finansų ministerijos technikams atstovaujanti profesinė organizacija Gestha pabrėžė, kad sistema gali tapti reikšminga priemone, kuri ilgainiui supaprastintų kontrolę ir sumažintų sukčiavimo galimybes. Tokios pozicijos atskleidžia įtampą tarp administracinės naudos valstybei ir realių kaštų bei rizikų smulkiam verslui.

    Skaitmenizavimo atotrūkis išlieka

    Verifactu reforma vyksta platesniame kontekste, kuriame Europos Sąjunga spaudžia spartinti smulkių ir vidutinių įmonių skaitmenizavimą. Eurostato duomenys rodo, kad bazinį skaitmeninių paslaugų lygį pasiekia tik apie 58 proc. ES smulkių ir vidutinių įmonių, nors 2030 metų tikslas yra 90 proc.

    Ispanijos statistikos instituto duomenimis, dalis verslų jau naudoja debesų kompiuterijos sprendimus, o dirbtinis intelektas įmonėse taip pat pamažu įsitvirtina. Vis dėlto pažangesnių technologijų įsisavinimas išlieka netolygus, o būtent mažesnės įmonės dažniau susiduria su kompetencijų ir biudžeto ribojimais.

    Ekspertai rekomenduoja nelaukti paskutinio momento: įsivertinti naudojamas programas, pasitikrinti, ar tiekėjai planuoja sertifikavimą, ir pasirengti procesų pokyčiams, įskaitant darbuotojų apmokymą. Nors terminai nukelti, reforma laikoma struktūriniu pokyčiu, todėl įsigaliojus reikalavimams tikėtinos ir sankcijos už nesilaikymą.