CP v2

Tag: Ispanijos nacionalinė policija

  • Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Ispanijos Navaros regione po šešiolikos metų sugrąžinta pavogta sakralinio meno detalė iš Fitero miestelio vienuolyno. Pareigūnai teigia, kad kūrinys buvo dingęs nuo 2010 metais įvykdytų vagysčių bangos, kai buvo apvogtos kelios bažnyčios ir koplyčios, taip pat ir Santa María la Real de Fitero vienuolynas.

    Operaciją kartu vykdė Ispanijos nacionalinė policija ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra. Rastas kūrinys yra medžio reljefas, dekoruotas auksavimu ir polichromija, vaizduojantis šventąjį Bonaventūrą.

    Pasak tyrėjų, reljefo autorystė nėra tiksliai nustatyta, tačiau jis siejamas su XVI amžiaus romanistinės krypties meistro Juano de Anchetos mokykla. Kūrinys buvo paimtas iš dabartinio savininko 2026 metų balandį, o dabar oficialiai perduotas teisėtiems valdytojams.

    Kaip kūrinys keliavo per rinką

    Tyrimas prasidėjo nuo dabartinio savininko, kuris teigė reljefą įsigijęs Barselonos aukcione. Vis dėlto pareigūnai nustatė, kad iki aukciono kūrinys buvo ne kartą perparduotas tarp privačių asmenų ir įvairių prekybos vietų.

    Galiausiai pėdsakai nuvedė į Madrido sekmadieninį Rastro turgų, garsėjantį antikvariniais ir sendaikčių pardavėjais. Tyrėjų vertinimu, būtent tokiose prekybos vietose vogti kultūros paveldo objektai neretai išskaidomi, perleidžiami ir praranda aiškią kilmės istoriją.

    2026 metų balandžio pabaigoje reljefas buvo konfiskuotas Barselonoje, o apie radinį informuota kompetentinga teisminė institucija. Teismas nurodė kūrinį grąžinti Pamplonos ir Tudelos arkivyskupijai, kuri laikoma teisėta savininke.

    Kodėl tokie radiniai svarbūs?

    Kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad sakralinių kūrinių vagystės dažnai daro žalą ne tik materialine prasme. Tokie objektai yra vietos bendruomenių atminties dalis, o jų praradimas reiškia ir istorinio konteksto, ir religinių tradicijų tęstinumo sutrikdymą.

    Teisėsaugos institucijos Ispanijoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi bendromis regionų operacijomis ir rinkos stebėsena, siekdamos atsekti net ir seniai dingusius kūrinius. Šis atvejis parodė, kad net daug kartų perparduotas objektas gali būti identifikuotas ir grąžintas, jei pavyksta atkurti jo kelią per prekybos grandinę.

  • Sevilijoje rasti du XVII a. paveikslai: po beveik 100 metų jie grįžta į Hospital de los Venerables

    Sevilijoje rasti du XVII a. paveikslai: po beveik 100 metų jie grįžta į Hospital de los Venerables

    Ispanijos nacionalinė policija pranešė susigrąžinusi du XVII amžiaus ovalo formos aliejinės tapybos kūrinius ant pušies lentos, kurie beveik šimtmetį buvo laikomi dingusiais. Pasak pareigūnų, paveikslai priklausė Sevilijos Hospital de los Venerables Sacerdotes bažnyčiai ir ilgą laiką nebuvo žinoma, kur jie atsidūrė.

    Tyrimas prasidėjo 2025 metų rugsėjį, kai Kultūros ministerijos padalinys, dirbantis su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įspėjo policiją apie aukciono kataloge pastebėtus darbus. Apie galimą sutapimą institucijas informavo ir Sevilijos arkivyskupija, nurodžiusi, kad kataloge esantys kūriniai gali būti dingę bažnytinės kolekcijos eksponatai.

    Dingo po 1930 metų parodos

    Policijos teigimu, du paveikslai buvo paskolinti 1929 metais, kai Sevilijoje vyko Iberoamerikos paroda, o pasibaigus renginiui 1930 metais į savo vietą nebegrįžo. Nuo tada jų kelias buvo nutrūkęs, o dingimas ilgainiui tapo vienu iš neatsakytų vietos kultūros paveldo klausimų.

    Atgauti kūriniai siejami su Sevilijos tapytoju Lucasu Valdésu, kūrusiu XVII amžiuje. Šie darbai, kaip nurodo tyrėjai, buvo bažnyčios pagrindinio altoriaus dekoro dalis, todėl jų reikšmė yra ne tik meninė, bet ir istorinė bei religinė.

    Kaip paveikslai buvo susigrąžinti

    Gavus informaciją apie galimą pardavimą, policijos Istorinio paveldo padalinys tikrino kilmę, autentiškumą ir sutapimą su archyviniais aprašais. Pareigūnai nurodė, kad patvirtinus, jog tai tie patys dingę darbai, kūriniai buvo paimti prevenciškai, kad nepatektų į rinką ir būtų užtikrinta jų apsauga.

    Vėliau pareigūnai nustatė dabartinius kūrinių turėtojus ir paaiškino teisinį bei paveldosauginį statusą, akcentuodami pareigą grąžinti teisėtam savininkui. Policija pabrėžė, kad svarbų vaidmenį suvaidino tarpininkavimas tarp turėtojų ir Sevilijos arkivyskupijos, leidęs susitarti dėl savanoriško perdavimo.

    Šio mėnesio 20 dieną paveikslai oficialiai perduoti Sevilijos arkivyskupijai ceremonijoje, surengtoje Hospital de los Venerables bažnyčioje. Tokie atvejai, pasak paveldosaugos ekspertų praktikos, dažnai baigiasi ne teismo procesais, o kilmės įrodymų patikslinimu ir susitarimu, jei dabartiniai turėtojai nėra tiesiogiai susiję su dingimu.

    Kodėl tokių atvejų daugėja

    Kultūros vertybių kilmės tikrinimas vis dažniau remiasi skaitmeniniais archyvais, institucijų duomenų bazėmis ir rinkos stebėsena, todėl seniai dingę kūriniai ima „išlįsti“ aukcionų kataloguose ar privačiuose pardavimuose. Paveldosaugos praktikoje tai reiškia, kad net ir po dešimtmečių atsiradę objektai gali būti identifikuojami pagal aprašus, nuotraukas, matmenis, ikonografiją ir istorinius inventorius.

    Šis atvejis Sevilijoje išryškina ir kitą tendenciją: kultūros paveldo apsauga vis labiau priklauso nuo institucijų bendradarbiavimo, nes informacija dažnai ateina iš bažnytinių archyvų, muziejų ar ministerijų. Kai yra aiškus teisinis statusas ir įrodyta kilmė, reali kūrinių grąžinimo galimybė smarkiai padidėja.