Euras savaitės pradžioje nusileido iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu per 17 mėnesių. Rinkas supurtė augančios abejonės dėl Prancūzijos skolos tvarumo ir politinis neapibrėžtumas Ispanijoje.
Azijos prekybos metu euras buvo nusmukęs iki maždaug 1,12 dolerio už eurą, vėliau Europoje kiek atšoko. Kritimą sustiprino tai, kad euras patyrė keturias iš eilės nuosmukio savaites.
Investuotojų nerimą didino sparčiai kylantys Prancūzijos skolinimosi kaštai. Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie beveik 4,9 proc., o atotrūkis nuo Vokietijos analogiškų obligacijų siekė apie 146 bazinius punktus.
Pastarasis šuolis, remiantis rinkos duomenimis, buvo didžiausias per maždaug 17 metų. Tai sustiprino kalbas apie rizikos premijos augimą eurui ir galimą platesnį finansinį užkrato efektą euro zonoje.
Kas kelia įtampą Prancūzijoje
Prancūzijos valdžia sieja rinkų nervingumą su fiskalinės drausmės klausimais ir artėjančiais politiniais sprendimais. Finansų ministras Rolandas Lescure praėjusią savaitę tikino, kad šalis išlieka patikima skolininkė.
Pristatytas 2027 metais numatomas biudžeto planas orientuotas į deficito mažinimą nuo 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto iki 5 proc. Vis dėlto rinkoms neužtenka vien tikslų, jos vertina ir realias priemones bei politinę valią.
Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde anksčiau yra pabrėžusi, kad didelė skola, artėjanti prie 120 proc. bendrojo vidaus produkto ir neturinti aiškios mažėjimo trajektorijos, yra rimtas signalas. Kartu ji akcentavo, kad situacija nėra tapati 2008 ar 2011 metų krizių etapams.
Ispanijos rinkimai ir užkrato baimė
Papildomą spaudimą eurui sukėlė politinė sumaištis Madride. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez paskelbė pirmalaikius visuotinius rinkimus, kurie numatyti lapkričio 29 dieną.
Sprendimas priimtas po to, kai parlamentas atmetė du mažumos vyriausybės būsto politikos dekretus. Nors Ispanijos 10 metų obligacijų pajamingumas išliko santykinai stabilus, investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius politinės krypties pokyčius.
Rinkose taip pat fiksuotas didesnis dėmesys kitų euro zonos šalių skolai. Didėjantis nerimas dėl užkrato efektų paprastai skatina kapitalo srautus į saugesniais laikomus Vokietijos vertybinius popierius ir kelia spaudimą rizikingesniems emitentams.
Ką tai reiškia ECB ir rinkoms
Susidariusi padėtis išryškino ECB dilemą. Bankas per pastaruosius mėnesius kėlė palūkanų normas, siekdamas pažaboti infliaciją, kuri euro zonoje rugsėjį siekė 3,8 proc., tačiau rinkos pradėjo atsargiau vertinti tolesnių kėlimų tikimybę.
ECB turi 2022 metais sukurtą obligacijų pirkimo apsaugos mechanizmą, skirtą finansinio susiskaidymo rizikai mažinti, tačiau jis dar nebuvo panaudotas. Bundesbank vadovas Joachimas Nagelis yra viešai pabrėžęs, kad centrinio banko prioritetas yra kainų stabilumas, o ne konkretūs obligacijų pajamingumų skirtumai.
Euro kurso dinamika glaudžiai susijusi ir su JAV situacija. Silpnesni JAV darbo rinkos duomenys sumažino lūkesčius dėl spartesnio palūkanų kėlimo, tačiau investuotojai laukia tolimesnių JAV centrinio banko signalų, kurie gali lemti ir euro bei dolerio santykį.